Byla 2A-590-467/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir D. D. ieškinį atsakovui G. Č. dėl skolos priteisimo bei atsakovo G. Č. priešieškinį ieškovams R. K. ir D. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai R. K. ir D. D. 2009 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo G. Č. 28209,38 Lt skolos, 394,80 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovui 8170 eurų. Pirmiausia apie pasiskolintus pinigus atsakovas pažymėjo ranka surašydamas paskolos lapelį, tačiau nusprendę, jog toks skolos įforminimas nėra tinkamas, šalys pasirašė paskolos sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2009 m. rugsėjo 30 d. bei mokėti delspinigius už kiekvieną laiku nesumokėtą dieną. Atsakovas paskolos sutartyje nurodytu terminu paskolos negrąžino, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas nuolat žadėdavo pinigus grąžinti vėliau, tačiau savo pažadų ligi šiol taip ir neįvykdė.

6Atsakovas G. Č. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovas kartu su ieškovais užsiėmė bendru automobilių prekybos verslu. Kadangi verslas nesisekė, ieškovai, norėdami savo sutuoktinėms pateisinti dėl automobilių prekybos patirtus nuostolius, paprašė atsakovo pasirašyti paskolos sutartį. Pasitikėdamas ieškovais, jų prašymą patenkino ir pasirašė minėtą paskolos sutartį, kuria neva pasiskolino iš ieškovų 8170 eurų. Iš raštelio turinio matyti, jog šių pinigų iš ieškovų atsakovas negavo. Raštelyje nenurodoma „skolinimosi“ data, be to, nėra kalbama apie tai, kad ieškovai atsakovui perdavė 8170 eurų, o atsakovas juos gavo, nenurodytas pinigų grąžinimo terminas. Šio raštelio turinys, akivaizdžiai atspindi ir patvirtina tikrąją ieškovų valią ir tikruosius jų ketinimus - savo žmonoms pateisinti automobilių prekybos verslo nuostolius. Minėtų pinigų ieškovai niekada atsakovui neskolino, nes dėl prastai susiklosčiusios verslui padėties, jie pinigų neturėjo, be to niekur nedirbo. Ieškovų veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise, kurią pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį teismas turi atsisakyti ginti.

7Atsakovas G. Č. 2010 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui priešieškinį ir prašė pripažinti 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį negaliojančia arba nesudaryta bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kartu su ieškovais užsiėmė automobilių prekyba ir sutarė baigti įrenginėti autoservisą. Autoserviso įrengti nepavyko ir prekyba naudotais automobiliais sustojo. Ieškovų prašymu atsakovas pasirašė raštelį, kad yra jiems skolingas 8170 erų. Tai padarė, kad ieškovai galėtų savo žmonoms pateisinti patirtas verslo išlaidas. Raštelyje nenurodyta, kad atsakovas tuos pinigus gavo ir nenumatytas pinigų grąžinimo terminas, nes ieškovai niekada pinigų neskolino, kadangi jų neturėjo dėl nepalankiai susiklosčiusio verslo.

8Ieškovai su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai niekada nebuvo išreiškę valios, jog atsakovo pasirašytas skolos raštelis ir paskolos sutartis neturės realių padarinių. Priešingai, atsakovui 2009 m. rugsėjo mėnesį negrąžinus skolos, jie kreipėsi į teismą. Iš paskolos sutarties aiškiai matyti, kad ieškovai atsakovui pinigus perdavė, o jis pinigus priėmė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovai siekė pateisinti bendro verslo nuostolius.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo G. Č. ieškovų D. D. ir R. K. naudai 28209,38 Lt skolos, 394,80 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, jog atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, paneigiančių, jog pats surašydamas skolos raštelį bei pasirašydamas 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, patvirtino aplinkybę, kad pinigus yra gavęs. Atsakovo iniciatyva į teismo posėdį kviesti liudytojai A. Ž. bei A. S. taip pat nenurodė paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, kurios sukeltų teismui abejonių šalių ketinimais paskolos sutarties sudarymo metu. Teismas, nustatęs, jog ieškovai, nesulaukę paskolos grąžinimo, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, sprendė, kad šalys, sudarydamos sandorį, siekė sukurti realius sandorio padarinius, t.y. užtikrinti, kad atsakovas skolintus pinigus grąžins, o pinigų negrąžinimo atveju, ieškovai turės galimybę ginti savo teises teisme. Atsakovui neįrodžius, jog jis pinigų negavo, teismas preziumavo, kad atsakovo kaip skolininko kaltė yra įrodyta. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo ginčijamą paskolos sutartį pripažinti tariamu sandoriu, nes šalių sudarytos paskolos sutarties 5 punktas patvirtina, kad ieškovai pinigus perdavė, o atsakovas pinigus priėmė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas G. Č. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti bei patenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nevisapusiškai ir šališkai įvertinus bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Priimdamas sprendimą teismas laikė, jog ieškovų pateikti skolos raštelis ir paskolos sutartis yra pakankami įrodymai, kad atsakovas iš ieškovų pinigus pasiskolino, tačiau ši išvada nepagrįsta ir visiškai neatitinkanti tikrovėje susiklosčiusių ginčo šalių santykių. Pirmosios instancijos teismas skolos raštelį klaidingai įvertino kaip įsiskolinimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas, norėdamas pagelbėti ieškovams, sutiko su jais sudaryti fiktyvų sandorį t.y. visi kartu jie atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, tačiau paties sandorio prigimtimi realiai nesiekė atitinkamo teisinio tikslo. Nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, atsakovas nurodė aplinkybes, jog 2009 m. gegužės 12 d. sutartis visų trijų asmenų buvo pasirašyta ne vienu metu, atsakovas sutartį pasirašė ant tuščio blanko. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pateikė prašymą dėl 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutarties techninės ekspertizės skyrimo. Teismas šį atsakovo prašymą atmetė ir dėl to neabejotinai buvo šališkas, kadangi iš esmės pateikė išankstinę savo poziciją dėl tiesos nustatymui byloje reikšmingų aplinkybių vertinimo ieškovų naudai bei, neskirdamas ekspertizės, pažeidė atsakovo teises rinkti įrodymus ir jų pagalba ginti savo teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo G. Č. pusėje liudijančių asmenų parodymų, taip pat teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje lakoniškai pasisakė dėl priešieškinyje pateiktų argumentų – dėl 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutarties kaip tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl neatskleidė bylos esmės ir pažeidė CPK 178 straipsnio ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.

13Ieškovai R. K. ir D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus dėl paskolos dalyko perdavimo ir paskolos sutarties sudarymo. Teismas vertino tiek šalių paaiškinimus, tiek byloje esantį skolos raštelį, tiek paskolos sutartis, taip pat ieškovų sutuoktinių ir atsakovo kviestų liudytojų A. Ž. bei A. S. paaiškinimus. Teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovas neginčijo skolos raštelio, atsakovas pasirašė paskolos sutartis, o paskolos sutarties 5 punktas patvirtina, kad atsakovas pinigus gavo. Be to toks teismo vertinimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai laikė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog jis gavo paskolą ir yra skolingas ieškovams. Apelianto argumentas, kad jis tariamai pasirašė ant tuščio paskolos sutarties blanko, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, t.y. paskolos sutarties tekste tuščios vietos buvo paliktos tik dėl kelių sąlygų – paskolos sutarties šalių ir paskolos sumos be grąžinimo datos. Esminės iš šių sąlygų, t.y. paskolos santykių šalys – ieškovai, kurie perdavė pinigus atsakovui, ir atsakovas, kuris gavo pinigus, ir paskolinta pinigų suma yra paskolos raštelyje. Liudytojos A. Ž. liudijimas prieštarauja įrodymų visumai byloje. Atsisakydamas skirti ekspertizę, teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatymas, jog atsakovas savo anketinius duomenis įrašė ir pasirašė ant tuščio paskolos sutarties blanko, esminės reikšmės bylos nagrinėjimo baigčiai neturės.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. Č. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

17Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė, jog ieškovas G. Č. yra skolingas atsakovams D. D. ir R. K. 8170 eurų (b.l. 7, t.1). Tarp ieškovų ir atsakovo 2009 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurioje nurodyta, jog ieškovai suteikia 8170 eurų paskolą atsakovui, o atsakovas įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 31 d. (b.l. 13, t.2). Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 28209,38 Lt skolos ir 394,80 Lt delspinigių, ieškinį grįsdami tuo, jog atsakovas yra skolingas ieškovams pagal 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį ir nevykdo savo įsipareigojimo. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad jo 2009 m. gegužės 12 d. pasirašyta paskolos sutartis yra negaliojantis sandoris, kuriuo ieškovai siekė pateisinti neva turėtus verslo nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad pinigų iš ieškovų negavo, be to pats surašydamas skolos raštelį bei pasirašydamas 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, patvirtino aplinkybę, kad pinigus yra gavęs, dėl to sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovams ieškinyje nurodytas sumas iš atsakovo bei nėra pagrindo ginčijamą paskolos sutartį pripažinti tariamu sandoriu. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

18Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, jog ieškovų pateikti skolos raštelis ir paskolos sutartis yra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas iš ieškovų pinigus pasiskolino (gavo iš ieškovų). Įstatymas numato, kad, jeigu paskolos gavėjas pinigų pagal paskolos sutartį negavo arba gavo mažiau, negu numatyta sutartyje, paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį. Tokiu atveju aplinkybių, kuriomis remiamasi, įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, pats pasirašydamas skolos raštelį bei paskolos sutartį, patvirtino, kad iš ieškovų pasiskolino 8170 EUR. Tokie raštu sudaryti dokumentai patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimą atsakovui. Be to skolos raštelyje atsakovas nurodė, jog yra skolingas ieškovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos gavimo fakto patvirtinimas rašytiniais įrodymais (skolos rašteliu ir paskolos sutartimi) yra pakankamas ir leistinas įrodymas paskolos suteikimo faktui patvirtinti. Atsakovas neginčija, kad jis pats surašė raštelį ir pasirašė paskolos sutartį, be to nepateikė jokių patikimų įrodymų, paneigiančių paskolos sutarties realumą ir tikrumą (CPK 178 str.).

19Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas paskolos raštelį klaidingai įvertino kaip įsiskolinimą patvirtinantį dokumentą, nes jame nenurodyta nei skolinimosi data, nei pinigų perdavimo faktas, būdas ir vieta, taip pat nenurodytas ir skolos grąžinimo terminas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį ir nesant įmanomu juos nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-290/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos raštelio neginčija, nors jame nėra nurodyta jo pasirašymo data ir pinigų grąžinimo terminas. Tai, kad skolos raštelyje nėra nurodytas pinigų perdavimo faktas, būdas ir vieta, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog pinigai nebuvo perduoti, nes šiuo atveju iš skolos raštelyje vartojamo žodžio „skolingas“ neabejotinai galima daryti išvadą, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Be to nagrinėjamu atveju tiek skolos raštelis, tiek paskolos sutartis vertintini iš esmės kaip vieningas dokumentas ir tokiu būdu paskolos santykiai yra visiškai apibrėžti ir aiškūs – įsiskolinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta ir skolinimosi data, ir pinigų perdavimo faktas, būdas ir vieta, taip pat nurodytas skolos grąžinimo terminas.

20Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Tačiau šis institutas turi ir kitą paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam tikslui prieštarautų. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitais CK 1.2 straipsnyje išvardintais principais. Byloje ginčijama tarp ieškovų ir atsakovo 2009 m. gegužės 12 d. pasirašyta paskolos sutartis. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Apeliantas teigia, jog šalys atliko veiksmus formaliai atitinkančius sandorio formą, tačiau paties sandorio prigimtimi realiai nesiekė paskolinti pinigų. Tačiau, kaip jau minėta, su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

21Pagal CK 1.86 straipsnį tariamuoju vadinamas sandoris, sudarytas tik vaizduojant sandorį, kuriame nėra esminio elemento - šalių valios, siekiančios tam tikrų teisinių pasekmių, išoriškai išreikšta valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Pažymėtina, jog įrodyti sandorio tariamumą privalo reikalavimus pareiškęs asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas sandoris buvo aiškinamas tinkamai, identifikuotas šio sandorio dalykas, įvertinta šalių valia bei jų ketinimai visame sandorio sudarymo metu susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui pripažinti, kad atsakovui pinigai nebuvo perduoti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas teigdamas, kad jis vykdė bendrą verslą su ieškovais, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat neįrodė, kad ieškovai turėjo verslo nuostolių, o paskolos sutartį jis pasirašė tik dėl akių, t.y. kad pateisinti ieškovų verslo nuostolius prieš pastarųjų sutuoktines. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio ir nepripažino ginčijamos paskolos sutarties tariamu sandoriu.

22Apeliantas teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes parengiamojo proceso stadijoje, pareiškus prašymą dėl 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutarties techninės ekspertizės skyrimo, pirmosios instancijos teismas jį atmetė ir iš esmės pateikė išankstinę savo poziciją dėl tiesos nustatymui byloje reikšmingų aplinkybių vertinimo ieškovų naudai bei neskirdamas ekspertizės pažeidė atsakovo teises rinkti įrodymus ir jų pagalba ginti savo teisėtus interesus. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo nurodė, jog konkrečiu atveju esminės reikšmės neturi tai, kad atsakovas savo anketinius duomenis įrašė bei pasirašė tuščiose paskolos sutarties blanko vietose (jei tokia aplinkybė ekspertizės metu ir būtų nustatyta), nes pats atsakovas pripažino, jog pagrindinės paskolos sutarties sąlygos jam buvo žinomos ir jis su jomis sutiko, tai patvirtindamas konkliudentiniais veiksmais - pasirašydamas ant paskolos sutarties blanko tuščiose vietose įrašydamas savo anketinius duomenis. Šiuo atveju, net ir nustačius, kad atsakovas pasirašė ant tuščio blanko, nebūtų patvirtintas atsakovo teiginys, kad jis faktiškai negavo paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, kadangi, visų pirma, buvo pasirašytas skolos raštelis, o tik tada pasirašyta ginčijama paskolos sutartis, kuri iš esmės yra to paties skolos raštelio dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nes toks prašymas teismui nėra privalomas (CPK 212 str.). Dėl to atmestini ir atsakovo argumentai dėl teisėjos šališkumo. Kitų duomenų, rodančių teisėjos šališkumą, apeliantas nepateikė, be to atsakovas 2011 m. liepos 11 d. parengiamojo posėdžio metu jau buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir šis pareiškimas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi buvo atmestas.

23Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pusėje liudijančių asmenų parodymų. Tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog atsakovo iniciatyva į teismo posėdį kviesti liudytojai A. Ž. bei A. S. taip pat nenurodė paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, kurios sukeltų teismui abejonių šalių ketinimais paskolos sutarties sudarymo metu. Todėl teigti, kad teismas šių liudytojų parodymų nevertino, nėra pagrindo. Nors liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovai jai yra sakę, kad pinigų atsakovui neperdavė, tačiau tokie liudytojos parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui juos vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog liudytoja yra atsakovo draugė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi ir gali duoti subjektyvius parodymus, naudingus išskirtinai atsakovui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais parodymais nesirėmė, konstatuodamas, kad atsakovas iš ieškovų pinigus gavo, o be to ir kitų įrodymų, paneigiančių pinigų gavimo faktą, atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog liudytojai gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais, nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet be jokios abejonės turi įtakos jų parodymų įvertinimui.

24Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, tame skaičiuje ir liudytojų parodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad atsakovui pinigai buvo perduoti. Atsakovas, teigdamas, jog jis vykdė bendrą verslą su ieškovais ir skolos raštelį pasirašė prašomas ieškovų, tam kad jie galėtų žmonoms pateisinti verslo nuostolius, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat neįrodė, kad ieškovai turėjo verslo nuostolių. Todėl atsakovui neįrodžius, kad jis pinigų negavo (CK 6.876 str.), teismas pagrįstai preziumavo, kad jo, kaip skolininko, atsakomybė yra įrodyta.

25Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

27Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 558 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš apelianto.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš atsakovo G. Č. 558 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai R. K. ir D. D. 2009 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su... 6. Atsakovas G. Č. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.... 7. Atsakovas G. Č. 2010 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui priešieškinį ir... 8. Ieškovai su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas G. Č. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 13. Ieškovai R. K. ir D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas pasirašė skolos raštelį,... 18. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, jog ieškovų... 19. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos... 20. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose... 21. Pagal CK 1.86 straipsnį tariamuoju vadinamas sandoris, sudarytas tik... 22. Apeliantas teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes parengiamojo... 23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 24. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, tame skaičiuje ir liudytojų... 25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 27. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš atsakovo G. Č. 558 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis...