Byla 2A-375-464/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3477-656/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juodagis“ ieškinį atsakovui J. K., trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji bendrovė „Maldimas“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2011-12-08 nutartimi (t. 1, b. l. 9-11) UAB „Juodagis“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“.

5Ieškovas BUAB „Juodagis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-8), prašydamas priteisti iš J. K. 468 992,21 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, kaip buvęs UAB “Juodagis” direktorius, bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, neprotingai, neatidžiai, nerūpestingai, nekvalifikuotai, neveikė bendrovės interesais, nevykdė savo pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, 37 straipsnio 7 dalyje. Sandoriai, kuriais ginčo turtas buvo įgytas už bendrą 644 992,21 Lt kainą (ją sudaro 318 029,03 Lt suma, kurią UAB „Juodagis“ sumokėjo UAB „Maldimas“ laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-03-23; 4 971,08 Lt dydžio suma, kurią UAB „Juodagis“ sumokėjo A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras” už ginčo turtui suteiktas komunalines paslaugas; 61 003,92 Lt suma, kurią UAB „Juodagis“ sumokėjo AB SEB lizingo naudai; 260 988,18 Lt suma, kurią sudaro išlaidos, patirtos dėl paskolos paėmimo iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“), buvo akivaizdžiai nuostolingi bendrovei, kadangi turtas nupirktas daugiau nei 3,5 karto didesne kaina palyginus su jo rinkos verte, kuri tesiekia 176 000 Lt.

62014-04-23 ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad varžytinių metu 2012-10-31ginčo turtas buvo parduotas už 188 160 Lt, teismui pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų 12 160 Lt sumai atsisakymo, kurį teismas priėmė (t. 1, b. l. 179-180, 184).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014-10-13 sprendimu (t. 2, b. l. 75-78) ieškinį tenkino ir priteisė iš J. K. BUAB „Juodagis“ naudai 456 832,21 Lt (132 308 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybės naudai - 4 284 Lt (1 241 Eur) žyminio mokesčio. Įvertinęs atsakovo argumentą, kad ginčo sandoriu patalpos buvo įsigytos už kainą, kuri atitinka rinkos vertę, ir dokumentus, kuriais atsakovas grindė šį argumentą, teismas sprendė, kad UAB „Liturta“ ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažymos negali būti vertinami kaip patikimi ir pagrįsti nekilnojamojo turto rinkos vertės įrodymai, nes jos nepagrįstos turto vertės skaičiavimais bei lyginamaisiais sandoriais, kas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio nuostatų. Tuo tarpu ieškovo pateikta UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012-07-11 turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo vertė, kuri 2012-07-10 buvo 176 000 Lt, nustatyta lyginamuoju metodu. Joje padarytos išvados teisingumą patvirtina faktas, kad ginčo patalpos 2012-10-31 varžytinių metu buvo parduotos už 188 160 Lt, be to, visiems žinoma aplinkybė, kad 2008 m. antroje pusėje nekilnojamojo turto kainos nukrito ir negrįžo į 2005-2008 m. laikotarpio lygį. Teismo vertinimu, UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012-07-11 turto vertinimo ataskaita yra pakankamas įrodymas aplinkybei patvirtinti, kad 2009-2010 m. ginčo patalpų rinkos vertė buvo ne 500 000 Lt, bet 188 160 Lt, kas sudarė tik 38 proc. sumos, už kurią turtas buvo įsigytas.

9Spręsdamas žalos ieškovo kreditoriams nustatymo ir atsakovo kaltės klausimus, teismas įvertino sandorio sudarymo metu buvusią UAB „Juodagis“ finansinę padėtį atspindinčius duomenis ir padarė išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pradžioje buvo artima nemokumui. Teismo vertinimu, atsakovui neįrodžius, kaip įsigytų patalpų panaudojimas pagerintų UAB „Juodagis“ mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo sandoris, kuriuo patalpos buvo įsigytos už 500 000 Lt, nors jų rinkos vertė buvo 188 160 Lt, pažeidė UAB „Juodagis“ kreditorių interesus. Tokie atsakovo veiksmai nepateisinami normalia protinga komercine ūkine verslo rizika ir laikytini neteisėtais bei lėmusiais reikalaujamos priteisti žalos atsiradimą.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Atsakovas J. K. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 83-89) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino bylose surinktus įrodymus ir nustatė neteisingą ginčo turto rinkos vertę. Ieškovo pateikta ginčo turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad ginčo turto vertė 2012-07-10 dienai yra 176 000 Lt, yra vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovas rėmėsi, teigdamas, jog turto įsigijimo metu pirkimo kaina buvo ženkliai didesnė už šio turto rinkos vertę, o skirti papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę ieškovas neprašė. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pirminis sandoris dėl skolos perkėlimo, iš kurio kilo UAB „Juodagis“ prievolė įsigyti ginčo turtą, buvo sudarytas 2009-09-21. Būtent šiuo susitarimu ir buvo prisiimta prievolė už ginčo turtą sumokėti 500 000 Lt, o vėliau sudarytais sandoriais buvo įgyvendinamos 2009-09-21 susitarimu prisiimtos prievolės dėl atsiskaitymo, ką patvirtina ir aplinkybė, jog pagal 2010-08-23 priėmimo–perdavimo aktą UAB „Juodagis“ iš AB „SEB lizingas“ perėmė ginčo turtą, už kurį jau buvo atsiskaityta. Todėl šios bylos kontekste svarbi ginčo turto rinkos vertė, buvusi 2009 m. rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu UAB „Auditas ir konsultacijos“ atliktame turto vertinime, kuriuo rėmėsi ir teismas, nėra jokių duomenų apie turto vertę, buvusią 2009 - 2010 metais.
  2. Teismas nepagrįstai atmetė ir kaip įrodymais nesirėmė atsakovo į bylą pateiktomis 2008-09-03 UAB „Liturta“ pažyma, kurioje nustatyta, kad ginčo turto rinkos vertė 2008-09-01 buvo 480 000 Lt, ir 2008-12-02 UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažyma, kurioje nustatyta ginčo turto rinkos vertė 2008-12-02 buvo 460 000 Lt, nors šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu, kuris yra labai artimas ginčo turto įsigijimo momentui, ginčo turto rinkos vertė siekė apie 500 000 Lt sumą. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktų turto nuomos vertinimo ataskaitų, konsultacinių išvadų atitikimas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms nėra lemiama sąlyga jų (ne)pripažinti tinkamais įrodymais. Aktuali aplinkybė yra ta, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažyma, kurioje nustatyta vertė yra artimiausia ginčo turto įsigijimo laikotarpiui, rėmėsi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, 2010-06-29 suteikdama paskolą UAB „Juodagis“, kas įrodo, kad ja nustatyta ginčo turto rinkos vertė (460 000 Lt) buvo reali. Taigi įmonės veiklai reikalingas ofiso patalpas atsakovas įgijo neperžengdamas protingos ūkinės komercinės rizikos.
  3. Teismo išvada, kad turto įsigijimo metu UAB „Juodagis“ finansinė padėtis buvo artima nemokumui, nepagrįsta šiai aplinkybei konstatuoti reikšmingais įrodymais, t. y. duomenimis, kurie patvirtintų bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydį. 2009-12-31 balanso duomenys apie UAB „Juodagis“ turimą turtą ir įsipareigojimus, kuriais rėmėsi teismas, neatspindi realios įmonės finansinės padėties ir yra nepakankami įmonės nemokumui nustatyti. Ieškovo pateiktoje lentelėje „UAB „Juodagis“ įsiskolinimai“ taip pat nėra išskirta, kurios iš šių skolų yra pradelstos, ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys skolų pradelsimą. Aplinkybę, kad 2009-09-21 UAB „Juodagis“ vykdė veiklą ir buvo moki, įrodo vien pats faktas, kad kredito unija, įvertinusi bendrovės finansinę padėtį, suteikė 171 000 Lt paskolą. Iš dokumentų, susijusių su kredito suteikimu, matyti, kad įmonės pardavimų apimtys buvo itin didelės. Taigi ieškovas neįrodė, jog ginčo sandorio sudarymo dienai UAB „Juodagis“ buvo nemoki įmonė.
  4. Ieškovas nepagrįstai į prašomos atlyginti žalos dydį įtraukia ir sumas, kurios nėra susijusios su turto įsigijimu (4 971,08 Lt komunalines išlaidas, kurios yra ginčo turto eksploatavimo išlaidos; 260 988,18 Lt sumą, sumokėtą kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, nes turto įsigijimui buvo suteiktas tik 171 000 Lt dydžio kreditas ir iš šios sumos tik dalis buvo panaudota turto įsigijimui), kas lėmė neteisingą tariamų nuostolių skaičiavimą. Neįvertinta ir tai, kad vėliau ginčo turtas nuvertėjo ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl ekonominės situacijos rinkoje.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliantas savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatančiu deliktinę atsakomybę apeliantui už jo, kaip vadovo, įmonei bei jos kreditoriams padarytą turtinę žalą, grindžia įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimu ir netinkamu įrodymų įvertinimu, dėl ko nepagrįstai buvo konstatuotas jo civilinės atsakomybės sąlygų bivmas. Tokius skundo argumentus, nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str.).

15Dėl įrodinėjimo proceso

16Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties.

17Nagrinėjamoje byloje aktuali teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai ginčas inicijuotas pagal bankroto administratoriaus ieškinį, teismas turi būti aktyvus, nes šiuo atveju ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Ši pareiga pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir vadovautis proceso teisės normomis, suteikiančiomis teismams teisę veikti ex officio. Tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 str. 2 d.). CPK 179 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę įrodinėjimo procese naudoti ir duomenis iš teismų informacinės sistemos ar iš kitų informacinių sistemų bei registrų.

18Teisėjų kolegija, išanalizavusi ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių pateiktus įrodymus, bet ir teismui prieinamuose registruose, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino bylos įrodymus kaip visumą, dėl to neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir neteisingai išsprendė atsakovo civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, kai tokia žala atsirado dėl įmonei (bei jos kreditoriams) nuostolingo sandorio sudarymo, klausimą.

19Dėl apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų

20Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad apeliantas, kaip įmonės vadovas, žinodamas, kad UAB „Juodagis“ finansinė padėtis 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje buvo artima nemokumui, įsigijo nekilnojamąjį turtą (patalpas) už didesnę, nei rinkos vertė, kainą ir šiuo sandoriu pažeidė įmonės kreditorių interesus. Teismas sprendė, kad tokie neteisėti apelianto veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis neveikė bendrovės interesais ir nevykdė pareigų, numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, lėmė ieškovo reikalaujamos priteisti žalos atsiradimą. Apeliantas, ginčydamas šią teismo išvadą, teigia, kad vertinamo sandorio sudarymo metu UAB „Juodagis“ finansinė padėtis buvo gera, o įgyto nekilnojamojo turto, reikalingo įmonės veiklai, kaina iš esmės atitiko tuometinę jo rinkos vertę. Todėl protingos ūkinės komercinės veiklos rizika nebuvo peržengta, o ginčo turto nuvertėjimą lėmė ekonominė situacija rinkoje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos įrodymų bei teismui prieinamuose registruose esančių duomenų visumą, su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

21Bylos dokumentai patvirtina, kad UAB „Juodagis“ buvo įregistruota 2009-03-04 (t. 1, b. l. 132-134). Nuo 2009-03-04 iki 2011-03-30 vieninteliu įmonės akcininku buvo pats apeliantas J. K., taip pat šiuo laikotarpiu vadovavęs įmonei, o nuo 2011-03-30 įmonės akcininku bei iki 2012-03-08 (bankroto bylos iškėlimo) vadovu įregistruotas B. M.. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pagrindinė bendrovės veikla – kietojo kuro didmeninė ir mažmeninė prekyba, rapsų sėklos didmeninė prekyba – pradėta vykdyti nuo 2009 m. birželio mėn. (2009 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas). Pagal ieškovo pateiktus duomenis, UAB „Juodagis“ įsiskolinimai tiekėjams 2009-08-31 sudarė 695 823,14 Lt (t. 1, b. l. 74). Nepaisant to, nepraėjus nė 4 mėn. nuo įmonės veiklos pradžios - 2009-09-21 buvo priimtas sprendimas investuoti į 500 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus senamiestyje, įsigijimą, įsipareigojant iki 2010-03-23 (t. y. vos per 6 mėn.) sumokėti 318 029,03 Lt sumą UAB „Maldimas“, kurio teises ir pareigas, šio įgytas pagal novacijos sutartį, 2008-10-30 sudarytą su A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“, perėmė UAB „Juodagis“ (t. 1, b. l. 23-31). Tokių aplinkybių (dėl buvusių didelių įsiskolinimų tiekėjams bei naujų įsipareigojimų prisiėmimo) apeliantas iš esmės ir neginčija, savo nesutikimą su skundžiamo sprendimo išvadomis dėl realios įmonės finansinės padėties siedamas su pradelstų įsipareigojimų nustatymo būtinybe, siekiant konstatuoti arba paneigti įmonės nemokumą. 2009 metais UAB „Juodagis“ turėtus didžiulius skolinius įsipareigojimus taip pat patvirtina ir bendrovės 2009 m. balanso duomenys – per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudarė 831 621 Lt (teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys). Kaip matyti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-27 preliminaraus sprendimo turinio, netrukus bendrovė neišgalėjo atsiskaityti net už gautas prekes (rapsų sėklas), nes, UAB „Juodagis“ neapmokėjus 2009-11-26 sąskaitos faktūros 31 612,58 Lt sumai, tiekėjas dėl skolos išieškojimo 2010-01-26 kreipėsi į teismą (c. b. Nr. 2-1890-582/2010, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pagal UAB „Juodagis“ 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, kuriuos pateikė pats apeliantas, bendrovės bendrasis pelnas sudarė 197 298 Lt, grynasis pelnas – 18 549 Lt (teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys). 2010 m. balandžio mėn. įmonė buvo nepajėgi ne tik užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų dėl prekių tiekimo pirkėjams, atlikusiems avansinius mokėjimus, vykdymo, t. y. pristatyti sulygtą rapsų sėklų kiekį (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-18 sprendimas už akių c. b. Nr. 2-11730-817/2010), bet ir apsimokėti dėl įprastinei įmonės veiklai vykdyti reikalingų priemonių eksploatavimo patirtas išlaidas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimas už akių c. b. Nr. 2-11513-294/2010). Tačiau UAB „Juodagis“ tuo metu vadovavęs bei akcininku buvęs J. K. tik didino įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtį, nes 2010-06-04 kreipėsi dėl paskolos išdavimo į kredito įstaigą (suteikta paskola 171 000 Lt sumai), įsipareigodamas mokėti itin dideles- 12 proc. metines palūkanas (t. 2, b. l. 2-5, 8, 41-53). Remiantis UAB „Juodagis“ 2010 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2010 m. bendrovės patyrė net 307 275 Lt nuostolį, o per vienerių metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis, palyginus su 2009 m., ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo (2009 m. – 831 621 Lt, 2010 m. – 864 207 Lt; teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys). 2011-10-13 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ir pirmasis pareiškimas dėl bankroto proceso UAB „Juodagis“ inicijavimo (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-7421-104/2011). Vilniaus apygardos teismo 2011-12-08 nutartimi (t. 1, b. l. 9-11) UAB „Juodagis“ iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma – 628 774,61 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2012-10-16, 2013-05-10 nutartys c. b. Nr. B2-1570-603/2015).

22Išdėstytos faktinės aplinkybės kitokiai teisėjų kolegijos išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto, kaip UAB „Juodagis“ vadovo (buvusio ir vieninteliu akcininku), bendrovės vardu priimtų sprendimų neatitikimo įprastinei verslo rizikai, neleidžia susiformuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti duomenys, kartu įvertinus ir faktą, kad ginčo sandoris sudarytas bei pradėtas realizuoti panaudojant tam ne tik vos pradėjusios veikti įmonės turimas, bet ir jos vardu gautas skolintas lėšas, pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstančios ekonominės krizės įkarštyje, įrodo akivaizdų normalios ir protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, sudarantį pagrindą pripažinti apelianto veiksmų, sudarant ir įgyvendinant įmonei nuostolingą nekilnojamojo turto (patalpų), unikalus Nr. ( - ), įsigijimo sandorį, neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino, kad savo veiksmais apeliantas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje bei CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.).

23Dėl skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl artimos nemokumui ieškovo įmonės finansinės situacijos ir nepagrįsdamas tokios savo išvados duomenimis, kurie patvirtintų bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydį, pažymėtina, kad vien tai, jog ieškinys nagrinėjamoje byloje yra paduotas bankrutuojančios įmonės vardu, nesudaro pagrindo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal tokias taisykles, kurios yra nustatytos ar būdingos tik bankroto procesui. Nagrinėjamu atveju nemokumas neturi būti aiškinamas analogiškai Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai įmonės nemokumo sampratai, o tai reiškia, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų apimtis neturi būti nustatinėjama. Sprendžiant klausimą dėl asmens civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį aktualu įvertinti bendrą įmonės ekonominę situaciją ir jos vadovo veiksmų pagrįstumą, siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad UAB „Juodagis“ finansinė padėtis, kartu atsižvelgiant į ekonominės krizės sukeltas rizikas, buvo itin komplikuota ir akivaizdžiai nesudarė prielaidų investicijoms į ginčo turtą, nepakenkiant įmonės bei jos kreditorių interesams.

24Dėl ginčo turto vertinimo ir atlygintinos žalos dydžio nustatymo

25CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 str.), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto ar ekonominės logikos dėsniams prieštaraujančio sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas (sužalojimas), turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-131-687/2015).

26Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašė priteisti iš apelianto sumą, lygią skirtumui tarp UAB „Juodagis“ investuotų lėšų į ginčo turtą ir kainos, gautos pardavus šį turtą iš varžytinių, t. y. 456 832,21 Lt (644 992,21 Lt – 188 160 Lt) (t. 1, b. l. 5, 179-180). Tuo tarpu apeliantas, įrodinėdamas jo civilinės atsakomybės nebuvimą, teigia, jog ginčo turtas bendrovės naudai buvo nupirktas už realią sandorio metu galiojusią rinkos vertę, o šio turto nuvertėjimą lėmė ekonominė situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Todėl, jo teigimu, ieškovas, skaičiuodamas prašomos priteisti žalos dydį, nepagrįstai remiasi ginčo turto kaina, kuria jis buvo parduotas iš varžytinių 2012 m. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto vertės, nekonkretizavo turto rinkos vertės nustatymo momento ir sprendė, kad „2009-2010 metais ginčo patalpų rinkos vertė buvo ne 500 000 Lt, bet 188 160 Lt“. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia teismo išvada padaryta neįvertinus visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

27Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2009-09-21 susitarimą, sudarytą tarp A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“, UAB „Maldimas“ ir UAB „Juodagis“, UAB „Maldimas“ visas savo teises ir pareigas, įgytas remiantis su A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2008-10-30 sudaryta novacijos sutartimi, kurioje įtvirtintas susitarimas, susijęs su ginčo patalpų lizingavimo perleidimu, įvertintas – 500 000 Lt suma, perleido UAB „Juodagis“. Ši įsipareigojo padengti visas UAB „Maldimas“, A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ir lizingo bendrovei sumokėtas sumas, taip pat vykdyti pagal lizingo sutartį likusius įsipareigojimus. 2009-09-21 susitarimo 4 punkte nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ ir UAB „Juodagis“ bus pasirašyta tik po to, kai UAB „Juodagis“ visiškai atsiskaitys su lizingo bendrove. Tai ir buvo padaryta 2010-08-13, po ko AB „SEB lizingas“ perdavė ginčo patalpas UAB „Juodagis“ nuosavybėn (t. 1, b. l. 23-31, 36-43, 46-47). Nurodytos aplinkybės liudija, kad dėl esminių ginčo sandorio sąlygų (dalyko, jo kainos, mokėjimų dydžio bei terminų ir pan.) buvo susitarta 2009-09-21 ir netrukus jas imta įgyvendinti. Vadinasi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl UAB „Juodagis“ vadovo J. K. atsakomybės, sukėlus tokiu sandoriu nepamatuotus nuostolius bendrovei, yra aktualu nustatyti ginčo turto vertę šiai datai, o ne ginčo turto perleidimo UAB „Juodagis“ nuosavybėn momentu, kai visi iš sandorio kilę įsipareigojimai jau buvo įvykdyti.

28Apeliantas, įrodinėdamas ginčo sandoriu įgyto turto kainos (500 000 Lt) atitikimą rinkos vertei ir jo sąžiningumą, sudarant sandorį įmonės interesais, rėmėsi UAB „Liturta“ preliminaria turto vertės nustatymo pažyma, kurioje 2008-09-01 nustatyta vertinamo turto rinkos vertė – 480 000 Lt, likvidacinė vertė nenustatinėta (t. 1, b. l. 196), taip pat UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ preliminarios rinkos vertės nustatymo pažyma, pagal kurią 2008-12-02 ginčo turto rinkos vertė – 460 000 Lt, likvidacinė vertė – 322 000 Lt (t. 2, b. l. 10-11). Abiejose pažymose nurodyta, kad jose padarytos išvados neatitinka turto vertinimo dokumentų turinio bei formos ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, be to, UAB „Liturta“ pažymoje įrašyta pastaba, kad skaičiuojant turto vertę atsižvelgta į tai, kad vertinamoms patalpoms, savininko teigimu, priklauso šalia esančios neinventorizuotos 16 kv. m. patalpos (kas neabejotinai didina vertinamo turto vertę) (t. 1, b. l. 196). Tai sudarė pagrįstas prielaidas pirmosios instancijos teismo, įvertinusiam ir tai, kad nurodytuose dokumentuose neatsispindi turto vertės skaičiavimai, lyginamieji sandoriai, abejonėms dėl šių rašytinių įrodymų patikimumo ir pagrįstumo atsirasti. Apeliacinio skundo argumentai šių abejonių nepaneigia. Taigi šiais dokumentais, nustatinėdamas ginčo objekto vertę, pirmosios instancijos teismas nesirėmė pagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pateiktos preliminarios turto vertės nustatymo pažymos nėra aktualios sprendžiamam ginčui jau vien dėl jų vertinimo momento, kurio reikšmingumą lemia su ekonominės situacijos šalyje ir nekilnojamojo turto kainų pasikeitimu susijusios aplinkybės. Visiems žinoma aplinkybė yra tai, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė ypač paveikė nekilnojamo turto sektorių, t. y. tiek jo paklausą, tiek kainą, ir nuo 2009 m. pradžios Lietuvoje prasidėjo itin staigus nekilnojamo turto kainų kritimas. Taigi akivaizdu, jog iki ekonominės krizės, juo labiau, jos išvakarėse buvusiu nekilnojamojo turto kainų piko laikotarpiu pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas neatitinka ekonominės krizės metu vyravusių rinkos kainų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-31 nutartis c. b. Nr. 2A-1218/2014). Kita vertus, pagrįstų abejonių dėl aptariamuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos informacijos objektyvumo bei patikimumo kelia tokios aplinkybės, jog UAB „Juodagis“, kurios užsakymu buvo sudaryta UAB „Liturta“ 2008-09-03 pažyma, įstatymų nustatyta tvarka įregistruota tik 2009-04-03; UAB „Liturta“ vėliau, nenutraukdamas veiklos A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“, dirbo ir A. C. (teismui prieinami Sodros informacinės sistemos duomenys), dėl kurio veiklos, teikiant vertinimo paslaugas, Turto vertinimo priežiūros tarnyba yra inicijavusi ne vieną drausmės bylą (įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3166-596/2014 pripažinta, kad A. C., rengdamas ataskaitą, nesilaikė vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys); UAB „Maldimas“, kurios užsakymu 2008-12-02 parengta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažyma, be kita ko, jau po novacijos sutarties 2008-10-30 sudarymo, vienintelis akcininkas ir laikotarpiu nuo 2004-12-14 iki 2010-10-12 buvęs jos vadovas R. R. nuo 2009-07-01 iki 2010-06-23 taip pat ėjo ir UAB „Juodagis“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, be to, UAB „Juodagis“ dirbo ir kiti UAB „Maldimas“ darbuotojai – buhalterė J. S., R. R. sutuoktinė K. R. (t. 1, b. l. 117-119; 120-122; Vilniaus apygardos teismo 2012-10-16 nutartis, priimta UAB „Juodagis“ bankroto byloje Nr. B2-1570-603/2015, 2014-07-28 nutartis, priimta UAB „Maldimas“ bankroto byloje Nr. B2-1326-661/2015, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-01 nutartis c. b. Nr. 2-682-821/2011, teismų informacinės sistemos LITEKO, teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys). Nurodytos aplinkybės, įvertinus jas bylos duomenų visumoje bei atsižvelgus į tai, kad 2010-06-16 pagal VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį UAB „Maldimas“ taip pat buvo inicijuotas bankroto procesas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo sandoriu per susijusius su abejomis sandorio šalimis asmenis buvo siekiama paslėpti tikruosius apelianto ketinimus. Šias teisėjų kolegijos abejones papildomai patvirtina aplinkybė, kad 2009-08-31 UAB „Juodagis“ pirko iš UAB „Maldimas“ kavinės baldus ir kitą su tokia veikla susijusias prekes už 125 343,23 Lt, kas, įvertinus UAB „Juodagis“ veiklos pobūdį (kietojo kuro didmeninė ir mažmeninė prekyba, rapsų sėklos didmeninė prekyba), objektyviai nepaaiškinama (t. 1, b. l. 111-116). Apeliacinio skundo motyvas, jog UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pažyma nustatyta vertė buvo reali, nes ja rėmėsi kredito įstaiga, ydingas dėl neteisingo susiklosčiusių paskolinių santykių pagrindu sulygtų sąlygų interpretavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad kredito įmonės rizika, suteikiant daugiau nei dvigubai mažesnę kredito sumą, nei pagal pateiktus jai duomenis buvo įvertintas ginčo turtas, nebuvo tokia, kad sudarytų pagrindą įsitikinti tokio vertinimo pagrįstumu, juolab kad šis turtas buvo įkeistas jai hipoteka (t. 1, b. l. 47-50).

29Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto vertės, pagrįstai atmetė apelianto pateiktus rašytinius įrodymus. Tačiau nesutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ginčo patalpų vertę 2012 m. galima prilyginti UAB „Juodagis“ nenaudingo sandorio sudarymo metu buvusiai jų rinkos vertei. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nekilnojamojo turto kainų 2009 m. ekonominės krizės laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-255/2009). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame sprendime, esminių nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių vėliau nevyko. Taigi ginčo sandorio sudarymo metu (2009-09-21), t. y. laikotarpiu, kai ekonominės krizės padariniai nekilnojamojo turto rinkoje jau buvo akivaizdūs, ginčo patalpų rinkos vertė labiau tikėtina galėjo būti 30 proc. didesnė, nei 2012 m., kas, atsižvelgiant į patalpų pardavimo iš varžytinių kainą (t. 1, b. l. 181), sudarytų 244 608 Lt (188 160 Lt + 56 448 Lt [30 proc. nuo pardavimo kainos]). Tokia, remiantis bylos duomenimis, paskaičiuota ginčo patalpų vertė iš esmės atitinka ir viešai interneto svetainėje aruodas.lt skelbiamos nekilnojamojo turto kainų statistikos duomenis (www.aruodas.lt/kainu-statsitika/), iš kurių matyti, kad 2009 m. rugsėjo mėn. vieno kv. m. patalpų Vilniaus senamiestyje pardavimo kaina – 1 548,69 Eur (5 347,32 Lt), o spalio mėn. – 1 454,74 Eur (5 022,93 Lt), vadinasi, 53,84 kv. m. (t. 1, b. l. 28) ploto tokio nekilnojamojo turto vertė 2009 m. rugsėjo mėn. – 287 899,7 Lt, o 2010 m. spalio mėn. – 270 434,55 Lt. Ši teisėjų kolegijos apskaičiuota vertė nėra pernelyg nutolusi ir nuo kainos, už kurią ginčo turtą 2005 m. finansinio lizingo sutartinių santykių pagrindu sutiko įsigyti lizingo bendrovė – 66 612,6 Eur (230 000 Lt) (t. 1, b. l. 19).

30Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „Juodagis“ 4 971,08 Lt dydžio išlaidos už komunalines paslaugas nepriskirtinos patalpų įsigijimo išlaidoms (kaštams). Kaip matyti iš teismui prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų, laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2010-06-30 ginčo patalpų nuomininku buvo UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ (ankstesnis pavadinimas A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“), o nuo 2010-06-30 iki 2010-08-30 (patalpos buvo perduotos UAB „Juodagis“ nuosavybėn) – UAB „Juodagis“. Tuo tarpu 4 971,08 Lt dydžio išlaidos už komunalines paslaugas patirtos laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-09-15 (t. 1, b. l. 71). Šios aplinkybės patvirtina, kad nurodytos išlaidos labiau tikėtina buvo patirtos įgyvendinant nuomos teisinius santykius, kurie nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.

31Tokiu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti bendrą sumą mažinti 61 419,08 Lt suma, kurią sudaro skirtumas tarp ginčo turto vertės, kuria buvo remtasi skundžiamame sprendime, ir teisėjų kolegijos nustatytos šio turto vertės (244 608 Lt – 188 160 Lt = 56 448 Lt) bei dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo patirtų išlaidų suma – 4 971,08 Lt, t. y. ieškovui iš apelianto priteista suma sumažintina iki 114 519,55 Eur (395 413,13 Lt) dydžio, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

32Apelianto argumentai dėl nuostolių, susijusių su paskolos iš kredito įstaigos gavimu, įskaičiavimo į atlygintinos žalos dydį, atmestini kaip nepagrįsti. Iš paskolos sutarties specialiosios dalies bei UAB „Juodagis“, atstovaujamo J. K., prašymo paskolai turinio matyti, kad paskolos panaudojimo paskirtis – nekilnojamojo turto, unikalus Nr. ( - ) įsigijimas (t. 2, b. l. 2-5, 41). Ieškinyje detalizuotas prašomos atlyginti dėl paskolos paėmimo bendrovės patirtų išlaidų (260 988,18 Lt) dydis, nurodant, kad įmonės patirtais nuostoliais dėl apelianto sprendimo paimti jos vardu paskolą, siekiant padengti ginčo turto įsigijimo kaštus, laikytini tiek įvykdyti, tiek neįvykdyti įsipareigojimai kredito įstaigai, į juos įtraukiant nepadengtas palūkanas bei delspinigius. Šiuos išdėstytus motyvus patvirtina kredito įstaigos išduota paskolos dengimo suvestinė, kiti šio BUAB „Juodagis“ kreditoriaus reikalavimą patvirtinantys byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat bendrovės bankroto byloje dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo priimti teismo procesiniai sprendimai (t. 1, b. l. 5, 77; t. 2, b. l. 40-53; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). 2014-09-24 teismo posėdyje ieškovo atstovas iš esmės nurodė analogišką aptariamos sumos sudėtį, patikslindamas, jog ši prašoma priteisti suma siejama ir su bendrovės išlaidomis pačiai paskolai gauti (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas garso įrašas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su ieškovo argumentu, jog visas UAB „Juodagis“ patirtas išlaidas dėl paskolos paėmimo, siekiant įgyvendinti žalingą bendrovei ginčo sandorį, privalo atlyginti būtent sprendimą dėl tokio sandorio priėmęs asmuo, t. y. apeliantas. Iškeldamas prielaidą, kad galimai ne visos paskolos forma gautos lėšos buvo panaudotos ginčo turto sandoriui realizuoti, ją įrodyti turėjo apeliantas (CPK 178 str.), tačiau duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie kitokį kredito panaudojimą, nei ginčo turtui įsigyti, į bylą nepateikta.

33Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti teismo pareigą nustatyti nuostolių dydį, kai šalis jo negali tiksliai įrodyti, neįpareigoja teismo sprendžiant klausimą dėl ginčo turto vertės tik turto vertintojų nustatyta šio turto verte. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Remdamasi nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti pagrįstas išvadas dėl ginčo turto vertės jo įsigijimo sandorio sudarymo metu ir kitų ieškovo dėl neteisėtų apelianto veiksmų patirtų nuostolių dydžio, todėl aplinkybė, kad ieškovas neprašė byloje skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, įvertinus ir tai, kad ieškinys paduotas bankrutuojančios įmonės interesais, nelaikytinas dispozityvumo principo pažeidimu.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ar jų apskaičiavimą (CPK 93 str. 5 d.). Iš apelianto J. K. valstybei priteistinas 2 303 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles, nuo kurio mokėjimo ieškovas, teikdamas šį ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.)

36Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

37Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2012-12-06 nutartimi (t. 1, b. l. 125-127) taikė atsakovui J. K. laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jo turto už bendrą 468 992,21 Lt sumą. Ieškovas 2014-04-23 pareiškė, jog atsisako dalies reikalavimų 12 160 Lt sumai. Teismas atsisakymą priėmė (t. 1, b. l. 179-180, 184), todėl skundžiamu sprendimu tenkinęs 456 832,21 Lt (468 992,21 Lt – 12 160 Lt) dydžio reikalavimą, turėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių apimties sumažinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas neįvykdė, bei įvertinus apeliacinės instancijos teisme sumažintą priteistinos žalos sumą, pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis sumažintina iki 114 519,55 Eur sumos.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.

40Ieškinį patenkinti iš dalies.

41Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Juodagis“ iš J. K. 114 519 (vieną šimtą keturiolika tūkstančių penkis šimtus devyniolika) eurų 55 euro centų žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Kitą ieškinio dalį atmesti.

43Priteisti valstybei iš J. K. 2 303 (du tūkstančius tirs šimtus tris) eurus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų.

44Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo J. K. turtui apimtį sumažinti iki 114 519 (vieno šimto keturiolika tūkstančių penkių šimtų devyniolikos) eurų 55 euro centų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2011-12-08 nutartimi (t. 1, b. l. 9-11) UAB... 5. Ieškovas BUAB „Juodagis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l.... 6. 2014-04-23 ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad varžytinių metu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-13 sprendimu (t. 2, b. l. 75-78) ieškinį... 9. Spręsdamas žalos ieškovo kreditoriams nustatymo ir atsakovo kaltės... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Atsakovas J. K. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 83-89) prašo panaikinti... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliantas savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 15. Dėl įrodinėjimo proceso... 16. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178... 17. Nagrinėjamoje byloje aktuali teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo... 18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ne tik bylą nagrinėjant pirmosios... 19. Dėl apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų... 20. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 21. Bylos dokumentai patvirtina, kad UAB „Juodagis“ buvo įregistruota... 22. Išdėstytos faktinės aplinkybės kitokiai teisėjų kolegijos išvadai, nei... 23. Dėl skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl... 24. Dėl ginčo turto vertinimo ir atlygintinos žalos dydžio nustatymo ... 25. CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio... 26. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašė priteisti iš apelianto sumą,... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2009-09-21 susitarimą, sudarytą tarp... 28. Apeliantas, įrodinėdamas ginčo sandoriu įgyto turto kainos (500 000 Lt)... 29. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta,... 30. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad... 31. Tokiu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą,... 32. Apelianto argumentai dėl nuostolių, susijusių su paskolos iš kredito... 33. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti teismo... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 36. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2012-12-06 nutartimi (t. 1,... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.... 40. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 41. Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Juodagis“ iš J.... 42. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 43. Priteisti valstybei iš J. K. 2 303 (du tūkstančius tirs šimtus tris) eurus... 44. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio d. nutartimi taikytų laikinųjų...