Byla 2K-269/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. (O. B.) kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams už viešosios tvarkos pažeidimą ir fizinio smurto panaudojimą prieš G. P.; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams už viešosios tvarkos pažeidimą ir fizinio smurto panaudojimą prieš T. Š. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš O. B. priteista G. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, T. Š. 507,74 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai bei 315,07 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 208,86 Lt, valstybei 26,10 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

2Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

4O. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 6 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – naktiniame klube „Naktinis Tbilisis“, Panevėžyje, Molainių g. 15:

5apie 1.50 val. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą;

6apie 2.00 val., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

7Kasaciniu skundu nuteistasis O. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius mano, kad, remiantis teisės teorija ir teismų praktika, jo atskiri veiksmai, kai sudavė smūgius, tempė nukentėjusiąją G. P. ir sudavė vieną smūgį bei spardė nukentėjusįjį T. Š., kilę iš vieningo sumanymo sutrikdyti viešąją tvarką, panaudojant prieš abu minėtus asmenis fizinį smurtą, vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad jo pradinis veikos tikslas ir tyčia buvo nukreipti į visuomeninės rimties ir tvarkos sutrikdymą panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. P., o fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį T. Š. buvo atskiras veiksmas, padarytas dėl visai kitų aplinkybių ir turintis savarankiškus nusikalstamos veikos požymius, nors nenurodė, kokios tai yra visai kitos aplinkybės, ir dėl šių priežasčių nenustatė procesinių pažeidimų vertinant įrodymus ir įstatymo taikymo klaidos kvalifikuojant veikas kaip sudarančias realiąją sutaptį.

9Kasatoriaus teigimu, netinkamai kvalifikavęs nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingą bausmę, kuri, kasatoriaus manymu, net ir kvalifikavus jo padarytas veikas kaip du atskirus nusikaltimus, yra aiškiai per griežta tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, bet apeliacinės instancijos teismas pažeidimų nenustatė. Kasatorius mano, kad bausmė paskirta nepakankamai ištyrus ir netinkamai įvertinus visus teisingos bausmės skyrimui reikšmingus kriterijus, nustatytus BK 54 straipsnyje. Kasatoriui bausmė paskirta iš esmės atsižvelgus į tai, kad jis teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas neišnykęs. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, jais pažeidė viešąją tvarką, nukentėjusiesiems sukėlė tik fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą, tačiau neatėmė labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – gyvybės; jis teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau paskirtas bausmes atliko, nedirba, yra jauno amžiaus, siekia susirasti darbą, kad kuo greičiau galėtų atlygintų nukentėjusiesiems priteistą žalą, o laisvės atėmimo bausmės taikymas bausmės atlikimo laikotarpiui atimtų šią galimybę.

10Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai suprato bei neįvertino, kad kasatorius prisipažino padaręs vieną tęstinę veiką, tik nesutiko su veikų kvalifikavimu kaip dviejų nusikaltimų, padėjo išaiškinti šią veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus, nurodydamas įvykio metu buvusius asmenis, ir nurodė, kad vien dalinis kasatoriaus gailėjimasis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismai nepakankamai įvertino tai, kad nustatyta tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kasatoriaus manymu, tai neturėjo jokios įtakos jo nusikalstamai veikai, o apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui, laikytiną jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, nedetalizavo kuo pasireiškė alkoholio vartojimo įtaka veikos padarymui. Kasatorius teigia, kad, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, teisingumo principą, išsamiai įvertinus jo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, šiuo konkrečiu atveju jam galima taikyti BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, išimtį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

11Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišsamiai ištyrė visus surinktus byloje duomenis ir priteisė aiškiai per dideles neproporcingas jo turtinei padėčiai sumas neturtinei žalai atlyginti – 1000 Lt G. P. ir 5000 Lt T. Š., pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo ir nesumažino priteistos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžio. Teismai tinkamai neįvertino aplinkybių, kad jo padarytos nusikalstamos veikos padariniai nesunkūs, nes nukentėjusioji G. P. patyrė trumpalaikį fizinį skausmą, o nukentėjusiajam T. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nesukėlė ilgalaikių rimtesnių negatyvių padarinių sveikatai, išskyrus tai, kad jam lūžo nosies kaulai, reikalinga nesudėtinga operacija, odontologinis vieno danties gydymas. Jis nepadarė turtinės žalos nukentėjusiesiems, išskyrus turtinę žalą dėl nukentėjusiajam T. Š. suteiktų gydymo paslaugų ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos. Kasatorius teigia, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki, nes jis niekur nedirba neturi registruotino ar vertingesnio turto, jokių pajamų negauna, bet sutinka palaipsniui atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, tačiau mažesnį jos dydį nei teismo nuosprendžiu priteista.

12Atsiliepime į nuteistosios kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo O. B. kasacinį skundą atmesti.

13Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, sujungiantis keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Tačiau O. B. nusikalstamas sumanymas nebuvo vienalytis. Pirmiausia nuteistasis įžūliai elgėsi panaudodamas fizinį smurtą prieš G. P. ir dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai parodo šios nusikalstamos veikos pabaigą. Vėliau susiformavo kitas O. B. nusikalstamas sumanymas, nukreiptas prieš kitą asmenį ir pasireiškęs fiziniu smurtu prieš T. Š., siekiantį apginti ir užstoti savo draugę. Dėl šios nusikalstamos veikos iš naujo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Prokuroras, sutikdamas su teismų pozicija bei atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teigia, kad kiekviena nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta atskirai, todėl teisingai kvalifikuotos, kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio l dalyje.

14Prokuroro manymu, teismai pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nors O. B. ir pripažįsta, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, tačiau nepripažįsta esminių įvykio aplinkybių dėl suduotų smūgių skaičiaus, veikos kvalifikavimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje jis sąmoningai davė melagingus parodymus, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Tokio nuteistojo elgesio negalima traktuoti kaip prisipažinimo laisva valia ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

15Prokuroras pažymi, kad, nustatant recidyvistui skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, turi būti atsižvelgiama į anksčiau padarytų nusikaltimų, dėl kurių teistumas neišnykęs ar nepanaikintas skaičių, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybės bruožus bei priežastis, dėl kurių anksčiau taikytos priemonės jam nepadarė pozityvaus poveikio. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. B. šešis kartus teistas už vagystes, plėšimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, turto prievartavimą, kvalifikuotą chuliganizmą, viešosios tvarkos trikdymą. Jam kelis kartus buvo taikomas bausmes vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis nepripažįsta visuomenės dorovės ir moralės normų, nepaiso visuotinai priimtos teisinės tvarkos, tęsia nusikalstamą gyvenimo būdą, linkęs nepaklusti, nesiekia pasitaisyti, nepadarė jokių teigiamų išvadų iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Kasatoriaus teiginiai, esą jis yra jauno amžiaus, nedirbantis tik parodo jo požiūrį į atitinkamas vertybes. Atsižvelgiant į bylos duomenis, paskirtoji bausmė yra teisinga, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, teisingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principams, yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui bei nuteistojo asmenybei.

16Prokuroras taip pat pažymi, kad abiejų instancijų teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, racionaliai vadovavosi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais ir, įvertindami pinigais nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą, įstatymo nuostatų nepažeidė, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

17Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės

19Savo kasaciniame skunde O. B. ginčija teismo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šis skundo dalis netenkintina.

20Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad O. B. laisvės atėmimo bausmė paskirta tinkamai atsižvelgus į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendimą O. B. skirti realią, didesnę nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę nulėmė smurtinis padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdis, atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, neigiamas nuteistojo asmenybės įvertinimas: O. B. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, 5 kartus teistas, yra recidyvistas, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veiksmų.

21Konstatuotina, kad teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai ir įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Kasatoriaus argumentai, kad teismas turėjo kitaip individualizuoti bausmę ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nepagrįsti. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiais dėl to, kad nuteistajam neteisingai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio), nes neva tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad turėjo būti konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi). Šiuos nuteistojo teiginius išanalizavo ir atmetė apeliacinės instancijos teismas, šio teismo pateiktiems argumentams pritartina.

22Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

23Nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio nepagrįsti. Fizinį smurtą patyrusiai G. P. priteista 1000 Lt, o nežymų sveikatos sutrikdymą patyrusiam T. Š. – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šios sumos yra aiškiai neproporcingos nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai. Neturtinė žala priteista laikantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nuostatų, tinkamai atsižvelgus į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Pagrindo keisti teismų sprendimų dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nėra.

24Dėl tęstinio nusikalstamos veikos pobūdžio

25Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip dviejų atskirų viešosios tvarkos pažeidimų, nors padarytas vienas tęstinis nusikaltimas, pagrįsti.

26Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2011).

27Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes kasatorius O. B. naktiniame klube įžūliais veiksmais (smurtaudamas) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš pradžių (1.51 val.) O. B. smurtavo prieš G. P., kurį nenorėjo sėstis prie jo staliuko, po to, praėjus kelioms minutėms (2.00 val.), tame pačiame klube O. B. smurtavo prieš kitą nukentėjusįjį – T. Š., bandžiusį sutrukdyti jam nešti kitą merginą prie staliuko. Nepaisant to, kad šie epizodai susieti ta pačia vieta ir nenutolę vienas nuo kito laiko požiūriu, teismas juos įvertino kaip du atskirus nusikaltimus. Tokio vertinimo motyvai nuosprendyje neaptarti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo argumentus dėl veikos tęstinumo, nurodė, kad O. B. nusikalstamas sumanymas buvo ne vienalytis ir susiformavo dviem etapais: pradinis veikos tikslas ir kaltininko tyčia buvo nukreipta į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. P., o smurtavimą prieš nukentėjusįjį T. Š. lėmė visai kitos aplinkybės, ir kad visą nusikalstamo sumanymo struktūrą sudarė du lygiareikšmiai nusikalstami ketinimai.

28Kasacinio teismo teisėjų kolegija nepritaria tokiam vertinimui, nes iš esmės vientisas O. B. inkriminuotas įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, dirbtinai kvalifikuotas kaip du atskiri viešosios tvarkos pažeidimai. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad veikos ir padarinių požymiams būdingas pakankamai aukštas abstraktumo lygis, nurodyti keli alternatyvūs veikos padarymo būdai, juos formuluojant panaudota daugiskaita. Vadinasi, viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padarytas ir savo pobūdžiu pakankamai skirtingais ir ilgesnį laiką besitęsiančiais agresyviais veiksmais, pažeidžiančiais daugelio asmenų teises. Pabrėžtina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, spontaniškai, neracionaliai tik sustiprina išvadą, kad asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad agresyvių spontaniškų veiksmų pasikartojimas, stichinė jų tėkmė, ilgesnis padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas nėra kliūtys pripažinti tęstinį jų pobūdį ir kvalifikuoti kaip vieną viešosios tvarkos pažeidimą.

29Pagal teismų nustatytas aplinkybes O. B., būdamas neblaivus, naktiniame klube priekabiavo prie merginų: iš pradžių prie savo stalo nusitempė G. P., o šiai bandant stotis ir eiti, ėmė temti ją už plaukų, sumušė ją; vos po kelių minučių griebė ir pradėjo nešti prie savo stalo kitą merginą – K. L., o T. Š. bandant jam sutrukdyti – jį sumušė. Šie viešosios tvarkos pažeidimo veiksmai buvo padaryti toje pačioje vietoje, per trumpą laiko tarpą, dėl tų pačių paskatų – priešpastatyti save aplinkiniams bei pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Teismų išvada apie tyčios padaryti šiuos spontaniškus smurtinius veiksmus nevienalytiškumą ir atskirtumą neišplaukia iš byloje nustatytų aplinkybių. Teismų nuosprendis ir nutartis keistini: O. B. inkriminuoti veiksmai vertintini kaip vienas tęstinis viešosios tvarkos pažeidimas, jam skirtina viena BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė.

30Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis), BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat į faktą, kad nusikalstamos veikos metu buvo naudojamas fizinis smurtas prieš du nukentėjusiuosius, nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

32Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį pakeisti.

33O. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš dviejų viešosios tvarkos pažeidimų (BK 284 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies) į vieną tęstinį viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalį).

34Paskirti O. B. laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

35Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 4. O. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 6 d., būdamas apsvaigęs nuo... 5. apie 1.50 val. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, įžūliu... 6. apie 2.00 val., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, įžūliu... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis O. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 8. Kasatorius mano, kad, remiantis teisės teorija ir teismų praktika, jo atskiri... 9. Kasatoriaus teigimu, netinkamai kvalifikavęs nusikalstamą veiką, pirmosios... 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai suprato bei... 11. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų... 12. Atsiliepime į nuteistosios kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog... 14. Prokuroro manymu, teismai pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę... 15. Prokuroras pažymi, kad, nustatant recidyvistui skiriamos laisvės atėmimo... 16. Prokuroras taip pat pažymi, kad abiejų instancijų teismai, nustatydami... 17. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 19. Savo kasaciniame skunde O. B. ginčija teismo jam paskirtą laisvės atėmimo... 20. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad O. B. laisvės atėmimo bausmė... 21. Konstatuotina, kad teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai... 22. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ... 23. Nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai nustatyto atlygintinos... 24. Dėl tęstinio nusikalstamos veikos pobūdžio... 25. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 26. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri... 27. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose aprašytas nusikalstamos veikos... 28. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nepritaria tokiam vertinimui, nes iš... 29. Pagal teismų nustatytas aplinkybes O. B., būdamas neblaivus, naktiniame klube... 30. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir... 33. O. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš dviejų viešosios... 34. Paskirti O. B. laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams,... 35. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....