Byla e2A-2253-480/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų laikas“, atstovaujamos advokatės Sonatos Žukauskienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-817-285/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų laikas“ patikslintą ieškinį atsakovams D. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „SP Project“ dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Statybų laikas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo vykdyti negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), rekonstrukciją bei paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę pagal 2016 m. UAB „Erdvės norma“ parengtus projektinius pasiūlymus ir 2017 m. UAB „Įrąža“ kartu su UAB „Erdvės norma“ parengtą negyvenamosios patalpos, ( - ), rekonstrukcijos bei paskirties keitimo iš gamybinės į administracinę techninį projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovai yra statinio, ( - ), savininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso statinio negyvenamosios patalpos – boilerinės patalpos, atsakovei UAB „SP Project“ - 9/10 dalys negyvenamos patalpos – buitinės patalpos, o 1/10 dalis šių patalpų priklauso atsakovui D. J.. Ieškovė negyvenamas patalpas turėjo įgyti 2013 m., kadangi dar 2013 m. spalio 25 d. AB „Kauno energija“ valdybos sprendimu buvo nuspręsta patalpas parduoti ieškovei, tačiau atsakovas D. J. sąmoningai trukdė šias patalpas įgyti, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir ginčijo patalpų pardavimą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimu D. J. ieškinys buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. birželio 17 d. Dėl bylinėjimosi ieškovė negalėjo naudotis patalpomis ir buvo priversta nuomotis kitas patalpas, dėl to patyrė 3 135,58 Eur nuostolius. Atsakovai ir po minėto teismo sprendimo trukdo naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis. Tam, kad ieškovė galėtų atlikti bendrovei priklausančių patalpų rekonstrukciją bei šių patalpų paskirties keitimą, yra reikalingi visų statinio savininkų sutikimai. Atsakovams buvo išsiųsta visa projektinių pasiūlymų dokumentacija, pakankama nuspręsti dėl atsakovų teisių pažeidimų. Tačiau atsakovas D. J. 2016 m. kovo mėn. pabaigoje atsiuntė pranešimą, nurodydamas, kad jam neaišku, ką atstovauja advokatė S. Žukauskienė, analizavo pareiškime nurodytus argumentus dėl bandymo susitarti taikiai, kad neva laiškas yra sušlapęs, kad jam neaiškūs projekto sprendiniai. Ir nors atsakovui buvo persiųstas papildomas projektinio pasiūlymo egzempliorius, tačiau kito atsakymo atsakovas neatsiuntė, iš ko akivaizdu, jog atsisako duoti sutikimą. UAB „SP Project“ pateikė 2016 m. balandžio 5 d. raštišką atsakymą, kuriame nurodė, kad pastatas, kuriame yra planuojamos rekonstruoti patalpos, įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą, dėl ko reikia saugoti vertybes, kad jų nuomone, negalima apšiltini sienų, nes apšiltinus sienas pasikeis dabartinė pastato patalpų šiluminė pusiausvyra, kad atsakovui reikia susipažinti su grunto, esančio po Pastato pamatais, geologinių tyrimų rezultatais, kad gali kilti neaiškumų dėl pamatų gilinimo, kad reikia rengti neaiškius tyrimus, kad reikia spręsti automobilio stovėjimo aikštelių klausimą, ir tik tuomet jie galės atsakyti dėl pateikto prašymo. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą prašydama pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo atlikti patalpų rekonstrukciją ir paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę pagal parengtus projektinius pasiūlymus. Nurodo, kad patalpų rekonstrukcija bei paskirties keitimas, kuriuos siekiama atlikti, yra susiję tik su ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos išliks nepakitusios, todėl nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų.
  2. Atsakovas D. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nevengia bendradarbiavimo su ieškove. Gavęs iš advokatės Sonatos Žukauskienės 2016 m. kovo 7 d. pareiškimą dėl prašymo duoti sutikimą ieškovei vykdyti rekonstrukcijos darbus, 2016 m. kovo 14 d. atsakyme nurodė aplinkybes, dėl kurių negalėjo nuspręsti, duoti ar neduoti ieškovės prašomą sutikimą. Ieškovė vengia bendradarbiauti ir atskleisti informaciją dėl siekiamų atlikti darbų. Ieškovės norimi atlikti darbai yra labai reikšmingi, nes būtų daromas labai didelis poveikis pastatui. Tarp ieškovės nurodytų rekonstrukcijos darbų yra esamų grindų altitudės keitimas, t. y. pamatų gilinimas ir perdangos įrengimas. Atlikus tokius darbus padidėtų esamos patalpos plotas, kas lemtų ir dabar esančios nuosavybės teisės dalies pasikeitimą, nes keistųsi ir viso pastato plotas ir atitinkamai bendrosios dalinės nuosavybės proporcijos. Ieškovė realiai siekia pasidvigubinti savo patalpų plotą ir įgyti su tuo susijusias teises. Ieškovės poreikių tenkinimui reikėtų daugiau parkavimo vietų ir dėl to atitinkamai sumažėtų visų kitų asmenų parkavimo galimybės, kurios senamiesčio dalyje yra itin aktualios.
  3. Atsakovė UAB „SP Project“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyti darbai net nėra įtraukti į techninio projekto sprendinių sudėtį, kurio pagrindu ir planuojama gauti leidimą patalpų rekonstrukcijos ir paskirties keitimo darbų atlikimui. Tokia ieškovės pateikta informacija negali būti traktuojama kaip pakankama atsakovei siekiant įvertinti būsimų statybos darbų apimtį, būdą ar pagrindinius techninius statybos parametrus ir kitus kriterijus, turinčius esminę reikšmę bendraturčio apsisprendimui. Ieškovė į teismą kreipėsi neturėdama atsakovės atsisakymo duoti sutikimą, o tik prašymą suteikti papildomą informaciją, kurios reikia sprendimui dėl sutikimo davimo priimti, t. y. ieškovė į teismą kreipėsi neišnaudojusi privalomos išankstinės (ikiteisminės) ginčų nagrinėjimo tvarkos ir vengdama pateikti atsakovės prašytą informaciją. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios pastato patalpos šiuo metu yra išnuomotos tretiesiems asmenims. Iš projektinių pasiūlymų ir techninio projekto turinio nėra galimybės nustatyti, kiek laiko užtruks patalpos rekonstrukcijos ir paskirties keitimo darbų atlikimas ir kokį poveikį numatomi atlikti statybos darbai gali sukelti tretiesiems asmenims. Keičiant patalpos paskirtį į administracinę, patalpos rekonstrukcijos metu privalomai turės būti sprendžiami klausimai, susiję su automobilių stovėjimo vietų nustatymu ir įrengimu, tačiau pateiktuose dokumentuose tai nebuvo aptarta. Ieškovės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę nei projektiniuose pasiūlymuose, nei techniniame projekte nėra aptartas. Padidėjus rekonstruojamų administracinės paskirties patalpų plotui, ieškovė įgytų teisę ne tik į didesnę dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir teisę į didesnį automobilių stovėjimo vietų skaičių žemės sklype, kuriame yra pastatas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – boilerinės patalpos, esančios adresu ( - ). Pastato savininkai taip pat yra atsakovai – atsakovui D. J. priklauso 1/10 dalis, atsakovei UAB „SP Project“ – 9/10 dalys negyvenamosios patalpos – buitinės patalpos. Ginčo patalpos yra buitiniame pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Žemės sklypas, kuriame yra ginčo pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas D. J. trukdė jai patalpas įgyti, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir ginčijo patalpų pardavimą, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovei priklausančios patalpos rekonstravimo bei paskirties keitimo be atsakovų sutikimo, o ne ieškovės patalpų įsigijimo aplinkybės. Byloje taip pat nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo.
  4. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei pateiktus byloje rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai įrodė, jog esami projektiniai ieškovės paruošti pasiūlymai iš esmės pažeis atsakovų teises į jų turimą nuosavybę: po rekonstrukcijos padidės ieškovei priklausančios patalpos plotas ir atitinkamai pasikeis atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės dalys. Atsakovai pagrįstai nesutinka su atsakovės pateikta rekonstrukcijos dokumentacija, kadangi joje nėra numatytas automobilių parkavimo klausimas, o pakeitus patalpų paskirtį iš gamybinės į administracinę automobilių srautai neišvengiamai padidėtų. Be to, padidėjus rekonstruojamų patalpų plotui, ieškovė įgytų teisę ne tik į didesnę dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir teisę į didesnį automobilių stovėjimo vietų skaičių žemės sklype, kuriame yra pastatas. Tai neabejotinai įtakotų atsakovų teises ir teisėtus interesus.
  5. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti rekonstrukciją nėra pakankamas, be to pažeidžiantis atsakovų teises, kadangi iš pateiktos rekonstrukcijos dokumentacijos nėra aišku, kokiu būdu po pastatu esamas rūsys bus padidintas, nenurodytas planuojamas darbų atlikimo terminas. Atsakovė UAB „SP Project“ jai priklausančias patalpas nuomoja, todėl nesant žinomai tokiai informacijai, atsakovė negali įvertinti galimo rekonstrukcijos poveikio tretiesiems asmenims. Dėl rekonstrukcijos kurį laiką pastate būtų triukšminga, būtų jaučiama vibracija, o duodama ieškovės prašomą sutikimą atsakovė turėtų žinoti tokią informaciją ir apie tai informuoti savo klientus. Atsakovai motyvuotai nedavė sutikimo ieškovei atlikti pastato rekonstrukciją, prašydami suteikti papildomos informacijos, kurios ieškovė atsakovams nesuteikė.
  6. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus numatyti inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, archeologiniai tyrimai, automobilių stovėjimo aikštelės nuoma dviem automobiliams, nepagrindžia ieškovės atliekamos rekonstrukcijos be atsakovų sutikimo, kadangi minėti tyrimai nėra įtraukti į projektinę dokumentaciją (rekonstrukcijos projektą), iš kurios būtų aiškus atliekamų darbų mastas, trukmė ir pan. Be to, ginčo pastatas yra senamiestyje, valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl rekonstrukcijos projektinė dokumentacija turi atitikti paveldosaugos objektams keliamus reikalavimus, taip pat turi būti suderinta su žemės sklypo savininkės patikėtine – Nacionaline žemės tarnyba. Todėl ieškinio reikalavimas dėl leidimo atlikti rekonstrukciją bei patalpų paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę be atsakovų sutikimo atmestas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu UAB „Statybų laikas“, atstovaujama advokatės Sonatos Žukauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - UAB „Statybų laikas“ patikslintą ieškinį tenkinti: pripažinti UAB „Statybų laikas“ teisę be atsakovų - D. J. ir UAB „SP Project“ sutikimo vykdyti negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), rekonstrukciją bei paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę pagal 2016 m. UAB „Erdvės norma“ parengtus projektinius pasiūlymus ir 2017 m. UAB „Įrąža“ kartu su UAB „Erdvės norma“ parengtą negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), ( - ), rekonstrukcijos bei paskirties keitimo iš gamybinės į administracinę techninį projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai vertinant surinktus įrodymus, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškinant ir taikant CK nuostatas, pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas neatskleidė bylos esmės, o tik perrašė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, nors jie yra paneigti įrodymų visuma, toks teismo netinkamas įrodymų vertinimas gali būti paaiškinamas tik teismo suinteresuotumu.
    2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias bendrąją daline nuosavybę. Ieškovė ir atsakovai nėra bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, ieškovei ir atsakovams priklauso atskiri nuosavybės objektai, esantys viename statinyje, todėl ieškovei sutikimas reikalingas vadovaujantis CK 4.82 str. nuostata. Dėl ieškovei priklausančios boilerinės patalpos rekonstrukcijos padidėjus jos plotui, atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti buitinė patalpa nei padidės, nei sumažės ir atsakovų nuosavybės dalys į jiems priklausančią buitinę patalpą išliks nepakitę.
    3. Teismas, konstatuodamas, jog pakeitus boilerinės patalpų paskirtį ir rekonstrukcijos būdu ją išdidinus ieškovė neva turės teisę pretenduoti į didesnį parkavimo vietų skaičių, akivaizdžiai nesigilino į bylos medžiagą, jos netyrė. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas yra visas užstatytas, dėl ko žemės sklype jokių nustatytų parkavimo vietų niekada nebuvo ir nėra. Teismas visiškai nevertino ieškovės išsakytos pozicijos, jog ji nepretenduoja į žemės sklypo parkavimo vietas. Ieškovės automobiliai statomi išnuomotose vietose, ( - ), esant didesniam poreikiui, ji turi visas galimybes išsinuomoti ir daugiau nuomojamų parkavimo vietų.
    4. Teismo motyvas, jog atsakovams neva nebuvo pateiktas pakankamas kiekis informacijos apie boilerinės patalpos rekonstrukciją, dėl ko jie neva pagrįstai neduoda sutikimo boilerinės rekonstrukcijai, prieštarauja bylos medžiagai. Byloje buvo pateikti Projektiniai pasiūlymai, kuriuose buvo aiškiai nurodyta planuojamų rekonstrukcijos ir remonto darbų apimtis, pateikti netgi ekspertų išvados ir tyrimai, leidžiantys nuspręsti, jog atsakovų teisės dėl planuojamos rekonstrukcijos tikrai nebus pažeistos. Tačiau teismas dėl šių ekspertų išvadų sprendime nepasisakė.
    5. Nelogiški teismo motyvai, kad atsakovams trūksta informacijos apie norimus atlikti darbus, nes nėra pateikti archeologiniai tyrimai. Bylos medžiaga patvirtina, kad nebuvo galimybės atlikti archeologinių tyrimų, kadangi nėra gautas atsakovų sutikimas ir Kultūros paveldo departamentas dėl to nederina su ieškove jokių projektinių sprendinių. Trečiųjų asmenų nesutikimas su ieškiniu negali būti kliūtis ieškinio tenkinimui, nes trečiųjų asmenų sutikimai objektyviai gali būti gauti tik po teisės pripažinimo ieškovei vykdyti boilerinės patalpų rekonstrukciją ir paskirties keitimą pagal į bylą pateiktus projektus be atsakovų sutikimo.
    6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovams nebuvo pateikta informacija, kokiu būdu po pastatu esamas rūsys bus padidintas ir neva nebuvo nurodytas planuojamas darbų atlikimo terminas. Atsakovams buvo pateiktas 2017 m. UAB „Įrąža“ kartu su UAB „Erdvės norma“ parengtas negyvenamosios patalpos rekonstrukcijos bei paskirties keitimo iš gamybinės į administracinę techninis projektas, kuriame yra detalizuojamas rūsio patalpų įgilinimas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog planuojami atlikti boilerinės patalpų rekonstrukcijos darbai bus per du mėnesius.
    7. Teismas nevertino atsakovų nesąžiningo ir neteisėto elgesio. Pastatas, kuriame yra ginčo ir atsakovų patalpos yra buitinės paskirties, todėl jo naudojimas pagal paskirtį neatitinka miesto ir visuomenės interesų, dėl ko ieškovas ir pageidauja pakeisti šių patalpų paskirtį ir jas naudoti teisėtai. Tuo tarpu atsakovai jiems priklausančias buitines patalpas naudoja administracinei paskirčiai, nors jų paskirtis nėra pakeista. Šias aplinkybes patvirtina pačių atsakovų pateiktos nuomos sutartys.
    8. Teismas, nenustatydamas ieškovės teisės be atsakovų sutikimo vykdyti boilerinės patalpos rekonstrukciją ir paskirties keitimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą, privalėjo atsisakymo priežastis pagrįsti realia jų teisių pažeidimo grėsme ir įrodyti pateiktų projektinių pasiūlymų negatyvųjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Tačiau atsakovai šių aplinkybių neįrodė, o byloje esančiais duomenimis, kurių teismas sprendime neanalizavo, buvo įrodyta, kad jokios atsakovų teisės nebus pažeistos.
  2. Atsakovė UAB „SP Projekt“, atstovaujama advokato Ario Damušio, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nepaisant to, kad ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, pats pastatas, kurį sudaro minėtos patalpos, ieškovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovė ir atsakovai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės subjektais.
    2. Ieškovei padidinus pastato bendrąjį plotą, bendraturčių dalys šioje bendrojoje nuosavybėje turės būti nustatomos iš naujo. Ieškovės siekis įgyvendinti nuosavybės teisę negali paneigti atsakovės turimos absoliučiai didžiosios pastato dalies nuosavybės teisės, kuri yra teisės aktų ginama ir saugoma. Todėl teismo išvada, kad ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai iš tikrųjų iš esmės pažeis atsakovų turimas teises į jų turimą nuosavybę, yra logiška ir pagrįsta realiu pastato bendraturčių teisių apimties pasikeitimu, atlikus šio pastato dalies, kuriame yra ieškovės patalpos, rekonstrukciją.
    3. Pakeitus patalpos paskirtį, padidinus šios patalpos plotą, ieškovė pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 nuostatas įgis teisę įsirengti akivaizdžiai daugiau automobilių stovėjimo vietų žemės sklype, kuriame yra pastatas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad bus pažeistos atsakovų teisės. Ieškovė, grįsdama savo teiginius apie žemės sklypo visišką užstatymą, nepateikė jokių kitų duomenų, išskyrus VĮ Registrų centro išrašą, apie faktinį žemės sklypo užstatymą pagal realius duomenis.
    4. Projektiniai pasiūlymai yra visiškai neinformatyvūs ir pakankami tam, kad atsakovė galėtų suformuoti savo poziciją dėl sutikimo atlikti patalpos rekonstrukcijos ir paskirties keitimo darbus davimo. Ieškovė turi pareigą detaliai atskleisti siekiamų atlikti darbų apimtis ir pateikti informaciją, kuri sudarytų sąlygas įsitikinti, jog nebus padarytas neleistinas poveikis atsakovės turtui. Tačiau ieškovė nepateikė atsakovės prašytos informacijos, niekaip nepasiūlė užtikrinti atsakovės interesų, tačiau kreipėsi į teismą. Atsakovė tokius ieškovės veiksmus vertina kaip aiškų atsisakymą bendradarbiauti ir siekį nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos bendraturčių sutikimų gavimui.
    5. Teismo sprendime teisingai nurodyta, kad pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus numatyti inžineriniai-geologiniai, archeologiniai ir kitokio pobūdžio tyrimai jokia forma nepagrindžia būsimos patalpos rekonstrukcijos masto, trukmės ir kitos esminės informacijos tam, kad pastato bendraturčiai galėtų priimti sprendimą dėl tokio pobūdžio statybos darbų atlikimo pastate.
    6. Pateikto Techninio projekto atitikimas įstatymų keliamiems reikalavimams nėra patvirtintas parašais, neatitinka esminių tokio pobūdžio statybos projektui keliamų reikalavimų ir apskritai negali būti vertinami ir traktuojami kaip projektiniai pasiūlymai, kurių pagrindinė paskirtis yra išreikšti bent jau statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.
  3. Atsakovas D. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovės teiginiai, kad neva atsakovas trukdė tiek įsigyti patalpas, tiek trukdo šias patalpas naudoti, neturi jokio pagrindo ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Vien kreipimasis į teismą nėra pakankamas pagrindas ieškinio tenkinimui ir ieškovės teiginių vertinimui kaip pagrįstų. Ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami itin kritiškai dėl siekio tenkinti tik savo interesus ir realiai pasitelkiant teismą paneigti kitų savininkų interesus.
    2. Atsakovas nevengia bendradarbiavimo su ieškove, gavęs pareiškimą dėl prašymo duoti sutikimą vykdyti rekonstrukcijos darbus, operatyviai į jį atsakė ir atsakyme nurodė aplinkybes, dėl kurių negalėjo nuspręsti duoti ar neduoti ieškovės prašomą sutikimą. Pati ieškovė pasirinkto taktiką nesiekti kompromiso ir interesų suderinimo su bendraturčiais, vengia atskleisti informaciją dėl siekiamų atlikti darbų.
    3. Tarp ieškovės nurodytų rekonstrukcijos darbų yra esamų pamatų gilinimas ir perdangos įrengimas. Atlikus tokius darbus pasikeistų esamos patalpos plotas, kas lemtų ir dabar esančios nuosavybės teisės dalies pasikeitimą, nes keistųsi ir viso pastato plotas ir atitinkamai bendrosios dalinės nuosavybės proporcijos. Atsakovas nesutinka su tuo, jog jo dalinė nuosavybė būtų mažinama ir mano, jog visi pastato bendraturčiai turėtų įgyti proporcingas teises į naujus pastato ribose sukuriamus objektus, jeigu tokie objektai ir būtų įrengiami.
    4. Ieškovei atlikus patalpų rekonstrukcijos darbus ir šios rekonstrukcijos metu padidinus šių patalpų plotą bei pakeitus paskirtį, ieškovei būtų suteikiama teisė įsirengti akivaizdžiai daugiau automobilių stovėjimo vietų. Tai įtakotų pastato bendraturčio ir žemės sklypo, kuriame yra pastatas, bendranaudotojo interesus. Todėl sprendiniai, susiję su automobilių stovėjimo vietų įrengimu žemės sklype, privalėjo būti derinami su atsakovu.
    5. Ieškovės paruošti projektiniai pasiūlymai yra visiškai neinformatyvūs, o jų atitikimas įstatymų keliamiems reikalavimams nėra patvirtintas. Ieškovė į bylą iki šiol nėra pateikusi jokių duomenų, kurie paneigtų specialisto V. G. išvadas apie planuojamus atlikti darbus ieškovės patalpose ir neigiamą šių darbų poveikį visam pastatui ir šio pastato bendraturčių interesams.
  4. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas tinkamai nustatė, kad apeliantės informacija apie pageidaujamų vykdyti rekonstrukciją nėra pakankama, iš pateiktos rekonstrukcijos dokumentacijos nėra aišku, kokiu būdu po pastatu esamas rūsys bus padidintas, nenurodytas planuojamas darbų atlikimo terminas ir rekonstrukcijos apimtis, neaiškus galimas rekonstrukcijos poveikis tretiesiems asmenims. Apeliantės numatyta patalpų rekonstrukcija gali įtakoti pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą. Visiškai nesuprantama, kodėl apeliantei nuosavybės teise naudojant rūsio patalpas, papildomai reikia gilinti rūsį po viso pastato tūriu, tuo galimai įtakojant ne tik pagrindines namo konstrukcijas, bet ir Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinį sluoksnį. Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 10 dalyje nurodyta: archeologinis sluoksnis - iki 1800 m. susidaręs kultūrinis sluoksnis, kurio struktarcheologiniai tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių. Be to, to paties Reglamento 10 dalyje nurodyta: kultūrinis sluoksnis - žemės sluoksnis (nuo įžemio iki jos paviršiaus), kuriame yra išlikusių žmogaus praeities veiklos pėdsakų.
  5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl leidimo atlikti rekonstrukciją bei patalpų paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę be atsakovų sutikimo, kadangi ši rekonstrukcija pažeistų atsakovų teises į jų turimą nuosavybę, pateikta projektinė dokumentacija nėra pakankamai išsami, atitinkanti paveldosaugos objektams keliamus reikalavimus ir nėra suderinta su žemės sklypo savininkės patikėtine - Nacionaline žemės tarnyba.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).
  3. Byloje kilo ginčas dėl leidimo vykdyti ieškovei priklausančios negyvenamosios patalpos rekonstrukciją bei paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę be atsakovų sutikimo.
  4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei UAB „Statybų laikas“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) priklausanti Negyvenamoji patalpa – Boilerinės patalpa, R-1 ir R-2 (buvęs pastatas 1H2p), 132, 20 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ) (toliau – patalpa), ir atsakovams D. J. bei UAB „SP Project“ priklausanti Negyvenamoji patalpa - buitinės patalpos, 451,87 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kurios 1/10 priklauso D. J. ir 9/10 – UAB „SP Project“(toliau – patalpos), yra pastate adresu ( - ). Pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje (1996 m. birželio 24 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. Į-58). Atsakovė siekia atlikti jai priklausančios negyvenamosios patalpos ( - ) rekonstrukciją ir paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę pagal UAB „Erdvės norma“ parengtus projektinius pasiūlymus. Atsakovams 2016 m. kovo 7 d. buvo išsiųsta visa UAB „Erdvės norma“ projektinių pasiūlymų dokumentacija, tačiau nei vienas iš jų sutikimo patalpos rekonstrukcijai bei paskirties keitimui nedavė: D. J. ir į 2016 m. kovo 22 d. pakartotinai persiųstą projektinio pasiūlymo egzempliorių jokio atsakymo neatsiuntė, o UAB „SP Project“ 2016 m. kovo 31 d. atsakyme išdėstė argumentus dėl ieškovės pateikto prašymo trūkumų.
  5. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.
  6. Vienas iš teisės laisvai disponuoti nuosavybės teise turimu objektu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte (ginčui aktuali nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) įtvirtinta nuostata, kad norinti gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, yra būtinas statinio bendraturčių sutikimas. Nors ieškovei ir atsakovams priklausančios patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 3 p.), tačiau funkciniu požiūriu jos negali būti savarankišku nekilnojamojo turto objektu ir yra sudėtinės dalys pastato, kurio laikančiosios, pagrindinės konstrukcijos šių patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovė ir atsakovai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės subjektais (bendraturčiais) (CK 4.82 str. 1 d., Statybos įstatymo 2 str. 2, 68 p., LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1 p.).
  7. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais spręsta dėl netinkamo ieškovės teisių į rekonstrukciją įgyvendinimo, pažymėtina, kad kitų bendraturčių sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti rekonstrukciją bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą (rekonstrukciją) įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
  8. Atsakovai atsisakymą duoti sutikimą turi pagrįsti realia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų, o specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 24 str. 8 d., aktuali red.).
  9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog atsakovams nebuvo pateiktas pakankamas kiekis informacijos apie planuojamą patalpos rekonstrukciją prieštarauja bylos medžiagai, į kurią buvo pateikta pakankamai duomenų, kurie leidžia nuspręsti, jog atsakovų teisės dėl planuojamos rekonstrukcijos nebus pažeistos. Teisėjų kolegija su šiais ir juos detalizuojančiais apeliantės argumentais nesutinka.
  10. Ieškovė, siekianti atlikti jai priklausančios patalpos rekonstrukciją ir paskirties keitimą iš gamybinės į administracinę, yra pateikusi UAB „Erdvės norma“ parengtus Projektinius pasiūlymus ir UAB „Erdvės norma“ kartu su UAB „Įrąža“ parengtą techninį projektą. Pažymėtina, kad paminėtų dokumentų rengimą reglamentavo tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatos (pastaba: nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ yra įtvirtintos iš esmės tos pačios ginčui reikšmingos nuostatos). Šio STR 13 priedas nustatė projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju, o 8 priedas – techninio projekto sudedamąsias dalis. Projektiniai pasiūlymai (kai jie rengiami) yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas Techninis projektas arba Techninis darbo projektas (STR 1.05.06:2010, 7.2.1 p., 13 priedo 4 p.). Techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankami statytojo sumanymui suprasti (STR 1.05.06:2010, 24 p.).
  11. Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto turinys, pastato pjūvio schema, pastato pirmo aukšto ir rūsio planas, kuriuose pažymėti statybos darbai, leidžia spręsti apie šių darbų didelę apimtį: pamatų pagilinimą bei esamos grindų altitudės didinimą (kuri šiuo metu yra 138 cm žemiau aplink esančios žemės); naujų perdangų įrengimą; išorinėse patalpos sienose langų ir durų angų įrengimą, sumontuojant gaminius ir kt.
  12. Atsakovas D. J., siekdamas išsiaiškinti, ar siūlomi sprendiniai neturės neigiamos įtakos jam priklausančių patalpų būklei, kreipėsi į UAB „Konstruktorių cechas“ ir pateikė šios bendrovės specialisto V. G., kuriam kvalifikacijos atestatu Nr. 17370 suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, atsakymus į iškilusius klausimus dėl planuojamos atlikti rekonstrukcijos. Specialisto atsakymuose į pateiktus klausimus teigiama, kad tikimybė, jog rekonstrukcijos darbų metu gali įvykti pastato dalies griūtis, nukentės pastato konstrukcijų stabilumas, atsiras ženklios deformacijos, nėra didelė, tačiau sienų supleišėjimo virš rūsio esančiose sienose išvengti nepavyks. Betono rūsio grindų tradiciniai demontažo metodai sukeltų dideles vibracijas ir didelį triukšmą, darbai užtruktų apie 2 - 3 savaites. Pasekmės – galimas mūro sienų, perdangų, sąramų pleišėjimas dėl vibracijos poveikio. Dėl darbų metu sukelto triukšmo darbas antrame ir trečiame aukšte esančiuose ofisuose negalės vykti. Tam tikras problemas sukels ir demontuoto betono išvežimas. Projektiniuose pasiūlymuose nėra numatytas būsimas rūsio gylis. Remiantis pateiktu brėžiniu, galimas orientacinis grindų pagilinimas yra apie 2,5 m. Numatomos įrengti angos būtų atliekamos esamame mūre, kurio kirtimo ir pjaustymo darbai technologiškai paprastesni, negu betono demontažo darbai ir, galima teigti, pastato konstrukcijoms nepakenktų.
  13. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų specialisto V. G. atsakymuose pateiktas išvadas (kurios vertinamos kaip rašytinis įrodymas) apie planuojamos atlikti ieškovės patalpoje rekonstrukcijos darbų neigiamą poveikį visam pastatui, o taip pat ir šio pastato bendraturčių atsakovų interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir atsakovė savo 2016 m. kovo 31 d. atsakyme detaliai nurodė ieškovei, kokias rizikas (dalis kurių sutampa su specialisto atsakymais) dėl ieškovės siekiamų atlikti darbų ji įžvelgia ir kokios informacijos atsakovei reikia, kad būtų galima priimti sprendimą dėl sutikimo davimo, tačiau į tai ieškovė neatsakė ir jokios informacijos nepateikė.
  14. Teisėjų kolegija vertina, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyti ieškovės patalpų rekonstrukcijos darbai galėtų būti atliekami tik jai pagrindus, kad siūlomi sprendiniai neturės neigiamos įtakos atsakovams priklausančioms patalpos. Esami ieškovės pateikti projektiniai sprendiniai leidžia daryti išvadą, kad pastato konstrukcijoms būtų pakenkta.
  15. Apeliantė nurodo, kad atsakovams buvo pateiktas 2017 m. UAB „Įrąža“ kartu su UAB „Erdvės norma“ parengtas negyvenamosios patalpos rekonstrukcijos bei paskirties keitimo iš gamybinės į administracinę techninis projektas, kuriame yra detalizuojamas rūsio patalpų įgilinimas, ir atsakovams buvo pateikta pakankamai informacijos apie pastato rūsio gilinimą. Teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kaip nepagrįstus. Jau minėta (nutarties 24 p.), kad Projektiniai pasiūlymai (kai jie rengiami) yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas Techninis projektas, o jo apimtis ir detalumas turi būti pakankami statytojo sumanymui suprasti. Techniniam projektui keliami reikalavimai detaliai reglamentuoti Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statybos techninis reglamentas“ (galiojusio į bylą pateikto Techninio reglamento rengimo metu) 8 priedo 2 punkte „Techninio projekto sudedamosios dalys“ bei 5 punkte „Techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis“. Ieškovė nėra pateikusi Techninio projekto, kuris atitiktų STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo bei STR1.05.06:2010 8 priedo reikalavimus, o pateikta tik dalis Techninio projekto dokumentų: Techninio projekto statinio konstrukcijų dalis (STR1.05.06:2010 25.3, 8 priedo 2 p.; nepasirašytas), techninių statybinių medžiagų specifikacijos (TS-01. Techninė specifikacija betono ir gelžbetonio konstrukcijoms, TS-02. Techninė specifikacija mūrinėms konstrukcijos, TS-00. Techninė specifikacija mūrinėms konstrukcijoms; STR1.05.06:2010 6.7 p.), aiškinamasis raštas (STR1.05.06:2010 8 priedo 5.3 p.), rūsio planas, pamato pjūvis 1-1, pjūvis 2-2, įgilinamų pamatų planas (STR1.05.06:2010 5.7 p.), pagal jų turinį nėra tiek informatyvūs ir pakankami tam, kad atsakovai galėtų įvertinti rizikas ir suformuoti savo poziciją dėl sutikimo atlikti patalpos rekonstrukcijos ir paskirties keitimo darbus davimo.
  16. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jos išsakytos pozicijos, jog ieškovė nepretenduoja į žemės sklypo parkavimo vietas; jos automobiliai statomi išnuomotose vietose, ( - ). Su paminėta apeliacinio skundo nuostata sutikti taip pat negalima.
  17. VĮ Registrų centro išrašais nustatyta, kad ginčo pastatas yra valstybiniame žemės sklype, kurio plotas yra 0,1102 ha, ir šis plotas yra užstatyta teritorija. Tačiau vien tai nepatvirtina ieškovės argumentų, kad pasikeitus tik ieškovei priklausančių patalpų plotui ir esant visam užstatytam žemės sklypo plotui, nebus pažeisti jokie atsakovų interesai, nes sprendiniai nėra susiję su automobilių vietų įrengimu žemės sklype. Kaip iš dalies teisingai (tik kitą redakciją) nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės fondo apskaitos taisyklių 11.2 punktą, žemės plotai prie statinių gali būti įtraukiami į apskaitą kaip užstatyta teritorija, neišskiriant atskirų žemės naudmenų, jeigu žemės sklypo plotas yra ne didesnis kaip 0,15 ha., o pagal 15 punktą - Prie užstatytos teritorijos priskiriama statiniais, išskyrus Taisyklių 14 punkte nurodytus objektus, užstatyta ir kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama (kiemų, aikštelių, priklausomųjų želdynų (jeigu jie mažesni, nei nurodyta 11.1.1 punkte) ir pan.) žemė <...>. Atsakovų argumentus, kad pagal faktinę situaciją vietovėje šiame žemės sklype bei šalia pastato yra galimybė įrengti tam tikrą automobilių stovėjimo vietų skaičių iš esmės patvirtina ir pačios ieškovės pateiktame projektiniame pasiūlyme esančios fotonuotraukos. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ 107 punktu, statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus; minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Pagal STR1.05.06:2010 8 priedą sklypo sutvarkymo dalyje turi būti pateikiami pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius, informacija ir duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, Technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais) apie sklype įrengiamus autotransporto privažiavimo kelius, stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus (8 priedas, 7.1.2 p.). Projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjai išreikšti rengiamus projektinius pasiūlymus sudaro ir žemės sklypo sutvarkymo (sklypo plano) su gretima urbanistine aplinka schema, kurioje nurodomas statinių išdėstymas, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, automobilių parkavimo vietos (kai jos planuojamos įrengti žemės sklype) ir kita; projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija (statinių su gretima urbanistine aplinka vizualizacija arba maketas) (STR1.05.06:2010 13 priedo 8.2.1 ir 8.3 p.). Pažymėtina, kad į bylą pateiktame projektiniame pasiūlyme tokių sudėtinių dalių nėra. Tokiu atveju, ieškovei nepateikus sprendinių dėl automobilių stovėjimo vietų žemės sklype, atsakovai pagrįstai nurodo jų interesų pažeidimą nepateikus jokios informacijos dėl automobilių stovėjimo vietų.
  18. Be to, pažymėtina, kad po rekonstrukcijos pasikeitus ieškovei priklausančių patalpų plotui ir paskirčiai, ieškovė įgytų teisę reikalauti papildomų parkavimo vietų. Šios savo teisės ieškovė projektiniuose pasiūlymuose neatsisakė.
  19. Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad negali būti tenkinami ieškovės reikalavimai, prieštaraujantys galiojančioms teisėms normos, atsakovų teisėms bei teisėtiems interesams. Ieškovė negali suabsoliutinti savo teisių bei interesų.
  20. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir išvadas darė vadovaujamasis įrodymų pakankamumo taisykle, todėl priešingai, nei nurodo ieškovė, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas nesivadovavo tik vienos šalies pateiktais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.
  21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir dėl jų nepasisako.
  22. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Statybų laikas“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė UAB „SP Project“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 700 Eur, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašymą jas priteisti. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei (CPK 98 straipsnis).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Statybų laikas“ j. a. k. 135703066, uždarajai akcinei bendrovei „SP Project“, j. a. k., 301864666, 700 (septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai