Byla e2A-579-856/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), L. M., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo teisė ir valdymas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1898-1051/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo teisė ir valdymas“ ieškinį atsakovui S. Č. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo teisė ir valdymas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. Č. 2500 Eur žalos atlyginimą – negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Bafolas“. Bankroto administratoriumi paskirta ieškovė UAB „Verslo teisė ir valdymas“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Atsakovas S. Č. nuo 2002 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ėjo UAB „Bafolas“ vadovo pareigas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas finansinės atskaitomybės neparengė ir bankroto administratoriui jokio turto neperdavė. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2016 m. sausio 18 d. rezoliucija buvo patvirtinta 3000 Eur administravimo išlaidų sąmata, tame skaičiuje administravimo paslauga – 2500 Eur. Administratorius 2500 Eur turi teisę gauti už įmonės bankroto administravimą. Įmonės bankroto proceso metu pajamų negauta, jokio turto atsakovas administratoriui neperdavė, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti 2500 Eur ieškovei už įmonės bankroto administravimo paslaugas.
  1. Atsakovas S. Č. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pareikšto ieškinio patenkinimas galimas tik esant abiems būtinosioms sąlygoms: 1) prisiėmęs riziką administratorius savo lėšomis apmokėjo teismo bei administravimo išlaidas, kurios jam nebuvo atlygintos iš administruojamos įmonės turto; 2) įmonės vadovas (ar kitas asmuo pagal kompetenciją) yra atsakingas už tai, kad jis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Visi ieškovės veiksmai, atlikti siekiant įrodyti atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo bei neteisėtus veiksmus neperduodant BUAB „Bafolas“ turto ir dokumentų, taip pat neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarant žalos įmonei bei jos kreditoriams, teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti, iš ieškovės atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas patvirtino administravimui skirtų lėšų sąmatą, savaime nereiškia, kad visa suma buvo panaudota. Dėl atsakovo kaltės laiku nesikreipus į teismą dėl UAB „Bafolas“ bankroto bylos iškėlimo yra priimtas prejudicinę galią turintis teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo) neinicijuodamas įmonės bankroto bylos. Tokiu būdu neįvykdyta antroji būtinoji atsakovo atsakomybės pagal LR ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį sąlyga – kaltė dėl pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Verslo teisė ir valdymas“ atsakovui S. Č. 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  1. Teismas nurodė, kad ieškovės pareikšto ieškinio patenkinimas galimas tik esant abiems būtinosioms sąlygoms: 1) prisiėmęs riziką administratorius savo lėšomis apmokėjo teismo bei administravimo išlaidas, kurios jam nebuvo atlygintos iš administruojamos įmonės turto; 2) įmonės vadovas (ar kitas asmuo pagal kompetenciją) yra atsakingas už tai, kad jis, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
  1. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą, t. y. byloje nustatyta pirmoji būtina ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta sąlyga, kad prisiėmęs riziką administratorius savo lėšomis apmokėjo 2500 Eur teismo bei administravimo išlaidas, kurios jam nebuvo atlygintos iš administruojamos įmonės turto.
  1. Tam, kad būtų pagrindas minėtą sumą ieškovei priteisti iš atsakovo, byloje turi būti nustatyta, jog atsakovas (buvęs bankrutavusios įmonės vadovas) yra atsakingas už tai, kad jis, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovas, siekdamas paneigti savo kaltę, pateikė įrodymus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7074-808/2016, buvo patenkintas bankrutuojančios įmonės vardu bankroto administratoriaus UAB „Verslo teisė ir valdymas“ pareikštas ieškinys atsakovui S. Č. dėl žalos, atsiradusios dėl to, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2751-392/2016, atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas neturėjo galimybės pateikti pareiškimo teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
  2. Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo atmestas BUAB „Bafolas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo teisė ir valdymas“, ieškinys atsakovui S. Č. dėl žalos atlygimo ir konstatuota, kad pastarasis neturėjo galimybės pateikti pareiškimo teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra prejudicinis faktas.
  1. Teismas konstatavo, kad nėra atsakovo kaltės tame, jog jis, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, t. y. nesant ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodytos antrosios būtinosios sąlygos, negali būti tenkinamas bankroto administratoriaus ieškinys dėl administravimo išlaidų sumos, kaip žalos atlyginimo, priteisimo iš atsakovo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „Verslo teisė ir valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteisti 2500 Eur žalos atlyginimą – negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

910.1. Apeliantė nesutinka, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu byloje nustatytos aplinkybės yra prejudicinis faktas šioje ginčo byloje. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje ir šioje civilinėje byloje skiriasi momentas, kuomet atsirado žala, susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais. Nors ieškovė Vilniaus apygardos teismo byloje ir nurodė, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo 2009 metų pradžioje ir ji egzistavo iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo, bet tarp neteisėtų veiksmų, t. y. pareigos kreiptis į teismą nevykdymo ir žalos atsiradimo (žala buvo paskaičiuota nuo 2012-06-29 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos) nebuvo priežastinio ryšio, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (pareigos nevykdymo) ir žalos atsiranda tik nuo momento, kada administratorius pradėjo skaičiuoti žalą, t. y. nuo 2012-06-29 d. Šioje civilinėje byloje žalos atsiradimas siejamas su 2009 metų pradžia, kuomet atsakovas 2009 metų pradžioje žinojo, kad įmonė veiklos daugiau nebevykdys.

1010.2. Apeliantė atliko UAB “Bafolas” bankroto administravimo paslaugą, 2017-04-03 išregistravo įmonę iš juridinių asmenų registro ir turi teisę gauti 2500 Eur atlygį už suteiktą administravimo paslaugą. Ieškinio dalykas yra negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų.

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nekėlė klausimo bei neįrodinėjo aplinkybių apie UAB „Bafolas“ nemokumo atsiradimo momentą. Iš pačios ieškovės pozicijos matyti, jog UAB „Bafolas“ nemokumą įrodinėja prielaidomis, interpretacijomis bei deklaratyviais teiginiais. Be to, dalis ieškovės argumentų iš esmės iškreipia atsakovo pozicijos turinį. Ieškovė tendencingai iškreipia atsakovo 2015-12-01 pranešimo turinį, teigdama, esą atsakovas jame pripažino UAB „Bafolas“ nemokumo 2009 metais aplinkybę. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Iš ieškovės pateikto UAB „Bafolas“ 2008 metų balanso neįmanoma nustatyti, ar UAB „Bafolas“ 2007 - 2008 metais atitiko ĮBĮ įtvirtintus nemokumo kriterijus, kadangi pateiktame balanse nėra nurodytas įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykis. Tuo labiau iš šio balanso neįmanoma nustatyti įmonės finansinės būklės 2009 - 2010 metais. Nesant objektyvių duomenų dėl UAB „Bafolas“ nemokumo atsiradimo momento, nėra ir teisinių prielaidų atsakovo atsakomybei už tariamos pareigos iškelti UAB „Bafolas“ bankroto bylą nevykdymą 2009 metais atsirasti.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Ieškovės UAB „Verslo teisė ir valdymas“ apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
  1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  1. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, jog BUAB „Bafolas“ bankroto administratorė UAB „Verslo teisė ir valdymas“ 2016 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama iš atsakovo S. Č. priteisti 4068,62 Eur žalą pastarajam laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Bafolas“. Ieškinyje nurodė, kad įmonė 2009 metais pardavė visą turtą ir atsiskaitė su darbuotojais, likę kreditoriai kreipėsi į teismą, todėl S. Č., kaip įmonės vadovas, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę, privalėjo nedelsdamas dar 2009-2010 metais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bet nesikreipė. Bankroto administratorius ieškinyje taip pat nurodė, kad atskaitos tašku laikytina data – 2012-06-29, t. y. trys metai iki bankroto bylos iškėlimo įmonei nutarties įsiteisėjimo dienos, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai.
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7074-808/2016 išnagrinėjęs ieškovės UAB „Verslo teisė ir valdymas“ ieškinį, priteisė iš atsakovo S. Č. ieškovei BUAB „Bafolas“, administruojamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo teisė ir valdymas“, 4375,62 Eur žalą. Teismas sprendime konstatavo, kad UAB „Bafolas“ jau 2008 metais tapo nemokia, ilgalaikis turtas sudarė 129 522,13 Eur (447 214 Lt), trumpalaikis turtas – 114 067,13 Eur (393 851 Lt), viso turimo turto vertė – 243 589,26 Eur (841 065 Lt), o įsipareigojimai – 662 785,57 Eur (2 288 466 Lt). Teismas taip pat konstatavo, kad tiksliau nustatyti įmonės nemokumo pradžios nėra galimybės, nes neišsaugoti įmonės dokumentai. Teismas taip pat vertino, kad įmonės vadovas turėjo pagrindą dar 2009 metais inicijuoti įmonės pertvarką arba bankroto bylos iškėlimą, tačiau jis, pažeisdamas imperatyviąsias įstatymų nuostatas ir savo pareigą įmonei, to laiku nepadarė.
  1. Atsakovas S. Č., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 liepos 28 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas tenkino, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas S. Č. apeliacinį skundą, vertino bankroto administratoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad jau 2009 metais ieškovė buvo nemoki ir atsakovas privalėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. Č. ieškovės nurodomu laikotarpiu (2012-06-29–2015-06-29) neturėjo galimybės aktyviai veikti įmonės bei jos kreditorių interesais, kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vadinasi negalėjo sukelti ir žalos ar kitaip daryti įtaką įmonės nuostolių atsiradimui ar jų didėjimui, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas, kaip įmonės vadovas, elgėsi nesąžiningai, nes apelianto neveikimą įmonės atžvilgiu įtakojo jo suėmimas ir įkalinimas Norvegijoje.
  1. Iš aukščiau nurodytų teismų sprendimų konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas analizavo ir vertino UAB „Bafolas“ finansinę padėtį ne tik nuo bankroto administratoriaus nurodomo atskaitos taško 2012-06-29 iki 2015-06-29, bet ir 2008-2011 metais, padarydamas išvadą, jog įmonės vadovas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo dar 2009 metais. Šias Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadas paneigė Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas ieškinį.
  1. CPK 182 straipsnis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas, būdamas UAB „Bafolas“ vadovu, nėra atsakingas už tai, kad jis, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi, buvo paneigta atsakovo kaltės prezumpcija. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje ginčo byloje.
  1. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015).
  1. Vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą pirmiau pateiktų proceso teisės nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų dėl prejudicinių faktų sampratos aspektu, teisėjų kolegija nurodo, kad šie teismų sprendimai yra įsiteisėję. Nurodytose bylose dalyvavo tie patys proceso dalyviai – ieškovė UAB „Verslo teisė ir valdymas“, atsakovas S. Č.. Ieškovė minėtuose teismuose reiškė reikalavimą atsakovui S. Č. atlyginti žalą laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Bafolas“, įrodinėjimo dalykas buvo atsakovo neteisėti veiksmai nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje civilinėje byloje ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo S. Č. žalą, pastarajam laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatytos aplinkybės, kurios yra ir šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, nes jos atitinka visas CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas.
  1. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo konstatuota, jog nėra atsakovo S. Č. kaltės, jog jis, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nesant ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodytos būtinosios sąlygos, pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad bankroto administratoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
  1. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  1. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai