Byla 2S-2646-560/2018
Dėl teismo įsakymo skolininko UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atžvilgiu išdavimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Frevita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Frevita“ pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininko UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atžvilgiu išdavimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditoriaus UAB „Frevita“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininko UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atžvilgiu išdavimo, kuriuo pašė priteisti iš skolininko kreditoriaus naudai 32 327,33 Eur skolos pagal 2018-01-08 rangos sutartį Nr. FRS-18/01/08, 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 237,00 Eur žyminio mokesčio. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei jam priklausančių lėšų areštą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-17 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, jog prašymas nėra pagrįstas, kreditorė nepateikė pakankamai įrodymų, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu, t. y. įrodymų, jog skolininkas ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus.
  2. Taikant laikinąsias apsaugos priemonės bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, prašymas turi būti pagrįstas itin reikšmingais įrodymais, nes, sprendžiant dėl teismo įsakymo išdavimo, nėra vertinamas reikalavimo pagrįstumas, todėl, nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistos skolininko teisės.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Kreditorius UAB „Frevita“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti.
  2. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti – jam pakanka įsitikinti, kad tokia reali grėsmė yra galima. Kreditoriaus pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra visiškai pagrįstas – skolininkas neatsiskaitė už atliktus darbus 32 327,33 Eur sumai, kas yra suderinta šalių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu. Remiantis viešai prieinama informacija, skolininkas nevykdo prievolių kitiems kreditoriams, skolininkas turi 9 viešai registruotus įsiskolinimus 18 439,49 Eur sumai, skolininko įsiskolinimas VSDFV yra 19 662,93 Eur, kas rodo sunkią skolininko padėtį.
  3. Pagal skolininko 2017 m. balanso duomenis įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Daugiau nei pusę į skolininko balansą įrašyto turto vertės sudarė iš debitorių gautinos sumos, tikėtina, jog skolininkas yra nemokus. Be to, skolininkas, sužinojęs apie teismo įsakymą, galimai imsis nesąžiningų veiksmų, t. y. gali perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, inicijuoti tyčinį bankrotą. Reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Kreditorius dėl skolininko veiksmų patiria didelius nuostolius.
  4. Skolininkas UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

10Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
  2. Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  3. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditorius neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimą. Nors atskirtajame skunde kreditorius nurodo bei grindžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, atskleidžiančias skolininko finansinės padėties sunkumus (įsiskolinimų tretiesiems asmenims turėjimą, galimą skolininko nemokumą, etc.), kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir dabar – kreditorius nepateikė įrodymų, jog skolininkas ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o, antra – jog ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagrindas taikyti šias priemones neatsirado.
  4. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo suma – 32 327,33 Eur – skolininkui, kuris yra juridinis asmuo, nepaisant tam tikrų jo patiriamų finansinių nesklandumų, negali būti traktuojama didele.
  5. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-17 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Kreditoriaus UAB „Frevita“ atskirąjį skundą atmesti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai