Byla e2-1419-464/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-3138-661/2015, nagrinėjama pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas civilinės bylos sustabdymo iki kitos bylos išnagrinėjimo pagrįstumo klausimas.

5Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 19 911 970,46 Lt (5 766 905 Eur) skolos, 591 288,42 Lt (171 249 Eur) delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2009-01-19 sudarė Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13 (toliau – ir Sutartis), kuria šalys susitarė dėl produktų vežimo paslaugų teikimo už Sutartyje nustatytą kainą. 2012-12-05 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1474 buvo patvirtintos naujos redakcijos „Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklės“, o 2013-01-28 buvo priimtas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymas Nr. V-67 „Dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo“, kuriais buvo nustatyti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai (toliau – ir Infrastruktūros rinkliava) 2014 – 2015 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Infrastruktūros rinkliavos pokytis yra viena iš atsakovo atžvilgiu taikytinų tarifų dedamųjų dalių, todėl ieškovas 2013-12-31 raštu Nr. 2-6042 „Dėl tarifų 2014 metams“ informavo atsakovą apie pasikeitusius tarifus 2014 metams. Atsakovas atsisakė apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas pagal 2014 metų tarifus, liko skolingas ieškovui už laikotarpį nuo 2014-06-04 iki 2014-10-24 prašomą priteisti sumą.

7Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ 2015-01-05 atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ 2015-01-05 taip pat pateikė atskirą procesinį prašymą, kuriame prašė teismo iki bylos nagrinėjimo iš esmės išspręsti šios civilinės bylos priskirtinumo Vilniaus apygardos teismui klausimą ir priimti nutartį, kuria ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas. Prašyme nurodė, kad Sutarties 11.2.2. punkte šalys įtvirtino arbitražinę išlygą, pagal kurią ieškovo ir atsakovo ginčai, kurių suma yra virš 50 mln. Lt, priskirtini išimtinei Vilniaus komercinio arbitražo teismo jurisdikcijai. Esminis kriterijus, kuris nulemia ginčo jurisdikciją (Vilniaus apygardos teisme ar Vilniaus komercinio arbitražo teisme), yra ginčo suma. Vykstant ginčui dėl sutartinių tarifų dydžio, ieškovas kitoje civilinėje byloje pareiškė ieškinį atsakovui dėl 8 275 531,91 Lt (2 396 760 Eur) tariamos skolos priteisimo, o šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl 19 911 970,46 Lt (5 766 905 Eur) skolos priteisimo, nepagrįstai reikalavimus išskirdamas į dvi bylas ir taip siekdamas išvengti arbitražinio teismo jurisdikcijos. Be to, ieškovas pateikė pranešimus atsakovui dėl nepagrįstai atliktų įskaitymų didesnei, nei 11 mln. Lt sumai, ir 2015 metais pradėjo taikyti tarifus, dėl kurių vyksta ginčas, tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad jis yra permokėjęs ieškovui 13 402 404,86 Lt (3 881 605 Eur) sumą. Taigi besitęsiančio ginčo neigiamos pasekmės atsakovui kiekvieną dieną didėja ir ginčo suma neabejotinai viršys 50 mln. Lt sumą, todėl šis ginčas teismingas arbitražo teismui, kuriame atsakovas jau inicijavo bylą ieškovui. Todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 9 p., Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 11 str. 1 d.).

9Taip pat atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ pateikė teismui 2015-01-29 prašymą ir dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, nurodydamas, kad teismui atmetus atsakovo prašymą dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu, ši civilinė byla KAĮ 11 straipsnio 3 dalies ir CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdytina iki įsiteisės Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo bylos Nr. 319 sprendimas. Arbitražo byloje atsakovas prašo nustatyti nuo 2014-01-01 ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų kainą, o tai yra esminė šios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybė. Ginčas akivaizdžiai viršija 50 mln. Lt, taigi atsakovo reikalavimai negalėtų būti sprendžiami teisme net ir priešieškinio forma, nes teismas tokį priešieškinį atsisakytų priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015-05-28 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-3138-661/2015 iki galutinio arbitražo sprendimo Vilniaus komercinio arbitražo teismo administruojamoje arbitražo byloje Nr. 319 tarp ginčo šalių AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „ORLEN Lietuva“ įsiteisėjimo.

12Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti nepriemoką už ieškinyje įvardytą 2014 m. laikotarpį, visų pirma turėtų nustatyta ginčijamu laikotarpiu suteiktų paslaugų kaina. Tuo tarpu atsakovas Vilniaus komercinio arbitražo teismui 2014-12-31 pateikė pranešimą apie arbitražą, kuriuo CK 6.198 straipsnio 4 dalies pagrindu iniciavo arbitražo bylą prieš ieškovą, prašydamas nustatyti nuo 2014-01-01 ieškovo suteiktų paslaugų kainą dėl išnykusių šalių pasirinktų kriterijų. Teismas sprendė, kad ginčas dėl to, kokia turi būti paslaugų kaina pagal Sutartį aktualiu teisminiam procesui laikotarpiu, jo sumai viršijant 50 mln. Lt ribą, yra priskirtinas išimtinei arbitražo kompetencijai ir bus galutinai išspręstas arbitražo byloje. Be to, šis ginčas apima žymiai didesnį laikotarpį, nei šioje byloje pareikštas reikalavimas, ir viršija 50 mln. Lt, todėl atsakovo reikalavimai negalėtų būti sprendžiami teisme net ir priešieškinio forma (CPK 137 str. 2 d. 6 p.).

13Vadovaudamasis KAĮ 11 straipsnio 3 dalimi ir CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas civilinės bylos Nr. e2-3138-661/2015 nagrinėjimą sustabdė.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo tinkamą kreipimąsi į arbitražą, veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (ultra vires) ir pažeidė KAĮ 19 straipsnį, pagal kurį arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ar jo galiojimo. Ieškovas yra pareiškęs prieštaravimą dėl arbitražo teismo jurisdikcijos nagrinėti bylą pagal atsakovo reikalavimus, šis prieštaravimas dar nėra išnagrinėtas arbitražo, taigi teismas neturėjo teisės konstatuoti tinkamo atsakovo kreipimosi į arbitražą. Be to, atsakovas dar nėra pareiškęs ieškinio arbitraže, tik kreipęsis su pranešimu apie arbitražą.
  2. Teismas privalo civilinę bylą nagrinėti iš esmės, pats išspręsti tarp šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir taikymo ginčo klausimus, o tai daryti jį įpareigoja pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo. Be to, arbitražo byloje nebus sprendžiama dėl jokių Sutarties nuostatų taikymo klausimų, kurie nebūtų suformuluoti atsakovo atsiliepime į ieškinį, todėl teismui išsprendus ieškinį dėl skolos priteisimo, bus išspręsti ir atsakovo pranešime nurodyti reikalavimai dėl kainos už 2014 metais suteiktas paslaugas nustatymo.
  3. Ieškovo reikalavimas šioje byloje sudaro 20 503 258,88 Lt, todėl net ir atsakovui nagrinėjamoje byloje pareiškus priešieškinį dėl 13 402 404,86 Lt permokos priteisimo, ginčo suma nebūtų viršijusi 50 mln. Lt. Taigi teismas be pagrindo sprendė, jog atsakovo reikalavimai negalėjo būti sprendžiami teisme net ir priešieškinio forma.
  4. CPK 182 straipsnis numato, kad byloje nereikia įrodinėti būtent teisme, o ne arbitraže nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad arbitražo teismo sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės nesukuria prejudicijos teismams, todėl šiuo atveju teismas turi prioritetinę kompetenciją nagrinėti bylą, ypač kai teisme ji pradėta nagrinėti anksčiau nei arbitraže. Be to, proceso operatyvumo ir ekonomijos principai reikalauja, kad pirmiausiai būtų išnagrinėtos tos bylos, kurios pirmiau pradėtos, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pradėta pirma ir ženkliai toliau pažengusi.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad arbitražai savo sprendimais negali paneigti nacionalinių teismų kompetencijos spręsti dėl savo kompetencijos, ypač tais atvejais, kai į teismus buvo kreiptasi anksčiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-17 nutartis c. b. Nr. 2T-90/2012).
  6. Atsakovo prašyme dėl bylos sustabdymo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi absoliučiai nesutampa, todėl ši nutartis neturi reikšmės teisingam klausimo dėl bylos sustabdymo išsprendimui.

16Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais svarbiausiais argumentais:

  1. Tarp arbitražo bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys. Iš pranešimo apie arbitražą matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties kainos nustatymo už 2014 metus yra perduotas spręsti arbitražui, remiantis Sutartyje numatyta arbitražine išlyga, kadangi kilusio ginčo suma siekia jau daugiau nei 73 mln. Lt. Tuo tarpu teismas neturi teisės spręsti ginčo dėl sutartinių nuostatų aiškinimo, nes ginčo vertė yra didesnė nei 50 mln. Lt. Arbitražo byloje priėmus atsakovui palankų sprendimą, šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas būtų atmestas, ir atvirkščiai – ginčą dėl Sutarties nuostatų aiškinimo išsprendus ieškovo naudai, šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl nepriemokos turėtų būti patenkintas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, o išaiškintos sutarties nuostatos yra vertinamos kaip prejudiciniai faktai ir kitoje byloje tarp tų pačių šalių, iš naujo faktai neįrodinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-582/2012). Arbitraže išnagrinėjus ginčą dėl ieškovo 2014 metais suteiktų paslaugų kainos nustatymo, ši aplinkybė turės prejudicinę reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui.
  3. Nepagrįsti ieškovo argumentai neva arbitražo teismo sprendimas neturi prejudicinės galios bendrosios kompetencijos teismams. Tiek arbitražo teismo, tiek bendrosios kompetencijos teismo sprendimas šalims sukuria tokias pačias prejudicijos pasekmes – ginčas yra laikomas išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo nagrinėjimo pakartotinai kreiptis į teismą negalima (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 182 str. 2 p., 293 str. 6 p.).
  4. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčo suma viršija 50 mln. Lt, dėl ko atsakovas turėjo teisę ir pasirinko perduoti viso ginčo sprendimą arbitražui. Tuo tarpu ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo reikalavimai dėl tariamos nepriemokos priteisimo už atskirus 2014 metų laikotarpius gali būti nagrinėjami atskirose bylose, nelaukiant, kol arbitražo byloje bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sutarties nuostatų aiškinimo. Tokia ieškovo pozicija reiškia, kad jis tariamai turi teisę ignoruoti arbitražinę išlygą ir vietoje vienos bylos inicijuoti atskiras, kuriose dirbtinai sumažinama ieškinio suma.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas.

19Dėl teisėjų kolegijos sudarymo

20Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-10-16 buvo gautas apelianto prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisėjų kolegijoje. Apeliantas nurodo, kad byloje keliami sudėtingi, ankstesnėje Lietuvos teismų praktikoje išsamiai neanalizuoti procesiniai klausimai, dėl ko, remiantis CPK 304 straipsniu, sudarytina trijų teisėjų kolegija. Tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitoje analogiškoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. e2-1398-157/2015).

21CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Apeliantas prašymą dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje motyvavo byloje keliamais sudėtingais civilinio proceso taisyklių taikymo ir aiškinimo klausimais, kurie ankstesnėje teismų praktikoje išsamiai neanalizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 336 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegiją, jeigu nagrinėjama byla yra sudėtinga. Bylos sudėtingumas gali būti siejamas su faktiniu bylos pobūdžiu (pareikštų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas ir pan.). Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta poreikio atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją dėl šioje byloje keliamų procesinės teisės klausimų bei faktinių aplinkybių, susijusių su bylos šalių procesiniu elgesiu, nustatymo, todėl byla nagrinėjama pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę.

22Dėl naujų įrodymų prijungimo ir bylos medžiagos pripažinimo nevieša

23Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-10-19 gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuos atsakovas prašo prijungti prie bylos medžiagos bei kartu su jais naujai pateiktus įrodymus ir bylos medžiagą pripažinti nevieša.

24Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, priima į bylą atsakovo rašytinius paaiškinimus bei kartu su jais pridėtus dokumentus, kurie buvo sudaryti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir kurių atsakovas negalėjo pateikti anksčiau CPK 314 str., 338 str.).

25Atsakovo teigimu, ginčas kilo iš Sutarties, kurios 13.2 punktas, be kita ko, numato, jog visa informacija, susijusi su šia Sutartimi, yra laikoma konfidencialia ir negali būti atskleista jokiems tretiesiems asmenims. Be to, civilinės bylos stabdymo klausimas yra susijęs su arbitražo byla, o tiek arbitražo procesas, tiek arbitražo bylos faktas yra konfidencialus, todėl nagrinėjamos bylos medžiaga pripažinti nevieša. CPK 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-05-25 teismo posėdžio metu, atsižvelgęs į atsakovo prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje bei aplinkybę, jog nagrinėjama byla yra susijusi su komercine paslaptimi, jau pripažino, jog ši byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama uždaruose posėdžiuose. Vadinasi, rezultatas, kurio nori atsakovas, iš esmės jau pasiektas. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo, tiek išsamiai, kiek būtų nagrinėjant bylą iš esmės, netiriamos bylos faktinės aplinkybės, susijusios su apelianto ir atsakovo tarpusavio komerciniais santykiais, dėl ko galėtų būti atskleista komercinė paslaptis ar pažeistos Sutarties konfidencialumo sąlygos. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo veiksmų teisėtumo įvertinimas procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymo pagrindus, aiškinimo ir taikymo aspektais.

26Kita vertus, pagal KAĮ 8 straipsnio 3 dalį tik arbitražo procesas yra konfidencialus, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ir pats arbitražo bylos faktas yra konfidencialus, juolab kad iš esmės arbitražo procesas dar nevyksta ir nagrinėjant šią civilinę bylą negalėtų būti atskleisti jokie arbitražinio nagrinėjimo duomenys. Tokiu atveju teisinių bei faktinių prielaidų atsakovo prašymo patenkinimui nenustatyta.

27Dėl ieškinio sumos nustatymo

28Pagal CPK 23 straipsnį ir KAĮ 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose, kurio tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-316-687/2015). Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 11.2 punkte susitarė, kad ginčai iki 50 mln. Lt sumos pirmąja instancija nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme, o viršijantys 50 mln. Lt sumą – Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Vadinasi, konkretaus ginčo (konkrečios bylos) priskirtinumą teismui ar arbitražui lemia ginčo sumos dydis.

29Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismui pareikštame ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas. Taigi ginčo sumos nustatymas yra asmens, inicijuojančio teisminį procesą, pareiga ir dispozityvumo principo įgyvendinimo išraiška (CPK 13 str.), nes būtent ieškovas nustato teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Taigi teisė nustatyti ieškinio dalyką yra dispozityvi ir absoliuti ieškovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Teismas įpareigotas ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Kita vertus, turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta ir dėl jos įtakos, nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją (CPK 27 str.-28 str., 80 str.). Šioje byloje apeliantas pareiškė ieškinį atsakovui dėl iš viso 20 503 258,88 Lt (19 911 970,46 Lt + 591 288,42 Lt) sumos priteisimo ir byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų padidinęs savo reikalavimą arba kad būtų sujungtos kelios pagal apelianto ieškinius atsakovui nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolos ir delspinigių pagal sutartį priteisimo. Todėl atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, jog šioje konkrečioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo suma yra ne 20 503 258,88 Lt, bet didesnė nei 62 mln. Lt., aiškiai nepagrįsti. Aplinkybė, kad apeliantas yra pareiškęs ir daugiau ieškinių atsakovui dėl skolos priteisimo tos pačios, kaip ir nagrinėjamu atveju, sutarties pagrindu, nereiškia, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo suma yra didesnė, nei nurodyta ieškinyje. Kadangi apeliantas su atsakovu sudarytoje sutartyje susitarė, kad ginčai iki 50 mln. Lt sumos pirmąja instancija nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme (Sutarties 11.2 p.), todėl šioje civilinėje byloje pareikštas apelianto ieškinys dėl iš viso 20 503 258,88 Lt priteisimo iš atsakovo nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.

30Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo

31Konstatavus, jog nagrinėjamas konkretus ginčas teismingas Vilniaus apygardos teismui, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė šią bylą. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal KAĮ 11 straipsnio 3 dalį, teismas privalo sustabdyti bylą, jeigu tos bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta arbitražo byla. Taigi tokiu atveju, kai negalima nagrinėti civilinės bylos teisme iki kol bus išnagrinėta arbitražo byla, civilinė byla stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-548/2013).

32Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-459-611/2015). Ir visais atvejais teismas, spręsdamas ar yra pagrindas sustabdyti konkrečią bylą, turėtų atsižvelgti ir į aplinkybę, ar tai būtų pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, o sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

33Nagrinėjamoje byloje nekyla šalių ginčo, kad, siekiant teisingai išnagrinėti apelianto ieškinio reikalavimus atsakovui, bus reikalinga nustatyti apelianto paslaugų įkainių dydį už 2014 metais suteiktas paslaugas, dėl kurio šalys ir nesutaria. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad klientas (atsakovas) už paslaugas atsiskaito su vežėju (apeliantu) pagal įkainius, nurodytus šios Sutarties priede Nr. 1, o šiame priede nurodyta Produktų vežimo tarifų nustatymo tvarka. Taigi byloje iš esmės bus atliekamas Sutarties nuostatų aiškinimas ir vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad sutarties sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, o tokiu atveju išaiškintos sutarties nuostatos vertintinos kaip prejudiciniai faktai ir kitoje byloje tarp tų pačių šalių iš naujo neįrodinėtinos. Tačiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas gali nustatyti pats, nagrinėdamas šią civilinę bylą. Byloje pareikštas ieškinys dėl skolos (nepriemokos) prisiteisimo, todėl teismas, nagrinėdamas šio ieškinio pagrįstumo klausimą, turės nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su apelianto suteiktų paslaugų įkainio apskaičiavimu bei šio apskaičiavimo teisingumu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra būtina nei reikšti savarankiško reikalavimo, susijusio su ieškovo suteiktų paslaugų įkainių dydžio nustatymu, nei stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo dėl arbitražo teisme pradėto proceso tokio reikalavimo pagrindu.

34Taigi pirmosios instancijos teismas, nevisiškai tinkamai pritaikęs CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo pagrindus, nepagrįstai konstatavo privalomojo pagrindo nagrinėjamai bylai sustabdyti dėl arbitraže inicijuojamos bylos buvimą. Teismas pats gali nustatyti faktus, kurie reikšmingi teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato arbitražo byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, kliudantis vykti nagrinėjamos bylos procesui (KAĮ 11 str. 3 d., CPK 163 str. 3 p., 185 str.). Dėl pirmiau šioje nutartyje jau nurodytų argumentų, susijusių su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų įgyvendinimu, sutiktina su apelianto pozicija ir tuo aspektu, kad proceso operatyvumo ir ekonomijos principai reikalauja pirmiausiai išnagrinėti tas bylas, kurios pirmiau pradėtos. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla jau yra nagrinėjama ir šalys joje jau yra apsikeitusios paruošiamaisiais dokumentais. Tuo tarpu pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, jog Vilniaus komercinio arbitražo teisme dar yra tik gautas atsakovo pranešimas apie arbitražą.

35Apeliacinės instancijos nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl bylos sustabdymo išsprendimui.

36Apibendrinant pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs CPK 163 straipsnio 3 punkto ir KAĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3138-661/2015 sustabdymo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apelianto atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, viena vertus, šis prašymas neparemtas tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, kita vertus, šioje bylos proceso stadijoje ir nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju procesiniu teismo dokumentu, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 str.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3138-661/2015 sustabdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas civilinės bylos sustabdymo iki kitos bylos išnagrinėjimo... 5. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2009-01-19 sudarė Geležinkelių transporto... 7. Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ 2015-01-05 atsiliepime į ieškinį prašė... 8. Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ 2015-01-05 taip pat pateikė atskirą... 9. Taip pat atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ pateikė teismui 2015-01-29 prašymą... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-28 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr.... 12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant... 13. Vadovaudamasis KAĮ 11 straipsnio 3 dalimi ir CPK 163 straipsnio 3 punktu,... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 16. Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas tenkintinas.... 19. Dėl teisėjų kolegijos sudarymo... 20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-10-16 buvo gautas apelianto prašymas dėl... 21. CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja... 22. Dėl naujų įrodymų prijungimo ir bylos medžiagos pripažinimo nevieša... 23. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-10-19 gauti atsakovo rašytiniai... 24. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą,... 25. Atsakovo teigimu, ginčas kilo iš Sutarties, kurios 13.2 punktas, be kita ko,... 26. Kita vertus, pagal KAĮ 8 straipsnio 3 dalį tik arbitražo procesas yra... 27. Dėl ieškinio sumos nustatymo... 28. Pagal CPK 23 straipsnį ir KAĮ 12 straipsnį, šalys turi teisę savo... 29. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismui pareikštame ieškinyje... 30. Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo... 31. Konstatavus, jog nagrinėjamas konkretus ginčas teismingas Vilniaus apygardos... 32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo... 33. Nagrinėjamoje byloje nekyla šalių ginčo, kad, siekiant teisingai... 34. Taigi pirmosios instancijos teismas, nevisiškai tinkamai pritaikęs CPK... 35. Apeliacinės instancijos nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo... 36. Apibendrinant pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apelianto... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 40. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir...