Byla 2T-39-381/2017
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo pareiškėjui JSC BTA Bankui iš suinteresuoto asmens S. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. S. (S. S.) prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria nustatyta, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystės Aukštojo Teisingumo teismo Kanceliarijos poskyrio 2016 m. spalio 6 d. nutartį dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo pareiškėjui JSC BTA Bankui iš suinteresuoto asmens S. S..

Nustatė

3

  1. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) Aukštojo Teisingumo teismo Kanceliarijos poskyrio 2016 m. spalio 6 d. nutartimi nutarta, kad S. S. iki 2016 m. spalio 20 d. 16.30 val. privalo sumokėti ieškovui Kazachstano Respublikos JSC BTA Bank (toliau – JSC BTA Bankas arba pareiškėjas) 294 138 715,27 JAV dolerių sumą ir 2016 m. spalio 6 d. susikaupusias 165 541 260,36 JAV dolerių dydžio palūkanas (toliau palūkanos kasdien didės 58 827,74 JAV dolerių), taip pat su prašymu susijusias išlaidas.
  2. Pareiškėjas JSC BTA Bankas 2016 m. lapkričio 17 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti J. K. teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš suinteresuoto asmens S. S..
  3. Pareiškėjas nurodė, kad prašymo nagrinėjimui turi būti taikomos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012) nuostatos, remiantis kuriomis prašoma pripažinti užsienio valstybės teismo nutartis, kuria ginčas išspręstas iš esmės, yra pripažįstama Lietuvos Respublikoje netaikant jokių specialių procedūrų. Nėra nei vieno Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, esant kuriems J. K. teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis negalėtų būti pripažinta Lietuvos Respublikoje. Priešingai, (1) šios užsienio valstybės teismo nutarties pripažinimas ir vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai; (2) nutartis buvo priimta suinteresuotą asmenį tinkamai informavus apie teisminį procesą; (3) nei Lietuvos Respublikos teismuose, nei Jungtinėje Karalystėje ar trečiojoje valstybėje nebuvo priimtas joks teismo sprendimas dėl tų pačių šalių, kuris būtų nesuderinamas su prašoma pripažinti užsienio valstybės teismo nutartimi; (4) prašomai pripažinti teismo nutarčiai nėra aktualios Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 nuostatos, taikomos tais atvejais, kai atsakovas buvo draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas, žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi jį tenkino, nustatė, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystės Aukštojo Teisingumo teismo Kanceliarijos poskyrio 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria nutarta, kad S. S. iki 2016 m. spalio 20 d. 16.30 val. privalo sumokėti ieškovui JSC BTA Bankui 294 138 715,27 JAV dolerių sumą ir 2016 m. spalio 6 d. susikaupusias 165 541 260,36 JAV dolerių dydžio palūkanas (kurios vėliau kasdien didės 58 827,74 JAV dolerių). Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Reglamente (EB) Nr. 1215/2012. Nustatęs šias aplinkybes, taip pat patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas konstatavo, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą.
  1. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pateikė prašymą šią nutartį peržiūrėti.
  2. Suinteresuoto asmens prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytas užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas, nes suinteresuotas asmuo užsienio valstybės teisminiame nagrinėjime nedalyvavo, apie bylą jam nebuvo pranešta, jokio šaukimo ar kitokio analogiško dokumento jis nebuvo gavęs. Apie prašomą pripažinti užsienio valstybės teismo nutartį pirmą kartą sužinojo tik gavęs Lietuvos apeliacinio teismo prašomą peržiūrėti nutartį. Lietuvoje gyvena nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Tų pačių metų liepos mėnesį buvo suimtas Lietuvoje neteisėtai persekiojusios kilmės valstybės (Kazachstano Respublikos) prašymu. Apie suėmimą buvo skelbiama viešai, parašytas ne vienas straipsnis spaudoje, kas patvirtina, jog pareiškėjui mažiausiai du metus turėjo būti žinoma suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta, kurios adresu jam ir turėjo būti įteikti visi teismo procesiniai dokumentai.
    2. Taip pat egzistuoja Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a) punkte numatytas užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas. Prašoma pripažinti teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes šios nutarties pripažinimas yra viena iš neteisėto suinteresuoto asmens persekiojimo formų, kurių imtasi nepavykus pastarojo perduoti Kazachstano Respublikai ekstradicijos būdu. 2016 m. vasario 19 d. Migracijos departamentas suteikė suinteresuotam asmeniui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išdavė ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Migracijos departamentas pripažino, kad suinteresuotas asmuo neteisėtai persekiojamas Kazachstano Respublikos ne dėl tariamai įvykdytų nusikalstamų veikų, bet dėl šio asmens svainystės ir verslo ryšių su pagrindiniu K. P. N. N. politiniu oponentu M. A.. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Kazachstano Respublikos ir Ukrainos Respublikos prašymus dėl suinteresuoto asmens ekstradicijos, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė jį išduoti. Vilniaus apygardos teismas padarė analogišką išvadą kaip ir Migracijos departamentas, kad nagrinėjamu atveju, nors Kazachstano Respublika ir pareiškė suinteresuotam asmeniui kaltinimus dėl neva pastarojo kartu su bendrininkais iš JSC BTA banko neteisėtai pasisavintų lėšų, tačiau tikroji jo persekiojimo priežastis yra ne tariamas minėtas nusikaltimas, bet suinteresuoto asmens svainystės ir verslo ryšiai su pagrindiniu K. P. N. N. politiniu oponentu M. A.. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens išdavimas pažeistų E. Ž. Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 bei 6 straipsnius, taip pat kitus Lietuvos pagal tarptautines sutartis prisiimtus įsipareigojimus dėl pabėgėlių apsaugos.
    3. Lietuva yra suteikusi suinteresuotam asmeniui prieglobstį (pabėgėlio statusą), todėl turi pareigą teikti jam apsaugą, kuri įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, taip pat 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso bei kituose teisės aktuose. Užsienio valstybės teismo nutarties pripažinimas Lietuvoje ir sąlygų įvykdyti šią nutartį sudarymas prieštarautų Lietuvos teismų bei Migracijos departamento sprendimams, būtų nesuderinamas su minėtų tarptautinių teisės aktų reikalavimais.
  1. Pareiškėjas JSC BTA Bankas atsiliepime į suinteresuoto asmens prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį prašo jį atmeti.
  2. Pareiškėjo atsiliepimas į suinteresuoto asmens prašymą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Suinteresuoto asmens prašymo argumentai, didžiąja dalimi susiję su tuo, kad neva jis nebuvo tinkamai informuotas apie J. K. teisme vykusį teisminį procesą, nepagrįsti. Nurodytiems argumentams paneigti teikiamas pareiškėją Jungtinėje Karalystėje atstovavusios advokatų kontoros H. L. International LLP 2017 m. balandžio 6 d. raštas, kuriame yra išsamiai išdėstytos J. K. teisme vykusio proceso aplinkybės bei Anglijoje galiojančios civilinio proceso taisyklės.
    2. Prašymo nagrinėjimui svarbios aplinkybės, kad JSC BTA Bankui žala buvo padaryta neteisėtais suinteresuoto asmens bei kitų atsakovų veiksmais 2009 m. sausį neatlygintinai perleidžiant AAA kategorijos investicinius vienetus. Suinteresuoto asmens nurodymu atgaline data buvo sudarytos fiktyvios pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu siekta sudaryti įspūdį, kad AAA investicijos buvo perleistos suinteresuotam asmeniui ir jo svainio M. A. faktiškai kontroliuojamoms Didžiosios B. M. salose įsteigtoms bendrovėms.
    3. Tai, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį inicijuotą bylą ir turėjo galimybę teisminiame procese dalyvauti patvirtina toliau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios grindžiamos rašytiniais įrodymais. Suinteresuotas asmuo 2010 m. lapkričio 3 d. atsakovo statusu buvo įtrauktas į J. K. teismo nagrinėjamą civilinę bylą, iškeltą pagal JSC BTA Banko ieškinį dėl jo teisės į žalos ir (ar) kompensacijos atlyginimą iš JSC BTA Banko Direktorių tarybos narių bei kitų susijusių asmenų, įskaitant ir S. S.. Įtraukiant suinteresuotą asmenį į J. K. teisme nagrinėjamą bylą, 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi J. K. teismas taikė jo atžvilgiu turto areštą. Kadangi suinteresuotas asmuo šios nutarties priėmimo ir turto arešto taikymo metu gyveno Kipre, minėta teismo nutartis jam asmeniškai buvo įteikta 2010 m. lapkričio 5 d. Kipre. Suinteresuotas asmuo, gavęs teismo nutartį, kuria jo atžvilgiu buvo taikytas turto areštas, pakeitė gyvenamąją vietą, kas apsunkino tolimesnį teismo procesinių dokumentų jam įteikimą. 2011 m. balandžio 14 d. J. K. teismas suteikė leidimą ieškinį byloje suinteresuotam asmeniui įteikti elektroniniu paštu. Vykdant tokį teismo nurodymą, pareiškėjas 2011 m. balandžio 15 d. ieškinį ir informaciją apie ieškinio nagrinėjimą išsiuntė suinteresuotam asmeniui elektroniniu paštu. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į Anglijos advokatų kontorą Clyde & Co, kurios advokatai 2011 m. birželio 23 d. kliento vardu patvirtino apie bylos dokumentų gavimą, o 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsiliepimą į JSC BTA Banko ieškinį. 2011 m. lapkričio 24 d. advokatų kontora Clyde & Co informavo J. K. teismą, kad neatstovauja suinteresuoto asmens interesų teisminiame procese. J. K. teismas priėmė sprendimą, kad iki tol, kol suinteresuotas asmuo nurodys naują savo adresą, kuriuo jam galima būti įteikinėti teismo procesinius dokumentus, procesinių dokumentų įteikimas advokatų kontorai Clyde & Co bus laikomas tinkamu įteikimu. Suinteresuotam asmeniui nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, JSC BTA Bankas kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą už akių. Šis JSC BTA Banko prašymas 2011 m. gruodžio 22 d. buvo įteiktas Clyde & Co elektroniniu paštu bei asmeniškai. J. K. teismas JSC BTA Banko prašymą priimti sprendimą už akių išnagrinėjo 2012 m. kovo 1 d. posėdyje, į kurį nei pats suinteresuotas asmuo, nei jo atstovai neatvyko. Teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo suinteresuoto asmens atsakomybę už žalą, suteikė JSC BTA Bankui teisę atskirai kreiptis dėl padarytos žalos dydžio įvertinimo. J. K. teismas 2016 m. spalio 6 d. išsprendė JSC BTA Banko pareiškimą dėl padarytos žalos dydžio nustatymo ir priėmė nutartį, kuria tenkino pareiškėjo ieškinį bei įpareigojo suinteresuotą asmenį sumokėti pareiškėjui 294 138 715,27 USD sumą žalos atlyginimui ir 165 541 260,36 USD palūkanas (kurios toliau kasdien didėja 58 827,74 USD). Ši teismo nutartis buvo įteikta Clyde & Co elektroniniu paštu ir pašto siunta. Nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, patvirtina, kad jis buvo informuotas ir žinojo apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį ir keliamus reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo.
    4. Suinteresuotas asmuo, teismui nepranešdamas apie savo gyvenamąją vietą ir nenurodydamas kito adreso, kuriuo jam būtų galima įteikti teismo procesinius dokumentus, turi prisiimti neigiamas to pasekmes, t. y. kad dokumentai jam bus įteikiami per jo buvusius atstovus Clyde & Co advokatų kontorą.
    5. Nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai, kad bankui jo buvimo vieta buvo žinoma nuo 2015 m. gegužės mėnesio, kadangi 2015 m. liepos mėnesį jis buvo suimtas Lietuvoje. Pirma, vadovaujantis Anglijos Civilinio proceso taisyklių 6.24 straipsnio nuostatomis, adreso dokumentų įteikimui pakeitimas galimas tik šalies, kurios adresas keičiamas, rašytiniu pranešimu. Antra, pareiga informuoti teismą apie pasikeitusį procesinių dokumentų įteikimo adresą, tenka pačiai šaliai, kurios adresas pasikeičia ar yra pakeičiamas. Trečia, nors pareiškėjas 2015 m. antrojoje pusėje buvo girdėjęs, kad suinteresuotas asmuo yra pareiškęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, tačiau neturėjo jokios konkrečios informacijos, kur ir kokiu tiksliu adresu jis gyvena ar kokiu konkrečiu adresu jam galima būtų įteikti teismo procesinius dokumentus.
    6. Prašoma pripažinti užsienio valstybės teismo nutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, buvo priimta nešališko J. K. teismo, šiam išsamiai išnagrinėjus visas svarbias bylos aplinkybes, taip pat suinteresuotam asmeniui turint galimybę byloje teikti ir teikiant atsikirtimus į ieškinio reikalavimus. Tai, kad suinteresuotas asmuo pats vengė dalyvauti teismo procese ir tinkamai ginti savo teises bei atsikirsti į jam reiškiamus reikalavimus atlyginti žalą, jokiu būdu nereiškia, jog kitoje valstybėje siekiant pripažinti šiame procese priimtą nutartį, iš naujo galėtų būti peržiūrėtas J. K. teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumas.
    7. Suinteresuoto asmens argumentai, kad neva yra vykdomas jo persekiojimas Ukrainoje ir Kazachstano Respublikoje, neturi reikšmės prašymo nagrinėjimui, nes prašoma pripažinti teismo nutartis priimta ne minėtose valstybėse, o Europos Sąjungos valstybėje narėje – Jungtinėje Karalystėje, kuri neturi jokio suinteresuotumo dėl tariamo suinteresuoto asmens persekiojimo. Tai, kad suinteresuotam asmeniui Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis, nereiškia, kad jis yra atleidžiamas nuo visų savo prievolių vykdymo ar tuo labiau, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtas ir galiojantis teismo sprendimas priteisti iš suinteresuoto asmens žalos atlyginimą kažkokiu būdu galėtų pažeisti Lietuvos pagrindinius vidaus ir užsienio politikos interesus.
  1. Suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo atsiliepime nurodytų argumentų.
  2. Suinteresuoto asmens rašytiniai paaiškinimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tiek užsienio valstybės teismo 2016 m. spalio 6 d. teismo nutartis, tiek kiti su JSC BTA Banko prašymu dėl žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo susiję procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik advokatų kontorai Clyde & Co, kuri neatstovavo suinteresuoto asmens interesų nuo 2011 m. lapkričio 24 d. Nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami suinteresuotam asmeniui kitais būdais, tarp jų ir elektroniniu paštu.
    2. Bylos, kurioje buvo priimta 2016 m. spalio 6 d. teismo nutartis, numeris yra HC-2010-00020. Tuo tarpu visi kiti JSC BTA Banko pateikti dokumentai, tame tarpe ir teismo nutartis dėl turto arešto, kuri, neva, buvo įteikta suinteresuotam asmeniui Kipre, yra susiję su kita byla, kurios numeris yra HC10C02462, t. y. visiškai kitoks, nei bylos, kurioje buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo pripažinta 2016 m. spalio 6 d. J. K. teismo nutartis.
    3. Kadangi nei JSC BTA Banko 2016 m. gegužės 9 d. prašymas dėl žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo (kuriuo buvo inicijuota byla Nr. HC-2010-00020), nei pati 2016 m. spalio 6 d. J. K. teismo nutartis (byloje Nr. HC-2010-00020), kurios pagrindu iš suinteresuoto asmens priteista beveik pusė milijardo JAV dolerių, nebuvo įteikti suinteresuotam asmeniui, suinteresuotas asmuo ne tik kad neturėjo galimybės gintis nuo jam pareikštų reikalavimų dėl žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo, bet ir neturėjo galimybės apskųsti 2016 m. spalio 6 d. J. K. teismo nutarties, nes apie jos egzistavimą net nežinojo.
    4. JSC BTA Banko į bylą pateiktuose įrodymuose apie tariamą procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui niekur nėra suinteresuoto asmens parašo, patvirtinančio dokumentų jam įteikimo faktą.
    5. JSC BTA Banko pateikti advokatų kontoros H. L. parengti paaiškinimai apie J. K. civilinio proceso taisykles turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi ši advokatų kontora atstovauja banko interesus J. K. teismo procesuose ir jos išvados gali būti neobjektyvios.
    6. Neatitinka tikrovės JSC BTA Banko argumentai, kad 2015 metų viduryje pareiškėjas buvo tik girdėjęs apie tai, kad suinteresuotas asmuo yra Lietuvoje, bet nežinojęs jo tikslios buvimo vietos. Iš teismui pateikto dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2015 m. rugpjūčio 8 d. publikuoto straipsnio, matyti, jog JSC BTA Bankas vėliausiai nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžios žinojo tikslią suinteresuoto asmens buvimo vietą, t.y. kad jis laikomas suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Šioje publikacijoje pasisakė paties banko atstovas. Banko atstovas taip pat viešai pasisakė dėl Migracijos departamento sprendimo suteikti suinteresuotam asmeniui prieglobstį. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio suinteresuotas asmuo yra net deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, kas taip pat patvirtina, jog JSC BTA Bankas, tiek 2016 m. gegužės mėnesį teikdamas J. K. teismui savo prašymą dėl žalos priteisimo iš suinteresuoto asmens ir žalos dydžio nustatymo, tiek vykdydamas pareigą įteikti suinteresuotam asmeniui 2016 m. spalio 6 d. J. K. teismo nutartį, neabejotinai žinojo tikslią suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau nepaisant to visus teismo procesinius dokumentus siuntė suinteresuoto asmens interesų neatstovaujančiai advokatų kontorai.
    7. JSC BTA Bankas sąmoningai siekė, kad J. K. teisme nagrinėjama byla dėl tariamos žalos priteisimo ir žalos dydžio nustatymo būtų išnagrinėta suinteresuotam asmeniui apie šią bylą nežinant, joje nedalyvaujant ir taip užkertant kelią suinteresuotam asmeniui pasinaudoti teise į gynybą. Toks siekis įvykdyti Lietuvoje tokį „už akių“ priimtą sprendimą, kuriuo iš suinteresuoto asmens banko naudai yra priteista apie pusė milijardo JAV dolerių suma, yra viena iš neteisėto persekiojimo formų, kurių imtasi nepavykus pasiekti suinteresuoto asmens ekstradicijos į Kazachstaną. Tokios milžiniškos pinigų sumos priteisimas, nesudarant galimybės asmeniui net pateikti savo pozicijos, yra akivaizdžiai nesuderinamas su bendraisiais protingumo ir sąžiningumo principais ir uždeda naštą ne tik pačiam suinteresuotam asmeniui, bet ir visai jo šeimai.

4Prašymas netenkinamas

  1. Kaip teisingai nurodyta prašomoje peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pirmoji dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką.
  2. Prašomoje peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatyta, kad bylos procesas užsienio valstybės teisme pradėtas 2016 m. gegužės 9 d., todėl jam taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 nuostatos.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada padaryta neturint pakankamai duomenų apie užsienio valstybėje vykusį teisminį procesą, kurie teisėjų kolegijai buvo pateikti nagrinėjant suinteresuoto asmens prašymą dėl vieno teisėjo priimtos nutarties peržiūrėjimo. Nors suinteresuotas asmuo ir nekelia klausimo dėl netinkamos redakcijos Reglamento (EB) taikymo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau pasisako, kadangi tik tinkamai pritaikius atitinkamo Reglamento (EB) nuostatas galima teisingai patikrinti suinteresuoto asmens nurodytus užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus.
  4. 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija), kuriuo nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001), kitaip dar vadinamas Briuselis I reglamentu, kuris sudarė teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose Europos Sąjungoje pagrindą.
  5. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 80 straipsniu, Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 taikomas tik pradėtam teismo procesui, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 80 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 toliau taikomas teismo sprendimams, kurie priimami iškeltose bylose, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos iki 2015 m. sausio 10 d., kurie patenka į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo sritį.
  6. Nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad šis teisės aktas galioja tų teisminių procesų pagrindu priimtiems sprendimams, kurie buvo pradėti po Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 įsigaliojimo, t. y. po 2015 m. sausio 10 d.
  7. Priešingai nei nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, JSC BTA Bankas teisminį procesą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystės Aukštajame Teisingumo teisme inicijavo ne 2016 m. gegužės 9 d., o 2010 m. liepos 28 d., t. y. iki Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatos. Bylos duomenys patvirtina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo priimta eilė tarpinių teismo nutarčių, susijusių su atitinkamų procesinių klausimų išsprendimu, tarp jų 2012 m. kovo 1 d. sprendimas už akių, kuriame konstatuota, kad bankui padarytos žalos dydis turi būti nustatytas išnagrinėjus ieškinį arba banko prašymą dėl žalos dydžio nustatymo, taip pat išnagrinėjus ieškinį turi būti išspręstas klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 101-102). 2016 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pasinaudojo jam teismo suteikta teise nagrinėjamoje byloje pateikti prašymą dėl žalos dydžio nustatymo. Šis pareiškėjo prašymas tiesiogiai susijęs su iki jo pateikimo teismo priimtais procesiniais sprendimais, todėl laikyti šį prašymą nauju ieškiniu, kurio pagrindu buvo pradėtas naujas teismo procesas, nėra pagrindo.
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo procesas, kurio pagrindu buvo priimtas prašomas pripažinti vykdytinu Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimas, inicijuotas 2010 m. liepos 28 d., todėl šiuo atveju pareiškėjo prašymui išspręsti taikytinos Reglamento (EB) Nr.44/2001 nuostatos.
  9. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 2 dalyje (savarankiška užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra) ir 3 dalyje („atsitiktinis“ užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti).
  10. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnyje nurodyti keturi atvejai, kuomet galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą kitoje valstybėje narėje, t. y. (1) jei toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai (ordre public); (2) jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso, siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti; (3) jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių prašomoje sprendimo pripažinimo valstybėje narėje; (4) jei jis yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendimų pripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje. Pažymėtina, kad pirmi trys užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a), b) ir c) punktuose numatytus pagrindus.
  11. Suinteresuotas asmuo S. S. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (teise dalyvauti teismo procese, pateikti poziciją dėl pareikštų reikalavimų ir kt.) ir viešosios tvarkos pažeidimu, t. y. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio pirmais dviem užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindais, dėl kurių toliau plačiau pasisakoma.

5Dėl Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą kitoje valstybėje narėje

  1. Kaip minėta, Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą kitoje valstybėje narėje, jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso, siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti.
  2. Suinteresuotas asmuo S. S., prašydamas taikyti nurodytą užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą, tvirtina, kad nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu užsienio valstybės teisme nagrinėjamą bylą, nebuvo gavęs jokių teismo procesinių dokumentų, kas apribojo jam galimybę pasirengti gynybai bei gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Suinteresuoto asmens teigimu, teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjui JSC BTA Bankui buvo žinoma jo gyvenamoji vieta Lietuvoje, todėl pastarasis turėjo imtis atitinkamų priemonių įteikiant teismo procesinius dokumentus tiesiogiai suinteresuotam asmeniui, o ne advokatams, su kuriais suinteresuotas asmuo buvo nutraukęs atstovavimo santykius.
  3. Pareiškėjas JSC BTA Bankas, nesutikdamas su tokiais suinteresuoto asmens argumentais, laikosi priešingos pozicijos, kad teisminio nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka buvo tinkamai informuotas apie prieš jį iškeltą bylą bei bylos nagrinėjimo metu priimtus teismo sprendimus, todėl vien tai, jog suinteresuotas asmuo pats vengė dalyvauti teismo procese ir tinkamai ginti savo teises, nereiškia, kad kitoje valstybėje siekiant pripažinti šiame teismo procese priimtą nutartį, iš naujo galėtų būti peržiūrėtas J. K. teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumas.
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti suinteresuoto asmens argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems duomenimis, todėl nesudaro pagrindo Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkto taikymui.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika yra Europos Tarybos ir Europos Sąjungos valstybė narė, nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą dėl teisės į teisingą (sąžiningą, tinkamą) procesą įgyvendinimo, būtina atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, tiek į 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), tiek ir Europos Sąjungos teisėje suformuluotus šios teisės įgyvendinimo minimalius standartus, išplėtotus tiek E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje.
  6. Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (angl. fair trial) principą tiesiogiai įtvirtina Konvencijos 6 straipsnis, kuriame nustatyta kiekvieno asmens teisė, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nurodydamas šios nuostatos reikšmę, EŽTT akcentavo, jog, atsižvelgiant į išskirtinę teisės į teisingą bylos nagrinėjimą svarbą demokratinei visuomenei, siauras šio straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisės į teisingą procesą tikslų. Galima išskirti tokius pagrindinius teisės teisingą procesą elementus: procesinis šalių lygiateisiškumas ir rungimasis, teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ir teisė į žodinį bylos nagrinėjimą, teisė teisinę pagalbą ir teisė į pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamos bylos aspektu reikšmingi procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai, šalies teisė būti informuotai apie prieš ją inicijuotą procesą ir dalyvauti bylos nagrinėjime, taip pat šių principų veiksmingas įgyvendinimas.
  7. Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi procesinių principų turinys atskleistinas remiantis EŽTT jurisprudencija, nes šiomis nacionalinėmis procesinėmis priemonėmis turi būti įgyvendintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kai yra sprendžiamas asmens ar asmenų civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies išplaukiantis šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė, nei priešingos šalies (žr., tarp daugelio šaltinių, Kress v. France, Nr. 39594/98, § 72, 2011 m. birželio 7 d.). Be šio reikalavimo, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima teisę į procesą, atitinkantį rungimosi principą, pagal kurį šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų ir pateiktų pastabų, siekdamos paveikti teismo sprendimą (žr. Frette v. France, Nr. 36515/97, § 47, 2002 m. vasario 26 d. ir kt.). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Švenčionienė v. Lithuania, Nr. 37259/04, § 25, 2008 m. lapkričio 25 d.).
  8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesas in absentia (šaliai nedalyvaujant) nėra per se nesuderinamas su EŽTK 6 straipsnio 1 dalimi, tačiau laikomasi pozicijos, kad asmuo turi turėti teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo, kai byla yra sprendžiama iš esmės ir nagrinėjami tiek teisės, tiek fakto klausimai. Kita vertus, procesas in absentia gali būti pateisinamas, jei valstybė pateikia įtikinamus įrodymus, kad buvo imtasi visų priemonių nustatyti asmens buvimo vietą, tačiau pats pareiškėjas dėl savo kaltės negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, atsisakė tokios teisės ar turėjo tikslą išvengti dalyvavimo. Tokiu atveju procesas in absentia laikomas suderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, net jei asmeniui nėra suteikiama bylos nagrinėjimo iš naujo galimybė. Pažymėtina, kad N. D. v. Portugal byloje (Nr. 69829/01, 2672/03, 2003 m. balandžio 10 d.) EŽTT pabrėžė, kad valstybė nėra vienintelė atsakinga už asmens dalyvavimą procese, ypač jei asmuo pats nerodo jokių pastangų jame dalyvauti. Šioje byloje pareiškėjas, kuris civilinėje byloje buvo atsakovas, pakeitęs savo gyvenamąją vietą ir nenurodęs naujos gyvenamosios vietos adreso, buvo pats atsakingas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjimo metu. Tuo labiau, kad valstybės institucijos ėmėsi visų įmanomų priemonių pareiškėjui surasti, t. y. per policiją, tiek skelbimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir datą laikraštyje. Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ši byla atspindi, kad šios teisės bei kitų Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų procesinių teisių įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamu valstybės pareigos įvykdymu. Todėl nėra pakankama, kai asmuo informaciją sužinojo neformaliai, pastarąjį informuoti privalo kompetentingos valstybės institucijos, atlikdamos savo pareigas.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte nustatyto sprendimo nepripažinimo pagrindui taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) sprendimas priimtas atsakovui nedalyvaujant procese; 2) atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos. Be to, šio sprendimo nepripažinimo pagrindui taikyti nustatyta išimtis: jis netaikomas, net ir esant prieš tai nurodytoms sąlygoms, jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, nors tai jam buvo įmanoma padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008).
  10. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aiškinant šią teisės normą būtina atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 siekiamus tikslus – įgyvendinti laisvą valstybėse narėse civilinėse ir komercinėse bylose priimtų sprendimų judėjimą, supaprastinti formalumus, užtikrinti paprastą jų pripažinimą ir vykdymą. Kartu būtina vertinti ir tai, kad šie tikslai negali būti įgyvendinami, kaip nors apribojant teisę į gynybą. Būtinybė derinti sprendimų pripažinimo ir vykdymo operatyvumą su asmenų teise į gynybą pažymėta ir Teisingumo Teismo 2006 gruodžio 14 d. sprendime, priimtame byloje C-283/05 pagal O. G. (Austrija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 dalyje aiškinimo ir taikymo. Šiame sprendime nurodytas užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas aiškinamas kaip nereikalaujantis būtinai tinkamai įteikti šaliai pranešimą apie keliamą bylą, bet nustatantis būtinumą veiksmingai laikytis teisės į gynybą. Tai reiškia, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008).
  11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose išaiškinta, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte nustatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir tai iš esmės pažeidė jo teises. Nustatęs tokios faktinės aplinkybės egzistavimą, teismas nepripažįsta kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-40/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens informavimas apie civilinės bylos prieš jį iškėlimą reiškia ne tai, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį ar kiekvieną byloje atliekamą procesinį veiksmą, o tai, kad jam pranešama apie vykstantį procesą prieš jį, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Tokio pobūdžio bylose formuojama nuosekli teismų praktika, pagal kurią aptariamu užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindu teismas prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo gali atmesti tada, kai yra nustatyta, jog asmuo dėl netinkamo informavimo iš viso nedalyvavo teismo procese. Jeigu, bylos duomenimis, asmuo žinojo apie teismo procesą ir jame dalyvavo, aptariamu pagrindu atsisakyti pripažinti teismo sprendimą negalima. Asmuo, kuris žino apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą ir yra į jį įtrauktas, turi galimybę pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų - apskųsti teismo sprendimą, priimtą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, ir taip siekti jo peržiūrėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, jog minėtas tikslas pasiektas, t. y. asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, bent vieną kartą laiku bei tokiu būdu, kuris jam leido suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, buvo informuotas apie procesą, laikoma, jog jis turėjo realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2T-34/2013 ir kt.). Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-13/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).
  12. Bylos duomenys patvirtina, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystės Teisingumo teismas 2010 m. lapkričio 3 d. priėmė įsakymą (baudžiamąjį įspėjimą) byloje Nr. HC10CO2462, kuriuo atsakovų, tarp jų ir S. S., atžvilgiu taikė turto areštą bei įpareigojo atsakovus pateikti pareiškėjo advokatams informaciją apie visą turimą turtą (b. l. 44-47). Šis teismo įsakymas suinteresuotam asmeniui S. S. 2010 m. lapkričio 9 d. buvo įteiktas asmeniškai Nikosijos rajono teisme (b. l. 43). Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystės Teisingumo teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi byloje Nr. HC10CO2462 pareiškėjui JSC BTA Bankui buvo leista pakartotinai patikslinto ieškinio su priedais kopiją, kartu su atsiliepimais, liudytojo parodymais ir teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl procesinių dokumentų atsakovams įteikimo, protokolu, PDF formatu išsiųsti S. S. elektroniniu paštu. Teismas nustatė, kad tokią pareiga įvykdžius, vadovaujantis Civilinio proceso taisyklių 6 straipsnio 15 dalimi ir (arba) 6 straipsnio 37 dalimi, dokumentai bus laikomi tinkamai įteiktais S. S. (b. l. 55-57). Byloje esantis pareiškėjo atstovų pranešimas patvirtina, kad vykdant teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį, suinteresuotam asmeniui S. S. teismo nutartyje nurodytais elektroninių paštų adresais buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai (b. l. 59-62). Išsiuntus suinteresuotam asmeniui S. S. teismo procesinius dokumentus, pastarasis kreipėsi į Anglijos advokatų kontorą Clyde & Co LLP, kurios advokatai 2011 m. birželio 23 d. patvirtino teismo procesinių dokumentų gavimo faktą (b. l. 64-67), 2011 m. rugpjūčio 25 d. – pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 68-70). Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priimti nutartį, kad tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nevykdys teismo nutartyje areštuoti turtą numatytų įpareigojimų, pastarasis praras gynybos teisę. Šis pareiškėjo prašymas 2011 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu paštu buvo įteiktas suinteresuoto asmens advokatams (b. l. 71-73). Teismas 2011 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir buvo išklausyti suinteresuoto asmens S. S. atstovai, tenkino pareiškėjo prašymą, nutarė, kad, jeigu iki 2011 m. lapkričio 11 d. 16.00 val. suinteresuotas asmuo neįvykdys teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje (įsakyme) jam nustatytų įpareigojimų, jo atsiliepimas bus atmestas bei jam bus uždrausta gintis nuo pareikšto ieškinio, tuo tarpu pareiškėjas galės kreiptis su prašymu dėl sprendimo už akių priėmimo (b. l. 81-84). 2011 m. lapkričio 24 d. suinteresuoto asmens interesus atstovaujanti advokatų kontora informavo teismą, kad nutraukė atstovavimo santykius su S. S. (b. l. 86-88). Teismas tos pačios dienos nutartimi byloje Nr. HC10C02462 nutarė, kad iki tol, kol suinteresuotas asmuo S. S. nurodys teismui naują savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jam galima būtų įteikti teismo procesinius dokumentus, suinteresuotam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai bus įteikiami advokatų kontorai Clyde & Co LLP, nebent advokatų kontora pateiktų prieštaravimą dėl tokio dokumentų įteikimo būdo (b. l. 86-88). Byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad suinteresuotą asmenį atstovavusi advokatų kontora būtų pateikusi teismui prieštaravimą dėl suinteresuotam asmeniui adresuotų dokumentų įteikimo tiesiogiai kontorai. Suinteresuotam asmeniui teismo nustatytu terminu neįvykdžius 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje (įsakyme) jam nustatytų įpareigojimų, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą už akių. Toks pareiškėjo prašymas 2011 m. gruodžio 22 d. buvo įteiktas advokatų kontorai Clyde & Co LLP elektroniniu paštu ir asmeniškai (b. l. 90-103). Teismas pareiškėjo prašymą priimti sprendimą už akių išnagrinėjo 2012 m. kovo 1 d. posėdyje, kuriame nei suinteresuotas asmuo S. S., nei jo atstovai nedalyvavo, bei konstatavo suinteresuoto asmens atsakomybę už žalą. Sprendime už akių teismas nutarė, kad bankui atlygintinos žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti nustatytas išnagrinėjus ieškinį (b. l. 97). Ši teismo nutartis suinteresuotam asmeniui ir advokatų kontorai Clyde & Co LLP buvo išsiųsta elektroniniu paštu (b. l. 99-103). Pareiškėjas, vadovaudamasis bylą nagrinėjančio teisėjo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi, 2016 m. gegužės 9 d. pateikė teismui prašymą įvertinti suinteresuoto asmens padarytos žalos dydį. Šis pareiškėjo prašymas elektroniniu paštu buvo išsiųstas tiek pačiam suinteresuotam asmeniui, tiek Clyde & Co LLP (b. l. 104-110). Teismas 2016 m. spalio 6 d. išsprendė pareiškėjo pareiškimą dėl žalos dydžio nustatymo ir priėmė nutartį, kurią prašoma pripažinti nagrinėjamoje byloje. Ši teismo nutartis elektroniniu paštu ir pašto siunta buvo įteikta advokatų kontorai Clyde & Co LLP (b. l. 118-120).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, šios nutarties 33 punkte nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad suinteresuotas asmuo S. S. buvo tinkamai informuotas apie prieš jį užsienio valstybės teisme vykusį teismo procesą, todėl turėjo realią galimybę pats arba per atstovus dalyvauti šiame procese bei jame gintis, taip pat pasinaudoti kitomis tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kai iki 2011 m. lapkričio 24 d. suinteresuoto asmens interesus atstovavo advokatų kontoros Clyde & Co LLP advokatai, kurie buvo pateikę teismui atstovaujamo suinteresuoto asmens poziciją dėl ieškinyje pareikštų jam reikalavimų, taip pat dalyvavo ir buvo išklausyti teismo 2011 m. spalio 27 d. posėdyje, todėl tvirtinti, kad dėl netinkamo informavimo arba neinformavimo, kaip teigia suinteresuotas asmuo, pastarajam iš viso buvo apribota galimybė dalyvauti teisminiame procese, nėra jokio pagrindo. Suinteresuotas asmuo pats sąmoningai nusišalino nuo dalyvavimo bylos nagrinėjimo procese, nuo pat pradžių vengė jame aktyviai dalyvauti ir ginti savo interesus, gavęs turto arešto nutartį pakeitė gyvenamąją vietą, įteikus procesinius dokumentus elektroniniu paštu, sudarė sutartį su atstovais, tačiau ir vėl ją nutraukė, su teismu nebendradarbiavo, taigi pasirinko ne teisių gynimo procese ir rungimosi lygiomis teisėmis su kita šalimi poziciją, bet proceso vengimo taktiką, tikintis taip procesą komplikuoti, įskaitant ir byloje priimto sprendimo vykdymo apsunkinimą. Byloje nustatyta esminė aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie procesą, gavo teismo jam adresuotus procesą jo atžvilgiu inicijuojančius dokumentus, turėjo profesionalius atstovus byloje ir savo valia jų atsisakė, suinteresuotojo asmens atstovai (advokatai) privalėjo ir neabejotinai išaiškino šalies pasyvaus elgesio procese padarinius ir prezumpcijos, jog procesinių dokumentų įteikimas buvusiems atstovams, yra laikomas tinkamu šalies informavimu apie teismo procesą, taikymo padarinius, atstovams įteikti visi teismo procesiniai dokumentai, įskaitant ir prašomą pripažinti nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie paties suinteresuoto asmens veiksmai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog suinteresuotas asmuo nedalyvavo priimant prašomą pripažinti užsienio valstybės teismo nutartį dėl savo kaltės, nes pats atsisakė tokios teisės galimai turėdamas tikslą išvengti dalyvavimo teisminiame procese bei jo atžvilgiu priimtų teismo procesinių sprendimų įvykdymo.
  14. Suinteresuotas asmuo, ginčydamas, kad teismo nutartyse nurodyti elektroninių paštų adresai, kuriais suinteresuotam asmeniui buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, nepriklauso jam ir jo interesus atstovavusiai advokatų kontorai, jokių objektyvių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nesant byloje duomenų apie tai, kad suinteresuotą asmenį teisminiame procese atstovavusi advokatų kontora Clyde & Co LLP būtų pateikusi teismui prieštaravimą dėl procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui įteikimu nustatytu būdu, taip pat kad minėta advokatų kontora neturėjo realios galimybės perduoti informaciją apie jai įteikiamus procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui, tvirtinti, jog įteikiant šiai advokatų kontorai suinteresuotam asmeniui adresuotus procesinius dokumentus buvo pažeista pastarojo teisė pasinaudoti procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, nėra jokio pagrindo. Be to, kaip minėta, šiuo atveju asmens informavimas apie civilinės bylos prieš jį iškėlimą reiškia ne tai, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį ar kiekvieną byloje atliekamą procesinį veiksmą, o tai, kad jam pranešama apie vykstantį procesą prieš jį. Suinteresuotas asmuo nepaneigė byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių, kad iki atstovavimo santykių su advokatų kontora nutraukimo aktyviai dalyvavo teismo procese (teikė atsiliepimą, jo atstovai dalyvavo teismo posėdyje), todėl pastarojo teisė į dalyvavimą teisminiame procese nebuvo pažeista.
  15. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais suinteresuoto asmens argumentus, kad byloje esančiuose dokumentuose, patvirtinančiuose teismo procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotam asmeniui faktą, nurodyti skirtingi bylų numeriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nesutampa užsienio valstybės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties dėl suinteresuotam asmeniui taikyto arešto ir prašomos pripažinti teismo nutarties bylų numeriai, nesudaro pagrindo išvadai, jog duomenys pateikti apie du iš esmės skirtingus teisminius procesus. Pirmiausia, teisminiam nagrinėjimui besitęsiant nuo 2010 m. bylos numeris galėjo keistis. Antra, prašomoje pripažinti teismo nutartyje aiškiai aprašytas kitas teismo prieš tai priimtas procesinis sprendimas (sprendimas už akių) su kitu bylos numeriu, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl suinteresuoto asmens atsakomybės už bankui padarytą žalą bei kuriame buvo nutarta, jog bankui atlygintinos žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydis bus nustatytas išnagrinėjus ieškinį (b. l. 97). Kaip jau buvo minėta, 2016 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pasinaudojo jam teismo suteikta teise nagrinėjamoje byloje pateikti prašymą dėl žalos dydžio nustatymo. Šiam pareiškėjo prašymui buvo suteiktas naujas numeris, tačiau jis tiesiogiai susijęs su iki jo pateikimo teismo priimtais procesiniais sprendimais, todėl laikyti šį prašymą nauju ieškiniu, kurio pagrindu buvo pradėtas naujas teismo procesas, nėra pagrindo.
  16. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad teisminio nagrinėjimo metu priimant tiek tarpines nutartis, tiek prašomą pripažinti teismo nutartį, nebuvo laikomasi J. K. Civilinio proceso taisyklių, reglamentuojančių procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimą, byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimą bei jų pareigą nutraukus atstovavimo santykius pateikti teismui duomenis apie gyvenamosios vietos adresą, teismo sprendimų priėmimą už akių ir kt. (https://www.justice.gov.uk/courts/procedure-rules/civil/rules).
  17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas apibendrindama, konstatuoja, kad Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte numatytas atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindas nagrinėjamu atveju nenustatytas. Suinteresuoto asmens teisė į teisminę gynybą, kaip ji yra aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, Europos Sąjungos bei EŽTT jurisprudencijoje nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad užsienio valstybės teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti suinteresuoto asmens buvimo vietą bei tinkamai įteikti jam procesinius dokumentus, taip pat suteikti pastarajam galimybę dalyvauti teismo procese, tačiau pats suinteresuotas asmuo, nevykdydamas teismo nustatytų jam įpareigojimų, atsisakė tokios teisės ar turėjo tikslą išvengti dalyvavimo teisminiame procese. Tokiu atveju užsienio valstybės teismas negali būti vienintele atsakinga už suinteresuoto asmens dalyvavimą procese institucija, kadangi pats suinteresuotas asmuo netinkamai veikė teismo procese, todėl turi priimti to neigiamas pasekmes. Kaip minėta, tokiu atveju teismo procesas in absentia laikomas suderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, net jei asmeniui ir nėra suteikiama bylos nagrinėjimo iš naujo galimybė.

6Dėl Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte numatyto pagrindo atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą kitoje valstybėje narėje

  1. Kaip minėta, Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą kitoje valstybėje narėje galima atsisakyti pripažinti, jei toks pripažinimas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public).
  2. Suinteresuotas asmuo S. S., prašydamas taikyti nurodytą užsienio valstybės teismo nepripažinimo pagrindą, tvirtina, kad prašoma pripažinti užsienio valstybės teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes šios nutarties pripažinimas yra viena iš neteisėto suinteresuoto asmens persekiojimo formų, kurių imtasi nepavykus pastarojo perduoti Kazachstano Respublikai ekstradicijos būdu. Suinteresuoto asmens nuomone, tai, kad Lietuvos Respublikoje jam suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) ir ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, kad Lietuvos Respublikos teismai atmetė Kazachstano Respublikos ir Ukrainos Respublikos prašymus dėl jo ekstradicijos, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog siekis įvykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą dėl labai didelės pinigų sumos iš suinteresuoto asmens išieškojimo, kuris buvo priimtas suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teisminiame procese, tiesiogiai susijęs su suinteresuoto asmens persekiojimu dėl pastarojo svainystės ir verslo ryšių su pagrindiniu Kazachstano prezidento N. N. politiniu aponentu M. A..
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti suinteresuoto asmens argumentai nepakankami konstatuoti Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte numatyto nepripažinimo pagrindo. Dėl suinteresuoto asmens dalyvavimo teisminiame procese, pastarojo teisės į gynybą bei teisingą bylos išnagrinėjimą, teisėjų kolegija jau prieš tai pasisakė, todėl pakartotinai šiuo aspektu Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte numatyto nepripažinimo pagrindo netikrina.
  4. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu klausimą, pirmiausia turi būti aiškinama sąvoka ,,viešoji tvarka“.
  5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad viešosios tvarkos išlyga galima remtis tik jei kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisine sistema, kad tai pažeistų pagrindinius principus. Pažeidimas turi sudaryti teisės normos, valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisės sistemoje laikomos esmine, akivaizdų pažeidimą arba teisės, kuri toje teisės sistemoje laikoma pagrindine, akivaizdų pažeidimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Nr. C-7/98 Krombach; 2000 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Nr. C-38/98 Renault; 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje Nr. C-420/07 Apostolides; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Nr. C-619/10 Trade A. L..). Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad inter alia Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 dalyje reikia aiškinti siaurai, nes jame numatyta vieno iš pagrindinių Reglamento tikslų įgyvendinimo kliūtis, todėl šia viešosios tvarkos išlyga galima remtis tik išimtiniais atvejais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Nr. C-619/10 Trade A. L.., P. 48).
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškina, kad ši sąvoka turi būti aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Taigi, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reglamentų tarptautinį pobūdį ir tikslus, Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte vartojama sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau, nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintoms tarptautiniu lygiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2T-92/2014, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-40/2013).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens argumentai, susiję su jo teisiniu statusu (apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat priimtais teismo sprendimais sprendžiant suinteresuoto asmens ekstradicijos klausimą, nesusiję su nagrinėjama byla dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti bei nesudaro pagrindo Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagrindo konstatavimui. Kaip teisingai pastebėta pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimas priimtas ne Ukrainoje ir/ar Kazachstano Respublikoje, kurios buvo pateikusios Lietuvos Respublikos teismui prašymą dėl suinteresuoto asmens ekstradicijos, o Europos Sąjungos valstybėje narėje – Jungtinėje Karalystėje, kuri neturi jokio suinteresuotumo dėl tariamo suinteresuoto asmens politinio ar kitokio pobūdžio persekiojimo, todėl tvirtinti, kad tokiu būdu galimai toliau bandoma vykdyti neteisėtą suinteresuoto asmens persekiojimą, nėra jokio pagrindo. Tai, kad suinteresuotam asmeniui Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis, nereiškia, kad jis yra atleidžiamas nuo visų savo prievolių vykdymo ar tuo labiau, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtas ir galiojantis teismo sprendimas priteisti iš suinteresuoto asmens žalos atlyginimą kažkokiu būdu galėtų pažeisti Lietuvos pagrindinius vidaus ir užsienio politikos interesus. Kitų viešosios tvarkos pažeidimo argumentų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkto konstatavimui, suinteresuotas asmuo nenurodė.
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas apibendrindama, konstatuoja, kad Reglamento (EB) Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte numatytas atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytas.

7Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio šeštąja dalimi,

Nutarė

8Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.e2T-94-370/2016, palikti nepakeistą.

9Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai