Byla 2-1049/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir

3Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1856-123/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovams A. S., J. B. ir V.i B., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Krater“, dėl prievolės tinkamo įvykdymo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų J. B., A. S.

6978 090,30 Lt už laiduotos ir negrąžintos paskolos dalį, priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, sumokėtą 13 781 Lt dydžio žyminį mokestį, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankuose bei kitose kredito įstaigose. Nurodė, kad atsakovai vengia vykdyti sutartines prievoles, ieškinio suma didelė, mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

7Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi: areštavo atsakovei A. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 978 090,30 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštavo atsakovams J. B. ir V. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 978 090,30 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, be to, pinigų suma, dėl kurios šioje byloje kilo ginčas, yra didelė (978 090,30 Lt), atsakovai vengia laiku vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismo teigimu, atsakovai turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų A. S., J. B. ir V. B. turto areštas, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos, t. y. 978 090,30 Lt (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principu ir siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovų A. S., J. B. ir V. B. teisių, teismas nurodė, kad pirmiausia areštuotinas jiems priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o šio nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos.

8Atsakovė V. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovei V. B. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, panaikinti. Skunde nurodo, kad atsakovės V. B. ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Apie tai, kad BUAB ,,Krater“ yra paėmusi iš ieškovo kreditą ir tai, kad J. B. buvo laidavęs AB SEB bankui už šį kreditą, atsakovė sužinojo tik iš jai įteikto ieškinio. Atsakovė nedavė jokio sutikimo J. B. dėl laidavimo sutarties sudarymo ir kredito sutartis, t. y. paimta paskola buvo panaudota ne šeimos interesams. Su J. B. atsakovė V. B. yra nutraukusi santuoką ir pasidalijusi turtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. spendimą. Ieškiniu V. B. nėra pareikštas joks reikalavimas, todėl vadovaujantis CPK 45 straipsniu turi būti pakeista ir netinkama V. B. procesinė padėtis.

9Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad AB SEB bankas suteikė UAB ,,Krater“ kreditą. Kredito grąžinimo užtikrinimui J. B. laidavo už visą įmonei suteiktą kreditą. V. B. davė sutikimą minėtam sandoriui sudaryti, pati 2007 m. gegužės 23 d. pasirašydama ant laidavimo sutarties kartu su sutuoktiniu J. B.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

13Teisėjų kolegija sprendžia, jog tikėtina, kad nagrinėjamoje byloje didelė pareikšto reikalavimo kaina – 978 090,30 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo (įsakymo) neįvykdymo riziką, juo labiau, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14Apeliantė skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžia argumentais, jog ieškovo ieškinys jai yra nepagrįstas ir ji neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, todėl laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turto atžvilgiu taikytos nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas, tame tarpe ir ieškovo teisė reikšti reikalavimą apeliantui. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliantės argumentai, susiję su ieškinio jai pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi. Materialinėje teisėje šalimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kai kreipiamasi į teismą, materialinio teisinio santykio šalys įgyja naują teisinę padėtį ir tampa proceso šalimis. Iškeliant bylą, rengiantis jos teisminiam nagrinėjimui daromos tik prielaidos, kad šalis sieja tam tikri materialiniai teisiniai santykiai, kad jos turi tarpusavio teisių ir pareigų ir dėl to kilo ginčas. Ar byloje ieškovas ir atsakovas yra tinkamos šalys, išaiškinama teisminio nagrinėjimo metu nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus. Iki teismo sprendimo priėmimo proceso šalys laikytinos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes atsakyti į klausimą, ar tikrai ieškovas ir atsakovas yra konkretaus materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes, kurios taikant laikinąsias apsaugos priemones nenustatinėjamos. Netinkamu atsakovu laikomas asmuo, nesantis ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektu ir neturintis pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys yra pareikštas atsakovams A. S., J. B. ir V. B., todėl atitinkamoje bylos stadijoje laikinosios apsaugos priemonės šių asmenų atžvilgiu taikytos pagrįstai, tuo siekiant užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje įvykdymą.

15Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai