Byla 2-906/2008
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1084-253/2008 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas V. G. 2008 m. rugsėjo 17 d. teisme gautu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. G. 424 500 Lt skolą pagal atskirus paskolos raštelius, 1 200 Lt ir 1 440 Lt mėnesinių palūkanų, 78 288 Lt dydžio metines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pavesti antstoliui surasti atsakovui R. G. priklausantį turtą ir jį areštuoti neviršijant ieškinio sumos. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinys reiškiamas fiziniam asmeniui, ieškinio suma didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovo R. G. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršydamas 505 428 Lt sumos, uždrausdamas areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

6Nutartyje rašoma, jog klausimas išnagrinėtas nepranešus atsakovui, nes atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti tokių priemonių pritaikymą. Ieškovo pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsakovo finansinė padėtis nežinoma, todėl nuspręsta, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

7Atsakovas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nenurodė, jog visas atsakovo ir jo sutuoktinės turtas jau yra areštuotas. Vykstant teisminiams ginčams kitoje civilinėje byloje Nr. 2-268-370/2008 Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas V. G. prašymą, 2007 m. spalio 15 d. nutarė areštuoti atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, - lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 9 000 000 Lt. V. G. teismui pateiktas ieškinys dėl neva esančios R. G. skolos yra tiesiogiai susijęs su vykstančiais ginčais dėl šalių turimų UAB „Neapolis“ akcijų pirkimo-pardavimo. Reikalavimas dėl skolinės prievolės vykdymo pateiktas praėjus 8 metams po tariamos skolos atsiradimo. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė dar labiau apriboti R. G. turtines teises ir padaryti beprasmiu kreipimąsi į teismą dėl areštuoto turto verčių pakeitimo. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia šalių kooperacijos principą. Ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nesąžiningas, dėl to atsakovas gali patirti papildomų nuostolių. Taikytas turto areštas varžo atsakovo, kaip verslininko, užsiimančio nekilnojamojo turto projektų vystymu, veiksmų laisvę, neleidžia atsakovui vykdyti būtiniausių mokėjimų, todėl atsiranda reali grėsmė ateityje susilaukti reikalavimų mokėti netesybas ir/ar atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tik po to, kai atsakovas kreipėsi į antstolį dėl areštuoto turto verčių pakeitimo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl nesamų skolų priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

11Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių pažymėtina didelė reikalavimo suma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007). Reikalavimo sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau reikšminga ir ta aplinkybė, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ypač aktualu atsižvelgti į reikalavimo dydžio kriterijų tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas yra mažesnis už galimą reikalavimo sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog galima reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tai yra kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

12Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 424 500 Lt skolą pagal konkrečius paskolos raštelius, 1 200 Lt ir 1 440 Lt mėnesinių palūkanų, 78 288 Lt dydžio metines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4). Teismas skundžiama nutartimi pažymėjo, kad ieškovo pareikšto ieškinio suma yra didelė, atsakovo finansinė padėtis nežinoma, todėl darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas (b. l. 8). Ieškovo pareikšto ieškinio suma (505 428 Lt) fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytos grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui taikė pagrįstai.

13Apelianto nurodyta aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje yra jau pritaikytas areštas jo ir sutuoktinės turtui, nepaneigia aukščiau konstatuotos aplinkybės, jog šiuo atveju teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko konkrečioje byloje, pagal konkrečios bylos aplinkybes bei pareikštus reikalavimus, siekdamas užtikrinti būtent konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų pagrindu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str.), todėl vien tai, kad apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančiam turtui areštas taikytas kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo neužtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje.

14Apelianto motyvai, kad pareikštas ieškinys dėl tariamos skolos yra tiesiogiai susijęs su ginčais dėl UAB „Neapolis“ akcijų pirkimo-pardavimo, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pateiktas praėjus aštuoneriems metams po tariamos skolos atsiradimo, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo, o vertina kitas aplinkybes - grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Nurodyti motyvai dėl ginčo tarp šalių pobūdžio ir turinio nėra šios apeliacijos dalykas, o gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Apelianto argumentas, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė tik dar labiau apriboti jo turtines teises ir padaryti beprasmiu kreipimąsi į teismą (antstolį) dėl areštuoto turto verčių pakeitimo, laikytinas teisiškai nereikšmingu bei nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia šalių kooperavimosi principą, todėl šie apelianto teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Naudojimasis įstatymo numatytomis teisinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, savaime neleidžia teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai.

15Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Apelianto teiginiai, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti nuostolius, jog taikytas areštas varžo jo, kaip verslininko, veiksmų laisvę, neleidžia atlikti būtiniausių mokėjimų, dėl ko gali tekti ateityje mokėti netesybas ir/ar atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims, nėra įrodyti bei savaime nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Apeliantui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jis gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Be to, pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali atsakovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.).

16Bylos aplinkybės patvirtina teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba pakeisti.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai