Byla e2A-348-340/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių E. Š. ir UAV „Revolta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovėms UAB „Revolta“ ir E. Š. dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių solidariai 2 421,37 Eur skolos, 132,18 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Corpus A“ 2012-03-08 su Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), bendrija sudarė Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 212045, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti bendrijai ar savininkams, kuriems priklauso patalpos pastate, paslaugas, o bendrija ar savininkas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti vadovaujantis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovei žinoma, kad ieškovės administruojamame pagal sutartį pastate, ( - ), esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), priklauso atsakovei E. Š.. Nors ji nėra susiejusi savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju negyvenamųjų patalpų name savininkas yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Taigi atsakovei tenka prievolė apmokėti už jai nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovė pažymi, kad už paslaugas ieškovei dalimis mokėdavo tiek uždaroji akcinė bendrovė „Revolta“, tiek patalpų savininkė E. Š.. Kadangi atsakovas UAB „Revolta" faktiškai naudojasi Negyvenamosiomis patalpomis, todėl ieškovei buvo nurodyta visas PVM sąskaitas-faktūras ir mokamuosius pranešimus siųsti UAB „Revolta", tačiau atsakovas UAB „Revolta" į juos nereaguoja ir susidarė skola. Laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-11-30 ieškovė suteikė atsakovėms paslaugų ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras serija PUV Nr. 110846, 112915, 113153, 117286, 119446, 121977, 124007, 126502, 128775, 131399, 133847, 137002, 139621, 142188 su mokamaisiais pranešimais, detalizuojančiais ieškovės atliktas paslaugas, iš viso 2 698,63 EUR sumai, atsakovė UAB „Revolta" dalį PVM sąskaitos faktūros serija PUV-110846 apmokėjo (apmokėta sąskaitos dalis- 144,81 EUR), tačiau likusios 2553,55 EUR skolos dalies UAB „Revolta" neapmoka. Ieškovė nurodė, kad už Negyvenamosioms patalpoms tenkančio bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir dėl šių paslaugų atlikimo susidariusią atsakovų skolą nuo 2012-05-31 iki 2013-10-31 taip pat buvo pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl skolos priteisimo iš atsakovių. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5816-808/2014 buvo sudaryta 2014-01-30 taikos sutartis ir atsakovės E. Š. ir UAB „Revolta" apmokėjo susidariusį įsiskolinimą už ieškovės suteiktas paslaugas. Ieškovė pažymėjo, kad sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus ir suteikė atsakovėms paslaugų pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, dėl kurių kokybės atsakovės nereiškė pretenzijų, jas priėmė, tačiau vengia atsiskaityti su ieškove.
  2. Atsakovė E. Š. pateiktame atsiliepime su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovės reikalauti priteisti skolą. Pažymėjo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo priimami visų to daugiabučio namo savininkų balsų dauguma. Atsakovė pažymėjo, kad bendrijos susirinkime dalyvavo tik tie asmenys, kurie naudojasi laiptine, tenkinančia ne viso pastato, o tik jų ir jų klientų poreikius, patenkant į patalpas. Nurodė, kad dėl sutarties sudarymo su ieškove iš 18 bendrijos narių dalyvavo tik 9 asmenys, iš kurių vienas buvo bendrijos pirmininkas ir du asmenys įgalioti bendrijos pirmininko. Teigė, kad nebuvo informuota apie bendrijos narių 2012-01-05 d. susirinkimo Nr. 2 sušaukimą bei apie priimtą sprendimą, nebuvo kviesta ir nebuvo pranešta apie sprendimų priėmimą.
  3. Atsakovė UAB „Revolta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2012-03-08 tarp ieškovės UAB „Corpus A“ ir trečiojo asmens Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) bendrijos sudaryta bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis yra laikytina niekine. Pažymėjo, kad apie tokios sutarties sudarymą nebuvo informuoti visi patalpų, esančių ( - ), savininkai. Patalpų savininkai, nepriklausę Bendrijai, nebuvo informuoti apie susirinkimą bei balsavimą dėl administratoriaus paskyrimo. Už sutarties sudarymą balsavo tik 1/2 Bendrijos narių, kurie nesudarė pastato, esančio ( - ), patalpų savininkų balsų daugumos. Prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), bendriją, pripažinti jos dalyvavimą privalomu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Corpus A“ solidariai iš atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ 2421,37 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2421,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisė ieškovei UAB „Corpus A“ lygiomis dalimis iš atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ po 1 040,54 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei E. Š. iš ieškovės UAB „Corpus A“ 36,26 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ 11,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; likusioje dalyje ieškovės UAB „Corpus A“ ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, turi įstatyme nustatytą pareigą proporcingai prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo bei mokėti su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, išlaikymu ir/ar atnaujinimu susijusius mokesčius ir/ar rinkliavas, taip pat prisidėti prie kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui kaupimo. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė E. Š. nagrinėjamu atveju ir nėra Bendrijos narys, tačiau jai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui (bendraturčiui), o atsakovei UAB Revolta – kaip faktiniam patalpų naudotojui kyla solidari pareiga vykdyti Bendrijos valdymo organų sprendimus, susijusius su tokios nuosavybės išlaikymu, t.y. kyla solidari pareiga mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokėti tiesiogiai ieškovui – administratoriui, pagal jo pateikiamus mokėjimo pranešimus.
  3. Teismas nurodė, jog įrodymų, jog ieškovė ginčo laikotarpiu atsakovams tenkančius mokesčius apskaičiavo netinkamai ar pažeidžiant proporcingumo principą, byloje nepateikta. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė mokėti ieškovei mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo, t.y. daiktinės teisės (nuosavybės teisės turinio). Savo ruožtu prievolė mokėti sutartines netesybas kyla iš sutarties (prievolinės teisės), tačiau atsakovių ir ieškovės nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai nesieja, todėl ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių sutartines netesybas (delspinigius) teismas atmetė kaip nepagrįstą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindė šiais argumentais:
    1. Sprendimą teismas grindė tik vieninteliais įrodymais – PVM sąskaitomis-faktūromis ir jų mokamaisiais pranešimais. Sprendime teismas visiškai neįvertino ieškovės darbuotojo, pastatų priežiūros vadybininko rašto, kuriuo atsakovei buvo pranešta, jog paslaugos nėra teikiamos jai priklausančioms patalpoms. Taip pat buvo neįvertintos nuotraukos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-11-18 raštas Nr. 2R-3505, ieškovės 2015-10-27 raštas Nr. S-07/534-1, liudytojų parodymai, teismų procesiniai sprendimai;
    2. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovėms priklauso 16 arų žemės sklypas, todėl ieškovė neįrodė, kad tvarkė šią teritoriją su įvažiavimu į teritoriją, taip pat, kad tą darė teisėtai;
    3. Ieškovė per ginčo laikotarpį šilumos punkte turėjo fiksuoti duomenis 52 kartus, tačiau tokio operatyvių veiksmų žurnalo ieškovė į bylą nepateikė. Taip pat į bylą nėra pateikta jokio bendro naudojimo vartojančių elektros energiją elektros objektų aprašo. Be to, ieškovė nepateikė Bendrijos pirmininko darbo sutarties. Ieškovė, veikdama Bendrijos vardu, iniciavo civilinę bylą, pati už ją sumokėjo advokatui ir vėliau išrašė pati sau sąskaitas, pati nupirko lėšas ir išrašė sąskaitas patalpų savininkams.
  2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo bei administravimo paslaugų teikimo santykius. Apeliacinio skundo argumentai yra hipotetinio pobūdžio, paremti prielaidomis ir nesusiję su nagrinėjama byla. Aplinkybės, kad atsakovė nėra bendrijos narė, neturi jokios įtakos įstatymu nustatytai pareigai mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės turto valdymu. Pažymėjo, kad bendrijos sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, be to, atsakovės yra pripažinusios patalpų administravimo faktą teismo patvirtinta taikos sutartimi kitoje civilinėje byloje.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  2. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Byloje nustatyta, kad ( - ), esančių negyvenamųjų patalpų savininkai 2011-10-14 įsteigė negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), bendriją. Ieškovė UAB „Corpus A“ 2012-03-08 su negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilnius, bendrija sudarė Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 212045, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti bendrijai ar savininkams, kuriems priklauso patalpos pastate, paslaugas, o bendrija ar savininkas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti vadovaujantis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei E. Š. nuosavybės teise priklauso ( - ), esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ). Nurodytomis patalpomis faktiškai naudojasi atsakovė UAB „Revolta“. Ieškovė UAB „Corpus A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ solidariai 2 421,37 EUR skolos, 132,18 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-11-30 ieškovas suteikė atsakovėms paslaugų ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras serija PUV Nr. 110846, 112915, 113153, 117286, 119446, 121977, 124007, 126502, 128775, 131399, 133847, 137002, 139621, 142188 su mokamaisiais pranešimais, detalizuojančiais ieškovės atliktas paslaugas, iš viso 2 698,63 EUR sumai, atsakovė UAB „Revolta“ dalį PVM sąskaitos faktūros serija PUV-110846 apmokėjo (apmokėta sąskaitos dalis- 144,81 EUR), tačiau likusios 2553,55 EUR skolos dalies UAB „Revolta“ neapmoka.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Corpus A“ solidariai iš atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ 2421,37 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2421,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisė ieškovei UAB „Corpus A“ lygiomis dalimis iš atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ po 1 040,54 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei E. Š. iš ieškovės UAB „Corpus A“ 36,26 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ 11,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; likusioje dalyje ieškovės UAB „Corpus A“ ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad atsakovė E. Š., būdama bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, turi įstatyme nustatytą pareigą proporcingai prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo bei mokėti su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, išlaikymu ir/ar atnaujinimu susijusius mokesčius ir/ar rinkliavas, taip pat prisidėti prie kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui kaupimo. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė E. Š. nagrinėjamu atveju ir nėra Bendrijos narys, tačiau jai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui (bendraturčiui), o atsakovei UAB Revolta – kaip faktiniam patalpų naudotojui kyla solidari pareiga vykdyti Bendrijos valdymo organų sprendimus, susijusius su tokios nuosavybės išlaikymu, t.y. kyla solidari pareiga mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokėti tiesiogiai ieškovui – administratoriui, pagal jo pateikiamus mokėjimo pranešimus.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).
  6. Ginčydamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą, apeliantės nurodė, jog pirmos instancijos teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, t.y. neįvertino byloje esančio ieškovės darbuotojo, pastatų priežiūros vadybininko rašto, taip pat neįvertino nuotraukų, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-11-18 rašto Nr. 2R-3505, ieškovės 2015-10-27 rašto Nr. S-07/534-1, liudytojų parodymų, o savo sprendimą iš esmės grindė tik ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu skundo teiginiu.
  7. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės aktų nuostatomis (Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas), teismų praktika, į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, jog teismas sprendime nevertino liudytojų parodymų, pateiktų nuotraukų, taip pat sprendime nepasisakė dėl apeliančių apeliaciniame skunde nurodytų byloje esančių rašytinių įrodymų (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-11-18 rašto Nr. 2R-3505, ieškovės 2015-10-27 rašto Nr. S-07/534-1 ir kt.), tačiau minėtų rašytinių įrodymų neaptarimas sprendime per se nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas apskritai šių įrodymų nevertino, kadangi pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
  8. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantės iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl solidariosios atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ atsakomybės ieškovei. Apeliančių teigimu, ginčo patalpų savininkė yra tik atsakovė E. Š., todėl už ieškovės teikiamas administravimo ir kitas patalpas atsakovės negali atsakyti solidariai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliančių teiginiais.
  9. Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovei E. Š. nuosavybės teise priklauso ( - ) esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ). Vadinasi, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalimis atsakovei E. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - ), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
  10. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nutarties 17 punkte nurodytą prievolę ginčijamu sprendimu nepagrįstai priskyrė ne tik patalpų savininkei E. Š., bet ir ginčo patalpų nuomininkei UAB „Revolta“. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nors atsakovė E. Š. nagrinėjamu atveju ir nėra Bendrijos narė, tačiau jai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui (bendraturtei), o atsakovei UAB „Revolta“ – kaip faktiniam patalpų naudotojai kyla solidari pareiga vykdyti Bendrijos valdymo organų sprendimus, susijusius su tokios nuosavybės išlaikymu. Tokią poziciją pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog atsakovės E. Š. prašymu, ieškovė PVM sąskaitas-faktūras bei mokestinius pranešimus siuntė faktinei patalpų naudojai UAB „Revolta“, o dalį jų UAB „Revolta“ apmokėjo.
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.82 straipsnyje numatyta pareiga išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, yra išimtinai siejama su nuosavybės teise ir tenka tik gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkams. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ( - ), esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), priklauso tik atsakovei E. Š., o ne atsakovei UAB „Revolta“, ar abiems atsakovėms. Civilinio kodekso 6.2 straipsnyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė UAB „Revolta“ būtų sudariusi tam tikrus sandorius su ieškove UAB „Corpus A“, kurių pagrindu jai, kaip negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), faktinei valdytojai, būtų kilusi prievolė kartu su šių patalpų savininke E. Š. išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
  12. Dėl išdėstyto darytina išvada, jog ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovių E. Š. ir UAB „Revolta“ solidariąją atsakomybę, todėl sprendimas keistinas nurodant, kad CK 4.82 straipsnyje numatyta prievolė kyla išimtinai ginčo patalpų savininkei atsakovei E. Š., o ne patalpų nuomininkui.
  13. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovės iš esmės išdėstė nesutikimo motyvus dėl 1600 m2 teritorijos kietos dangos tvarkymo, dėl šildymo sistemos techninės priežiūros, dėl elektros energijos bendroms reikmėms bei elektros energijos nuostolių perdavimo sistemoje, dėl mokamuosiuose pranešimuose nurodytos paslaugos „Administravimas“, dėl bendro naudojimo objektų aprašo ir bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, dėl laiptų konstrukcijos priežiūros skirstant jas pagal priklausomybę bendrijai, dėl bendrijos pirmininko atlyginimo, atostoginių ir nedarbingumo, dėl buhalterinės apskaitos vedimo, dėl bendrijos papildomų darbų, kuriuo ieškovė nupirko, jos darbuotojai po 2013-10-14 išrašius bendrijos vardu bendrijos sąskaitas-faktūras, dėl papildomų darbų atlikimo pagal administravimo sutarties 4.4 punktą, dėl PVM sąskaitose-faktūrose ir mokamuosiuose pranešimuose nurodytų šiukšlių kiekių, dėl 2014-01-17 geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, dėl patalpų valymo, dėl niekinės administravimo sutarties. Akcentuotina, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi teismas pasiūlė ieškovei UAB „Corpus A“ pagrįsti savo atsikirtimą apeliaciniam skundui leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo, todėl teismas aukščiau paminėtus apeliacinio skundo argumentus vertina pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.
  14. Apeliaciniame skunde išreiškė nesutikimą dėl 1600 m2 teritorijos kietos dangos tvarkymo, teigdamos, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovėms priklausytų nurodyta teritorija, taip pat ieškovė nepateikė jokio žemės sklypo nuosavybės, panaudos, nuomos dokumento, kurio pagrindu ieškovė turėjo teisę disponuoti žemės sklypu – teritorija, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog tvarkė minėtą teritoriją.
  15. Kaip jau minėta, pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Patalpų savininkai, būdami kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ir kt.).
  16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog jai nuosavybės teise nepriklauso aukščiau paminėto ploto teritorija, tačiau manytina, jog „teritorijos tvarkymo“ sąvoka apima Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje minimą bendrojo naudojimo žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo pastatas, tvarkymą (aplinkos aplink namą tvarkymą, kiemo tvarkymą ir pan.), taip pat bendrųjų patalpų tvarkymą. Nors minėtas sklypas ir nepriklauso nuosavybės teise daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties patalpų savininkams, tačiau CK 4.82 straipsnio ir aukščiau nurodyto įstatymo pagrindu savininkai šiuo sklypu naudojasi ir jį valdo, kadangi jis yra išimtinai ir neatsiejamai susijęs su jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog prievolė rūpintis teritorijos ir bendrųjų patalpų (laiptinės, kiemo ir kt.) tvarkymu tenka bendrasavininkams ne tik Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. 212045 pagrindu, bet ir iš įstatymo. Be to, Administravimo paslaugų sutarties Priede Nr. 1 detalizuota, jog bendrų patalpų bei teritorijos valymas apima (laiptinių (turėklų, aikštelių, pakopų) valymą šlapiu būdu, dulkių valymą nuo horizontalių paviršių (palangių), stiklinių durų priežiūrą, sanitarinių mazgų grindų, sienų, kriauklių, maišytuvų, unitazų valymą, dezinfekavimą, bendrose patalpose esančių šiukšlių surinkimą ir pan. Byloje nėra ginčo dėl to, kad aukščiau nurodyti objektai yra priskirtini bendro naudojimo objektams, be to, apeliantės neįrodė, kad šie darbai ieškovo nebuvo atliekami (CPK 178 straipsnis). Ieškovė atliktus teritorijos tvarkymo ir patalpų valymo darbu grindė 2012-03-12 darbo sutartimi Nr. 8847 su valytoja Z. I., pateikiant valytojos darbo laiką; PVM sąskaitomis-faktūromis su UAB „Emedos statyba“, pateikiant UAB „Emedos statyba“ atliktų darbų aktus, kartu su atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais.
  17. Apeliaciniu skundu apeliantės nesutiko su ieškovės paskaičiuotu mokesčiu už šildymo sistemos techninę priežiūrą. Pasak apeliančių, ieškovė nėra pateikusi šilumos punkto projekto, pastato šildymo sistemos projekto, pastato šildymo prietaisų galios atitikties projektui akto. Be to, per ginčo laikotarpį ieškovė šilumos punkte duomenis turėjo fiksuoti 52 kartus, tačiau tokio operatyvių veiksmų žurnalo ieškovas į bylą nepateikė.
  18. Teismas pažymi, kad Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. Nr. 1-229 įsakymu patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 9 punktas numato, jog pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentai yra: pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas; pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo instrukcija; pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukcija. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalies, esančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrojoje nuosavybėje, bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas (Aprašo 20 punktas). Aprašo 3 priedas numato, kokius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomuosius darbus yra būtina atlikti.
  19. Sutiktina su apeliantėmis, jog ieškovė nepateikė šilumos punkto projekto, pastato šildymo sistemos projekto ir pastato šildymo prietaisų galios atitikties projektui akto, tačiau atliekamą šildymo sistemos techninę priežiūrą įrodinėjo kartu su 2015-05-13 rašytiniais paaiškinimais pateiktomis Statinio (pastato) techninės priežiūros žurnalo, statinių apžiūros aktų kopijomis. Susipažinęs su ieškovės pateiktomis kopijomis, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog jos nepagrindžia ieškovės atliktų šildymo sistemos techninės priežiūros darbų, kadangi juose užfiksuoti apskritai vet kokie ginčo statinio techninės priežiūros darbai. Negana to, byloje esančiame Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-11-18 rašte „Dėl ( - ) pareiškėjų prašymų nagrinėjimo“ nustatyta, kad Prižiūrėtojas šildymo sistemos priežiūrą vykdo nesilaikydamas Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros eksploatavimo taisyklių. Minėtame rašte taip pat paminėta, jog nebuvo pateikti apeliančių nurodyti šilumos punkto projektas, pastato šildymo sistemos projektas ir pastato šildymo prietaisų galios atitikties projektui aktas.
  20. Dėl 26-27 punktuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė UAB „Corpus A“ neįrodė mokesčio už šildymo sistemos techninę priežiūrą pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino šį ieškovės reikalavimą.
  21. Apeliaciniame skunde apeliantės nesutiko su elektros energijos bendroms reikmėms mokesčiu. Apeliančių teigimu, E. Š. priklausančios patalpos yra atskiros, turi atskirasis sistemas ir asmeninį įėjimo apšvietimą. Apeliantės pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokio bendro naudojimo vartojančių elektros energiją elektros objektų aprašo.
  22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2012-03-27 tarp 394-osios GSEB, UAB „Corpus A“ ir Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos buvo pasirašyta Elektros energijos tiekimo ir elektros komunikacijų bei įrengimų aptarnavimo sutartis. Minėta sutartimi šalys nusimatė, kad vadovausis Elektros energijos vartojimo taisyklėmis ir kitais direktyviniais dokumentais. Elektros energijos vartojimo taisyklių 69 punktas numato, jog įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Matyti, jog minėtas punktas išvardija objektus, kuriems elektra naudojama bendroms reikmėms. Skunde apeliantė nurodė, jog turi atskirą apšvietimą jai priklausančioms patalpoms, kad turi atskirą įėjimą į sau priklausančias negyvenamąsias patalpas, tačiau minėtos aplinkybės neatleidžia apeliantės E. Š. nuo pareigos apmokėti už laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo patalpų apšvietimą, kadangi tokia pareiga apeliantei tenka kaip bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkei nepriklausomai nuo to, ar ši nurodytomis patalpomis naudojasi ar ne. Elektros energijos vartojimo taisyklių 69 punktas numato, jog elektros energija, vartojama bendroms namo reikmėms, yra fiksuojama operatoriaus įrengtu elektros apskaitos prietaisu, kuris įrengiamas namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos. Elektros bendroms reikmėms paskaičiavimai pateikti byloje esančiose 394-osios GSEB PVM sąskaitose-faktūrose ieškovei UAB „Corpus A“ bei pažymose, kuriose užfiksuoti kiekvieno patalpų savininko skaitiklio duomenys, o mokėtina suma apskaičiuota pagal jiems priklausančių patalpų plotą, taikant 0,541 tarifą. Apeliantės skunde nenurodė, kokiu pagrindu remiantis ieškovė turėjo parengti bendro naudojimo vartojančių elektros energiją elektros objektų aprašą, kadangi Elektros energijos vartojimo taisyklės, nei kiti įstatymai tokios pareigos UAB „Corpus A“ nenumato.
  23. Teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliančių apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas nei ieškinyje, nei prieduose, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepaaiškino, kur yra bendrojo naudojimo objektai, bei kokius veiksmus jis kiekvieną mėnesį atliko teikdamas paslaugas bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirti užtikrinti kiekvieną mėnesį. Minėtas aplinkybes paneigia ieškovės pateiktos Statinio (pastato) techninės priežiūros žurnalo, statinių apžiūros aktų kopijos bei jose užfiksuoti ir ieškovės atlikti veiksmai, skirti bendrojo naudojimo objektams išsaugojimui.
  24. Sutiktina su apeliante, kad ieškovė UAB „Corpus A“ nepateikė bendro naudojimo objektų aprašo, tačiau vadovaujantis Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88, Vilniuje, bendrijos įstatų 10.7 punktu, tokia pareiga yra numatyta ir pavesta Bendrijos pirmininkui, o ne UAB „Corpus A“. Be to, kaip jau minėta nutarties 23 punkte, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis.
  25. Apeliaciniu skundu apeliantės taip pat ginčijo Bendrijos pirmininko atlyginimą, dėstė argumentus dėl pirmininko atostoginių ir nedarbingumo. Apeliančių teigimu, ieškovė nepateikė Bendrijos pirmininko darbo sutarties, taip pat nepateikė patalpų savininko sprendimo paskirti V. Ž. Bendrijos pirmininku nuo 2013 m. spalio 14. Bendrijos įstatų 10.3.9 punktas numato, kad tik Bendrijos pirmininkas naudoja Bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose, tačiau ieškovės darbuotoja G. J. sudarydavo Bendrijos vardu sandorius su ieškove ir juos įformindavo Bendrijos PVM sąskaitomis-faktūromis darbo sutarties su ieškove pagrindu.
  26. Vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Bendrija privalo turėti bent vieną valdymo organą – valdybą ar pirmininką. Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalimi, bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Kartu su 2015-07-01 rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė 2011-12-15 Bendrijos narių posėdžio protokolo Nr. 1 kopiją, iš kurios matyti, kad Bendrijos pirmininkui mokamo atlyginimo dydį savo sprendimu nustatė Bendrijos nariai (Protokolo 10 punkte numatyta, kad Bendrijos pirmininkui paskiriamas 1 000 Lt atlyginimas, pasirašant su juo darbo sutartį). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė E. Š. ir nėra Bendrijos narė, tačiau jai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei kyla pareiga vykdyti Bendrijos valdymo organų sprendimus. Be to, atsižvelgiant į išdėstytą, ne ieškovė UAB „Corpus A“ skiria Bendrijos pirmininką, o pati Bendrija, todėl yra nesuprantamas apeliantės skundo argumentas, kad ieškovė nepateikė Bendrijos pirmininko darbo sutarties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Corpus A“ būtų sudariusi kokią nors sutartį su Bendrijos pirmininku V. Ž.. Tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė E. Š.. Be to, Bendrijos įstatų 10.2 punktu Bendrijos pirmininkas yra pavaldus Bendrijos narių susirinkimui, o dirba vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais įstatais, Bendrijos narių susirinkimo sprendimais ar sprendimais, priimtais raštu.
  27. Skunde apeliantės taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog suteikė Bendrijai buhalterines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokius teiginius.
  28. Pažymėtina, jog Administravimo paslaugų sutarties Priede Nr. 1 yra numatyta, jog ieškovei UAB „Corpus A“ yra perleidžiama Bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir vedimo pareiga. Sutarta, jog ieškovė vykdys finansinės apskaitos tvarkymą pagal pateiktus pirminius ir suvestinius dokumentus, Buhalterinės apskaitos įstatymą, bendruosius apskaitos principus; minėtame priede taip pat detalizuojama buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos apimtis – išlaidų namo bendroms reikmėms apskaičiavimas, išlaidų paskirstymas butų ir patalpų savininkams, sąskaitų-pranešimų spausdinimas ir pristatymas, įmokų surinkimas ir kt. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog dalį šių funkcijų ieškovė UAB „Corpus A“ vykdė (mokestiniai pranešimai, sąskaitų patalpų savininkams išrašymas ir pateikimas ir pan.), todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliančių įrodymas, kad ieškovė apskritai nepateikė duomenų, jog suteikė Bendrijai buhalterines paslaugas.
  29. Galiausiai, apeliantės ginčijo Papildomų darbų atlikimą pagal Administravimo sutarties 4.4 punktą. Apeliančių teigimu, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų ir neįrodė šių darbų atlikimo fakto – Bendrijos pirmininko patvirtinimų ar savininkų sprendimo, atliktų darbų aktų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka, kadangi susipažinus su į bylą pateiktais mokamaisiais pranešimais matyti, kad juose ieškovė nurodė, kokie konkrečiai papildomi darbai buvo atlikti. Be to, kartu su 2015-05-13 rašytiniais paaiškinimais į bylą yra pateikti visi pirminiai dokumentai, pagrindžiantys papildomų darbų atlikimo faktą, tiek ir ieškovės sumokėtas sumas subjektams, šiuos darbus atlikusiems, todėl skundo argumentas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
  30. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantės taip pat nesutiko su ieškovo atliekamomis komunalinėmis paslaugomis, t.y. šiukšlių išvežimu. Apeliančių teigimu, Administravimo sutartimi ieškovė įsipareigojo tik surinkti bendrosiose patalpose esančias šiukšles, jas išnešti, pakeisti šiukšlių maišus, valyti šiukšlių dėžes, jas dezinfekuoti 5 kartus per savaitę, tačiau ėmėsi iniciatyvos ir jas išvežti.
  31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Administravimo sutarties 3.1.1 punktu ieškovė įsipareigojo teikti administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas, Sutarties priede Nr. 2 patvirtintais administravimo paslaugų tarifais. Sutarties 1.10 punkte nurodyta, kad komunalinės paslaugos apima buitinių ir kitų atliekų išvežimą, bendro naudojimo elektros energijos tiekimo pastatui priskirtos teritorijos priežiūrą ir bendro naudojimo patalpų valymą. Be to, aplinkybė, kad ieškovė turi teikti ir buitinių atliekų išvežimo paslaugą, nurodyta Administravimo sutarties Priede Nr. 1. Aptariamas paslaugas taip pat įrodo ir byloje esanti 2012-09-03 Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. PS-1.070-1220 bei jos 12-11-01 Priedas, todėl laikytina, kad apeliantės neįrodė, jog šių paslaugų ieškovė neprivalėjo teikti ir teikė savo iniciatyva.
  32. Galiausiai, apeliantės ginčijo 2012-03-08 Bedrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 212045, teigdamos, jog minėta sutartis yra niekinė, kadangi 2012-01-05 Bendrijos susirinkimo metu už tokios sutarties sudarymą balsavo tik 9 iš 18 Bendrijos narių, t.y. sprendimas nebuvo priimtas balsų dauguma.
  33. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ( - ), esančių negyvenamųjų patalpų savininkai 2011-10-14 įsteigė negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), bendriją. Bendrijos pagrindinės veiklos sritys – bendrojo naudojimo objektų valdymas, naudojimas, priežiūra, administravimas ir tvarkymas, bendrijos narių interesų atstovavimas.
  34. Pagal DNSBĮ 9 str. 2 d., bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį (DNSBĮ 9 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Bendrijos įstatų 9.1 p. nustatyta, kad Aukščiausiasis Bendrijos organas yra visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Pagal Bendrijos įstatų 9.1. p., išimtinė visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija – spręsti klausimus, susijusius su Bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu bei Bendrijos įstatų keitimu. Bendrijos įstatų 9.4. p. nustato, kad Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Bendrijos narių. Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, išskyrus sprendimus dėl Bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi, kurie yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė Bendrijos narių.
  35. Įstatymai nedraudžia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl dalies darbų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu ir eksploatavimu, atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012-01-05 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu, dalyvaujant devyniems Bendrijos nariams balsų dauguma (9 balsai „už“, nė vieno balso „prieš) nuspręsta perduoti ieškovei vykdyti bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, t.y. sudaryti su ieškove Administravimo sutartį, įgaliojant ją pasirašyti Bendrijos pirmininką V. Ž.. Apeliantės neteisingai interpretuoja Bendrijos sprendimų priėmimo tvarką, kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, Bendrijos susirinkime sprendimai priimami, jei už juos balsavo daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, todėl sprendimams priimti nėra būtina, kad už juos balsuotų apskritai ½ dalis visų Bendrijos narių, kadangi sprendimų priėmimas yra išimtinai siejamas su dalyvavimu Bendrijos susirinkime, o ne su buvimu Bendrijos nariu (Bendrijos įstatų 9.4 punktas). Susipažinus su 2012-01-05 vykusio Bendrijos narių susirinkimo protokolu matyti, kad jame dalyvavo 9 iš 18 Bendrijos narių, t.y. ½ visų Bendrijos narių, todėl susirinkimas ir jo metu priimti sprendimai, už kuriuos balsavo visi 9 nariai, laikytini teisėtais. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo 2015-05-13 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybe, jog nei vienas Bendrijos priimtas sprendimas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl minėti sprendimai, kartu ir sprendimas sudaryti su ieškove UAB „Corpus A“ Administravimo sutartį, yra galiojantys, teisėti ir vykdytini.
  36. Byloje nustatyta, kad ieškovė už laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-11-30 suteikė atsakovei paslaugų ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras serija PUV Nr. 110846, 112915, 113153, 117286, 119446, 121977, 124007, 126502, 128775, 131399, 133847, 137002, 139621, 142188 su mokamaisiais pranešimais, detalizuojančiais ieškovės atliktas paslaugas, iš viso 2 698,63 EUR sumai. Atsakovė UAB „Revolta“ dalį PVM sąskaitos faktūros serija PUV-110846 apmokėjo (apmokėta sąskaitos dalis - 144,81 EUR), tačiau likusi 2553,55 EUR skolos dalis nei vienos iš atsakovių nėra sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jos atsakovės apeliaciniame skunde ginčija iš esmės dvylikos mėnesių mokamuosiuose pranešimuose nurodomas kai kurias išlaidų grupes, konkrečiai išskirdamos atskirose sąskaitose nurodytas išlaidų kategorijas. Ieškovė, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, detalių atsikirtimų dėl konkrečių atskirose sąskaitose nurodytų darbų atlikimo, nepateikė. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato draudimą apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos apimtį, kai įsiskolinimo suma grindžiama sąskaitomis už vienerius metus, ir kiekvienoje sąskaitoje įrašyta 10 ir daugiau skirtingų mokesčių, negalima pripažinti, kad nesant konkrečių atsikirtimų, ieškovė ginčo dalyku turi suprasti esant visą vienerių metų mokėjimo istoriją ir teikti įrodymus dėl kiekvieno atskiro mokesčio. Remdamasi CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostata, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dalis atsakovių argumentų dėl konkrečiose sąskaitose ir mokamuosiuose pranešimuose paskaičiuotų mokesčių nėra apeliacijos dalykas. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai), bet ne dar kartą išnagrinėti šalių ginčą.
  37. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  38. Pažymėtina, jog nutarties 16-20 punktuose nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino atsakovių atsakomybę kaip solidariąją, taip pat nutarties 25-28 punktuose išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė UAB „Corpus A“ neįrodė mokesčio už šildymo sistemos techninę priežiūrą pagrįstumo ginčo laikotarpiu. Vadovaudamasi nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti keičiamas, pripažįstant tik atsakovės E. Š. prievolę atlyginti ieškovei už suteiktas pastato ( - ), administravimo paslaugas, taip pat iš pirmosios instancijos teismo priteistos sumos atimant ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose ir mokamuosiuose pranešimuose nurodytas išlaidas už šildymo sistemos techninę priežiūrą, kurių ieškovė nepagrindė ir neįrodė. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ginčo laikotarpiu ieškovė paskaičiavo 53,68 Eur (185,36 Lt) išlaidų už šildymo sistemos priežiūrą (po 13,24 Lt už kiekvieną PVM sąskaitą-faktūrą PUV Nr. 110846, 112915, 113153, 117286, 119446, 121977, 124007, 126502, 128775, 131399, 133847, 137002, 139621, 142188), todėl ši suma turi būti atimta iš pirmosios instancijos teismo priteistos skolos sumos ir priteistina iš atsakovės E. Š. (2421,37 Eur – 53,68 Eur = 2367,69 Eur).
  39. Atitinkamai keistinos ir pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos, jas skaičiuojant nuo priteistos 2367,69 Eur, o ne nuo 2421,37 Eur sumos. Dėl išdėstyto, ieškovės UAB „Corpus A“ naudai iš atsakovės E. Š. priteistina 2 034,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai - 10,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės E. Š. naudai iš ieškovės UAB „Corpus A“ priteistina 50,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  40. Apeliantės apeliaciniame procese patyrė 73 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nutartimi iš esmės netenkino apeliančių pateikto apeliacinio skundo (netenkintas nei reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nei ieškinį atmesti), apeliančių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė UAB „Corpus A“ pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 841,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neprieštarauja LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į reikalavimo sumą, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės ieškovo jau buvo ne kartą buvo nurodytos prieš tai pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir iš esmės naujų argumentų nepateikta, šias išlaidas mažina iki 200 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

12„Ieškovės UAB „Corpus A“ ieškinį tenkinti iš dalies.

13Priteisti ieškovei UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, iš atsakovės E. Š., a. k. ( - ) 2367,69 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

14Priteisti ieškovei UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, iš atsakovės E. Š., a. k. ( - ) 2 034,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15Priteisti atsakovei E. Š., a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, 50,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti valstybės naudai iš atsakovės E. Š., a. k. ( - ) 10,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

17Priteisti ieškovei UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, iš atsakovės E. Š., a. k. ( - ) 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai