Byla 2A-103-324/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viritra“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo ir 2016 m. birželio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-810/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viritra“ ieškinį atsakovui V. K., dėl turtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8715,90 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 3, b. l. 188-190). Nurodė, kad ieškovei iškelta bankroto byla Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1698-259/2012. Bankroto administratorė UAB „Vantolina“ nustatė, kad ieškovės įmonė nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 5 d. buvo nemoki ir dirbo nuostolingai. Pagal UAB „Viritra“ 2006 m. liepos 1 d. steigimo sutartį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 5 d. UAB „Viritra“ vadovas buvo atsakovas, todėl turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovas laiku nesikreipė į teismą, taip savo veiksmais jos kreditoriams padarė žalą. Žalos dydį sudaro kreditorių reikalavimai, padidėję nuo to momento, kai bendrovė buvo nemoki ir kai jai buvo iškelta bankroto byla. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-427-230/2015.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 13675,81 Eur žalos atlyginimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2000 Eur žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. papildomu sprendimu, kuris yra sudedamoji 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalis, priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2000 Eur sumos nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė atsakovui iš ieškovės 2907,52 Eur atstovavimo išlaidų, nustatant, kad šios išlaidos mokamos iš ieškovės administravimui skirtų lėšų; valstybei iš atsakovo priteisė 65,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas, kaip šios bendrovės vadovas, nevykdė Įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), t. y. bendrovei tapus nemokia, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šių veiksmų atsiradus žalai vadovas privalo ją atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikia nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo po sąlygų iškelti bankroto bylą atsiradimo ir kokie pradelsti finansiniai įsipareigojimai buvo priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Šių dydžių skirtumas yra įmonės patirti nuostoliai dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Sprendė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2009 m. sausio 1 d. nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovė patyrė 4155,15 Eur (14346,90 Lt) žalos. Skola kreditorei UAB „Saurida“ susidarė 2007 m. Atsakovui laiku įgyvendinus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, būtų privalėjusi sumokėti kreditorei skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, išskyrus žyminį mokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 5 d. Skola kreditorei UAB „Autoarti“ susidarė kaip ir UAB „Saurida“ atveju. Laikė, kad padarytą žalą sudarė žyminio mokesčio dydis. Ieškovės skola UAB „Remil“, UAB „Agrošaka“, UAB „Omnitel“, UAB „Teledema“ susidarė 2009 m., todėl įrodyta, kad skola susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Šias aplinkybės konstatavo ir dėl ieškovės skolos VSDFV. VMI bauda ieškovei paskirta už tai, kad įmonė padarė mokestinius pažeidimus. Ieškovė neįrodė, kad baudos paskyrimas susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl šį reikalavimą atmetė. Įvertinęs aplinkybes dėl atsakovo šeimos sunkios turtinės padėties, tai, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendrovės finansinės būklės gerinimo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėję kreditoriai yra juridiniai asmenys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydį sumažino iki 2000 Eur. Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 556,64 Eur žalos, padarytos kreditoriui UAB „Rotada“, taip pat dėl 13119,17 Eur žalos atlyginimo. Ieškinio dalies atsisakymas neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl teismas ieškinio dalies atsisakymą priėmė, šią civilinės bylos dalį nutraukė. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, papildomu sprendimu priteisė procesines palūkanas nuo patikslinto ieškinio, kuriuo šias palūkanas paprašyta priteisti, priėmimo 2014 m. rugsėjo 25 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendė, kad šalių atstovų išlaidų už advokato padėjėjo ir advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumos yra pagrįstos. Įvertino bylos sudėtingumą, atstovų būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta, ginčo sumos dydį, šalių elgesį proceso metu, bylos nagrinėjimo trukmę. Pradiniu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 21278,42 Eur (73470,14 Lt) žalos atlyginimo. Civilinę bylą nagrinėjant trečią kartą 2016 m. vasario 25 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8715,90 Eur žalos, o pareiškimą dėl likusios ieškinio dalies atsisakymo pateikė tik 2016 m. gegužės 14 d. Reikalavimo patenkinimo dydį skaičiavo nuo pradinio ieškovės 21278,42 Eur reikalavimo. Iš ieškovės atsakovui priteisė 90,6 proc. atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų, t.y. 3104,22 Eur, o iš atsakovo ieškovei – 9,4 proc. ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų, t.y. 196,70 Eur. Priešpriešinius šalių mokėjimus įskaitė. Nepriteisė šalių apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimis pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo panaikinti ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą iš dalies, priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 2321,69 Eur žalos, kurią sudaro ieškovės skola VĮ Turto bankui; 312,5 Eur žalą, kurią sudaro skola UAB „Autoarti“, UAB „Saurida“ už teisinės pagalbos išlaidas; patenkinti ieškinį visa apimtimi, priteisiant 6 787,5 Eur žalos, nemažinant jos dydžio; panaikinti papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad VMI baudos už mokestinių prievolių nevykdymą ieškovei skyrimas nesusijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovui laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, VMI bauda ieškovės įmonei nebūtų paskirta. Šią aplinkybę įrodo Kauno apskrities VMI 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (17)-K3-110. Mokestiniai pažeidimai padaryti po 2008 m. gruodžio 31 d., ieškovės kreditoriams vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, nes ieškovė ilgą laiką nevykdė savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Šių sutarčių ieškovė nevykdė, nes nuo 2009 m. pradžios buvo apleista, nevykdė jokios veiklos, joje nedirbo nei vienas darbuotojas. Jeigu ieškovei laiku būtų iškelta bankroto byla, lizingo sutartys būtų nutrauktos su bankrutuojančia bendrove, būtų buvęs pagrindas patikslinti PVM ataskaitas. Teismas nepagrįstai nepripažino žalos, susidariusios dėl skolos UAB „Saurida“, UAB „Autoarti“, priteisiant iš ieškovės išlaidas už teisinę pagalbą. Žyminis mokestis, išlaidos už teisinę pagalbą patenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją. Abiem atvejais teismų sprendimai buvo priimti po 2009 m. sausio 1 d., egzistuojant atsakovo pareigai iškelti bankroto bylą. Teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį daugiau nei 2 kartus. Kriterijai, kuriais vadovavosi mažinant žalos dydį, nepagrįsti, deklaratyvūs. Atsakovas neįrodė jo šeimos sunkios turtinės padėties, nepateikė sutuoktinių pajamas pagrindžiančių dokumentų. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovas iš savo uždarbio privalo išlaikyti daugiavaikę šeimą. Atsakovo žmona, būdama vaikų priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą, kuri šiuo metu gali siekti 100 procentų uždarbio dydžio, blogiausiu atveju nuo 70 proc. iki 40 proc. Atsakovas yra UAB „Transaibė“, didelės ir pelningos transporto įmonės, direktorius. Jo gaunamas atlyginimas turėtų būti gerokai didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ieškovės finansinės būklės gerinimo. Atsakovas išėmė iš ieškovės įmonės kasos 92 165,59 Lt (26693 Eur) grynųjų pinigų, nesant grynųjų pinigų išėmimo priežastis pagrindžiančių dokumentų. Mažindamas žalos dydį, teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nuo atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėję kreditoriai yra juridiniai asmenys. Tai diskriminuojantis motyvas, pažeidžiantis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Visi asmenys yra lygūs. CK, kiti įstatymai nenumato skirtingų žalos atlyginimo taisyklių fiziniams ir juridiniams asmenims. Tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, atitinkamai keistinas ir papildomas sprendimas. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas teisingai sprendė, kad VMI bauda neturi nieko bendro su atsakovo pareiga laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą antrąjį kartą, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2606-601/2015 nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti baudos skyrimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį. To ieškovė nepadarė. Ieškovė pripažįsta, kad VMI bauda paskirta už mokestinius pažeidimus. Bauda būtų paskirta, jeigu patikrinimas būtų atliktas ieškovei iškėlus bankroto bylą. Taip pat ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu ir kada (iki ar po 2009 m.) susiformavo delspinigiai. Teismas pagrįstai nepriteisė sumų, susijusių su UAB „Saurida“, UAB „Autoarti“. Iš asmens negali būti priteista daugiau žalos, negu teismo nutartimi patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma, o bankrutuojanti įmonė neturi pareigos sumokėti atitinkamam kreditoriui daugiau, negu nutartimi patvirtinta jo reikalavimo suma. Ieškovė neįrodinėjo, kad kreditoriai UAB „Siaurida“ ir UAB „Autoarti“ teikė prašymus patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus, įtraukiant išlaidas už teisinę pagalbą ir kad teismas juos patvirtino. Nors atsakovas neskundė sprendimo dalies, kuria nepagrįstai iš atsakovo priteistos žyminio mokesčio sumos, tai savaime neleidžia priteisti išlaidų už teisinę pagalbą. Be to, priešingai nei žyminis mokestis, išlaidos už teisinę pagalbą nebuvo būtinos. Teismas pagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį. Tai nurodė Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A- 427-230/2015. Atsakovas dėl neatsargumo pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Kreditoriai šia teise nepasinaudojo iki 2012 m. Taigi bankroto byla neiškelta dėl pačių kreditorių kaltės. Atsakovas augina tris mažamečius vaikus (gimusius 2011 m. liepos 13 d., 2013 m. kovo 23 d., 2016 m. kovo 30 d.), sutuoktinė šiuo metu nedirba, nes yra vaikų priežiūros atostogose, jos gaunamo pajamos (pašalpa) yra minimalios. Duomenys apie atsakovo pajamas pateikti. Atsakovas faktiškai vienas iš savo uždarbio išlaiko šeimą, moka mokesčius, finansiškai padeda savo senyvo amžiaus tėvams. Atsakovas ieškovės įmonės finansinę padėtį gelbėjo asmeninėmis lėšomis. UAB „SKS Auditas“, tvarkiusi ieškovės buhalteriją, 2015 m. sausio 14 d. pažymoje nurodė, kad per 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. laikotarpį atsakovas ieškovės kreditoriams daug kartų mokėjo iš savo asmeninių lėšų, kurias iš dalies kompensavo piniginėmis lėšomis iš kasos. Po šių sumų išmokėjimo ieškovė liko skolinga atsakovui 13 423,03 Lt. Šią išvadą patvirtina Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19-548/2016. Atsakovas iš ieškovės neprašo sumokėtos 24 037,70 Eur (82 997,36 Lt) sumos, nors tokią teisę turi. Atsakovas prašomą priteisti žalos sumą yra atlyginęs. Žala iš dalies mažintina dėl to, nes nukentėję kreditoriai yra juridiniai asmenys, kuriems yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Ieškovė prašo priteisti 6787,50 Eur dydžio žalą, tačiau, sudėjus prašomas priteisti sumas, gaunama 6617,02 Eur suma. Sutinka, kad pakeitus sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. Tačiau sprendimo nekeičiant, apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržiūrėti paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos patirtos išimtinai dėl ieškovės veiksmų, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama trečiąjį kartą, ieškovė daug kartų tikslino ieškinį, priteisti žalą prašė nesivadovaujant įstatymu ir suformuota teismų praktika. Atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 4330,66 Eur, kurios atsakovui turėtų būti priteistos iš ieškovės. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos iš atsakovo. Kitoks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl žalos, atsiradusios įmonės administracijos vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydžio apskaičiavimo ir sumažinimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo Prie atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas pateikė naują įrodymą – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19-548/2016, kuris nebuvo vertinamas pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 180 straipsniu, šį teismo procesinį dokumentą priimti atsisakytina kaip neturintį įrodomosios reikšmės, nes jis yra panaikintas 2017 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliacine tvarka (byla e2a-15-390/2017), perduodant bylą nagrinėti iš naujo. Byla Nr. e2-355-925/2017 Kaišiadorių apylinkės teisme šiuo metu dar neišnagrinėta (CPK 314 straipsnis).

13Dėl dalies bylinėjimosi išlaidų ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu paskirtos baudos bei delspinigių neįtraukimo į atlygintinos žalos sudėtį Nustatyta, kad ieškovės nemokumas konstatuotas nuo 2009 metų pradžios. Skola UAB „Saurida“ susidarė pagal 2007 m. PVM sąskaitas faktūras, UAB „Autoarti“ – pagal 2008 m. PVM sąskaitą faktūrą, t.y. iki tada, kai ieškovė tapo nemokia. Teismo procesiniai sprendimai priteisti šias skolas atitinkamai priimti 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir 2009 m. spalio 14 d. Į kreditorėms priteistų sumų sudėtį įeina skola, netesybos (palūkanos), žyminis mokestis ir teisinės pagalbos išlaidos. Išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė į atlygintinos žalos sudėtį, nes jas ieškovė būtų privalėjusi sumokėti ir turėdama bankrutuojančios įmonės statusą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bankrutuojančios įmonės yra atleistos tik nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Kaip konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011), nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Tai reiškia, jog tuo atveju, jei atsakovas būtų laiku inicijavęs bankroto bylos ieškovei iškėlimą, UAB „Saurida“ ir UAB „Autoarti“, kreipdamosi į teismą teisminės gynybos pareiškiant ieškinį ar finansinį reikalavimą bankroto byloje, būtų išvengusios pareigos mokėti valstybei žyminį mokestį, tapusį jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dalimi (CPK 79 straipsnis). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į žalos sudėtį turi būti įtrauktas žyminis mokestis kaip kreditorių patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, kurių jos būtų išvengusios, jei atsakovas būtų laiku įvykdęs pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nemokiai ieškovei. Faktas, kad teismo procesinių sprendimų priėmimo metu ieškovė realiai buvo nemoki, neturi teisinės reikšmės ginčijamos aplinkybės vertinimui. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 6 punktu, įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VMI baudos už mokestinių prievolių nevykdymą ieškovei skyrimas nesusijęs su atsakovo kalte dėl bankroto bylos neiškėlimo. VMI bauda paskirta už mokestinius pažeidimus, t.y. už tai, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas pagal lizingo bendrovių išrašytas kelias kreditines PVM sąskaitas faktūras neatstatė pirkimo PVM, t.y. nepatikslino PVM ataskaitos 2009 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje ir 2010 m. sausio mėn. PVM deklaracijoje. Tai buvo nustatyta 2010 m. balandžio 27 d. Kauno apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (17)-K3-110. Apeliantės argumentas, jog bauda nebūtų paskirta bankroto bylą inicijavus laiku, yra prielaidinio pobūdžio. Šį teiginį ji grindžia lizingo sutarčių nutraukimu. Jos buvo vienašališkai nutrauktos dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, bankroto bylos iškėlimo atveju galiotų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas vykdyti finansines prievoles, tačiau lizingo sutartys būtų nutrauktos ir pastaruoju atveju. Ieškovė pripažįsta, kad bauda būtų paskirta, jeigu patikrinimas būtų atliktas ir po bankroto bylos iškėlimo. Tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir baudos ieškovė neįrodė.

14Dėl žalos dydžio sumažinimo Pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis 4922,65 Eur (213,57+19,98+1727,48+1083+304+916,02+658,60) sumažintas iki 2000 Eur atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo šeimos sunkios turtinės padėties, į tai, kad atsakovas paaiškino asmeninėmis lėšomis prisidėjęs prie bendrovės finansinės būklės gerinimo, kas laikytina įrodytu atsakovo atstovo paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėję kreditoriai yra juridiniai asmenys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais apie tai, kad atsakovas nepateikė visų sutuoktinių pajamas pagrindžiančių dokumentų ir šia prasme šeimos sunkios turtinės padėties neįrodė. Pažymėtina, jog atsakovo darbo užmokestis UAB „Transaibė“ nėra mažas – paskutiniais VSDFV duomenimis, jis uždirba 1895 – 2595 Eur per mėnesį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas taip pat neįrodė asmeninėmis lėšomis prisidėjęs prie ieškovės finansinės būklės gerinimo. Dėl pastarosios aplinkybės tarp šalių tebevyksta ginčas. Anot ieškovės, atsakovas be teisėto pagrindo įgijo 26 693 Eur piniginių lėšų, kelis kartus iš ieškovės kasos paėmęs grynųjų pinigų. Minėta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19-548/2016 tarp tų pačių šalių dėl skolos priteisimo ryšium su atsakovo nepagrįstu praturtėjimu yra panaikintas 2017 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliacine tvarka, perduodant bylą nagrinėti iš naujo (byla e2A-15-390/2017). Apeliacinės instancijos teismas toje nutartyje pažymėjo, jog atsakovas byloje tinkamai neįrodė, kad piniginės sumos jam buvo išmokėtos teisėtai ir atsakovui įmonė buvo likusi skolinga. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesuponuoja pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl žalos dydžio sumažinimo. Nors materialinė atsakovo šeimos padėtis atskleista tik iš dalies, iš VSDFV duomenų matyti, kad tris mažamečius vaikus auginančios atsakovo sutuoktinės pajamos buvo motinystės pašalpa (šiuo metu vaikams yra ketveri, penkeri ir vieneri metai amžiaus) ir vaiko priežiūros išmoka . Motinystės išmokos kartu su nedarbo draudimo ir vaikos priežiūros išmokomis 2016 metais vidutiniškai sudarė 538,63 Eur per mėnesį, 2017 m. – 253,42 Eur/ 206,11 Eur per mėnesį. Pažymėtina, jog šios išmokos skirtos vaikams. Protinga manyti, jog daugiavaikės šeimos poreikiai yra didesni ir kad pagrindinė šeimos išlaikymo našta tenka atsakovui. Žalos suma beveik du kartus viršija atsakovo uždarbį, todėl visiškas jos atlyginimas būtų nepriimtinas šeimos išlaikymo požiūriu (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Nesutiktina su apeliante, kad, mažindamas žalos dydį, teismas nepagrįstai rėmėsi ir aplinkybe, jog nuo atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėję kreditoriai yra juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nemokumas buvo akivaizdus jau iš 2008 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų, tačiau nei vienas kreditorius nepasinaudojo savo teise inicijuoti bankroto bylos iškėlimą iki 2012 metų, o 2012 m. tokį ieškinį pareiškė tik vienas kreditorius, darytina išvada, jog tuo atveju, jei kreditoriai bankroto bylos iškėlimą būtų inicijavę savalaikiai, pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio žala nebūtų padaryta. Mažindamas priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl sprendimas nekeistinas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo nekeičiant teismo sprendimo nenagrinėtini, nesant atsakovo apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į ieškinį parengimas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių vertinimu, už jo parengimą atsakovo patirtos 400 Eur išlaidos sumažintinos iki 200 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 2 punktas). Nustatytina, kad šios išlaidos sumokėtinos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

18Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viritra“, juridinio asmens kodas 300582404, 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui V. K., asmens kodas ( - ) nustatant, kad šios išlaidos sumokamos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai