Byla 2A-2606-601/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB ,,Viritra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“, apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K., dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Viritra“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K., prašydama priteisti iš atsakovo 21 278,42 Eur (73 470,14 Lt) turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad bendrovė nuo 2008-01-01 iki 2012-07-05 buvo nemoki ir dirbo nuostolingai. Nurodytu laikotarpiui įmonės direktoriumi buvo V. K., būtent jo pareiga buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Viritra“, tačiau jis laiku nesikreipė į teismą. Tokiais savo veiksmais padarė įmonės kreditoriams žalą, kurią sudaro bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, t. y. 21 278,42 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (t. 3, b. l. 91-105):

  • Ieškinį atmetė.
  • Priteisė iš ieškovo BUAB „Viritra“ atsakovui V. K. 3 830,65 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, nustatant, kad jos turi būti išmokėtos iš BUAB „Viritra“ administravimui skirtų lėšų.
  • Priteisė iš ieškovo BUAB „Viritra“ valstybei 18,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl galima tik esant jo kaltei, t. y. nerūpestingumui ar tyčiai. Pažymėjo, jog tam, kad būtų galima taikyti vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žala (nuostoliai). Tarp skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo turi būti priežastinis ryšys. Pagal ĮBĮ 8 straipsnį turi būti aplinkybių visuma, t. y. įsipareigojimų nevykdymas, pareiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; pradelstų įmonės įsipareigojimų santykis su įmonės turtu. Teismas pažymėjo, nors dėl tuo metu buvusios BUAB „Viritra“ ribotos finansinės būklės ir ekonominio nuosmukio bei ekonomikos recesijos šalyje įmonė konkurencingos kainos potencialiems klientams pasiūlyti negalėjo, ir todėl teikti komerciniai pasiūlymai bei sudaryti preliminarūs susitarimai nebuvo vykdyti, tačiau šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog jis įmonės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, buvo nelojalus įmonei ar jos kreditoriams. Teismas, įvertinęs 2008 m. balansą ir administratoriaus sudarytą 2013 m. balansą, darė išvadą, kad įmonės bendra finansinė būklė dėl jo pastangų nuo 2008 iki 2013 m. pagerėjo trigubai – nuo 151 219 Lt minusinio kapitalo sumažėjo iki 53 470 Lt minusinio kapitalo ir todėl jo veiksmai per minėtą laikotarpį objektyviai negali būti laikyti neteisėtais veiksmais, nes įmonės įsipareigojimai ženkliai sumažėjo, su daugeliu kreditorių buvo atsiskaityta, kas įrodo, jog įmonei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta žalos, todėl nėra ir jo kaltės. Teismas pažymėjo, kad, esant sunkiai įmonės finansinei būklei, atsakovas nuolat savo asmenines pinigines lėšas įnešdavo į įmonę, taip stengdamasis tęsti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Tai, kad atsakovas nuo 2010 m. sau nebemokėjo atlyginimo, pagrindžia, jog jis, kaip įmonės vadovas, stengėsi daryti viską, kad įmonė netaptų nemoki ir sugebėtų atsiskaityti su savo kreditoriais kilusio ekonominio sunkmečio metu. Atsakovas bandė padengti bendrovės įsiskolinimus ir būdamas bendrovės vadovu turėjo pagrįstų lūkesčių vykdyti veiklą ir išvengti įmonės bankroto. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad byloje įrodyta būtina civilinei atsakomybei atsirasti sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje keitė ieškinio reikalavimus, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir kitus dokumentus nesugebėjo aiškiai ir konkrečiai suskaičiuoti, įvertinti bei pagrįsti neva atsakovo padarytos žalos ir jos dydžio, kadangi su kiekvienu ieškovės pateikiamu procesiniu dokumentu žalos dydis kaskart mažėjo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė BUAB ,,Viritra“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“ įgalioto asmens B. V., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-741-359/2015 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 15 240,33 Eur. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai (t. 3, b. l. 107-114).

10Motyvuose nurodė:

  1. Teismas išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti, padarė sistemiškai neišanalizavęs visų pateiktų įrodymų, vadovaudamasis išimtinai atsakovės paaiškinimais, nevertindamas ieškovės paaiškinimų bei pateiktų įrodymų. Bylą nagrinėjęs teismas nesilaikė tinkamo įrodymų vertinimo taisyklių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nepagrįstai ieškovės ieškinys buvo atmestas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis, tokiu būdu pažeistos proceso teisės normos.
  2. Teismas nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas stengėsi vykdyti bendrovės veiklą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis gaivino bendrovės veiklą, neatitinka tikrovės, nes nėra jokių įrodymų, kad jis dėjo pastangas komunikuoti su bendrovės klientais bei vykdyti bendrovės veiklą. Iš pateiktų bendrovės kasos žiniaraščių, kasos išlaidų orderių matyti, kad, nesant jokio pagrindo, bendrovės vadovas iš kasos išėmė 92 165,59 Lt grynųjų pinigų, kurių išėmimo priežastis pagrindžiančių dokumentų tarp bendrovės dokumentų nėra. Pinigai išimti iš bendrovės kasos jau po to, kai antstolis bendrovės kasą buvo areštavęs. Su antstolio veiksmais bendrovės vadovas buvo susipažinęs, tačiau vis tiek išsimokėjo nurodytą sumą.
  3. Atsakovas turėjo pareigą perduoti visus bendrovei priklausančius dokumentus ir turtą bendrovės administratoriui, tačiau to nepadarė. Atsakovas grindžia savo poziciją dokumentais, kurie nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Kasos pajamų orderiai yra pasirašyti atsakovo ir jo motinos, kaip bendrovės buhalterės, todėl iš esmės neįmanoma nustatyti, ar grynieji pinigai iš tikrųjų įnešti į kasą. UAB ,,SKS Auditas“ pažymos turi būti vertinamos kritiškai, nes ši niekada neteikė buhalterinių paslaugų apeliantui, jos gali neatitikti faktinės situacijos. Iš administratoriui pateiktų dokumentų matyti, kad įmonėje niekada nebuvo atlikta inventorizacija, todėl UAB ,,SKS Auditas“ pateikti dokumentai negali būti įrodymais byloje.
  4. Dėl bendrovės skolinių įsipareigojimų padengimo pagal laidavimo sutartį – atsakovas, žinodamas įmonės nemokumą, iškart nevykdė pareigos DNB bankui kaip laiduotojas, o laukė, kol bankas kreipsis į teismą ir įsipareigojimą įvykdė tik priverstinai. Tai, kad atsakovas atsiskaitė su bendrovės kreditoriumi pagal laidavimo sutartį neturi jokios reikšmės šioje byloje, nes atsakovas tiesiog vykdė savo sutartinį įsipareigojimą.
  5. Neaiški teismo argumentacija dėl bendrovės finansinės padėties pagerėjimo, neaišku, kokiais byloje rašytiniais įrodymais grindžia nurodytą aplinkybę. Neteisėtų veiksmų atlikimo momentu laikytina 2008-12-31, kai įmonė tapo faktiškai nemoki. Vertintini 2008 ir 2012 metų balansai, iš kurių matyti, kad padidėjęs kreditorinių reikalavimų skaičius yra 43 600,22 Lt. Bylos įrodymai patvirtina, kad bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai nemokumo laikotarpiu, kai vadovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo padidėjo 15 240,33 Eur/52 621,80 Lt (43 600,22 Lt, VMI - 5 854 Lt bauda ir VSDFV - 3 167,58 Lt).

11Atsakovas atsiliepimu prašo apelianto BUAB ,,Viritra“ 2015-10-14 apeliacinio skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą bei palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-741-359/2015. Iš apelianto priteisti atsakovui apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti išmokamos iš apelianto BUAB ,,Viritra“ administravimui skirtų lėšų (t. 3, b. l. 120-138).

12Motyvuose nurodė:

  1. Apeliantas vertina ne visus, o tik atskirus bylos duomenis, kurie naudingi tik jam. Teismas teisingai konstatavo, kad BUAB ,,Viritra“ nemokumo susidarymo priežastis buvo 2008 m. ekonominis nuosmukis, kas pakoreagavo pardavimų kainas. Nesuprantamas argumentas, kad galimai nuo 2008-09-24 apeliantas buvo nemokus, neaišku, kuo remiantis nurodoma būtent ši data. Teismas teisingai konstatavo, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonei atsakovas stengėsi vykdyti ir gaivinti įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Teismas teisingai konstatavo, kad bylos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog atsakovas įmonės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai. Priešingai, įmonės finansinė būklė dėl atsakovo pastangų padidėjo trigubai, įmonei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta žalos. Atsakovas, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai, nuolatos įnešdavo savo asmenines pinigines lėšas, nuo 2010 m. sau nemokėjo atlyginimo, dengė visą atsakovės buvusio kreditoriaus DNB Nord banko skolą. Atsakovo veiksmuose nėra jokios kaltės. Pats atsakovas nukentėjo finansiškai 38 341,07 Lt suma, tačiau kreditorinio reikalavimo nurodytai sumai įmonės bankroto byloje nėra pareiškęs. Tai, kad atsakovui iš įmonės išmokėta 92 162,59 Lt suma, neatitinka tikrovės. Nurodyta suma atsakovui buvo išmokėta pagrįstai pagal avansines apyskaitas, šiuo metu ne atsakovas, o apeliantas yra skolingas atsakovui.
  2. Bankroto administratoriui buvo perduoti visi įmonės dokumentai, įskaitant ir kasos pajamų orderiai. Administratorius nereiškė pretenzijų, kad perduoti ne visi dokumentai. Nesuprantama, kaip apelianto teiginys, jog neva administratoriui perduoti ne visi įmonės dokumentai, siejasi su šioje byloje nagrinėjamu ginčo dalyku dėl neva ne laiku įmonei BUAB ,,Viritra“ iškeltos bankroto bylos ir tuo žalos padarymu.
  3. Nepagrįsti argumentai dėl UAB ,,SKS Auditas“ pažymų kritiško vertinimo. Atsakovas asmeniškai (ne apeliantas) su UAB ,,SKS Auditas“ sudarė buhalterinių paslaugų sutartį ir jai perdavė visus pirminius BUAB ,,Viritra“ buhalterinius ir kitus dokumentus. Pažymos parengtos remiantis pirminiais buhalteriniais įmonės dokumentais ir vadovaujantis apeliantui pareikštais kreditorių kreditoriniais reikalavimais. Sutartis su įmone sudaryta, nes, prieš bankroto bylos iškėlimą, įmonėje jokia buhalterė nedirbo ir dokumentai nebuvo sutvarkyti.
  4. Atsakovas už apeliantą, kaip laiduotojas, įvykdė 38 341,07 Lt dydžio finansinį reikalavimą, atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB ,,Viritra“ bankroto byloje nurodytai sumai nėra patvirtintas, kas reiškia, kad tokia suma pats atsakovas nukentėjo asmeniškai. Atsakovui nuo 2009-13-31 nebuvo priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Dėl nurodytų aplinkybių pagerėjo apelianto finansinė padėtis ir atitinkamai jo kreditorių padėtis. Teiginys, kad atsakovas nereiškia kreditorinio reikalavimo, nes 38 341,07 Lt sumą yra atgavęs, yra deklaratyvus.
  5. Apeliaciniame skunde padarytos žalos pagrindimui analizuojamos ne tos sumos, kurios buvo pareikštos patikslintu ieškiniu ir kurios buvo nagrinėjamos bei vertinamos pirmosios instancijos teismo, o sumos, kurias apeliantas pateikė baigiamųjų kalbų metu. Atsakovas apeliantui ir jo kreditoriams žalos nepadarė, nes bendra apelianto finansinė padėtis laikotarpiui nuo 2008-12-31 iki 2012-07-05 pagerėjo. Apeliantas, apskaičiuodamas kreditorinius įsipareigojimus 2012-07-05, neįvertino to, kad sudėjo į bendrą sumą ne tik apelianto buvusius įsipareigojimus kreditoriams, bet ir sumas, kurias kiti asmenys yra skolingi apeliantui (21 254,82 Lt). Apeliantas į padidėjusių įsipareigojimų apimtį įskaičiuoja ir apelianto įsipareigojimus lizingo sutarčių pagrindu, kurių jau nėra. Tai rodo, kad kreditorių įsipareigojimai nuo 2009-2012 m. sumažėjo 34 881,22 Lt suma. Daugumos kreditorių įsipareigojimai mažėjo, ar visai jų neliko. VMI 5 854 Lt suma negali būti laikoma žalos dalimi. Įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui 3 167,58 Lt taip pat negali būti laikoma žalos dalimi, nes nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ši suma susiformavo iki apeliantui faktiškai tampant nemokiai. UAB ,,Transpoint International“ 5 428 Lt suma negali būti laikoma žalos dalimi, nes nematyti, jog ši įmonė kada nors buvo apelianto kreditorius.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

17Ginčo esmė – žalos atlyginimas už įmonei padarytą žalą, įmonės vadovui pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

18Nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas sprendimu patenkino ieškovės ieškinį iš dalies (priteisė iš atsakovo V. K. 8 598 Eur žalos), tačiau 2015 m. kovo 25 d. Kauno apydardos teismas nutartimi panaikino šį sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad „nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus, tačiau nevisapusiškai ištyrė aplinkybes, susijusias su žalos ir jos dydžio nustatymu ir faktiškai visiškai nepagrindė priežastinio ryšio aplinkybių“.

19Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti - įmonės nemokumo fakto atsiradimą, o vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

20Taigi, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

21Byloje nėra ginčo, jog nuo 2009 m. pradžios (2008 m. gruodžio 31 d.) įmonė faktiškai buvo nemoki, todėl būtent nuo šio termino įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atlyginti žalą dėl pavėluoto kreipimosi (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėti veiksmai ne tik kad yra nustatyti, bet jau buvo konstatuoti 2015 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, šios civilinės atsakomybės sąlygos neginčijo ir pats atsakovas. Kaip matyti iš ginčijamo 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ignoravo 2015 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartį (nenustatinėjo, nesiaiškino nutartyje nurodytų nustatyti aplinkybių dėl žalos dydžio, priežastinio ryšio), ir konstatavęs, jog byloje nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai (atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai jam buvo atsiradusi tokia pareiga). Pirmosios instancijos teismui netyrus ir nevertinus aplinkybių dėl žalos, jos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, laikytina, kad pirmosios instanciojos teismas neatskleidė bylos esmės.

22Be to, pažymėtina, kad teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. liepos 5 d. ieškovės skolos kreditoriams sumažėjo. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, įmonės turto (300 154 Lt) ir įsipareigojimų (451 373 Lt) santykis buvo neigiamas, t. y. -151 219 Lt, o pagal 2012 m. liepos 5 d. įmonės balansą, įmonės turto (21 265 Lt) ir įsipareigojimų (234 650 Lt) santykis buvo neigiamas ir padidėjęs, t. y. -213 385 Lt. Taigi, įsiskolinimai, kurie viršijo įmonės turtą, padidėjo 62 166 Lt, o ne sumažėjo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įsipareigojimų mąstą, nepagrįstai rėmėsi administratoriaus 2013 m. sudarytu balansu, į kurį įtraukta buvo tik patvirtinti kreditorių reikalavimai, kai turėjo remtis 2012 m. liepos 5 d. įmonės balansu, kuris parodo bendrą išaugusį įmonės skolų dydį, Tai, kad kai kurie kreditoriai nepareiškė finansinių reikalavimų, nereiškia, jog šių skolų nebuvo ir kad jos nevertintinos nustatant įsipareigojimų mąstą (didėjimą/mažėjimą). Patvirtintų finansinių reikalavimų dydis aktualus yra tik sprendžiant žalos dydžio klausimą, nes žala turi būti reali, negali būti priteista daugiau, negu patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.

23Dėl žalos dydžio kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

24Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad: 1) ieškovė nėra aiškiai suformulavusi savo reikalavimo dėl žalos dydžio (jis pastoviai kito); išnagrinėjus bylą, ieškovė dar pateikė savo baigiamąją kalbą (į kurią teismas jau negali atsižvelgti) ir joje ieškovė nurodė kitokią priteistiną sumą negu nagrinėjant bylą; 2) nustatant žalos dydį pagal įsiskolinimus kreditoriams, ieškovė į 2012 m. liepos 5 d. esančių įsiskolinimų sumą, neaišku kodėl, įtraukia sumas, kurias kiti asmenys yra skolingi ieškovei (t. 3, b. l. 27-28); 3) ieškovė, nustatydama bendrą padidėjusių kreditorių reikalavimų sumą, jos nedetalizuoja, t. y. nenurodo kiek, kokiam kreditoriui (pagal patvirtintų finansinių reikalavimų sąrašą) padidėjo įsiskolinimas dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam turi būti nustatyta, koks kreditoriaus įsiskolinimas buvo 2008 m. gruodžio 31 d. ir kiek jis padidėjo nuo šios dienos iki bankroto bylos iškėlimo ir, ar jis padidėjo būtent dėl to, kad nebuvo laiku kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo (priežastinis ryšys). Žalos dydį turi įrodyti ieškovė; 4) ieškovė į žalos sumą įtraukia VMI 2010 m.balandžio 27 d. sprendimu paskirtą baudą (5 854 Lt), tačiau neaišku, ar tarp baudos skyrimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, t. y. ar baudos paskyrimui turėjo įtakos tai, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar, ir pasikreipus laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tiek būtų paskirta ši bauda (gal mažesnė bauda). Ieškovė šias aplinkybes turi įrodinėti (pvz.: kreiptis į VMI dėl duomenų pateikimo, paaiškinimo); 5) ieškovė į žalos sumą įtraukia 3 167,58 Lt patvirtintą VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą, tačiau taip pat nenurodo, nepagrindžia, jog ši suma atsirado būtent dėl to, kad atsakovas nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 6) ieškovė į žalos sumą įtraukia 5 428 Lt sumą, dėl kurios nėra pareikšta finansinio reikalavimo, tačiau nepateikia argumentų, kodėl ši suma turėtų būti laikoma padaryta žala ieškovei.

25Apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas (forma), todėl jos paskirtis nulemia šio proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, tai nėra proceso pakartojimas pagal taisykles, taikomas pirmojoje instancijoje.

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes (nebuvo analizuotos ir vertintos esminės ginčo aplinkybės, į ieškovės nevisiškai aiškią poziciją), į reikalingų nustatyti aplinkybių apimtį, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

28Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė BUAB „Viritra“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (t. 3,... 7. Teismas vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad vadovo civilinė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė BUAB ,,Viritra“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 10. Motyvuose nurodė:
  1. Teismas išvadą, kad ieškovė neįrodė... 11. Atsakovas atsiliepimu prašo apelianto BUAB ,,Viritra“ 2015-10-14 apeliacinio... 12. Motyvuose nurodė:
    1. Apeliantas vertina ne visus, o tik... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė... 17. Ginčo esmė – žalos atlyginimas už įmonei padarytą žalą, įmonės... 18. Nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas... 19. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose formuojamoje praktikoje yra... 20. Taigi, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu... 21. Byloje nėra ginčo, jog nuo 2009 m. pradžios (2008 m. gruodžio 31 d.)... 22. Be to, pažymėtina, kad teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog nuo... 23. Dėl žalos dydžio kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už... 24. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad: 1) ieškovė nėra aiškiai... 25. Apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes (nebuvo... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d....