Byla 1A-28-282-2012
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Redai Jončienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, gynėjams advokatams Edvardui Krūveliui, Genei Leigienei, Lionei Musteikienei, nuteistiesiems M. L., A. K., nukentėjusiajam T. V., jo atstovui adv. Valdui Kairiui, ekspertui Rimantui Raukčiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį viešiasiais darbais 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

4A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį viešiaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

5Priteista iš M. L. ir A. K. solidariai nukentėjusiajam T. V. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Priteista iš M. L. ir A. K. solidariai 872,53 Lt už nukentėjusiajam T. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai (įmonės kodas ( - ), ( - ), a. s. ( - ), AB „( - )”, banko kodas ( - )).

7Kolegija

Nustatė

8M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2009 m. lapkričio 15 d., apie 04 val. 10 min., viešoje vietoje – kavinėje bare „( - )“, adresu ( - ), kavinės klientų aptarnavimo salėje, kitų kavinės klientų: nukentėjusiųjų K. M., M. N. ir M. P., kavinės darbuotojų S. V., I. D. akivaizdoje, dėl mažareikšmės priežasties – žodinio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo T. V. ir D. L., vėliau peraugusio į apsikeitimą smūgiais, nukentėjusiajam besiginant nuo D. L., kuris sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, M. L. kartu su A. K. bei kitais penkiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis užpuolė nukentėjusįjį T. V., sudavė nukentėjusiajam smūgius kojomis bei rankomis, o nukentėjusiajam T. V. bandant pabėgti nuo jį bemušančių asmenų, M. L. kartu su D. L., A. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais penkiais asmenimis nusivijo į tame pačiame bare esančią virtuvę ir ten jį sumušė, iš viso bendrai suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip aštuonis smūgius T. V. į galvą, ne mažiau vieno smūgio į pilvą bei ne mažiau vieno smūgio į krūtinės ląstą sukeldamas T. V. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

9A. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2009 m. lapkričio 15 d., apie 04 val. 10 min., viešoje vietoje – kavinėje bare „( - )“, adresu ( - ), kavinės klientų aptarnavimo salėje, kitų kavinės klientų: nukentėjusiųjų K. M., M. N. ir M. P., kavinės darbuotojų S. V., I. D. akivaizdoje, dėl mažareikšmės priežasties – žodinio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo T. V. ir D. L., vėliau peraugusio į apsikeitimą smūgiais, nukentėjusiajam besiginant nuo D. L., kuris sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, A. K. kartu su M. L. bei kitais penkiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis užpuolė nukentėjusįjį T. V., sudavė nukentėjusiajam smūgius kojomis bei rankomis, o nukentėjusiajam T. V. bandant pabėgti nuo jį bemušančių asmenų, A. K. kartu su D. L., M. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais penkiais asmenimis nusivijo į tame pačiame bare esančią virtuvę ir ten jį sumušė, iš viso bendrai suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip aštuonis smūgius T. V. į galvą, ne mažiau vieno smūgio į pilvą bei ne mažiau vieno smūgio į krūtinės ląstą, sukeldamas T. V. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. V. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendį ir M. L. bei A. K. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirti jiems už inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį sankcijas, susijusias su laisvės atėmimu; priteisti iš M. L. ir A. K. solidariai 15 000 Lt neturtinę žalą bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad sutinka su M. L. ir A. K. nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek ir teismas kvalifikuodami M. L. ir A. K. veikas galėjo būti suklaidinti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Telšių poskyrio specialisto R. Raukčio pateikta išvada Nr. ( - ), kurioje specialistas R. Rauktys nurodė, jog nukentėjusiajam T. V. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikimą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų. Tačiau byloje esantys įrodymai bei kiti dokumentai patvirtina, kad jam nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2009-11-16 iki 11-17, pratęsiant nuo 11-18 iki 11-20, nuo 11-21 iki 27 ir nuo 11-28 iki 12-03, (specialisto išvados 2.3 punktas). Taigi, dėl dauginių galvos sužalojimų jam sveikata buvo sutrikdyta nepertraukiamai 18 dienų, t. y. ilgiau nei 10 dienų. Todėl vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 d. įsakymu Nr. V-298/158/Al-86, 7 punktu, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (jei tai nepripažįstama sunkiu sveikatos sutrikdymu) nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

12Yra įsitikinęs, kad dėl M. L. ir A. K. nusikalstamų veiksmų jam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jam buvo padarytas kaip minimum nesunkus sveikatos sutrikdymas, o ne nežymus, kaip konstatavo teismas. Atsižvelgiant į tai, kad šie sužalojimai jam buvo padaryti pažeidžiant viešąją tvarką, tai M. L. ir A. K. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, esant kvalifikuojantiems nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nusikaltimo įvykdymo dėl chuliganiškų paskatų požymiams.

13Taipogi skunde nurodo, kad M. L. ir A. K. veikas papildomai kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jiems turėtų būti skirtos ir kitos bausmės, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad teismas nuteistiesiems skyrė per švelnias bausmes už jų padarytas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad teismas paskirdamas kaltinamiesiems švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, kuri savo esme ir dydžiu yra bausmė kaip už BK 284 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą, todėl yra įsitikinęs, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad savo nusikalstamais veiksmais kaltinamieji ne tik šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bet ir kito asmens sveikatą, kad kaltinamieji iki šiol neatsiprašė, net neketino atsipašyti nukentėjusiųjų, neatlygino ir net nesitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir tai rodo, kad kaltinamieji nepadarė reikiamų išvadų, nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų ir ateityje gali vėl daryti panašius nusikaltimus. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad M. L. iniciavo konfliktą prieš jį (apeliantą), išreikšdamas neapykantą asmenų grupei, o būtent teisėsaugos pareigūnams – policijos darbuotojams, nepagarbiai juos vadindamas „mentai“, ieškodamas priekabių už tai, kad praeityje turėjo problemų su teisėsaugos pareigūnais, kad mušant jį (apeliantą) buvo šaukiama „mentas, mentas“. Todėl mano, kad kaltinamiesiems turėjo būti skirtos griežtesnės bausmės.

14Taip pat skunde teigia, kad sutinka su teismo išvada, jog M. L. ir A. K. tyčiniais veiksmais panaudojo smurtą prieš jį (apeliantą) ir dėl patirtų sužalojimų jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo sumuštas pažįstamų žmonių akivaizdoje, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus – dėl padarytų sužalojimų jam tam tikrą laiką buvo apribota galimybė dirbti savo tiesioginį darbą, jis negalėjo bendrauti su žmonėmis, be to, kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais pažeidė jo, kaip asmens, neliečiamybės teises, tačiau mano, jog teismas neteisingai konstatavo, kad M. L. ir A. K. savo neteisėtais veiksmais padarė jam tik nežymų sveikatos sutrikimą. Teigia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas savo esme ir pasekmėmis yra žymiai pavojingesnis nei nežymus sveikatos sutrikdymas. Net LR BK nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnis) priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, kai tuo tarpu nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Dėl visų šių paminėtų aplinkybių, mano, kad jo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi, priteisiant 15 000Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis A. K. nurodė, kad teismas jo atžvilgiu buvo neteisingas. Teigia, kad nukentėjusysis T. V. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai bando įrodyti, kad jis (A. K.) padarė nusikalstamus veiksmus, viešoje vietoje, t. y. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu, suvokdamas, kad demonstruoja ten kavinėje buvusiems asmenims nepagarbą, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką ir norėjo taip veikti. Tvirtina, jog byloje nėra įrodyta, kad nusikaltimą jie padarė neblaivūs ir tai galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui. Nurodo, jog kavinėje pamatė, kad nepažįstami jaunuoliai muša nukentėjusįjį T. V.. Bandė savo veiksmais tvardyti nepažįstamus jaunuolius, jie į jį nereagavo, nes buvo labai įsiutę ir girti. Mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo metu buvo nustatyta, kad jis buvo 2009 m. lapkričio 15 d. naktį, kavinėje „( - )“ vienas, todėl nukentėjusysis T. V. nepagrįstai jį kaltina, neva, jis buvo bendrininkų grupėje. Tvirtina, kad jis 2009 m. lapkričio 15 d. apie 04 val. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, todėl jam yra nepagrįstai inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 284 straipsnio l dalį, kurio jis nepadarė. Pažymi, jog iš byloje davusių parodymus liudytojų niekas nematė, kad jis mušė nukentėjusįjį T. V., o kiti buvę salėje matė, kad jis stengėsi jį apsaugoti nuo tų, kurie jį buvo užpuolę kavinėje, todėl vien tik ta aplinkybė, kad jis (A. K.) buvo kavinėje, negali būti pagrindas jo buvimą kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio l dalį.

16Nukentėjusysis T. V. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusiojo atstovas adv. V. Kairys prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą dėl per švelnios bausmės ir priteistos neturtinės žalos dydžio patenkinti.

17Nuteistieji M. L. ir A. K. bei jų gynėjai prašė nukentėjusiojo apeliacinio skundo netenkinti.

18Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

19Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

20Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo jų veikas. Teismo išvados dėl BK 284 straipsnio taikymo yra motyvuotos ir pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nukentėjusysis T. V. apeliaciniu skundu neginčija nuteistųjų veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau tvirtina, kad jam buvo padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas nei nurodyta specialisto išvadoje.

21Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas specialisto tyrimas dėl T. V. padaryto sveikatos sužalojimo masto nustatymo ir teismo medicinos ekspertas R. Rauktys specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodė, kad T. V. odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje bei poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke-antakyje, kraujosruvos akių obuolių junginėse bei apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kakle, pilve, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą plokščią paviršiaus plotą, ne mažiau 8 smūgių į galvą, ne mažiau 1 smūgio į pilvą bei ne mažiau 2 trauminių faktorių į kitas kūno vietas pasekoje bei galėjo gautis nurodomu laiku. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozės patvirtinti nėra galimybės, nes neužtenka medicininių duomenų – nėra neurologinės simptomatikos. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 d. (1 t. 76–77 b. l.).

22Pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę tikslu nustatyti, ar 2009-11-15 nukentėjusiajam T. V. padaryti sužalojimai galėjo turėti įtakos 2009-12-16 bei 2010-01-04 diagnozuotiems susirgimams ir ar yra priežastinis ryšys tarp nukentėjusiajam 2009-11-15 padarytų sužalojimų ir jo vėlesnių susirgimų, dėl kurių jis buvo gydomas Lietuvos Respublikos VRM Medicinos centre. 2011-05-23 specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad 2009-12-16 bei 2010-01-04 nustatyti susirgimai neturi tiesioginio ryšio su trauma, įvykusia 2009-11-15. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad diagnozė: liekamieji reiškiniai po galvos smegenų sukrėtimo nustatyti remiantis nusiskundimais, ir nėra patvirtinta objektyviais duomenimis bei sužalojimo kvalifikacija lieka ta pati (3 t. 62–63 b. l.).

23Šias dvi specialisto išvadas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertas R. Rauktys, patvirtindamas, kad T. V. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuotos neurologinės simptomatikos, kuri būdinga galvos smegenų sukrėtimui (nebuvo sutrikusi koordinacija, judėjimo sutrikimai ir kt.), galvos tomografinėje nuotraukoje galvos smegenų pakitimų nebuvo fiksuota, nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajam buvo tęsiamas ne dėl galvos smegenų sukrėtimo, o tik dėl sužalojimo. T. V. nustatyti sužalojimai, nesant galvos smegenų sukrėtimui ir net jo liekamiesiems reiškiniams, atitiko nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (laipsnį), nustatyti sužalojimai buvo paviršiniai, nukentėjusiajam nebuvo padarytos žaizdos, kurios gytų daugiau kaip 10 dienų. Taip pat posėdyje ekspertas paaiškino, kad asmens sveikata galėjo pablogėti, nes yra duomenų, kad T. V. anksčiau turėjo galvos smegenų traumų, bet šiuo atveju tai sveikatos sutrikdymo masto nekeičia (3 t. 159–161 b. l.).

24Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos komisijinė ekspertizė, kurios metu ekspertų komisija nustatė, kad 2009-11-15 įvykio metu T. V. patirti sužalojimai (tiek kiekvienas jų atskirai, tiek imant sužalojimų visumą) – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta trumpalaikiai. Šiuo atveju – sveikatos sutrikdymo trukmė ir gydymosi trukmė yra netapatūs dalykai – ilgalaikis asmens gydymasis yra sąlygotas ankstesnių iki nagrinėjamo įvykio buvusių nesveikatų, ir, kaip neobjektyvus kriterijus – domėn neimamas. Kvalifikuoti asmens patirtą traumą sunkesniu mastu – nėra jokio objektyvaus pagrindo (3 t. 173–181 b. l.).

25Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo T. V. nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2009-11-16 iki 2009-12-03, t. y. 18 dienų, tačiau teismo medicinos specialistai, įvertinę nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį bei medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi laikotarpį, nustatė, kad nukentėjusiajam T. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o gydymosi trukmė neatitinka jam padarytų sužalojimų pobūdžio. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktą, kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Dėl to daroma išvada, kad T. V. patirtą traumą kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tenkinti nukentėjusiojo prašymą nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra pagrindo.

26Taip pat nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimo dėl M. L. ir A. K. paskirtų bausmių griežtinimo.

27BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. L. ir A. K. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius) nepažeidė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems, apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias nukentėjusysis nurodo apeliaciniame skunde, t. y., kad nuteistieji neatsiprašė T. V., su nukentėjusiuoju T. V. nesitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei į nuteistųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Naujų aplinkybių, į kurias teismas nebūtų atsižvelgęs, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamajam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nuteistieji M. L. ir A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. M. L. anksčiau nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos, iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų. A. K. buvo baustas administracine tvarka bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-08-11 nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nešaunamuoju ginklu, ir tai jį charakterizuoja neigiamai, tačiau tiek šioje byloje, tiek ir byloje, kurioje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, veikas jis padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu nuteistasis A. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, be to, A. K. darbdavių charakterizuojamas teigiamai (3 t. 131, 132 b. l.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai – parinkta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad pilnamečiui asmeniui viešųjų darbų bausmės laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų (BK 46 straipsnio 3 dalis), o nepilnamečiui – ne daugiau nei 240 valandų (BK 90 straipsnio 2 dalis), nuteistiesiems paskirtos bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per švelnios, nes M. L. paskirta bausmė yra didesnė nei viešųjų darbų vidurkis, o A. K. – lygus vidurkiui. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per švelnios ir keisti nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.

28Skundu nukentėjusysis T. V. taip pat prašo jam priteistos neturtinės žalos dydį padidinti, kadangi jis dėl jam padarytų sužalojimų gydėsi ilgai.

29Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis T. V. dėl nuteistųjų M. L. ir A. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

30CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai.

31Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. į tai, kad nuteistieji M. L. ir A. K. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo sumuštas pažįstamų asmenų akivaizdoje, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus – dėl padarytų sužalojimų jam tam tikrą laiką buvo apribota galimybė dirbti savo tiesioginį darbą, jis negalėjo bendrauti su žmonėmis.

32Nors apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos sumą iš esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino tai, kad nuteistieji M. L. ir A. K. nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu padarė tyčia, smurtinius, įžūlius, brutalius veiksmus, dėl kurių nuteistieji nesijaučia esą kalti, M. L. ir A. K. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo dėl menkavertės priežasties, mušė nukentėjusįjį ne tik rankomis, bet ir kojomis, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje kūno vietoje – veide. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčia, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, nukentėjusysis buvo sumuštas pažįstamų asmenų akivaizdoje, daroma išvada, kad apylinkės teismas nustatė nepagrįstai mažą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-269/2011) nukentėjusiajam T. V. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 5000 litų. Todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

33Be to, nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę priteisdamas Valstybinei ligonių kasai 872,53 Lt už nukentėjusiajam T. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Byloje nustatyta, kad nuteistieji savo veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiajam T. V., o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymosi išlaidas, t. y. nuteistieji Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė. Dėl to nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės nuostatų, ir Valstybinės ligonių kasos turėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų taikant dalinę atsakomybę.

34BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš apeliacinio proceso metu nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad T. V. už dokumentų (apeliacinio skundo) surašymą adv. S. J. sumokėjo 800 Lt (3 t. 110 b. l.), o adv. V. Kairiui už paslaugas – 1 200 Lt (3 t. 155, 156, 157, 188 b. l.). Taigi, nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš nuteistųjų M. L. ir A. K. lygiomis dalimis.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

Nutarė

36pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį:

37Iš nuteistųjų M. L. ir A. K. solidariai nukentėjusiajam T. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5 000 litų.

38Iš nuteistųjų M. L. ir A. K. priteisti po 436,27 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam T. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

39Iš M. L. ir A. K. priteisti po 1 000 Lt nukentėjusiajam T. V. jo turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

40Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284... 5. Priteista iš M. L. ir A. K. solidariai nukentėjusiajam T. V. 3 000 Lt... 6. Priteista iš M. L. ir A. K. solidariai 872,53 Lt už nukentėjusiajam T. V.... 7. Kolegija... 8. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją... 9. A. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pažeidė... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. V. prašo pakeisti Mažeikių rajono... 11. Nurodo, kad sutinka su M. L. ir A. K. nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal... 12. Yra įsitikinęs, kad dėl M. L. ir A. K. nusikalstamų veiksmų jam buvo... 13. Taipogi skunde nurodo, kad M. L. ir A. K. veikas papildomai kvalifikavus pagal... 14. Taip pat skunde teigia, kad sutinka su teismo išvada, jog M. L. ir A. K.... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis A. K. nurodė, kad teismas jo... 16. Nukentėjusysis T. V. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti.... 17. Nuteistieji M. L. ir A. K. bei jų gynėjai prašė nukentėjusiojo apeliacinio... 18. Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.... 19. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 20. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos... 21. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas specialisto tyrimas dėl T. V. padaryto... 22. Pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę... 23. Šias dvi specialisto išvadas apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 24. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirta pakartotinė teismo... 25. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo T. V.... 26. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimo... 27. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio... 28. Skundu nukentėjusysis T. V. taip pat prašo jam priteistos neturtinės žalos... 29. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis T. V.... 30. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra... 31. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas... 32. Nors apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės... 33. Be to, nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto Valstybinės... 34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 36. pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d.... 37. Iš nuteistųjų M. L. ir A. K. solidariai nukentėjusiajam T. V. priteistą... 38. Iš nuteistųjų M. L. ir A. K. priteisti po 436,27 Lt Valstybinei ligonių... 39. Iš M. L. ir A. K. priteisti po 1 000 Lt nukentėjusiajam T. V. jo turėtų... 40. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....