Byla 2K-447/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Priteista iš A. L. 229 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti E. S. naudai.

2A. L. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5A. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 1 d., apie 17.50 val., viešoje vietoje – Vilniuje, prie namo Vytauto g. 37, važiuojamojoje kelio dalyje, išlipęs iš jo vairuojamo automobilio „Opel Omega“ (valst. Nr. ( - )) ir priėjęs prie automobilio „Peugeot 106“ (valst. Nr. ( - )), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – keikėsi necenzūriniais žodžiais, kumščiais sudavė du smūgius „Peugeot 106“ vairuotojui E. S. į galvą, šiam išlipus iš automobilio, laikė jį už kaklo ir sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų už kairiosios ausies ir pakaušyje, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį ir bylą nutraukti.

7Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Nuosprendyje nurodyta, kad jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė smūgius nukentėjusiajam E. S. Kasatorius teigia, kad ši išvada pagrįsta teisiamajame posėdyje nepatikrintais įrodymais, nes nebuvo tirta, ar pasakyti žodžiai yra necenzūriniai. Nukentėjusysis E. S. teigė, kad jis, kasatorius, sakydamas „nemoki vairuoti“, neva pavartojo ir necenzūrinius žodžius, tačiau nenurodė kokius. Taip liko neatskleistas necenzūrinių žodžių turinys. Nuteistasis teigia, kad jis pasakė žodžius „parazitas, žioplys“, kurie nėra necenzūriniai. Liudytojas A. M. taip pat nepatvirtino, kad jo, kasatoriaus, pasakyti žodžiai buvo necenzūriniai – šis teigė, kad A. L. garsiai rėkė.

8Kasatorius nurodo ir tai, kad nuosprendyje teigiama, jog jis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau buvo nustatyta, kad vairuotojas E. S. pora kartų užstojo kelią A. L. vairuojamam automobiliui, taigi pavojingai vairavo. Kelių eismo taisyklių 182 punkte nurodyta, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį ar kitais veiksmais. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vairavimas, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, yra chuliganiškas. Taigi paties E. S. veiksmai yra chuliganiški. Kasatorius teigia, kad, norėdamas įspėti E. S., sustabdė automobilį, priėjo prie jo ir, būdamas susijaudinęs, susistumdė. Teismo išvada, kad A. L. rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai pagrįsta teisiamajame posėdyje nepatikrintais įrodymais, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kadangi teismas savo išvadas grindė teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, todėl netinkamai buvo pritaikytos BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nepagrįstai priteista ir žala, nes nukentėjusysis E. S. pats savo neteisėtais veiksmais sudarė avarinę situaciją.

9Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Dainora Miliūtė prašo jį atmesti.

10Prokurorė nurodo, kad pagal nustatytas aplinkybes A. L. viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, kumščiais sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvą, šiam išlipus iš automobilio, laikė jį už kaklo, sudavė kumščiais į galvą ne mažiau kaip du smūgius; tokie nuteistojo veiksmai buvo akivaizdžiai nederami, agresyvūs, įžūlūs, jais pademonstruota nepagarba ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, taip sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad teismas netyrė ir nesiaiškino, ar nuteistojo pasakyti žodžiai laikytini necenzūriniais, atmestini. Teismas, darydamas išvadą, kad A. L., viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėmėsi tiek nukentėjusiojo, tiek ir paties nuteistojo duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis pats pripažino, jog pasakyti žodžiai buvo nešvankūs. Tai patvirtino ir įvykį matę liudytojai A. M. ir I. L. Teismas pagrįstai nereikalavo, kad apklausiami asmenys pažodžiui pakartotų nuteistojo pasakytus žodžius, nes nuspręsti, ar jie laikytini necenzūriniais, pakako ir to, jog tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis suvokė, kad šie žodžiai yra nepadorūs ir netinkami viešai vartoti, t. y. keiksmažodžiai.

11Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo E. S. elgesio automobilio vairavimo metu yra susiję su įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad pats nukentėjusysis elgėsi chuliganiškai, nes, vairuodamas automobilį du kartus užstojo jam kelią, nepašalina kasatoriaus atsakomybės, nes net nustačius, jog nukentėjusysis automobilį vairavo netinkamai, tai nesuteikė teisės jam viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje elgtis įžūliai, keiktis bei naudoti smurtą prieš kitą asmenį ir taip demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdyti visuomenės rimtį.

12Prokurorė taip pat pažymi, kad kasatorius, ginčydamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos pagrįstumą, be pagrindo nurodo, jog pats nukentėjusysis savo chuliganišku elgesiu sudarė avarinę situaciją, tad jeigu ir turėjo nepatogumų, tai tik dėl savo neteisėtų veiksmų. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad A. L. padarė nusikaltimą, kurio metu ne tik pažemino, bet ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą. Šie jo veiksmai pripažintini tyčiniais, todėl E. S. prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir priteisti iš kaltininko turtinę bei neturtinę žalą yra pagrįstas. Teismai tinkamai išanalizavo visas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į nusikaltimo aplinkybes, padarinius, A. L. kaltę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, kitas aplinkybes, ir, vadovaudamiesi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašymą priteisti jam 5000 Lt neturtinę žalą pripažino pagrįstu.

13Atsiliepime į nuteistojo A. L. kasacinį skundą nukentėjusysis E. S. nurodo, kad kasatoriaus teiginys, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, neatitinka tikrovės, nes tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu proceso dalyviai įvardijo A. L. vartotus žodžius (pvz.: „bl...“, „na...“), kurie savo prigimtimi suprantami kaip įžeidžiami, grubūs, vulgarūs. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismai nenustatė, kad jis, nukentėjusysis, būtų naudojęs fizinį smurtą (išskyrus tai, kad savigynos tikslais sugriebė nuteistojo kaklą) ar buvo konflikto iniciatorius, pirmasis pradėjęs fizinį smurtą. Pats kasatorius, ignoruodamas žmogaus būsto neliečiamumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, baudžiamą BK 165 straipsnio 1 dalyje, savavališkai atidarė jo automobilio vairuotojo pusės dureles ir pradėjo fizinį smurtą. Teismai išanalizavo nuteistojo ir nukentėjusiojo duotus parodymus, iš kurių matyti, kad nuteistasis iki incidento vairavo nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 125 punkte įtvirtintos nuostatos, nes lenkė Gedimino pr. stovinčius ir pravažiuoti leidžiančio šviesoforo signalo laukiančius automobilius, taip padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimo kodekso 1241 straipsnio 6 dalyje; nesilaikydamas Administracinių teisės pažeidimo kodekso 1241 straipsnio 2 dalies nuostatos, Vytauto ir A. Mickevičiaus gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje iš antrosios eismo juostos pasuko į dešinę, nors iš šios juostos kelio ženklai leidžia sukti tik į kairę; nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 140.4, 155.10 punktuose įtvirtintų nuostatų, nes, aplenkęs jo vairuojamą automobilį, staigiai stabdė ir sustojo važiuojamosios dalies viduryje, taip padarė pažeidimus, nustatytus Administracinių teisės pažeidimo kodekso 1241 straipsnio 6 dalyje. Šie faktai patvirtina, kad kasatorius iš pradžių vairavo pavojingai (ATPK 1242 straipsnio 1 dalis), o vėliau, pasukęs į Vytauto gatvę, pradėjo vairuoti chuliganiškai (ATPK 1242 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių A. L. bandymai ieškoti priežastinio ryšio, pateisinančio jo chuliganišką elgesį, yra visiškai nepagrįsti. Nukentėjusiojo manymu, teismai, vertindami įrodymus, vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir Ex in juria non oritur jus principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės praktika (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-394/2006, 3K-3-87/2007), todėl teismų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

14Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl nenagrinėtinų nuteistojo A. L. kasacinio skundo argumentų

16Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

17Kasatorius A. L. teigia, kad buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes teismo išvados, jog nuteistasis keikėsi necenzūriniais žodžiais, savo veiksmais rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pagrįstos teisiamajame posėdyje nepatikrintais įrodymais.

18Šie kasatoriaus A. L. teiginiai yra nauji argumentai, nes jie nebuvo išdėstyti apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teismo. Dėl to minėti kasatoriaus skundo argumentai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

19Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

20Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

21Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad A. L. viešoje vietoje – Vilniuje, važiuojamojoje kelio dalyje – keikėsi necenzūriniais žodžiais, kumščiais sudavė du smūgius automobilio „Peugeot 106“ vairuotojui E. S. į galvą, šiam išlipus iš automobilio, laikė jį už kaklo, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvą. Teismas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis nukentėjusiojo E. S., tiesioginių įvykio liudytojų A. M. ir I. L. parodymais, iš dalies ir paties nuteistojo parodymais. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis neneigė, jog buvo „įsiutęs“, todėl galėjo ir, matyt, keikėsi, savo automobilį sustabdė prieš nukentėjusiojo automobilį gatvės viduryje, sudavė nukentėjusiajam per pakaušį. Taip pat pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. I., kuris įvykio metu važiavo kartu su nuteistuoju, parodė, jog A. L. susinervinęs aplenkė nukentėjusįjį, sustojo ir keikdamasis nuėjo prie jo aiškintis, kaip šis vairuoja, t. y. patvirtino dalį veikos aplinkybių.

22Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis vartojo necenzūrinius žodžius, naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko dienos metu miesto gatvės viduryje, tai stebėjo aplinkiniai. Toks šių neteisėtų veiksmų vertinimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007) („Teismų praktika“ Nr. 28, p. 216); (kasacinės nutartys Nr. 2K-311/2006, 2K-34/2008, 2K-205/2009).

23Taigi nuteistojo veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (fizinio smurto panaudojimu), padariniais (visuomenės rimties sutrikdymu) – atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius.

24Kasatorius teigia, kad jis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties, tik norėjo įspėti nukentėjusįjį E. S., nes šis, vairuodamas automobilį, užstojo jam kelią, taigi vairavo pavojingai. Pirma, byloje nėra įstatymo nustatyta tvarka patvirtinta, kad nukentėjusysis, vairuodamas automobilį, pažeidė ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, t. y. vairavo chuliganiškai. Nuteistasis dėl to nesikreipė į policiją, kuri, remiantis ATPK 225 straipsnio 1 dalimi, yra įgaliota nagrinėti ATPK 1242 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų teisės pažeidimų bylas. Antra, BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad nurodyti požymiai neturi reikšmės šios veikos konstatavimui (minėta kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).

25Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, jis nustatomas ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-353/2006). Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Iš nustatytų aplinkybių spręstina, kad A. L. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, taip sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

26Dėl neturtinės žalos priteisimo

27Nukentėjusysis E. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai ir 229 Lt turtinei žalai (buvo apgadinti nukentėjusiojo batai) atlyginti. Apylinkės teismas priteisė 229 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl neturtinės žalos, pažymėjo, kad dėl kaltų A. L. veiksmų E. S. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dėl to turėjo dvasinių išgyvenimų; kaltinamasis turi atlyginti neturtinę žalą, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į byloje ištirtas įvykio aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į savo veiką.

28Nuteistasis, nesutikdamas su priteistu civiliniu ieškiniu bei jo dydžiu (dėl neturtinės žalos), apeliaciniu skundu apskundė nuosprendį, pateikdamas tokius argumentus: byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis E. S. dėl incidento patyrė pažeminimą ir dvasinį išgyvenimą; nežymus sveikatos sutrikdymas jam padarytas dėl neatsargumo, pats nukentėjusysis išprovokavo įvykį; nuteistojo turtinė padėtis yra bloga, nes jo darbo užmokestis yra mažas, jis turi išlaikyti savo motiną.

29Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su priteistos neturtinės žalos dydžiu, pažymėjo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą; nusikalstama veika padaryta brutaliais nuteistojo veiksmais, dėl kurių šis nesijaučia esąs kaltas; nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, po įvykio jis jautė galvos skausmą, tai turėjo įtakos darbingumui; nuteistasis patvirtino, kad šiuo metu dirba, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

30Nuteistasis, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl žalos atlyginimo, kasaciniame skunde nurodo vienintelį argumentą, kad pats nukentėjusysis savo neteisėtais veiksmais sudarė avarinę situaciją, todėl žala jam priteista nepagrįstai.

31Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2008, 2K-267/2009, 2K-271/2010). Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

32Nuteistasis netvirtino ir netvirtina, kad pareiškiant civilinį ieškinį, nagrinėjant jį teisme buvo pažeistos BPK 109, 110, 112, 113 straipsnių normos. Jis skundžia tik civilinio ieškinio pagrįstumą, neigdamas priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir jo tyčinių veiksmų, nenurodydamas jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas būtų neatsižvelgęs. Tačiau toks argumentavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms veikos padarymo aplinkybėms. Byloje neabejotinai nustatyta (apie tai pasisakyta ir šioje nutartyje), kad būtent dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (suduoti smūgiai į galvą), jis viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje patyrė pažeminimą, stresą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju; žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose 2008 m. liepos 3 d. apžvalga; išvadų 10.1, 10.2, 10.3 punktai).

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgė į veikos padarinius, žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, jo turtinę padėtį (nenustatyta, kad nuteistojo materialinė padėtis yra bloga), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-419/2008, 2K-474/2008, 2K-537/2008,

342K-412/2009, 2K-421/2009).

35Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti teismų sprendimų dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Atmesti nuteistojo A. L. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. A. L. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam... 3. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. A. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 1 d., apie 17.50 val., viešoje... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 7. Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284... 8. Kasatorius nurodo ir tai, kad nuosprendyje teigiama, jog jis įžūliais... 9. Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 10. Prokurorė nurodo, kad pagal nustatytas aplinkybes A. L. viešoje vietoje... 11. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo E. S.... 12. Prokurorė taip pat pažymi, kad kasatorius, ginčydamas nukentėjusiajam... 13. Atsiliepime į nuteistojo A. L. kasacinį skundą nukentėjusysis E. S. nurodo,... 14. Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl nenagrinėtinų nuteistojo A. L. kasacinio skundo argumentų... 16. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236... 17. Kasatorius A. L. teigia, kad buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 1 dalies... 18. Šie kasatoriaus A. L. teiginiai yra nauji argumentai, nes jie nebuvo... 19. Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 20. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 21. Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus... 22. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje,... 23. Taigi nuteistojo veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (fizinio... 24. Kasatorius teigia, kad jis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti visuomenės... 25. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko... 26. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 27. Nukentėjusysis E. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė... 28. Nuteistasis, nesutikdamas su priteistu civiliniu ieškiniu bei jo dydžiu (dėl... 29. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su priteistos neturtinės žalos... 30. Nuteistasis, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl žalos atlyginimo,... 31. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška... 32. Nuteistasis netvirtino ir netvirtina, kad pareiškiant civilinį ieškinį,... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 34. 2K-412/2009, 2K-421/2009).... 35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 37. Atmesti nuteistojo A. L. kasacinį skundą....