Byla 2-140-810/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,

2sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

3dalyvaujant ieškovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vantolina“, įgaliotam asmeniui B. V., advokato padėjėjai J. R., atsakovo V. K. atstovui advokatui S. P.,

4nedalyvaujat atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K. dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

6ieškovė BUAB „Viritra“(toliau – bendrovė), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K., prašydama priteisti iš atsakovo 8715,90 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 3, b. l. 188-190). Ieškinyje (t. 1, b.l 3-6) nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012-06-25 nutartimi (bylos Nr. B2-1698-259/2012) iškėlė bankroto bylą UAB „Viritra“, į.k. 300582404, registracijos adresas: Miško g. 12, Stasiūnų k., Kaišiadorių r. sav. ir šios bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“, į.k. 281613080, registracijos adresas: Žaizdrių k., Trakų r. sav.; UAB „Viritra“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Administratorius ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių perimti įmonės dokumentus bei turtą, tačiau priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad bankroto administratoriui buvo perduota tik neženkli dalis bendrovės dokumentų (2012-12-18 ir 2013-01-11), dėl informacijos apie įsiskolinimą kreditoriams kreipėsi į antstolius B. Č. ir D. J.. Susipažinus su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas buvo – 300154,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 244823,00 Lt, nuostolis – 165183,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2009-01-01 – 200912-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 131787,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 191366,00 Lt, nuostolis – 72307,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21393,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 11499,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21264,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199952,00 Lt, nuostolis – 1360,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2012-01-01 – 2012-07-05 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21265,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 1,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Bankroto iškėlimo nutartis įsiteisėjo 2012-07-05. Metinis balansas buvo pateiktas tik 2013-01-11 ir kėlė abejonių, todėl vadovaudamasis faktine medžiaga bankroto administratorius sudarė 2013 m. balansą ir nustatė, kad bendrovė neturėjo turto, o jos įsipareigojimai sudarė 73470,14 Lt, nuosavas kapitalas liko neigiamas, kas reiškia, jog bendrovės faktinis nuostolis 2012-07-05 sudarė 73470,14 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nuo 2008-01-01 iki 2012-07-05 buvo nemoki ir dirbo nuostolingai, susidarė situacija, kai įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pagal UAB „Viritra“ 2006-07-01 steigimo sutartį V. K. buvo UAB „Viritra“ vadovas nuo 2006-07-01 iki 2012-07-05, tai yra iki bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, todėl būtent jo pareiga buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Viritra“. Kadangi atsakovas V. K., būdamas įmonės UAB „Viritra“ vadovu laiku nesikreipė į teismą, tokiais savo veiksmais padarydamas įmonės kreditoriams žalą, iš jo priteistina 73470,14 Lt žala, kurią sudaro bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, apskaičiuoti 2013-01-16 (teismui patvirtinus kreditorių reikalavimus).

7Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodė, kad byloje ginčo, jog 2009 metų pradžioje (2008 m. gruodžio 31 d.) bendrovė buvo faktiškai nemoki, nėra, todėl būtent nuo šio momento bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atlyginti žalą dėl pavėluoto kreipimosi (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėti veiksmai ne tik kad yra nustatyti, bet jau buvo konstatuoti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog byloje yra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovė susistemino informaciją apie kreditorinius reikalavimus, buvusius bendrovės faktinio nemokumo metu, ir bendrovės bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, o taip pat nurodė skirtumus, kuriais bendrovės kreditorių reikalavimai padidėjo nuo to momento, kai bendrovė buvo nemoki ir kai buvo iškelta bendrovei bankroto byla:

 KreditoriaiKreditoriniaireikalavimai faktinio nemokumo metuBankroto byloje patvirtinti kreditoriniaireikalavimaiSkirtumas
1.VĮ Turto bankas 26 488,51 LtBauda - 5854 Lt Delspinigiai - 1567,34 Lt
2.VSDFV Kauno skyrius 3 168,58 Lt3 168,58 Lt
3.UAB „Rotada" 1 922,00 Lt1922 Lt
4.UAB „Omnitel" 1 051,23 Lt1051,23 Lt
5.UAB „Autoarti"2 200,12 Lt2 954,17 Lt754,05 Lt
6.UAB „Agrošaka" 1 083,00 Lt1083 Lt
7.UAB „Saurida"5 994,72 Lt12 450,13 Lt6455,41 Lt
8UAB „Teledema" 2 274,00 Lt2274 Lt
9.UAB „Remil" 5 964,66 Lt5964,66 Lt
 30 094,27 Lt/ 8 715,90 EUR

8Ieškovė nurodė, kad kreditorius VĮ „Turto bankas" perėmė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinj reikalavimą, kuris susideda iš pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių už pridėtinės vertės mokestį ir baudos už mokestinių prievolių nevykdymą. Be to, kadangi mokėtinas pridėtinės vertės mokestis atsirado dėl bendrovės kreditorių atsiimtų lizingo pagrindu išduotų krovininių automobilių, ieškovė nereikalauja šios kreditorinio reikalavimo dalies, nes mokėtinas PVM būtų atsiradęs ir tuo atveju, jeigu bankroto byla būtų buvusi iškelta laiku. Tačiau ieškovė reikalauja delspinigių ir baudos dėl to, kad tuo atveju, jeigu bendrovei būtų laiku iškelta bankroto byla, lizingo sutartis nebūtų nutraukta vienašališkai, bet būtų pasibaigusi, todėl nebūtų buvę pagrindo patikslinti PVM deklaracijas ir atitinkamai VMI nebūtų pradėjusi mokestinio patikrinimo dėl patikslinimo fakto, ko pagrindu dėl to, kad laiku nebuvo patikslintos deklaracijos ir nebuvo apskaičiuotas mokėtinas PVM, ir buvo paskirta bauda bendrovei. VSDFV reikalavimas atsirado nuo 2010 m., todėl laikytina padidėjusi kreditoriniu reikalavimu. UAB „Rotada", UAB „Omnitel", UAB „Agrošaka", UAB „Teledema", UAB „Remil" nebuvo kreditoriai bendrovės nemokumo metu, todėl jų kreditoriniai reikalavimai laikytini padidinusiais bendrą kreditorinių reikalavimų sumą. Kreditoriai UAB „Autoarti", UAB „Saurida" buvo ir bendrovės faktinio nemokumo metu, tačiau jų kreditoriniai reikalavimai padidėjo per laikotarpį, kai bendrovei nebuvo laiku iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriniai reikalavimai padidėjo 30 094,27 Lt (8 715,90 EUR), tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir išaugusių kreditorinių reikalavimų sumos yra priežastinis ryšys, todėl laikytina, jog bendrovei padaryta žala yra 30 094,27 Lt (8 715,90 EUR).

9Ieškovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vantolina“, atstovai B. V., advokato padėjėja J. R. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškinio dalyje dėl 13119,17 Eur žalos atlyginimo atsisakė, prašė bylą šioje dalyje nutraukti.

10Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 44-53) bei jo atstovui teikiant paaiškinimą teisme su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad jos turi būti išmokamos iš ieškovės BUAB „Viritra“ administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Viritra“, bankroto administratoriui dalimis buvo perduoti visi jo turėti UAB „Viritra“ dokumentai ir turtas. Iš karto ir vienu metu visi įmonės dokumentai administratoriui negalėjo būti perduoti, nes įmonėje iki bankroto bylos iškėlimo nedirbo jokia buhalterė, kas sąlygojo aplinkybę, jog prieš perduodant įmonės dokumentus, juos buvo būtina surūšiuoti, susegti logine tvarka, iki galo suvesti sąskaitų, sutarčių kt. registrus, sudaryti įmonės balansą ir kt., todėl administratoriui dokumentai buvo perduodami dalimis, kai tik atitinkama dalis dokumentų būdavo paruošta perdavimui. Faktus, kad administratoriui buvo perduoti visi jo turėti įmonės dokumentai ir turtas pagrindžia pridedami BUAB „Viritra“ dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktai (2012-08-16, 2012-10-01, 2012-11-30, 2012-12-03, 2013-01-14), o administratoriaus nurodomos 2012-12-18 ir 2013-01-11 datos, kuomet buvo tariamai perduoti dokumentai, nesuprantamos, nes tomis datomis UAB „Viritra“ dokumentai nebuvo perdavinėjami. Pažymėjo, kad dėl dokumentų perdavinėjimo dalimis bankroto administratorius net du kartus kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo jam, tačiau faktas, kad administratorius nesikreipė į teismą dėl baudos paskyrimo patvirtina, kad 2013 m. pradžioje jam buvo perduoti visi įmonės dokumentai. Be to, aplinkybę, kad bankroto administratoriui 2013 m. buvo perduoti visi įmonės dokumentai patvirtina ir jo sudarytas 2013 m. įmonės balansas, kadangi neturėdamas visų įmonės dokumentų bankroto administratorius to padaryti nebūtų galėjęs. Nurodė, jog BUAB „Viritra“ nemokumo susidarymo priežastis – 2008 metų pabaigoje prasidėjęs ekonominis nuosmukis, kas, kaip ir daugelio Lietuvos įmonių, pakoregavo tiek BUAB „Viritra“ vykdytas veiklos apimtis, jas labai stipriai sumažinant, tiek ir pardavimo kainas, tačiau iki pat 2012 m. kuomet įmonei buvo iškelta bankroto byla jis stengėsi vykdyti ir gaivinti BUAB „Viritra“ ūkinę-komercinę veiklą: bendravo su daugeliu potencialių įmonės klientų dėl pervežimo paslaugų teikimo, jiems buvo teikiami įvairūs komerciniai pasiūlymai, pasirašyti įvairūs preliminarūs susitarimai. Dėl tuo metu buvusios BUAB „Viritra“ ribotos finansinės būklės ir ekonominio nuosmukio ir ekonomikos recesijos šalyje įmonė konkurencingos kainos potencialiems klientams pasiūlyti negalėjo, todėl, nors ir buvo teikti komerciniai pasiūlymai bei sudaryti preliminarūs susitarimai, tačiau jie nebuvo vykdyti. Būtent šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, neva jis įmonės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, buvo nelojalus įmonei ar jos kreditoriams. Mano, kad išdėstytos aplinkybės liudija, kad įmonės nemokumas susidarė dėl objektyvių priežasčių, o jo pastangos šias priežastis įveikti dėl buvusio ekonominio nuosmukio ir recesijos buvo nesėkmingos, tačiau šie jo veiksmai turėtų būti pripažinti normalia verslo rizika, siekiant pelno ir tęsti įmonės ūkinę-komercinę veiklą, o ne pripažinti neteisėtai dėl tariamai ne laiku įmonei iškeltos bankroto bylos. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. numato, jog civilinė atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu pareiškimas paduodamas pavėluotai, tačiau tai nereiškia, kad toks pareiškimas turėtų būti paduodamas jau sekančią dieną po paaiškėjimo, jog įmonės finansinė padėtis tapo sunki, o kadangi įstatymas termino „pavėluotai“ apskritai nedetalizuoja, mano, kad šiuo atveju jo kaltės taip pat nėra. Pažymėjo, kad pagal BUAB „Viritra“ administratoriaus pateiktus balansus 2008 m. pabaigoje UAB „Viritra“ turėjo turto už 300154 Lt sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 451373 Lt sumą, taigi bendras nuosavas kapitalas 2008 m. pabaigoje sudarė 151219 Lt sumą. Tuo tarpu pagal administratoriaus sudarytą 2013 m. balansą BUAB „Viritra“ turto neturėjo, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 73470 Lt sumą ir nuosavas bendras kapitalas 2013 m. sudarė tik 53470 Lt. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad įmonės bendra finansinė būklė dėl jo pastangų nuo 2008 iki 2013 m. pagerėjo trigubai – nuo 151 219 Lt minusinio kapitalo sumažėjo iki 53470 Lt minusinio kapitalo ir todėl jo veiksmai per minėtą laikotarpį objektyviai negali būti laikyti neteisėtais veiksmais, nes įmonės įsipareigojimai ženkliai sumažėjo, su daugeliu kreditorių buvo atsiskaityta, kas įrodo, jog įmonei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta žalos, todėl nėra ir jo kaltės. Būtent todėl vadovaujantis išdėstytais faktais atsakovo vykdyta veikla, kuria buvo siekta sumažinti ir išvesti įmonę iš nemokios būsenos pripažintina protinga verslo rizika. Vertintina ir tai, kad esant sunkiai įmonės finansinei būklei, jis nuolat savo asmenines pinigines lėšas įnešdavo į įmonę, taip stengdamasis tęsti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Įneštų piniginių lėšų faktą ir jų dydį – 24583,90 Lt pagrindžia įmonės kasos pajamų orderiai, išrašyti 2007-11-07 – 2009-04-14 laikotarpiu. Be to, nuo 2010 m. jis sau nebemokėjo ir priklausiusio atlyginimo, kas taip pat pagrindžia, jog jis kaip įmonės vadovas stengėsi daryti viską, kas įmanoma, jog įmonė netaptų nemoki ir sugebėtų atsiskaityti su savo kreditoriais kilusio ekonominio sunkmečio metu. Taip pat iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2257-129/2010 matyti, kad jis savo asmeninėmis lėšomis padengė visą BUAB „Viritra“ buvusio kreditoriaus UAB „DnB NORD lizingas“ 34875,07 Lt dydžio skolą ir todėl šia suma taip pat buvo palengvinta įmonės finansinė padėtis. Mano, kad išdėstyti faktai patvirtina, kad dėl įmonės sunkios finansinės būklės jis pats asmeniškai nukentėjo didele pinigine suma, dėl kurios pats kreditorinio reikalavimo BUAB „Viritra“ bankroto byloje nereiškė, nors turėjo tam teisę. Pažymėjo, kad ieškovės bankroto administratoriaus ieškinyje nurodyta 73470,14 Lt žalos suma kildinama iš Kauno apygardos teismo nagrinėjamos bankroto bylos ir joje patvirtinto kreditorių sąrašo ir bendros jų finansinių reikalavimų sumos bei to, jog BUAB „Viritra“ jokio turto neturi, tačiau su tokiu žalos dydžiu nėra pagrindo sutikti, kadangi šiuo konkrečiu atveju ieškovas duomenų apie skolų padidėjimą per laikotarpį nuo tada, kai įmonė tapo nemoki iki tada, kai jai buvo iškelta bankroto byla, į bylą nepateikė, nors tik jam vienam tokie duomenys yra žinomi. Ieškovas, siekdamas kuo didesnės sumos prisiteisimo, formaliai pasivadovavo Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi, kuria patvirtintas bendras kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tačiau nepateikė duomenų kaip kito (mažėjo/didėjo) šie kreditorių finansiniai reikalavimai nuo 2009 m. pradžios. Tuo tarpu iš 2008-12-31 balanso darytina išvada, kad įmonės finansinė būklė tapo sudėtingesnė tik 2008 m. pabaigoje ir apie įmonės nemokumą galima kalbėti nuo 2009 m. pradžios, todėl mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti net 73470,14 Lt dydžio tariamai padarytą žalą yra nepagrįstas, nes ieškovas nepagrindė jo tariamai padarytos žalos apimties ir laiku neinicijuotos bankroto bylos, t.y. jo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo teiginiai, kad bankroto administratoriui įmonės turtas perduotas nebuvo yra klaidingi, kadangi UAB „Viritra“ turto turėjo ir jis jam buvo perduotas ir administratorius privalėjo įvertinti minėto turto realią rinkos vertę, spręsdamas klausimą dėl tariamos žalos atlyginimo už tariamai ne laiku įmonei inicijuotą bankroto bylą, nes už turto pardavimą gauti pinigai taip pat privalo būti skirstomi tiems patiems kreditoriams. Pažymėjo, kad iki to momento, kai įmonė tampa nemoki, bendrovės vadovas nėra ir objektyviai negali būti atsakingas už įmonėje susidariusias skolas.

11Atsakovo V. K. atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad faktinė, t.y. reali, kreditorių padėtis lyginant jų padėtį 2009-01-01 ir 2012-07-05, nepablogėjo. Ieškovas 2009-01-01 dienai nebūtų buvęs pajėgus kreditoriams padengti 151 219 Lt sumos, o 2012-07-05 dienai ieškovas nebūtų buvęs pajėgus kreditoriams padengti 213 385 Lt sumos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, todėl žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2606-601/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir kt). Įvertinus teismų praktikos suformuluotas taisykles, taikytinas šios kategorijos bylose, ir byloje esančią faktinę padėtį, galima daryti šią išvadą: 2009-01-01 dienai, kai, anot ieškovo atstovų, ieškovas tapo nemokus, ieškovas nebūtų galėjęs kreditoriams sumokėti 151 219 Lt skolų, nes šių skolų nebūtų turėjęs iš ko padengti. Šiuo metu bankroto byloje yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų už 79 434,80 Lt, kurios taip pat, anot ieškovo atstovų, ieškovas nėra pajėgus patenkinti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad net ir 2009-01-01 dienai ieškovas nebūtų buvęs pajėgus patenkinti 79 434,80 Lt reikalavimų sumos, kuri Kauno apygardos teismo 2014-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-416-259/2014 buvo patvirtinta kaip kreditoriniai reikalavimai, todėl, net nepaisant to, kada šie visi kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai susiformavo (t.y. iki 2009 metų, ar po 2009 metų), reali žala 2012 metais bankroto bylos iškėlimu kreditoriams nebuvo padaryta, nes 79 434,80 Lt sumos apimtyje (į kurią patenka ir 2016 02 24 patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 8 159,20 Eur suma) kreditorių kreditoriniai reikalavimai vis tiek nebūtų buvę patenkinti ir 2009 metais ieškovui iškėlus bankroto bylą. Atsakovo atstovas mano, kad byloje nėra įrodyta padaryta reali žala, todėl ieškovo ieškinys nepagrįstas. Dėl ieškovo nurodytos žalos dydžio atsakovo atstovas nurodė, kad iš byloje esančio Kauno apskrities VMI 2010-04-27 sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo matyti, kad ieškovui 5854 Lt bauda buvo paskirta už tai, jog įmonė padarė mokestinius pažeidimus, t.y. tinkamai nedeklaravo atitinkamos PVM sumos. Taigi, kaip matyti, VMI paskirtos 5854 Lt baudos atsiradimas neturi nieko bendro su neva ne laiku iškelta bankroto byla, baudos paskyrimo pagrindas - mokestinis pažeidimas, o bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas, ir šie pagrindai vienas su kitu neturi nieko bendro. Priešingų duomenų, kad neva baudos paskyrimas būtų priežastiniu ryšiu susijęs su neva ne laiku iškelta bankroto byla, byloje nėra, todėl mano, kad VMI baudos paskyrimas teisiniu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su neva atsakovo neteisėtais veiksmais, t.y. bankroto bylos neiniciavimu laiku. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl nesavalaikio bankroto bylos inicijavimo žalos dydis kiekvienu atveju turi būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus, todėl vienais atvejais žalos dydis gali būti lygus patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, kitais atvejais - bankroto byloje nepatenkintų kreditorių kreditorinių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingas asmuo laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Šį teismų praktikoje suformuotą žalos dydžio nustatymo išaiškinimą atkartojo ir Kauno apygardos teismas 2015-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2606-601/2015, nagrinėdamas apeliacinėje teismo instancijoje šią bylą. Taigi, matyti, kad iš asmens kaip žala negali būti priteista daugiau negu yra teismo nutartimi patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma, o bankrutuojanti įmonė neturi pareigos sumokėti atitinkamam kreditoriui daugiau negu teismo nutartimi buvo patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma. Atsižvelgdamas į tai, atkreipė dėmesį, kad 2016-02-24 patikslintame ieškinyje nurodama kaip žalos suma VSDFV Kauno skyriui esanti 3168,58 Lt skola neturėtų būti laikoma žalos dalimi, nes Kauno apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi buvo patvirtintas ne tokio dydžio kreditorinis reikalavimas, o buvo patvirtintas mažesnis, t.y. 3167,58 Lt dydžio, reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2016-03-16 teismo posėdyje atsisakė dalies pareikšto reikalavimo, t.y. atsisakė kaip žalos sumą priteisti įmonei „Rotada" esančią 1922 Lt skolą (pastaba: reikalavimo teisės perleidimu UAB „Rotada" perėmė reikalavimą iš D. M. IĮ), todėl apie šio ieškinio dalyko dalį plačiau nepasisako. 2016-02-24 patikslintame ieškinyje nurodama kaip žalos suma įmonei „Autoarti" esantis 754,05 Lt skolų skirtumas neturėtų būti laikomas žalos dalimi, nes iš išnagrinėtos bylos duomenų taip ir liko neaišku, kada (iki ar po 2009 metų) ir kokiu pagrindu ši suma susiformavo. Ieškovo 2016-04-06 prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo ir su juo pateiktuose dokumentuose šio skirtumo susiformavimas taip pat nėra atskleistas ir pagrįstas, t.y. ne tik neaišku, kokiu pagrindu skirtumas yra susiformavęs, bet ir neaišku, kada (laiko prasme) šis skirtumas susiformavo. 2016-02-24 patikslintame ieškinyje nurodama kaip žalos suma įmonei „Saurida" esanti 6455,41 Lt skolų dalis neturėtų būti laikomas žalos dalimi, nes iš bylos duomenų taip ir liko neaišku, kada (iki ar po 2009 metų) ir kokiu pagrindu ši suma susiformavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovo kartu su 2016-04-06 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateiktos UAB „Saurida" 2010-08-16 lentelės „Įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimas UAB „Viritra" iki 2010 08 16 (imtinai) pagal 2006 10 24 sutartį Nr. 264" matyti, jog skolos susiformavo iki 2009 metų, t.y. dar 2007 metais. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti 6455,41 Lt skolos dalis neturėtų būti laikoma žalos dalimi, nes pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad ši suma susiformavo po 2009 metų; priešingai, - galima daryti išvadą, kad 6455,41 Lt skola susiformavo iki 2009 metų. Kitokių duomenų byloje nėra. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors, anot ieškovo, atsakovas esą pavėlavo pateikti pareiškimą dėl BUAB „Viritra" bankroto bylos iškėlimo, tačiau, jeigu teismas netgi taip ir spręstų, tai buvo padaryta ne tyčios forma, o dėl neatsargumo, tuo tarpu esami BUAB „Viritra" kreditoriai, turėdami ginti savo interesus, teismui tokio pareiškimo pateikimo savo laiku net neiniciavo, nors neapmokėtos skolos egzistavo. Tai buvo padaryta tik 2012 metų pirmojoje pusėje. Taigi, kreditoriai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme jiems nustatyta teise iki 2012 metų nepasinaudojo, o kai šia teise buvo pasinaudota, tai tokį pareiškimą pateikė tik vienas iš ieškovo kreditorių, kiti kreditoriai taip ir nieko nedarė, kad apsaugotų savo turtines, teises (Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. B2-1698-259/2012). Mano, kad šioje situacijoje dėl nesavalaikio BUAB „Viritra" bankroto bylos iniciavimo yra pačių kreditorių kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu, nes beveik 3,5 metų (skaičiuojant pagal ieškovo įrodinėjamą nemokumo momentą) kreditoriai nieko nedarė, bankroto bylos net neiniciavo, siekdami apsaugoti savo interesus. Jeigu kreditoriai būtų savo laiku iniciavę tokią bankroto bylą, tai tariamos žalos, kokią nurodo ieškovas, ir, jeigu daryti prielaidą, kad žala pagrįsta, nebūtų buvę. Be to, vertintina tai, kad atsakovas augina tris mažamečius vaikus (V. K., gimusį 2011-07-13, R. K., gimusį 2013-03-23 d., ir M. K., gimusią 2016-03-30), o jo žmona K. K. šiuo metu nedirba, nes yra vaikų priežiūros atostogose. Taigi, atsakovas iš savo uždarbio privalo išlaikyti daugiavaikę šeimą. Įvertinus tai, mano, jog galima teigti, kad atsakovas ir jo šeima, kuri priklauso tik nuo atsakovo, yra socialiai pažeidžiami, o neva padarytos žalos priteisimas iš atsakovo lemtų nepriimtas ir sunkias pasekmes jo šeimai ir mažamečiams vaikams. Atsakovo atatsovas taip pat nurodė, kad atsakovas ieškovo finansinę padėtį gelbėjo savo asmeninėmis lėšomis (įmonei yra paskolinęs net 30 500 litų, neskaičiuojant priskaičiuotų 4199,26 Lt dydžio palūkanų), o buvusio BUAB „Viritra" kreditoriaus UAB „DnB NORD lizingas" (dabar - AB DnB NORD bankas) 34 875,07 Lt dydžio finansinį reikalavimą taip pat padengė iš savo asmeninių lėšų, jau net nevertinant to fakto, kad atsakovui nuo 2009-12-31 iki 2012-06-25, t.y. iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovas nemokėjo jam priklausiusio darbo užmokesčio. Be to, ieškovas yra likęs skolingas atsakovui ir 13 423,03 Lt sumą, kurią atsakovas yra sumokėjęs už ieškovą ieškovo interesais ir ieškovo kreditoriams. Visų šių piniginių lėšų atsakovas iš BUAB „Viritra" taip ir neatgavo. Taigi, atsakovas yra nukentėjęs iš viso net 24 037,70 Eur / 82 997,36 Lt suma. Minėtoji atsakovo iš savo asmeninių lėšų ieškovo ir jo kreditorių naudai bei interesais sumokėta 24 037,70 Eur (82 997,36 Lt) suma, kurios iš ieškovo atsakovas kreditoriniu reikalavimu neprašė ir neprašo grąžinti (nors tokią teisę turi), pagrindžia, kad savo esme šiai dienai atsakovas ieškovo prašomą priteisti žalos sumą yra atlyginęs, sumokėdamas ieškovui ir už jį beveik net trigubai daugiau nei ieškovo yra prašoma priteisti žalos suma. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1035/2012 atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog įmonės vadovas, kuris kartu buvo ir akcininkas, iš savo asmeninių lėšų įnešinėdavo pinigus į įmonę, privalo būti įvertinta, sprendžiant atsakomybės klausimą. Todėl, manyčiau, kad į nurodomą faktą taip pat turėtų būti atsižvelgta ir minima suma turėtų būti mažintina neva padarytos žalos suma. Taigi, mano, kad išdėstyti faktai ir aplinkybės dėl priteistinos žalos mažinimo, ypač esant ir pačių kreditorių dideliam neatsargumui dėl ieškovo nurodomos tariamos žalos atsiradimo, teismo turėtų būti įvertinti ir teismo prašo ieškovo reikalavimą atlyginti žalą atmesti arba priteistinos žalos dydį sumažinti, jeigu vienokia ar kitokia žala būtų nustatyta ir jeigu būtų sprendžiama, kad šią žalą padarė atsakovas. Atsakovo atstovas prašo priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti išmokamos iš ieškovo BUAB „ Viritra " administravimui skirtų lėšų.

12Atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

15Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime, priimtame šioje civilinėje byloje, nurodė ir teismas su tuo sutinka, kad bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

16CK 2.82 str. 2 ir 3 d. reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 str. 1–6 d. įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 str. 7 d. įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 str. 1 d. juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

17Pagal ginčui aktualios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) redakcijos 37 str. 6 d. bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal nagrinėjamos ABĮ redakcijos 37 str. 6 d. 1 p. bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

18Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę–komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Plėtojant šią teismų praktiką, buvo pažymėta, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir UAB „MG B. I.“ v. V.G. ir E.R., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

19Vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

20Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t.y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

21Pagal ĮBĮ 8 str. 1 d. įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p. (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t.y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.

22Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 str. 8 d. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t.t.

23Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta:

24- pagal kreditorės UAB „Rotada“ pareiškimą Kauno apygardos teismas 2012-06-25 nutartimi (bylos Nr. B2-1698-259/2012) iškėlė bankroto bylą UAB „Viritra“, į.k. 300582404, buveinės adresas Kaišiadorių r. sav., Stasiūnų k. Miško g. 12, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“, į.k. 281613080, registracijos adresas Žaizdrių k., Trakų r. sav. Ta pačia nutartimi UAB „Viritra“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Pagal UAB „Viritra“ steigimo sutartį atsakovas V. K. nuo 2006-07-01 iki 2012-07-05, t.y. iki nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, buvo įmonės vadovas (t. 1, b.l. 8-9);

25- Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas BUAB „Viritra“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas: VMI prie LR Finansų ministerijos – 26488,51 Lt, VSDFV Kauno skyrius – 3167,58 Lt, UAB „Rotada“ – 1922,00 Lt, UAB „Creditreform Lietuva“ – 18775,46 Lt, UAB „Omnitel“ – 1051,23 Lt, UAB „Autoarti“ – 2954,17 Lt, UAB „Agrošaka“ – 1083,00 Lt, UAB „Saurida“ – 12450,13 Lt, UAB „Teledema“ – 2274,00 Lt, „BTA I. C.“ SE filialas Lietuvoje – 3304,06 Lt (t. 1, b.l. 10);

26- iš UAB „Viritra“ 2008-12-31, 2009-12-31, 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-07-05 balansų, 2008-12-31, 2009-12-31, 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-07--05 pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas buvo – 300154,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 244823,00 Lt, nuostolis – 165183,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2009-01-01 – 200912-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 131787,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 191366,00 Lt, nuostolis – 72307,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21393,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 11499,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21264,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199952,00 Lt, nuostolis – 1360,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas; 2012-01-01 – 2012-07-05 laikotarpiu bendrovės turtas siekė – 21265,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 199951,00 Lt, pelnas – 1,00 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas (t. 1, b.l. 11-31);

27- iš BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ 2014-03-19 išvados dėl galimybės išieškoti žalą iš UAB „Viritra“ vadovo (akcininkų) dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą nustačius, kad įmonė buvo nemoki, matyti, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo B. V., vykdydamas 2013-03-19 įmonės kreditorių nurodymus, atliko UAB „Viritra“ gautų dokumentų vertinimą nuo 2007-07-01 iki 2012-07-05 nustatant galimus tyčinio bankroto požymius, savalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žalos kreditoriams išieškojimo ir nustatė, jog įmonės vadovas V. K. padarė 73470,14 Lt žalos, todėl dėl šios žalos sumos ir 25000,00 Lt susidariusių administravimo išlaidų išieškojimo tikslinga pateikti pretenziją V. K. arba kreiptis į teismą dėl žalos ir išlaidų priteisimo, nukreipiant išieškojimą į asmens turtą (t. 1, b.l. 32-33);

28- iš BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ 2014-03-27 pretenzija dėl piniginių lėšų grąžinimo, kuri buvo pateikta V. K. atstovui advokatui S. P., matyti, kad bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, reikalavo ne vėliau negu iki 2014-04-09 grąžinti 73470,14 Lt žalą (t. 1, b.l. 34-36);

29- iš V. K. 2014-04-09 pranešimo (atsakymo į BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus gautą pretenziją) matyti, kad V. K. su bankroto administratoriaus pretenzija nesutiko dėl tikslių BUAB „Viritra“ finansinių duomenų nebuvimo, tačiau tuo pačiu neatsisakė spręsti žalos atlyginimo klausimo taikaus susitarimo keliu (t. 1, b.l. 37);

30- iš 2012-08-16, 2012-10-01, 2012-11-30, 2012-12-03, 2013-01-14 BUAB „Viritra“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad UAB Viritra“ direktorius V. K. perdavė, o bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ įgaliotas asmuo B. V. priėmė UAB „Viritra“ dokumentus ir turtą (t. 1, b.l. 54-65);

31- iš UAB „Viritra“ kasos pajamų orderių matyti, kad V. K. įnešinėjo pinigus įvairiomis sumomis į kasą pagal paskolos sutartis: 2007-11-07 VIR 2007/02 – 1000 Lt, VIR 2007/01 – 2000 Lt, 2007-11-13 VIR 2007/03 – 2000 Lt, VIR2007/04 – 1500 Lt, VIR2007/05 – 583,90 Lt, 2007-11-14 VIR2007/06 – 2000 Lt, VIR2007/07 – 2000 Lt, VIR2007/08 – 2000 Lt, 2008-07-22 VIR2008/09 – 2000 Lt, 2009-03-24 VIR2009/10 – 1000 Lt, 2009-03-31 VIR2009/11 – 1000 Lt, 2009-04-14 VIR2009/15 – 1500 Lt, VIR2009/14 – 2000 Lt, VIR2009/13 - 2000 Lt, VIR2009/12 – 2000 Lt (t. 1, b.l. 64-78);

32- UAB „SKS auditas“ 2014-05-30 pažymoje nurodyta, jog nuo 2009-12-31 UAB „Viritra“ direktoriui V. K. nebuvo priskaitomas ir išmokamas darbo užmokestis (t. 1, b.l. 79);

33- Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-10 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2257-129/2010 konstatuota, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ ieškinys ir iš atsakovų UAB „Viritra“ ir V. K. solidariai priteistas 34875,07 Lt įsiskolinimas, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3466 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir iš V. K. pateikto antstolės M. L. 2014-02-03 patvarkymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo nustatyta, kad ieškovui visa skola išieškota ir vykdomoji byla Nr. 0007/10/02284 užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas Vilniaus m. apylinkės teismui, todėl minėta nutartimi panaikintos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-04 taikytos laikinosio apsaugos priemonės – atsakovų UAB „Viritra“ ir V. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kito ilgalaikio materialaus turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis 34875,07 Lt sumos areštas (t. 1, b.l. 80-81, 151-152);

34- UAB „SKS auditas“ 2014-08-01 pažymoje nurodyti 2009-01-01 BUAB „Viritra“ įsipareigojimai kreditoriams, patvirtintiems Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi, bendra jų suma – 51867,56 Lt (t. 1, b.l. 109);

35- UAB „SKS auditas“ 2014-05-30 pažymoje nurodyta, jog direktorius ir savininkas V. K. įmonei yra paskolinęs 30500 Lt, taip pat yra susidariusi 4199,26 Lt palūkanų suma, kuri nebuvo grąžinta (t. 1, b.l. 110-111);

36- iš gimimo liudijimų AA Nr. 899146, AA Nr. 763954 matyti, kad V. K. su sutuoktine K. K. turi du mažamečius vaikus – R. K., gim. 2013-03-23, ir V. K., gim. 2011-07-13 (t. 1, b.l. 107-108), iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-07-29 pažymos matyti, kad K. K. 2014-04-01 – 2014-07-29 laikotarpiu dirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose ir nurodytu laikotarpiu iš viso yra gavusi 5562,75 Lt draudžiamųjų pajamų, o V. K. pagal UAB „Clemence Richard“ 2014-08-01 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2014-05 – 2014-07 laikotarpiu iš viso yra gavęs 6228,38 Lt (t. 1, b.l. 112-113);

37- 2014-08-14 BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus duomenimis, 2012-07-05 ieškovas turėjo skolininkų, kurių bendra įsiskolinimu suma buvo 21254,82 Lt (t. 1, b.l. 145-146), įmonės skolininkės – UAB „Eurokėlos logistika“, R. G. transporto paslaugų firma, UAB „Transporto galerija“, UAB „Vakarų transportas“ buvo likviduotos 2008-2011 m. laikotarpiu, UAB „LT Logistics“ 2009-04-02 iškelta bankroto byla (t. 1, b.l. 136-140); iš 2013-02-19 antstolio D. J. rašte nurodyta, kad areštuotos ieškovo sąskaitos bankuose, kasa, automobilis bei lėšos pas trečiuosius asmenis, iš pridedamo vykdyti bylų sąrašo matyti, jog jos grąžintos antstoliui su turto neradimo aktu (t. 1, b.l. 142-144);

38- UAB „SKS auditas“ 2014-08-13 pažymoje nurodyta, jog 2009-01-01 BUAB „Viritra“ turėjo įsipareigojimus kreditoriams, patvirtintiems Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi, iš viso 33914,12 Lt sumai (t. 1, b.l. 150);

39- iš antstolės B. Č. 2014-07-01 rašto Nr. S-1346 dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolė vykdė vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš UAB „Viritra“ ir taikė atitinkamas poveikio priemones (t. 2, b.l. 9-12); iš antstolio D. J. 2008-09-24 reiaklavimo dėl duomenų pateikimo ir piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą matyti, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro vykdomasis dokumentas dėl 29147,10 Lt skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Euler hermes servines Lietuva“, nurodyta kad suma su vykdymo išlaidomis – 3427,58 Lt, sudaro 32575,68 Lt (t. 2, b.l. 15);

40- iš UAB „Viritra“ kasos išlaidų orderių matyti, kad 2008-10-05 Ferriston AG avanso grąžinimas – 2762,24 Lt, V. K. mokėjimai pagal avanso apyskaitą: 2008-12-30 – 32801,60 Lt, 2009-01-31 – 22788,48 Lt, 2009-03-01 – 33813,27 Lt (t. 2, b.l. 13-14);

41- iš Kauno apskrities VMI 2015-04-17 rašto matyti, kad ji išnagrinėjo BUAB „Viritra“ administratoriaus prašymą ir nurodė, kad UAB „Viritra“ deklaracijas teikė nuo 2006-09-27 iki 2010-01-03; 2007-11-22 buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų; mokestinis patikrinimas atliktas 2010-03-16 už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-01-31 (t. 3, b.l. 9, 10-28);

42- UAB „SKS auditas“ 2015-01-14 pažymoje nurodyta, jog BUAB „Viritra“ buvusiam direktoriui V. K. sumokėta: pagal BUAB „Viritra“ 2008-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 143-1 - 32801,60 Lt, 2009-01-30 kasos išlaidų orderį Nr. 147-1 - 22788,48 Lt ir 2009-03-01 kasos išlaidų orderį – 33813,27 Lt, iš viso išmokėtos piniginės lėšos, kurių bendra suma – 89403,35 Lt ir jos buvo išmokėtos pagal avanso apyskaitas; nurodyta kada, pagal kokius dokumentus ir kokiomis sumomis V. K. iš savo asmeninių lėšų už UAB „Viritra“ yra sumokėjęs bei kada jo patirtos išaidos jam buvo grąžintos (t. 3, b.l. 32-38);

43- iš 2012-08-03 sutarties Nr. 12/08/03, sudarytos tarp V. K. ir UAB „SKS auditas“ matyti, kad šia sutartimi šalys susitarė, jog UAB „SKS auditas“ įsipareigojo peržiūrėti užsakovo V. K. įmonės UAB „Viritra“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, remiantis LR galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais 2007-2012 m. laikotarpį, taip pat parengti buhalterinės apskaitos dokumentus jų perdavimui bankroto administratoriui (t. 3, b.l. 39-42).

44Kauno apygardos teismas 2015-03-25 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, konstatavo, kad ieškovės bendrovė nuo 2009 m. pradžios faktiškai jau buvo nemoki, ką patvirtina ir 2008-12-31 finansinės atskaitomybės duomenys (t. 1, b. l. 28–31), ir kad bankroto byla šiai bendrovei buvo iškelta tik Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi pagal kreditoriaus paduotą pareiškimą (t. 1, b. l. 8–9). Tokiu būdu neginčijama aplinkybė, jog atsakovas, kaip šios bendrovės vadovas, nevykdė įstatyme (ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje) numatytos pareigos įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), t. y. bendrovei tapus nemokia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl dėl šių veiksmų atsiradus žalai vadovas privalo ją atlyginti ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ginčas byloje kilo dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp nustatytos žalos ir nurodytų neteisėtų vadovo veiksmų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2009 m. pradžios, kai pagal 2008-12-31 finansinės atskaitomybės duomenis jau tapo aišku, kad įmonė yra faktiškai nemoki, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų atlikimo momentas turėtų būti nustatytas konkrečia finansinės atskaitomybės sudarymo data, suteikusia galimybę atsakovui sužinoti apie įmonės nemokumą leidžiančias konstatuoti aplinkybes. Nustačius šį momentą reikia nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo iš karto po sąlygų iškelti bankroto bylą atsiradimo ir kokie pradelsti finansiniai įsipareigojimai buvo tuomet, kai Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Virita“. Tik nustačius šių dydžių skirtumą bus galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius įmonė patyrė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustačius nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.

45Kauno apygardos teismas 2015-12-23 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, konstatavo, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, įmonės turto (300 154 Lt) ir įsipareigojimų (451 373 Lt) santykis buvo neigiamas, t. y. -151 219 Lt, o pagal 2012 m. liepos 5 d. įmonės balansą, įmonės turto (21 265 Lt) ir įsipareigojimų (234 650 Lt) santykis buvo neigiamas ir padidėjęs, t. y. -213 385 Lt. Taigi, įsiskolinimai, kurie viršijo įmonės turtą, padidėjo 62 166 Lt, o ne sumažėjo.

46Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp vadovo V. K. neteisėtų veiksmų, jam savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.

47Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės skola (1869,62 Eur (6455,41 Lt)) kreditoriui UAB “Saurida” susidarė ieškovei laiku neapmokėjus įsiskolinimų pagal 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RID-0048124 ir 2007-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RID 0050075 (t. 4, b.l. 47-48) ir Mažeikių rajono apylinkės teismui 2010-08-24 priėmus įsakymą (civilinėje byloje Nr. L2-2566-785/2010) dėl 5994,73 Lt skolos, 5971,40 Lt delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų ir 90,00 Lt žyminio mokesčio, 484,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB “Viritra” kreditoriaus naudai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skola kreditoriui UAB “Saurida” susidarė dar 2007 metais, bei į Kauno apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi konstatuotą aplinkybę, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, įmonės turto (300 154 Lt) ir įsipareigojimų (451 373 Lt) santykis buvo neigiamas, t. y. -151 219 Lt, darytina išvada, kad ieškovė, net ir atsakovui tinkamai ir laiku – 2009-01-01 įgyvendinus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, būtų privalėjusi sumokėti kreditoriui skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, išskyrus – 90,00 Lt žyminį mokestį ir 647,43 Lt delspinigius (3237,15 Lt : 180 dienų x 36 dienų, t. 4, b.l. 47-48) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 (delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki 2009-02-05). Todėl laikytina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 213,57 Eur (737,43 Lt) žala.

48Ieškovės skola (218,39 Eur (754,05 Lt)) kreditoriui UAB “Autoarti” susidarė ieškovei neapmokėjus 2008-11-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. AA01094 (t. 4, b.l. 45-46) ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismui 2009-10-14 priėmus sprendimą už akių (civilinėje byloje Nr. 2-1349-787/2009) dėl 2200,12 Lt skolos, 90,05 Lt palūkanų, 69,00 Lt žyminio mokesčio ir 595,00 Lt išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo iš ieškovės kreditoriaus naudai. Kaip ir aukščiau aptartu kreditoriaus UAB “Saurida” atveju, teismas laiko, kad atsakovo neteisėtais veiksmais savalaikiai nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, buvo padaryta žala, kurią sudaro 19,98 Eur (69,00 Lt) žyminio mokesčio ir kurio mokėjimo ieškovė būtų išvengusi atsakovui tinkamai įgyvendinus savo, kaip vadovo, pareigą.

49Ieškovės skola (1727,48 Eur (5964,66 Lt)) kreditoriui UAB “Remil” susidarė 2009-04-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. REM – 91994 ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-08-18 įsakymo pagrindu (t. 4, b.l. 65-66), todėl laikytina įrodyta, susidariusi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iškėlimo.

50Ieškovės skola (313,66 Eur (1083 Lt)) kreditoriui UAB “Agrošaka” susidarė 2009-05-06 PVM sąskaitos faktūros Nr. 001202 ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimo pagrindu (t. 4, b.l. 67-68), todėl laikytina įrodyta, susidariusi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iškėlimo.

51Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 4, b.l. 36-44) patvirtina, kad ieškovės skola (304,00 Eur (1051,23 Lt)) kreditoriui UAB “Omnitel” susidarė po 2009-01-01, todėl laikytina įrodytu, kad ši skola susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iškėlimo.

52Ieškovės skolą VSDFV sudaro 916,02 Eur (3167,58 Lt), laikytina įrodytu, kad ši skola susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iškėlimo.

53Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 4, b.l. 44) patvirtina, kad ieškovės skola (658,60 Eur (2274,00 Lt)) kreditoriui UAB “Teledema” susidarė po 2009-01-01, todėl laikytina įrodytu, kad ši skola susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nesikreipiant 2009-01-01 dėl bankroto bylos UAB “Viritra” iškėlimo.

54Reikalavimo dėl 556,64 Eur (1922 Lt ) žalos, padarytos kreditoriui UAB “Rotada” ieškovės atstovai teismo posėdžio metu atsisakė, ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

55Ieškovė taip pat nurodė, kad kreditorius VĮ „Turto bankas" perėmė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinj reikalavimą, kuris susideda iš pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių už pridėtinės vertės mokestį ir baudos už mokestinių prievolių nevykdymą. Ieškovės teigimu, iš atsakovo ieškovei priteistiną žalą sudaro ir VMI ieškovei paskirta 5854 Lt bauda ir 1567,34 Lt delspinigių, nes tuo atveju, jeigu bendrovei būtų laiku iškelta bankroto byla, lizingo sutartis nebūtų nutraukta vienašališkai, bet būtų pasibaigusi, todėl nebūtų buvę pagrindo patikslinti PVM deklaracijas ir atitinkamai VMI nebūtų pradėjusi mokestinio patikrinimo dėl patikslinimo fakto, ko pagrindu dėl to, kad laiku nebuvo patikslintos deklaracijos ir nebuvo apskaičiuotas mokėtinas PVM, ir buvo paskirta bendrovei bauda. Teismas sut tokiu ieškovės argumentu nesutinka ir pritaria atsakovo išsakytai pozicijai, kad iš Kauno apskrities VMI 2010-04-27 sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo matyti, kad bauda ieškovei buvo paskirta už tai, kad įmonė padarė mokestinius pažeidimus, tai yra, tinkamai nedeklaravo atitinkamos PVM sumos. 2015-05-27 VMI raštas dėl informacijos pateikimo taip pat nepatvirtina, kad baudos paskyrimas yra susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais, kuomet jis savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

56Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

57Esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartai argumentacijai teismas laiko įrodytu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam 2009-01-01 nesikreipiant dėl bankroto bylos ieškovei UAB „Viritra“ iškėlimo, ieškovei buvo padaryta 4155,15 Eur (14346,90 Lt) žala (737,43 Lt skola kreditoriui UAB „Saurida“, 69,00 Lt skola kreditoriui UAB „Autoarti“, 5964,66 Lt skola kreditoriui UAB „Remil“, 1083 Lt skola kreditoriui UAB „Agrošaka“, 1051,23 Lt skola kreditoriui UAB „Omnitel“ 3167,58 Lt skola VSDFV, 2274,00 Lt skola kreditoriui UAB „Teledema“).

58Atsakovas prašo priteistinos žalos dydį sumažinti, nes žalos priteisimas visa apimtimi lemtų sunkias ir nepriimtinas pasekmes jo šeimai ir mažamečiams vaikams, be to, atsakovas, gelbėdamas įmonės finansinę padėtų, į įmonę investavo savo asmenines lėšas, nuo 2009-12-31 iki 2012-06-25 pats atsakovas negavo iš įmonės atlyginimo, iš viso yra nukentėjęs 24037,70 Eur (82997,36 Lt suma).

59CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

60Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo šeimos sunkios turtinės padėties, taip pat aplinkybes, jog atsakovas asmeninėmis lėšomis yra prisidėjęs prie bendrovės finansinės būklės gerinimo, kas laikytina įrodytu atsakovo atstovo paaiškinimu, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėję kreditoriai yra juridiniai asmenys, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydį mažina iki 2000 Eur.

61Kiti šalių argumentai ir pateikti įrodymai sprendimo priėmimui įtakos neturi.

62Pradiniu ieškiniu ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 21278,42 Eur žalos atlyginimo, 2016-03-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovai atsisakė ieškinio dalyje dėl 556,64 Eur žalos atlyginimo, 2016-05-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovai atsisakė ieškinio dalyje dėl 13119,17 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio (CPK 42 str.1 d.). Ieškovės atsisakymas savo reikalavimo dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, todėl ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismas

Nutarė

64priimti ieškovės BUAB „Viritra“ ieškinio dalies dėl 13675,81 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. K. atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

65Ieškinį tenkinti iš dalies.

66Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei bankrutuojančiai UAB „Viritra“ (j.a.k. 300582404) 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) žalos atlyginimo.

67Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

68Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,... 2. sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto... 4. nedalyvaujat atsakovui V. K., trečiajam asmeniui R. K.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB... 6. ieškovė BUAB „Viritra“(toliau – bendrovė), atstovaujama bankroto... 7. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodė, kad byloje ginčo, jog... 8. Ieškovė nurodė, kad kreditorius VĮ „Turto bankas" perėmė kreditoriaus... 9. Ieškovės BUAB „Viritra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB... 10. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 44-53) bei jo atstovui... 11. Atsakovo V. K. atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad... 12. Atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 15. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime,... 16. CK 2.82 str. 2 ir 3 d. reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti... 17. Pagal ginčui aktualios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo... 18. Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus)... 19. Vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei... 20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 21. Pagal ĮBĮ 8 str. 1 d. įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi... 22. Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas... 23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta:... 24. - pagal kreditorės UAB „Rotada“ pareiškimą Kauno apygardos teismas... 25. - Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas... 26. - iš UAB „Viritra“ 2008-12-31, 2009-12-31, 2010-12-31, 2011-12-31,... 27. - iš BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“... 28. - iš BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“... 29. - iš V. K. 2014-04-09 pranešimo (atsakymo į BUAB „Viritra“ bankroto... 30. - iš 2012-08-16, 2012-10-01, 2012-11-30, 2012-12-03, 2013-01-14 BUAB... 31. - iš UAB „Viritra“ kasos pajamų orderių matyti, kad V. K. įnešinėjo... 32. - UAB „SKS auditas“ 2014-05-30 pažymoje nurodyta, jog nuo 2009-12-31 UAB... 33. - Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-10 įsiteisėjusioje nutartyje... 34. - UAB „SKS auditas“ 2014-08-01 pažymoje nurodyti 2009-01-01 BUAB... 35. - UAB „SKS auditas“ 2014-05-30 pažymoje nurodyta, jog direktorius ir... 36. - iš gimimo liudijimų AA Nr. 899146, AA Nr. 763954 matyti, kad V. K. su... 37. - 2014-08-14 BUAB „Viritra“ bankroto administratoriaus duomenimis,... 38. - UAB „SKS auditas“ 2014-08-13 pažymoje nurodyta, jog 2009-01-01 BUAB... 39. - iš antstolės B. Č. 2014-07-01 rašto Nr. S-1346 dėl informacijos... 40. - iš UAB „Viritra“ kasos išlaidų orderių matyti, kad 2008-10-05... 41. - iš Kauno apskrities VMI 2015-04-17 rašto matyti, kad ji išnagrinėjo BUAB... 42. - UAB „SKS auditas“ 2015-01-14 pažymoje nurodyta, jog BUAB „Viritra“... 43. - iš 2012-08-03 sutarties Nr. 12/08/03, sudarytos tarp V. K. ir UAB „SKS... 44. Kauno apygardos teismas 2015-03-25 nutartimi, priimta šioje civilinėje... 45. Kauno apygardos teismas 2015-12-23 nutartimi, priimta šioje civilinėje... 46. Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp vadovo V. K. neteisėtų... 47. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės skola... 48. Ieškovės skola (218,39 Eur (754,05 Lt)) kreditoriui UAB “Autoarti”... 49. Ieškovės skola (1727,48 Eur (5964,66 Lt)) kreditoriui UAB “Remil”... 50. Ieškovės skola (313,66 Eur (1083 Lt)) kreditoriui UAB “Agrošaka”... 51. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 4, b.l. 36-44) patvirtina, kad... 52. Ieškovės skolą VSDFV sudaro 916,02 Eur (3167,58 Lt), laikytina įrodytu, kad... 53. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 4, b.l. 44) patvirtina, kad... 54. Reikalavimo dėl 556,64 Eur (1922 Lt ) žalos, padarytos kreditoriui UAB... 55. Ieškovė taip pat nurodė, kad kreditorius VĮ „Turto bankas" perėmė... 56. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų... 57. Esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartai argumentacijai teismas laiko... 58. Atsakovas prašo priteistinos žalos dydį sumažinti, nes žalos priteisimas... 59. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, atsižvelgdamas... 60. Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo šeimos sunkios turtinės... 61. Kiti šalių argumentai ir pateikti įrodymai sprendimo priėmimui įtakos... 62. Pradiniu ieškiniu ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 21278,42 Eur žalos... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismas... 64. priimti ieškovės BUAB „Viritra“ ieškinio dalies dėl 13675,81 Eur žalos... 65. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 66. Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei bankrutuojančiai UAB „Viritra“... 67. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 68. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...