Byla 2A-249-560/2015
Dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Sausupio projektai“, I. B., J. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. G., I. B., UAB „Sausupio projektai“ ieškinius ir patikslintus ieškinius atsakovams Z. V., A. P. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Sausupio projektai“, I. B., J. G. pateikė teismui patikslintus ieškinius, kuriais prašė: 1) nustatyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), viešpatauja žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), 1 238 kv. m dydžio plote servitutu su teise tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu tarp vertikalių plokštumų, apibrėžtų taškais ( - ); 2) nustatyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), viešpatauja žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), 260 kv. m dydžio plote servitutu su teise tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutu tarp vertikalių plokštumų, apibrėžtų taškais ( - ); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad ieškovams J. G. ir I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,6849 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ), kurio paskirtis – žemės ūkio; ieškovui UAB „Sausupio projektai“ nuosavybės teise priklauso 18,900 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ), kurio paskirtis – žemės ūkio. Ieškovai J. G. ir I. B. 2011-07-27, o ieškovas UAB „Sausupio projektai“ – 2012-04-24, kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Ieškovai J. G. ir I. B. 2011-08-23, o ieškovas UAB „Sausupio projektai“ – 2012-06-06 su Elektrėnų savivaldybės administracija pasirašė sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo valdytojui ar naudotojui, kuriose numatytas planavimo tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, sklypo dalijimas, teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymas pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties objektų statybai. Tęsdami procedūras, ieškovai J. G. ir I. B. 2011-08-24, o ieškovas UAB „Sausupio projektai“ – 2012-06-01, kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrių dėl planavimo sąlygų sąvadų detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuris ieškovų J. G. ir I. B. buvo gautas 2011-09-22, o ieškovo UAB „Sausupio projektai“ – 2012-07-11. Nurodė, kad šalia ieškovų žemės sklypų yra atsakovams priklausantys du žemės sklypai (kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - )), kuriuose yra nustatyti kelio servitutai, skirti privažiuoti prie detaliaisiais teritorijų planavimo dokumentais planuojamų sklypų, tačiau jie nėra koordinuoti, t. y. nėra nustatyta tiksli jų buvimo vieta. Atsakovai nesutinka, kad ieškovai naudotųsi jų sklypuose nustatytais servitutais ir motyvuoja tuo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra nurodyta, kad ieškovų sklypai turi viešpataujantį kelio servitutą atsakovų žemės sklypuose. Esant nekoordinuotiems servitutams, jais naudotis nėra galimybės. Ieškovai J. G. ir I. B. nurodė, kad su gretimo žemės sklypo savininku UAB „Sausupio projektai“, t. y. kitu ieškovu, susitarta dėl kelio ir požeminių elektros tinklų tiesimo servitutų nustatymo ir dėl to ginčas nekyla. Ieškovai nurodė, kad siekiant išvengti ginčo su atsakovais, buvo tartasi su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir prašyta leisti į magistralinį kelią Al išvažiuoti per žemės sklypą, esantį šiaurinėje planuojamo sklypo pusėje, kuriame yra gyvenamasis namas, tačiau direkcija, išnagrinėjusi situaciją, nurodė, kad vienintelis patekimas į ieškovų sklypus yra įmanomas per esantį nuvažiavimą nuo viaduko ir per atsakovų žemės sklypus. Tokiu būdu, kito patekimo į ieškovų sklypus nėra, todėl, esant nesutarimui su atsakovais, būtina teismo keliu nustatyti tikslią kelio servitutų vietą atsakovų žemės sklypuose. Taip pat ieškovai nurodė, kad pagal AB LESTO išduotas planavimo sąlygas į ieškovų sklypus būtina atvesti elektrą per atsakovams priklausančius žemės sklypus. Pats trumpiausias, ekonomiškiausias ir mažiausiai žalos savininkams darantis kelias požeminiams elektros kabeliams tiesti yra atsakovų žemės sklypuose nustatytų kelio servitutų ribose, kad nebereikėtų papildomai suvaržyti atsakovų žemės sklypų naudojimo, o tam būtina atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti naujus tarnaujančius servitutus – teisė tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines elektros linijas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Sausupio projektai“ į savo sklypą gali patekti tik per atsakovų ginčo sklypus, išvažiuojant per viaduką į automagistralę A1 Kaunas–Vilnius, o ieškovai J. G. ir I. B. išvis neturi jokio privažiavimo prie savo sklypo, esančio greta ieškovo UAB „Sausupio projektai“ sklypo, į savo sklypą jie gali patekti tik per UAB „Sausupio projektai“ ir atsakovų sklypus, išvažiuojant per viaduką į automagistralę A1 Kaunas-Vilnius, tačiau nei UAB „Sausupio projektai“, nei atsakovų sklypuose nėra nustatytas kelio servitutas, leidžiantis patekti J. G. ir I. B. į savo sklypą. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Sausupio projektai“ sutinka suteikti servitutą notariniu sandoriu, tačiau neaišku, kur nustatyti servituto vietą, kol nėra nustatyta tiksli servitutų vieta atsakovų žemės sklypuose. Nurodė, kad šioje teritorijoje yra parengtas bendrasis planas, kuris numatė, jog ieškovų žemės sklypai ateityje turi būti naudojami kaip pramoninės, komercinės paskirties, nes jie patenka į teritoriją, kuri bendrajame plane nurodyta kaip kitos paskirties žemė, skirta pramonei ir sandėliavimui ar komercinių objektų statybai. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu yra rengiamas detalusis planas, keičiantis ieškovų žemės sklypų naudojimo paskirtį, bet tam reikia tiek privažiavimo, tiek elektros atvedimo, kitaip šių žemės sklypų nebus galima naudoti pagal numatytą jų paskirtį bendrajame plane. Nurodė, kad patekimo į ieškovų žemės sklypus problema išliks bet kuriuo atveju, netgi nepakeitus sklypų naudojimo paskirties. Neišsprendus klausimų, susijusių su servitutų nustatymu, ieškovams nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis savo sklypus naudoti pagal esamą ir būsimą paskirtis. Nurodė, kad šiuo metu atsakovų žemės sklypuose yra faktiškai išvažinėtas keliukas per pievą, be grunto, tačiau važiuojama skirtingomis vietomis, kadangi nustatytas servitutu kelias yra be grunto, važiuojant automobiliu galima užklimpti, todėl pravažiuoti renkamasi sausesnę vietos dalį, ir nors ortofotonuotraukoje matomas dabar esantis kelias, bet žmonėms važiuojant skirtingomis vietomis sunku pasakyti, kur tiksliai yra nustatytas servitutas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatytas servitutas žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra 260 kv. m, servitutu nustatyto kelio plotis yra apie 4 m. Žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra nustatytas 2 020 kv. m ploto kelio servitutas ir yra servitutinis kelias nuo magistralinio kelio iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), pietinės ribos iki ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ). Pažymėjo, kad ieškovai neprašo keisti servituto ploto, o tik nustatyti tikslias koordinates, ką atlikus, žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kelio plotis būtų 7-8 m tam, kad galėtų pravažiuoti tiek žemės ūkio technika, tiek sunkusis transportas, priklausantis UAB „Sausupio projektai“ žemės sklype planuojamam statyti logistikos centrui. Pažymėjo, kad atsakovų siūlymai dėl kitų įvažiavimo būdų į ieškovų žemės sklypus yra neįgyvendinami, tai patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pažymėjo, kad atsakovų žemės sklype, kadastrinis numeris ( - ), servitutinio kelio, einančio šiauriau, nėra, ta vieta yra apaugusi pieva, kas matoma iš ortofotonuotraukos. Pažymėjo, kad ieškovai norėtų pagerinti servitutinį kelią, t. y. užpilti gruntu.

6Atsakovai A. P. ir Z. V. pateikė atsiliepimą į ieškovų J. G. ir I. B. ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad ieškovai J. G. ir I. B. į savo žemės sklypą gali patekti ir kitu būdu, t. y. keliu, kuris yra pažymėtas žodžiu „kelias“ atsakovų prie atsiliepimo pateiktame priede Nr. 1. Aplinkybė, kad ieškovų J. G. ir I. B. žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, automatiškai nereiškia, jog kelias į šį žemės sklypą privalomai turi būti toks, kad per šį kelią galėtų pravažiuoti žemės ūkio technika. Nurodė, kad ieškovai gali vykdyti tokios rūšies ir tokios apimties žemės ūkio konkrečią veiklą, kuriai jų prašomo pravažiavimo nereikia. Taip pat pažymėjo, jog įstatymas nenumato, kad sprendžiant servituto būtinumo klausimą teismas privalo atsižvelgti į viešpataujančio daikto savininko subjektyvius verslo planus. Šiuo atveju nėra CK 4.126 str. numatytų priverstinio servituto nustatymo sąlygų. Papildomai pažymėjo, jog ieškovų teiginiai, kad atsakovai be motyvų atsisakė nagrinėti servituto nustatymo sąlygas, neatitinka tikrovės, nes ieškovai šiuo klausimu su atsakovais nevedė jokių derybų.

7Atsiliepime į ieškovo UAB „Sausupio projektai“ patikslintą ieškinį atsakovai A. P. ir Z. V. su patikslintais ieškovo reikalavimais taip pat nesutiko. Nurodė, kad ieškovo siūlomas servitutų išdėstymas neatitinka atsakovų interesų, be to, ieškovas nesikreipė į atsakovus dėl servitutų koordinavimo. Atsakovų nuomone, ieškovas UAB „Sausupio projektai“ akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ir tai patvirtina tokios aplinkybės – patikslintu ieškiniu ieškovas iš esmės pripažino, kad pirminis ieškinys ir jo motyvai buvo nepagrįsti; ieškovas pažeidė CK 4.126 str. numatytą pareigą pasiūlyti tarnaujančio daikto savininkams, t. y. atsakovams, išspręsti klausimus, susijusius su servitutu, o ieškovas nesiderėdamas iš karto kreipėsi į teismą. Taip pat nurodė, kad kelio servitutai atsakovų žemės sklypuose buvo nustatyti tik tam, kad būtų galima per atsakovų žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Nurodė, kad kelio servitutas yra nustatytas tik iki mažojo sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) pietinės ribos, o tolesnį kelią, vedantį iš mažojo sklypo iki ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo, pravažinėjo žmonės, kurie naudojosi servitutiniu keliu. Pažymėjo, kad dabar atsakovų žemės sklypuose esamo kelio plotis yra apie 3 m. Mano, kad ieškovai į jiems priklausančius žemės sklypus gali patekti kitu būdu, t. y. apie 3 m pločio nuovaža, esančia autostrados Vilnius-Kaunas 28-me kilometre, kur yra asfaltuotas apie 3 m pločio kelias, kaip yra pavaizduota atsakovų pateiktuose įrodymuose, t. y. priede Nr. 1, esančioje kadastro žemėlapio ištraukoje ir fotonuotraukų kopijose (priedai Nr. 2 ir Nr. 3) bei nurodyta architektės L. S. 2014-01-28 specialisto išvadoje ir jos prieduose, ir, kaip paaiškino žemėtvarkos specialistai, palei magistralinį kelią Vilnius-Kaunas 10 m atstumu nuo pagrindinio kelio yra specialiai paliktas valstybinės žemės laisvas plotas, kur ieškovai galėtų įsirengti kelią patekimui į savo sklypus, kad nereikėtų važiuoti per privačius žemės sklypus. Kadangi Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas servitutas, be to, yra brėžiniai, todėl mano, kad servituto vieta yra aiški. Byloje nėra duomenų apie ieškovų vykdomus žemės ūkio darbus ar veiklą, susijusią su žemės ūkio veikla, jie nesinaudoja žemės sklypais pagal jų paskirtį, ir tik ateities planai, kuriais siekia žemės sklypus padaryti komerciškai patrauklesniais, nėra pagrindas servitutui nustatyti, todėl ieškovai neįrodė servitutų nustatymo būtinumo. Nurodė, kad ieškovų sklypai nėra visiškai izoliuoti, į juos patekti galima. Pažymėjo, kad ieškovų prašomu nustatyti kelio servitutu prašoma skirtingo pločio kelio servituto, t. y. platesnio – atsakovų didesniame sklype, ir siauresnio – mažesniame sklype, tuomet nebeaišku, kaip skirtingo pločio keliu pravažiuos technika.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimus į ieškovų I. B. ir J. G. bei UAB „Sausupio projektai“ patikslintus ieškinius, kuriais prašė ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3244-79 patvirtintame ( - )kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pilietei B. N. suprojektuotas žemės sklypas (ginčo nagrinėjimo metu – ieškovų I. B. ir J. G. žemės sklypas), su kurio ribomis ji sutiko 2002-09-09 pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei abrisą. Į minėtą žemės sklypą Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) sprendimu B. N. atkurtos nuosavybės teisės. ( - )kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo nebuvo suprojektuotas. Ieškovai I. B. ir J. G. minėtą žemės sklypą įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimis, taigi, turėjo žinoti, kokios yra įsigyto žemės sklypo ribos, sklypo naudojimo sąlygos ar privažiavimas iki minėto žemės sklypo. Nurodė, kad ieškovų I. B. ir J. G. žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Be to, ir UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. VAVA 2006-12-12 įsakymu Nr. 12022-42 UAB „Sausupio projektai“ nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvo nustatytas 1 885 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Nurodė, kad atsakovų žemės sklypai buvo suformuoti padalijant atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, projektinis Nr. 231, į tris atskirus žemės sklypus. VAVA 2000-03-01 įsakymu Nr. 590-79 žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas 2 020 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas 260 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). VAVA 2000-03-01 įsakyme servitutas apibrėžtas kaip teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius. Mano, kad ieškovų prašymas nustatyti kelio servitutus atsakovų žemės sklypuose yra nepagrįstas, nes ieškovas prašo teismo nustatyti tai, kas jau kartą nustatyta administraciniu aktu – VAVA 2000-03-01 įsakymu. Tai, kad kelio servitutas nėra koordinuotas, nėra pagrindas servitutą nustatinėti teismo keliu, ieškovai patekti į savo sklypus gali naudodamiesi atsakovų žemės sklypuose esančiu kelio servitutu. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė nė vieno įrodymo, jog atsakovai nesutinka nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

9Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimus į ieškovų patikslintus ieškinius, kuriuose nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovų ieškiniais dėl kelio servituto atsakovų žemės sklypuose nustatymo (patikslinimo), o dėl konkrečių kelio servituto atsakovų žemės sklypuose nustatymo sąlygų (dėl kelio pločio, dislokacijos ir kt.) bei dėl kitų patikslintų ieškinių reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šalių žemės sklypai yra prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir šiuose sklypuose yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - kelių (šiuo atveju - magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda) apsaugos zona. Minėtas magistralinis kelias yra sudėtinė B TRANS EUROPEAN NETWORK (TEN) koridoriaus rytų-vakarų kryptimi (Kijevas-Minskas, Vilnius-Klaipėda) dalis, todėl turi būti tvarkomas vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais. Nurodė, kad kelias Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda pagal finansines ir juridines galimybes yra nuolat intensyviai tvarkomas, kad atitiktų visus tokios kategorijos keliams (tarptautinėms automagistralėms) keliamus eismo saugos reikalavimus (vieno lygio sankryžos rekonstruojamos į dviejų lygių, naikinami apsisukimai skiriamojoje juostoje, įrengiami greičio matuokliai, kelias aptveriamas tvoromis nuo laukinių gyvūnų ir kita). Pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) jau yra prie pat magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ( - ) (magistralinio kelio ( - )) dviejų lygių sankryžos jungiamojo kelio, ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) yra apie 200 m atstumu, o ieškovų J. G. ir I. B. žemės sklypas yra apie 500 m atstumu nuo šio jungiamojo kelio, tarp ( - ) ir ( - ) (magistralinio kelio ( - )) dviejų lygių sankryžų, prie tvora nuo laukinių gyvūnų jau aptverto kelio ruožo, todėl šiame kelio ruože daugiau naujų sankryžų ir nuovažų nuo magistralinio kelio įsirengti nėra juridinių galimybių. Kadangi vos apie 200 m atstumu Kauno kryptimi nuo ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo ir apie 500 m atstumu nuo ieškovų J. G. ir I. B. žemės sklypo yra magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ( - ) dviejų lygių sankryža, toks privažiuojamasis kelias (taip pat ir kaip kelio servitutas atsakovų žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) prie ieškovų žemės sklypų kaip tik galėtų įsijungti arba į šios sankryžos jungiamąjį kelią, nuo kurio jau yra įrengta nuovaža į aplinkines teritorijas (taip pat ir atsakovų žemės sklypą), arba į rajoninį kelią Nr. 4735 ( - ). Tuo labiau, kad šiuo atveju, kaip nurodyta patikslintuose ieškiniuose, atsakovų žemės sklypuose jau yra nustatytas kelio servitutas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Trakų rajono apylinkės teismas 2014-02-19 sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog jie prašo net mažesnio dydžio kelio servituto atsakovų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nei yra nustatytas dabar, bei kad atsakovų žemės sklype, kadastrinis numeris ( - ), einančio šiauriau servitutinio kelio nėra, ta vieta yra apaugusi pieva, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių N. N. individualios įmonės parengtų atsakovų 110 247 kv. m ploto žemės sklypo padalijimo plano kopijų bei trečiojo asmens NŽT pateiktų atsakovų 104 791 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir 4 184 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planų kopijų akivaizdžiai matomas vienodu sutartiniu ženklu pažymėtas servitutinis kelias, kurio plotas yra 2 020 kv. m, o 4 184 kv. m ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), - servitutinis kelias, kurio plotas 260 kv. m, iš viso šiuose sklypuose yra 2 280 kv. m kelių, ką ir sudaro abu atsakovų žemės sklypams nustatyti kelio servitutai. Taip pat iš šių planų, teismo vertinimu, matyti, kad 2 020 kv. m ploto servitutinis kelias eina nuo atsakovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos su keliu ( - )(gretimybė 1-14) iki atsakovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šiaurinės ribos bei nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), pietinės ribos iki ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šiaurinės ribos. Tai, kad būtent tokie servitutiniai keliai yra atsakovų žemės sklypuose, teismo vertinimu, matyti ir iš ieškovų pateiktos servitutų nustatymo teisme schemoje esančios ortofotonuotraukos. Taigi, teismo vertinimu, šiais įrodymais paneigiamas ieškovų argumentas, kad jie prašo nustatyti mažesnio ploto, t. y. 1 238 kv. m, kelio servitutą, o atitinkamai – ir servitutą su teise tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, atsakovų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nei yra nustatytas dabar, kadangi 1 238 kv. m ploto servitutą ieškovai prašo nustatyti tik vienoje, be to – trumpesnėje, minėtame sklype esančio servitutinio kelio atkarpoje. Teismo vertinimu, šiuose abiejuose atsakovų sklypuose ieškovai prašo nustatyti iš viso 1 498 kv. m ploto servitutus, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad servitutinio kelio atsakovų žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), atkarpa, kurios ieškovai nelaiko servitutiniu keliu, net vizualiai yra ilgesnė, o vadinasi, ir didesnio ploto, nei ta, kurioje ieškovai prašo nustatyti servitutus, ir tikrai nesudaro ½ servitutų, kuriuos prašo nustatyti ieškovas, nes dabar atsakovų minėtuose žemės sklypuose nustatytų kelio servitutų bendras plotas yra 2 280 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ir atsakovų teiginius, kad kelio atkarpa nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), pietinės ribos iki ieškovui UAB „Sausupio projektai“ priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šiaurinės ribos, nėra servitutu nustatytas kelias, o yra tik kitų žmonių išvažinėtas kelias. Tais pačiais argumentais remdamasis teismas atmetė ir atsakovų pateiktą matininko J. L. 2014-01-30 parengtą 10 4791 kv. m ploto žemės sklypo naudojimo planą, kadangi jis visiškai prieštarauja anksčiau išdėstytiems įrodymams, kurių pagrindu yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsakovų minėtuose žemės sklypuose nustatyti kelio servitutai. Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad UAB „Sausupio projektai“ į savo sklypą gali patekti tik per atsakovų ginčo sklypus, išvažiuojant per viaduką į automagistralę A1 Kaunas – Vilnius, o ieškovai J. G. ir I. B. išvis neturi jokio privažiavimo prie savo sklypo, bei kad vienintelis patekimas į ieškovų sklypus yra įmanomas per esantį nuvažiavimą nuo viaduko per atsakovų žemės sklypus. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovai turi kitų galimybių įsirengti privažiavimus į savo sklypus, o būtent, nuo magistralinio kelio A1 keliu ( - ) (toliau nurodyta gretimybė 19-1 – VŽF – valstybės žemės fondas), matyti iš N. N. individualios įmonės 1999 m. lapkričio mėn. parengto atsakovų 110 247 kv. m ploto žemės sklypo padalijimo plano bei trečiojo asmens NŽT pateiktos atsakovų 104 791 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plano kopijos. Nurodė, kad ieškovui UAB „Sausupio projektai“ įsirengus kelią iki savo sklypo, iš jo, pakoregavus ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklype esamą kelio servitutą, kaip nurodė ir patys ieškovai, būtų galimybė ir ieškovams I. B. ir J. G. patekti į savo žemės sklypą, ir patekti ne per patį atsakovų 0,4184 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), centrą, kaip to prašo ieškovai savo patikslintais reikalavimais, kuo būtų esminiai pažeidžiamos jų kaip šio žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės. Pažymėjo, kad šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimus nustatyti kelio servitutus ir servitutus atsakovų žemės sklypams, suteikiančius teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, todėl būtent jiems tenka pareiga pagrįsti prašomų nustatyti kelio servitutų būtinumą, įrodyti, kad nėra jokio kito kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų, arba kad kito esamo privažiavimo naudojimas ieškovams viršija normalias sąnaudas. Teismas, nustatęs, kad atsakovų ginčo žemės sklypams administraciniu aktu jau yra nustatyti kelio servitutai, kuriais ieškovai turi teisę naudotis, kaip ir kiti asmenys, kurie naudojasi šiais kelio servitutais, atsakovų ginčo žemės sklypuose yra 3-4 m pločio servitutiniai keliai, konstatavo, kad ieškovų reikalavimai nustatyti tokius servitutus, kad kelio plotis siektų 7-8 metrus, yra nepagrįsti ir akivaizdžiai pažeidžiantys atsakovų kaip ginčo žemės sklypų savininkų teises, nes nustačius tokius servitutus ir ieškovams nutiesus 7-8 metrų pločio kelią per beveik patį centrą atsakovų ginčo žemės sklypus, ypač 0,4184 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), atsakovai negalėtų naudoti savo sklypų pagal jų tiesioginę – žemės ūkio – paskirtį. Nurodė, kad ir nenustačius ieškovų prašomų kelio servitutų koordinačių, kurių nustatymas praplėstų kelio servitutų plotį, CK numato galimybę pravažiuoti ir specialiomis plačių gabaritų mašinomis, taip pat ir žemės ūkio technikai. Pažymėjo, kad ieškovai atsakovams pretenzijų dėl krūmų ir medžių, esančių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų, nėra pareiškę. Taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog ieškovai ketina keisti savo žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinę paskirtį bei ketina verstis logistika, taip pat nesudaro pagrindo dar labiau apriboti atsakovų nuosavybės teisės. Teismo vertinimu, ieškovai, ketindami užsiimti komercine veikla, prieš įsigydami savo žemės ūkio paskirties sklypus turėjo įvertinti patekimo į savo sklypus galimybes, t. y. tą aplinkybę, kad į savo sklypus jie galės patekti atsakovų žemės sklypams nustatytais kelio servitutais, įvertinti servitutų vietą, plotį, būklę, turinį. Teismas, atsižvelgdamas į nuosavybės teisės svarbą, konstatavo, jog nėra pagrindo nustatyti ieškovų prašomų kelio servitutų ir tuo dar labiau apriboti atsakovų kaip žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimų dėl jų prašomų kelio servitutų nustatymo – neįrodė jų prašomų nustatyti kelio servitutų būtinumo, kadangi atsakovų ginčo žemės sklypams yra nustatyti kelio servitutai, kuriais ieškovai, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis, o kad atsakovai trukdo jiems naudotis jau nustatytais servitutais, tokių įrodymų ieškovai nepateikė. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovai, prašydami nustatyti servitutus atsakovų žemės sklypuose, suteikiančius teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, savo reikalavimus motyvavo tuo, kad pagal AB LESTO išduotas planavimo sąlygas būtina atvesti elektrą į ieškovų žemės sklypus per atsakovams priklausančius žemės sklypus, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad požemines ir antžemines komunikacijas įmanoma nutiesti iki ieškovų žemės sklypų tik per atsakovų žemės sklypus, ieškovai nepateikė. Be to, pažymėjo, kad nutiesus žemės sklype požeminę elektros liniją, kaip planuoja ieškovai, atsakovų žemės sklypams būtų taikomos Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, kur yra įtvirtinta daug apribojimų elektros linijos apsaugos zonoje, tuo tarpu ieškovai, pareiškę reikalavimus nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, visiškai neaptarė apsaugos zonos, t. y. ar nutiesus požeminę elektros liniją minėta apsaugos zona pateks į tą patį servitutinį kelią, ar neišeis iš jo ribų ir ar taip dar labiau nebus apribotos atsakovų kaip žemės sklypų savininkų teisės. Atsižvelgiant į tai, ir šis ieškovų reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėjo, kad ieškovai, prašydami nustatyti servitutus atsakovų žemės sklypams, visiškai nepasisakė, kokio dydžio kompensaciją jie įsipareigoja sumokėti tarnaujančių daiktų savininkams. Atsakovų argumentas, kad ieškovai pažeidė CK 4.126 str. numatytą pareigą pasiūlyti tarnaujančio daikto savininkams, t. y. atsakovams, išspręsti klausimus, susijusius su servitutu, o ieškovai nesiderėdami iš karto kreipėsi į teismą, atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovai, pareikšdami reikalavimus ir juos patikslindami, nesilaikė šių įstatymo reikalavimų – pareiškę patikslintus reikalavimus, kuriais prašė nustatyti atsakovų žemės sklypams servitutus su teise tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutus pagal patikslintuose ieškiniuose nurodytas koordinates, nenurodė prašomų nustatyti kelio servitutų dydžio ir neatskleidė šių servitutų turinio ir tik nagrinėjant bylą teisme patikslino, kad prašo nustatyti kelio servitutus su visomis CK leidžiamomis nustatyti teisėmis, t. y. su teise naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Pažymėjo, jog suformuluoti savo reikalavimus yra ieškovo pareiga, kurios ieškovai nevykdė, taip pat, kaip ir pareigos keisti ieškinio pagrindą arba dalyką įstatymo nustatyta tvarka, dėl to ieškovų reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti visa apimtimi.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovai UAB „Sausupio projektai“, I. B. ir J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas sprendimu konstatuodamas, jog ieškovams yra nustatyti servitutai atsakovų sklypuose, nenustatė, kurioje tiksliai vietoje jie yra, kokio jie pločio, ar jais galima pasinaudoti su ūkio technika, tik labai abstrakčiai nurodė, kad į ieškovų žemės sklypus galima patekti ir per kitur. Ginčai tarp proceso šalių aiškiai parodė, kad ieškovai I. B. ir J. G. išvis neturi jokio privažiavimo prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jie neturi teisės pasinaudoti atsakovų sklypuose nustatytais kelio servitutais, o iš planuose nurodytų servitutų negalima suprasti jų tikslios vietos. Pažymėjo, kad ginčo tarp šalių, per kur atsivesti į ieškovų sklypus požeminę elektros liniją, nebuvo. Be to, atsakovų sklypuose nėra nustatytas servitutas su teise tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines inžinerines komunikacijas, t. y. įrengti kelio dangą. Tai, kad į ieškovų sklypus galima patekti tik per atsakovų sklypus, pagrindžia ir tretieji asmenys (Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos). Pažymėjo, kad teismas priėmė sprendimą tik vizualiai įvertinęs N. N. individualios įmonės parengtus planus ir ortofotonuotrauką. Teismas tik vizualiai įvertinęs konstatavo, kad ieškovai turi ir kitų galimybių įsirengti privažiavimus į savo sklypus. Teismas nevertino, kad trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pabrėžė, kad tokios galimybės nėra, nes teisės aktai pagal kelio statusą (magistralinis kelias) numato apribojimus daryti nuovažas dažniau nei 5 000 m atstumu. Teismo nurodyta alternatyva patekimui į sklypą per kitą nuovažą negali būti naudojama, nes ji prieštarauja teisės aktų reikalavimams dėl minimalių atstumų tarp nuovažų nuo magistralinio kelio. Nurodydamas kitą galimą alternatyvą – patekimą į sklypus nuo rajoninio kelio Nr. 4735 ( - ), teismas neatsižvelgė į tai, kad šis kelias yra atsakovų sklypų vakaruose ir ieškovams norint patekti į savo sklypus nuo šio kelio, bet kokiu atveju taip pat tektų nustatyti kelio servitutą nuo šio kelio per atsakovų žemės sklypą. Be to, teismas nesuprantamai pasisakė dėl servitutinio kelio vietos ir pločio, kurio šiai dienai neįmanoma nustatyti. Iš byloje esančių planų matyti, kad juose nėra servitutų pločių ir ribų, tad neaišku, kokiais duomenimis vadovavosi teismas. Pažymėjo, kad atsakovai apskritai nesutinka, jog ieškovai važinėtų per jiems priklausančius sklypus. Atsakovų teiginiai, kad servitutai ieškovų sklypų ribos nesiekia ir baigiasi jų mažesniajame sklype, parodo, kad ginčas tarp šalių nėra išspręstas. Apeliantai po ginčo sprendimo priėmimo negalės ir toliau naudotis jiems priklausančiais sklypais, nes žemės ūkio technika tokiu gruntu nepravažiuos, be to, negalima bus nutiesti reikalingų komunikacijų. Atsakovai nagrinėjamu atveju nepasiūlė varianto, kuris leistų ieškovams naudotis žemės sklypais, o kadangi šiuo atveju negalima nustatyti buvusio ar esamo kelio, nes žemė yra dirvonuojanti, teismas turėjo pasiūlyti atsakovams patiems parinkti kelio vietą ir kryptį, o jei šie nesutinka, tai turėjo nustatyti pagal UAB „Almondus“ parengtą schemą, nes jokios kitos alternatyvos pateikta nebuvo.

14Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė teismas, savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovai I. B. ir J. G. įsigydami žemės sklypą žinojo, kokios yra sklypo ribos, ar yra privažiavimas iki žemės sklypo. Tai, kad ( - )kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo suprojektuotas privažiavimas prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), nėra reikšminga aplinkybė, kadangi nagrinėjant šį ginčą svarbu nustatyti, ar yra privažiavimas prie UAB „Sausupio projektai“ nuosavybės teise priklausančio sklypo. Kadangi šiuo atveju yra galimybė privažiuoti prie UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo, taigi ir privažiuoti prie J. G. ir I. B. žemės sklypo problemų nebus, kadangi šalys sutinka tarpusavio susitarimu nusistatyti servitutą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog administraciniu aktu atsakovų žemės sklypams yra nustatyti kelio servitutai, privažiuoti iki UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo galimybė yra, todėl servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas. Pažymėjo, kad ieškovų argumentai, jog būtina nustatyti tikslias servitutų koordinates, nepagrįsti, nes pagal aktualų teisinį reglamentavimą atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra privaloma koordinuoti servitutus, o tik juos pažymėti sutartiniais ženklais. Nagrinėjamu atveju tai padaryta N. N. individualios įmonės parengtame atsakovų žemės sklypo padalinimo plane M 1:2000. Be to, pažymėjo, kad ieškovai nagrinėjamu atveju nenurodė nei vieno argumento, kodėl servitutai, suteikiantys teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, turėtų būti nustatyti būtent atsakovų žemės sklypams, ir kad tai vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą.

15Atsakovai Z. V. ir A. P. bei trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimų į ieškovų apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

19Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas, jog ieškovų reikalavimai nustatyti kelio servitutus per atsakovų ginčo žemės sklypus ieškovų nurodytu būdu nepatvirtina servitutų nustatymo šioje byloje objektyvaus būtinumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad atsakovams A. P. ir Z. V. 1999-09-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu dalinės nuosavybės teise priklauso 10,4791 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), ( - ) k., ir 0,4184 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), ( - ) k. Šiems žemės sklypams 2000-03-01 apskrities viršininko įsakymu Nr. 590-79 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas 2 020 kv. m ploto servitutas, kuris skirtas gretimų sklypų naudotojams ir suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius, o žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas 260 kv. m ploto servitutas, kuris skirtas gretimų sklypų naudotojams ir suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu. Nustatyta, kad ieškovams J. G. ir I. B. 2006-07-26 (o J. G. – ir 2009-03-31) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu dalinės nuosavybės teise priklauso 9,5000 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Tuo tarpu ieškovui UAB „Sausupio projektai“ 2012-03-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 18,9000 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Šiam žemės sklypui nustatytas 0,1885 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas).

21CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal CK 4.126 str. 1 d. servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

22Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia tai, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal civilinio proceso kodekso nuostatas teismas vertina tik teismui pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 14 str., 185 str., 263 str.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Šioje byloje ieškovai reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutus atsakovų sklypuose su teise tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, todėl būtent ieškovams teko pareiga pagrįsti prašomų nustatyti kelio servitutų būtinumą, įrodyti, kad nėra jokio kito kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų, arba kad kito esamo privažiavimo naudojimas ieškovams viršija normalias sąnaudas. Nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami tenkinti ieškinio reikalavimus, nurodė, jog nors atsakovų žemės sklypuose yra nustatyti kelio servitutai, tačiau jie nėra koordinuoti, t. y. nėra nustatyta tiksli jų buvimo vieta, taip pat nėra nustatytas kelio servitutas nuo atsakovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), pietinės ribos iki ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šiaurinės ribos. Be to, nurodė, kad reikalavimas atsakovų žemės sklypams nustatyti naujus tarnaujančius servitutus – atsakovų žemės sklypuose nustatytų kelio servitutų ribose teisė tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines elektros linijas, grindžiamas tuo, jog tai pats trumpiausias, ekonomiškiausias ir mažiausiai žalos savininkams darantis kelias požeminiams elektros kabeliams tiesti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, minėta, atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose yra nustatyti kelio servitutai, t. y. žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas servitutinis kelias, kurio plotas yra 2 020 kv. m, o žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), - servitutinis kelias, kurio plotas 260 kv. m. Matyti, kad minėtas 2 020 kv. m ploto servitutinis kelias eina nuo atsakovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos su keliu ( - )(gretimybė 1-14) iki atsakovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šiaurinės ribos, bei nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), pietinės ribos iki ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šiaurinės ribos. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad galimybė patekti per atsakovams priklausančius sklypus iki UAB „Sausupio projektai“ priklausančio žemės sklypo ieškovams yra sudaryta. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovai UAB „Sausupio projektai“ ir J. G. bei I. B. teigia ateityje nusistatysiantys servitutą UAB „Sausupio projektai“ žemės sklype tam, kad ieškovai J. G. bei I. B. galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą per atsakovų ir ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklypus. Taigi, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės įrodo, jog ieškovams nėra ir nebus apribotos galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

23Vertinant ieškovų nurodytus teiginius, jog nustatytų kelio servitutų ribos nėra koordinuotos, pažymėtina, jog tai nereiškia, kad nėra nustatyta kelio servitutų tiksli vieta. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.2 p. nurodyta, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą. Minėtų nuostatų 35.3 p. numatyta, kad žemės sklypo plane turi būti įbraižyti ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai, užrašyta ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio linijų susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje, įbraižytos žemės sklypų ribos ir jų posūkio taškai bei nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų, o 36.3.7 p. nurodyta, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižomi nekilnojamieji daiktai ir saugomos teritorijos, dėl kurių žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, taip pat žemės servitutai. Be to, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 33 p. nurodyta, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus koordinuojami riboženkliai bei kiti ribos posūkio taškai, žemės sklype esančio kiekvieno pastato (išskyrus laikinuosius) ne mažiau kaip 3 kertės. Taigi, minėtos teisės aktų nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pagal aktualų teisinį reglamentavimą atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra privaloma koordinuoti servitutus, o tik juos pažymėti sutartiniais ženklais, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, t. y. servitutai sutartiniais ženklais pažymėti N. N. individualios įmonės 1999 m. parengtame atsakovų žemės sklypo padalinimo plane M 1:2000. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovų argumentas, kad iš nustatytų kelio servituto ribų neįmanoma nustatyti tikslios jų buvimo vietos.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju taip pat sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog ieškovai turi ir kitų galimybių įsirengti privažiavimus į savo sklypus, o būtent, nuo magistralinio kelio A1 keliu ( - ) (toliau nurodyta gretimybė 19-1 – VŽF – valstybės žemės fondas), kas matyti iš N. N. individualios įmonės 1999 m. lapkričio mėn. parengto atsakovų 110 247 kv. m ploto žemės sklypo padalijimo plano bei trečiojo asmens NŽT pateiktos atsakovų 104 791 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plano kopijos. Tokiu būdu, ieškovui UAB „Sausupio projektai“ įsirengus kelią iki savo sklypo, iš jo, pakoregavus ieškovo UAB „Sausupio projektai“ žemės sklype esamą kelio servitutą, kaip nurodė patys ieškovai, būtų galimybė ir ieškovams I. B. bei J. G. patekti į savo žemės sklypą, ir patekti ne per patį atsakovų 0,4184 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), centrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu nebūtų nepagrįstai suvaržomos kitų savininkų (atsakovų) teisės ir interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų noras kuo patogiau naudotis žemės sklypais kertant tiesų kelią per atsakovų sklypus yra visiškai suprantamas, tačiau nėra pakankamas pagrindas atsakovų teisėms suvaržyti, kaip tai suderinama su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė byloje atsakovai, ieškovai į jiems priklausančius sklypus gali patekti ir kitu būdu, t. y. apie 3 m pločio nuovaža, esančia autostrados Vilnius-Kaunas 28-me kilometre, kur yra asfaltuotas apie 3 m pločio kelias. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje vietoje palei magistralinį kelią Vilnius-Kaunas 10 m atstumu nuo pagrindinio kelio yra specialiai paliktas valstybinės žemės laisvas plotas, kur ieškovai galėtų įsirengti kelią patekimui į savo sklypus.

25Ieškovai pateiktu ieškiniu taip pat prašė teismo, be kita ko, jų nurodytu būdu nustačius atsakovų žemės sklypuose kelio servitutus, jų ribose suteikti teisę tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines elektros linijas. Mano, kad tai trumpiausias, ekonomiškiausias ir mažiausiai žalos savininkams darantis kelias požeminiams elektros kabeliams tiesti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1573/2002; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovai turi galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir jų nurodytu būdu nenustačius kelio servitutų (kadangi, minėta, tokie servitutai jau yra nustatyti administraciniu aktu), ieškovų noras nustatyti servitutus per atsakovų žemės sklypus su teise tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines elektros linijas, nepatvirtina tokių servitutų nustatymo šioje byloje objektyvaus būtinumo. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai šiuo atveju neįrodė tokių servitutų nustatymo būtinybės, nepagrindė, kodėl būtent toks servitutų nustatymo būdas yra būtinas. Tai, kad toks servitutų nustatymo būdas ieškovams yra patogesnis, neįrodo jų nustatyto būtinumo, nes ieškovai, be kita ko, byloje neįrodė, jog jie išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (atsakovų) teisių ir interesų. Be to, pažymėtina ir tai, jog nepagrįsti ir ieškovų argumentai, kad servitutų jų nurodytu būdu nustatymas reikalingas siekiant jiems vykdyti komercinę, t. y. logistikos veiklą, kadangi įsigydami žemės sklypus ieškovai žinojo apie galimybes į juos patekti, taigi ir apie perspektyvas vykdyti atitinkamą veiklą, o šis argumentas negali būti pagrindu paneigti atsakovų teisę naudoti savo sklypus pagal jų tiesioginę – žemės ūkio – paskirtį, nes tokia galimybė, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų apribota tenkinus ieškovų reikalavimą ir per beveik patį centrą atsakovų ginčo žemės sklypus, ypač 0,4184 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), nustačius kelio servitutus su teise tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines elektros linijas. Taigi, atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovų reikalavimą jų nurodytu būdu nustačius atsakovų žemės sklypuose kelio servitutus, jų ribose suteikti teisę tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines elektros linijas.

26Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, jog ieškovai, prašydami nustatyti servitutus atsakovų žemės sklypams, visiškai nepasisakė, kokio dydžio kompensaciją jie įsipareigoja sumokėti tarnaujančių daiktų savininkams, t. y. atsakovams, tačiau šiuo atveju ieškovų ieškinį atmetant, šis klausimas netenka reikšmės.

27Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Sausupio projektai“, I. B., J. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

30Ieškovų UAB „Sausupio projektai“, I. B., J. G. apeliacinį skundą atmesti.

31Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „Sausupio projektai“, I. B., J. G. pateikė teismui... 5. Ieškovai patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad ieškovams J. G. ir I. B.... 6. Atsakovai A. P. ir Z. V. pateikė atsiliepimą į ieškovų J. G. ir I. B.... 7. Atsiliepime į ieškovo UAB „Sausupio projektai“ patikslintą ieškinį... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimus... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Trakų rajono apylinkės teismas 2014-02-19 sprendimu ieškinį atmetė ir... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovai UAB „Sausupio projektai“, I. B. ir J. G. pateikė apeliacinį... 14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Atsakovai Z. V. ir A. P. bei trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 20. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad atsakovams A. P. ir... 21. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą... 22. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas... 23. Vertinant ieškovų nurodytus teiginius, jog nustatytų kelio servitutų ribos... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos... 25. Ieškovai pateiktu ieškiniu taip pat prašė teismo, be kita ko, jų nurodytu... 26. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo... 28. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 30. Ieškovų UAB „Sausupio projektai“, I. B., J. G. apeliacinį skundą... 31. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti...