Byla 3K-3-582/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir E. O. (E. O.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Parex faktoringas ir lizingas“) ieškinį atsakovams A. B., E. O., V. L. ir V. B., dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alytra“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „DL auto“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „DL logistika“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Daisotros logistika“).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laidavimo sutartis ir subsidiariojo laiduotojo atsakomybę prieš kreditorių esant laiduotojų daugetui, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų lygiomis dalis 28 693,08 Lt nesumokėtų lizingo įmokų, 6198,90 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB „DL auto“ 2007 m. rugpjūčio 7–10 d. su juo sudarė aštuonias lizingo sutartis dėl vilkikų ir puspriekabės įsigijimo. Ieškovas su atsakovais sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai (laiduotojai) įsipareigojo atsakyti visu savo turtu kaip subsidiarieji skolininkai, įvykdyti lizingo gavėjo (BUAB „DL auto“) prievolės dalį – kiekvienas ne daugiau kaip ¼ dalį neįvykdytos piniginės prievolės,– tuo atveju, jeigu BUAB „DL auto“ ir pirminiai laiduotojai (BUAB „Alytra“ ir RUAB „DL logistika“) laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal pagrindinę sutartį (laidavimo sutarties 2.1.1 punktas). Laiduotojai šiomis sąlygomis įsipareigojo pagrindinio skolininko ir kitų laiduotojų neįvykdytą prievolę įvykdyti per 10 darbo dienų nuo kreditoriaus rašytinio reikalavimo įvykdyti prievolę gavimo dienos (laidavimo sutarties 2.1.2 punktas).

8Kadangi lizingo gavėjas BUAB „DL auto“ vėlavo mokėti mėnesines įmokas, tai ieškovas 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, įpareigojo lizingo gavėją grąžinti lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą. BUAB „DL auto“ ir pirminiams laiduotojams laiku ir tinkamai neįvykdžius visų savo prievolių pagal lizingo sutartis, pradelstos įmokos ir delspinigiai, ieškovo nuomone, priteistini iš antrinių laiduotojų (atsakovų).

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

10Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad atsakovai yra antriniai laiduotojai, jų atsakomybė yra subsidiari, t. y. prievolės neįvykdžius BUAB „DL auto“ (pagrindiniam skolininkui) ir priminiams laiduotojams (RUAB „DL logistika“, BUAB „Alytra“), atsakovams kyla pareiga vykdyti pirmiau nurodytų asmenų pareigas. Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai įgyvendino savo kaip kreditoriaus pareigą išieškoti pinigines sumas iš pagrindinio skolininko ir pirminių laiduotojų. Jis savo išvadą grindė Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, nurodytu procesiniu sprendimu atmesti ieškovo reikalavimą priteisti skolą pagal laidavimo sutartis (t. y. nurodytoje byloje teismas nepatvirtino UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreditorių reikalavimų UAB „Alytra“ bankroto byloje). Spręsdamas dėl tinkamo atsakovų informavimo apie prievolę mokėti pinigines sumas, teismas įvertino ieškovo pateiktus dokumentus (2008 m. rugsėjo 4 d. raštą dėl įspėjimo dėl sutarties nutraukimo (T. 1, b. l. 174–177), 2008 m. rugsėjo 5 d. raštą dėl įspėjimo dėl sutarties nutraukimo (T. 1, b. l. 178–181), 2008 m. rugsėjo 16 d. raštą dėl sutarties nutraukimo su įsiskolinimo paskaičiavimais (T. 1, b. l. 182–190), Lietuvos pašto išklotines dėl pašto korespondencijos išsiuntimo), atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, kad svarbu asmeniui dokumentus ne išsiųsti, o užtikrinti jų įteikimą, ir darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jis tinkamai įgyvendino savo pareigas įteikti pranešimus atsakovams dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo geruoju.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl 2524,28 Lt delspinigių priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; kitą ieškinio dalį patenkino, priteisė ieškovui 28 693,08 Lt skolos, 3674,62 delspinigių ir 1958,26 Lt žyminio mokesčio iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 8581,49 Lt iš kiekvieno atsakovo.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš atsakovų ieškovui po 856,46 Lt nesumokėtų įmokų pagal lizingo sutartis, po 133,77 Lt delspinigių bei procesines palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas nurodytoje byloje kilo dėl ieškovo su RUAB „DL logistika“ sudarytų lizingo sutarčių, ieškovo ir atsakovų bei trečiųjų asmenų laidavimo sutarčių, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių nustatyti faktai šioje byloje įgyja res judicata galią; nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010, išaiškino, kad laidavimo sutarčių 2.1.1 ir 2.1.2 punktai reglamentuoja laiduotojo pareigas įvykdyti prievolę kreditoriui, o ne kreditoriaus reikalavimų pateikimo tvarką ar terminus, todėl kreditoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. raštas dėl lizingo sutarčių nutraukimo, adresuotas tiek skolininkui BUAB ,,DL auto“, tiek pirminiams laiduotojams, tiek antriniams laiduotojams (atsakovams), laikytinas reikalavimu įvykdyti prievolę tiek pačiam skolininkui, tiek jo laiduotojams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nurodyti laidavimo sutarčių punktai šioje byloje negali būti aiškinami kitaip; sprendė, kad, byloje esant nustatytai aplinkybei, jog nei skolininkas, nei pirminiai laiduotojai prievolės neįvykdė, prievolė atsirado atsakovams, kaip antriniams laiduotojams. Pasisakydama dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo ir atsakovų teisnių santykių kontekste Kauno apygardos teismo atsisakymas patenkinti ieškovo finansinį reikalavimą UAB „Alytra“ bankroto byloje reiškia, kad kreditorius, 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu pareikalavęs įvykdyti prievolę, negavo savo reikalavimo patenkinimo iš pirminio kreditoriaus, todėl įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę iš antrinių laiduotojų – atsakovų. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010, konstatavo, kad šalių susitarimu laidavimo sutartis galioja iki visiško pagrindinės sutarties sąlygų įvykdymo, atsakovų prievolė ieškovui (kreditoriui) yra neterminuota, tai teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad kreditorius savo elgesiu atsisakė reikalavimo teisės iš skolininko ir pagrindinių laiduotojų, todėl neteko reikalavimo teisės ir iš subsidiariųjų laiduotojų; ieškovo teisė gauti reikalavimo patenkinimą turi būti ginama, nes skolininkas bei laiduotojai, turėję pareigą prievolę įvykdyti anksčiau už antrinius laiduotojus, šios pareigos nėra įvykdę.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovai A. B. ir E. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl kitų teismų procesinių sprendimų įtakos nagrinėjamai bylai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010, pateiktais motyvais ir išaiškinimais, nes precedento galią turi tik analogiškose bylose sukurtos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, o šių bylų faktinės aplinkybės skyrėsi – nurodytoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje, nebuvo trečiojo asmens BUAB „Alytra“ pirminio laidavimo, todėl nebuvo vertinamos Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, konstatuotos aplinkybės, kad po lizingo sutarčių nutraukimo 2008 m. rugsėjo 16 d. ieškovas į pirminį laiduotoją BUAB „Alytra“ dėl BUAB „DL auto“ prievolių įvykdymo kreipėsi tik 2009 m. vasario 6 d., o ieškovo 2008 m. rugsėjo 4 d. įspėjimas ir 2008 m. rugsėjo 16 d. raštas nelaikytini ieškovo reikalavimu BUAB „Alytra“ įvykdyti prievoles už pagrindinį skolininką BUAB „DL auto“. Kasatorių nuomone, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu ir 279 straipsnio 4 dalimi, Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje, jie reiškia, kad ieškovas su ieškiniu dėl skolos priteisimo tiesiogiai į antrinius laiduotojus kreipėsi anksčiau (2008 m. gruodžio 3 d.), nei į pirminį laiduotoją (2009 m. vasario 6 d.), taip pažeisdamas laidavimo sutarčių 2.1.2 punkto reikalavimus; 2008 m. rugsėjo 4 d. įspėjimo ir 2008 m. rugsėjo 16 d. rašto nevertinant kaip reikalavimų laiduotojui vykdyti prievoles pagal laidavimo sutartis, laikytina, kad ieškovas nėra kreipęsis į laiduotojus su reikalavimu vykdyti prievoles; ieškovui dėl savo kaltės praleidus terminą kreiptis į pirminį laiduotoją BUAB „Alytra“, taigi, jo reikalavimui negaliojant, negalioja ir analogiškas reikalavimas antriniams laiduotojams (kasatoriams ir kitiems atsakovams).
  2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų pateikimo subsidiariai atsakingiems asmenims tvarką, taikymo. Kasatoriai teigia, kad subsidiariosios atsakomybės atveju, reikšdamas reikalavimus skolininkams, kreditorius turi laikytis CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos; subsidiarusis įsipareigojimas kvalifikuotinas sąlygine prievole su atidedamąja sąlyga, todėl, kol neįvyksta visos CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, subsidiariosios pareigos šaliai neatsiranda. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. ieškovo raštas dėl lizingo sutarčių nutraukimo laikytinas reikalavimu įvykdyti prievolę tiek skolininkams, tiek laiduotojams, nes jis prieštarauja CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai subsidiariosios prievolės esmei: nepaisant to, kad rašto adresatai ne tik pagrindinis skolininkas, bet ir laiduotojai, rašte reikalaujama įvykdyti prievoles, kylančias ne iš laidavimo, o iš lizingo sutarčių, kurių šalis yra tik BUAB „DL auto“; reikalavimas įvykdyti prievolę su atidedamąja sąlyga, kol ši dar neatsirado, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams; Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, pripažino, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. ieškovo raštas nėra tinkamas reikalavimo pareiškimas pirminiam laiduotojui, todėl negali būti laikomas reikalavimu antriniams laiduotojams. Vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, nes toks yra laiduotojo prievolės, kaip papildomo teisinio santykio, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011), kasatoriai daro išvadą, kad subsidiariosios laiduotojo prievolės atveju kreditorius, prieš nukreipdamas išieškojimą į laiduotojo turtą, turėtų būti dar labiau saistomas reikalavimų pirmesnės eilės skolininkams pareiškimo eiliškumo, todėl, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustačius, kad ieškovas nėra kreipęsis dėl reikalavimo į pirminius laiduotojus BUAB „Alytra“ ir RUAB „DL logistika“, jis neturi reikalavimo teisės ir į kasatorius.
  3. Dėl laidavimo sutarčių aiškinimo. Kasatoriai nurodo, kad antriniai subsidiarieji laiduotojai laidavimo sutartis sudarė prisijungimo būdu, pagal ieškovo pateiktas sąlygas, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, jos aiškintinos jas priėmusios šalies naudai. Kasatoriai teigia pasirašydami sutartis tikėjęsi, kad ieškovas reikalavimus įvykdyti prievolę pareikš laikydamasis CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, tačiau bylos aplinkybių kontekste matyti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai – 2008 m. gruodžio mėn. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų, nors reikalavimą pirminiam laiduotojui BUAB „Alytra“ reiškė tik 2009 m. vasario mėn., o kitam pirminiam laiduotojui nėra pareiškęs iki šiol.

16Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovai V. B. ir V. L. prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydami jame nurodytus motyvus.

17Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo BUAB ,,Alytra“ prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydamas jame nurodytus motyvus.

18Atsiliepime į atsakovų A. B. ir E. O. kasacinį skundą ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl kitų teismų procesinių sprendimų įtakos nagrinėjamai bylai. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010, taikymo nagrinėjamoje byloje, nurodydamas, kad teismo sukurtą precedentą galima taikyti kitoje byloje, kai faktinės bylos aplinkybės iš esmės panašios, t. y. nebūtinas jų tapatumas, o teismo pateikti teisės normų taikymo išaiškinimai gali būti taikomi nepriklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių. Ieškovas mano, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, nenustatė jokių nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nes teismas nevertino, ar ieškovas tinkamai įgyvendino pareigą kreiptis į laiduotoją BUAB „Alytra“ dėl prievolių įvykdymo CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, o tik sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas buvo pateiktas per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą reikalavimams esant terminuotoms prievolėms pareikšti. Ieškovas papildomai pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje nukrypo nuo tą pačią dieną priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009, pateiktų išaiškinimų, kur kasacinis teismas konstatavo, jog kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas, todėl ši Kauno apygardos teismo nutartis netaikytina kaip precedentas. Papildomai ieškovas nurodo, kad Kauno apygardos teisme tik konstatuotas termino praleidimo faktas, kuris nebuvo įrodinėjimo dalykas, o tiesiog teisės taikymo klausimas. Priešingai, ieškovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010, buvo vertinamos identiškų lizingo ir laidavimo sutarčių sąlygos, aiškinama jose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės.
  2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų pateikimo subsidiariai atsakingiems asmenims tvarką, taikymo. Atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad kasatoriai nepagrįstai save ir kitus atsakovus laiko antriniais, o BUAB „Alytra“ ir RUAB „DL logistika“ – pirminiais laiduotojais. Ieškovas pažymi, kad pagal pasirašytų laidavimo sutarčių nuostatas kasatoriai ir kiti atsakovai laiduoja tiesiogiai už BUAB „DL auto“ prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą, o ne už BUAB „Alytra“ ir RUAB „DL logistika“ laidavimo sutartimis prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą; kasatorių laidavimo sutartyse yra papildoma sąlyga, kad jie atsakys tik tuo atveju, jei prievolių nevykdys BUAB „Alytra“ ir RUAB „DL logistika“. Ieškovo manymu, reikalavimų pateikimas BUAB „Alytra“ ir RUAB „DL logistika“ apskritai neturėtų būti sprendžiamas, nes kasatoriai ir kiti atsakovai buvo tiesioginiai laiduotojai, kurie apie reikalavimą buvo informuoti 2008 m. rugsėjo 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 16 d. pranešimais, kasatoriai papildomai buvo informuoti ir 2008 m. gruodžio 3 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Aplinkybė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. raštas yra dėl lizingo sutarčių, ieškovo nuomone, nepaneigia reikalavimo kasatoriams fakto, nes prievolė (nesumokėta skola) kyla iš lizingo sutarčių – pagrindiniam skolininkui tiesiogiai, o laiduotojams – kartu ir iš laidavimo sutarčių. Ieškovas pažymi, kad kasatorių nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011) išaiškinama ne pareiga pateikti reikalavimus pagrindiniam skolininkui prieš kreipiantis į solidariuosius skolininkus, tačiau pareigos įvykdyti solidariuoju laidavimu prisiimtas prievoles atsiradimo momentas, t. y. nuo kurio momento kreditorius įgyja teisę reikšti reikalavimus laiduotojams.
  3. Dėl laidavimo sutarčių aiškinimo. Ieškovas nesutinka su kasatorių argumentais dėl sutarčių aiškinimo, nurodydamas, kad CK 6.193 straipsnis taikomas tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties nuostatų aiškinimo, tačiau šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010 tokių abejonių nekilo. Ieškovas teigia, kad laidavimo sutartys nebuvo sudarytos prisijungimo būdu, nurodo, kad dėl jų sąlygų buvo deramasi (šį faktą kasatoriai pripažino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3894-642/2011).

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl teismo precedento ir prejudicinių faktų santykio

22Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

23CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo civilinėje byloje atleidžiama. Tai reiškia, kad nėra teisinės pareigos jas įrodyti, nes laikoma, jog jos žinomos, pripažintos ar nustatytos. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012). Fakto prejudicialumui nėra keliama reikalavimo, kad jis būtų nustatytas ar įmanoma būtų jį nustatyti arba taikyti tik analogiškoje ar panašių aplinkybių byloje. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. O precedento kaip teisės aiškinimo taisyklės taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai.

24Prejudiciniais faktais, be kita ko, gali būti teismo nustatyti sutarties šalių tikrieji ketinimai ir atlikti sutarties sąlygų išaiškinimai. Sutarties sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybė. Jeigu vienoje civilinėje byloje turėjo būti taikoma sutartis ir tarp jos šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo, tai šios aplinkybės sudarė tos bylos nagrinėjimo dalyką. Jeigu teismas toje byloje išaiškino sudarytos sutarties nuostatas, tai šie išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir kitose bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tarp tų pačių šalių kilusiuose ginčuose teismo jau išaiškintų šalių sutarties sąlygų turinys kaip bylos faktinė aplinkybė iš naujo neįrodinėjama (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

25Nagrinėjamoje byloje aktualios laidavimo sutarčių nuostatos dėl laiduotojų atsakomybės ir pareigos įvykdyti prievolę kreditoriui eiliškumo (laidavimo sutarčių 2.1.1. ir 2.1.2 punktai) buvo išaiškintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-916-516/2010. Kadangi nurodytoje byloje dalyvavo tie patys asmenys ir sutarties aiškinimas buvo įrodinėjimo dalykas toje byloje, tai apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje išdėstytais laidavimo sutarčių nuostatų išaiškinimais ir iš naujo nevertindamas šalių sudarytų sutarčių nuostatų, pagrįstai rėmėsi teismo kitoje byloje išaiškinta šalių sutarties sąlygų prasme kaip prejudiciniais faktais ir tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad laidavimo sutarčių nuostatos buvo išaiškintos Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje, todėl šioje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo aiškinti laidavimo sutartis, taikyti CK 6.193–6.194 straipsnių ir jie nebuvo pažeisti.

26Kasatorių argumentai dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, nustatytų faktų prejudicialumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes ši nutartis neatitinka pirmiau nurodytų faktų priskirtinumo prejudiciniams kriterijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viena CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo sąlygų yra aplinkybė, jog abiejose bylose turi būti dalyvavę tie patys asmenys. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje priimant 2009 m. gegužės 18 d. nutartį buvo sprendžiamas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabar – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) ir UAB „DL auto“ kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimas UAB „Alytra“ bankroto byloje. Be nurodytų asmenų, byloje dalyvavo UAB „Alytra“ bankroto administratorius, tačiau kasatoriai ir prie kasacinio skundo prisidėję atsakovai į tą bylą nebuvo įtraukti. Nors CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“, tokią galią įgyja ne visi teismo sprendimai, o tie, kurie nustato pagal savo pobūdį visuotinai privalomus faktus (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.). Be to, Kauno apygardos teismas nurodytoje civilinėje byloje nagrinėjo šalių ginčą dėl konkrečių kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir jų patvirtinimo, todėl teismo procesinį sprendimą nulėmusios aplinkybės ir jų vertinimas negali būti pripažįstami visuotinai privalomais ir teismo vėliau taikomi byloje nedalyvavusiems asmenims. Pagal tokius argumentus Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, nustatytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip prejudicinių faktų dėl šalių sutarties turinio išaiškinimo.

27Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija kasatorių argumentus dėl precedento netaikymo, nesirėmimo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009, nustatytais prejudiciniais faktais ir CK 6.193–6.194 straipsnių netinkamo taikymo atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

28Dėl CK 6.245 straipsnio taikymo laidavimo teisiniuose santykiuose

29Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Skolininkui neįvykdžius laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padarius, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas ir civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad yra nustatytas skolininko ir laiduotojo laidavimo prievolės solidarumas šiems atsakant prieš kreditorių, tačiau laidavimo sutarties šalims šios taisyklės išlyga suteikia teisę pasirinkti kitą laiduotojo atsakomybės pagal prievolę rūšį. CK 6.76 straipsnis nedraudžia šalių susitarimu nustatyti, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari.

30Ieškovo ir kasatorių sudarytų laidavimo sutarčių 1.1 punkte buvo nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui pagal laidavimo prievolę kaip subsidiarusis skolininkas. Pagal sutarties nuostatas, laiduotojo prievolės atsiradimo pagrindas yra aplinkybė, kad lizingo gavėjas UAB „DL auto“, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo konkrečių prievolių, laiduotojų prievolės kilimą papildomai susiejant su tuo atveju, jei lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartis nevykdys ir laiduotojai UAB „Alytra“ ir (arba) UAB „Daisotros logistika“. Byloje kilo ginčas dėl laiduotojų (kasatorių) subsidiariosios pareigos atsakyti kreditoriui pagal laidavimo sutartį įgyvendinimo. Nuo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti lizingo gavėjo lizingo sutartimis prisiimtas ir šio neįvykdytas prievolių dalis kasatoriai gynėsi nurodydami, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį, netinkamai taikė CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytą kreditoriaus reikalavimų subsidiariesiems skolininkams reiškimo tvarką, todėl priėmė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams prieštaraujantį sprendimą. Tokie kasatoriaus argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

31Laidavimo sutartyje susitarus dėl laiduotojo subsidiariosios atsakomybės pagal laidavimo prievolę bei nustačius jos įgyvendinimo tvarką, papildoma prievolė atsiranda iš sutarties – kaip susitarimo padarinys. Šios subsidiariosios prievolės vykdymui taikomos šalių sutarties nuostatos, kiek jose yra susitarta dėl subsidiarumo ir kiek jos neprieštarauja įstatymo imperatyviosioms nuostatoms, o kiek nesusitarta sutartimi ar sutartis kaip niekinė negalioja – taikomos prievolių teisės nuostatos dėl subsidiariųjų prievolių. Ginčui dėl subsidiariosios laidavimo prievolės vykdymo taikomi CK 6.76–6.89 straipsniai, reglamentuojantys laidavimą, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimą. O CK 6.245 straipsnis reglamentuoja civilinės atsakomybės sampratą, rūšis, tarp jų ir subsidiariosios civilinės atsakomybės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės rūšies, klausimus. Laiduotojo atsakomybė pagal subsidiariąją laidavimo prievolę yra prievolės vykdymas, o ne civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė yra prievolė, bet ji atsiranda kaip pažeidimo padarinys ir pasireiškia žalos padarymu. Laiduotojo subsidiariosios prievolės vykdymui ir subsidiarumo klausimui spręsti nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančių CK normų, taip pat ir CK 6.245 straipsnio.

32Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skolininkui neįvykdžius prievolės ir kreditoriui reikalaujant, jog ją įvykdytų laidavimo sutartyje tą padaryti įsipareigojęs subsidiarusis laiduotojas, t. y. reikalaujant įvykdyti sutartinę prievolę, CK 6.245 straipsnis, nustatantis subsidiariojo skolininko civilinę atsakomybę, netaikomas, jei kitaip nėra nurodyta laidavimo sutartyje. Kadangi ieškovo ir kasatorių sudarytose laidavimo sutartyse nebuvo nuorodų dėl CK 6.245 straipsnio taikymo, tai kreditoriaus reikalavimas subsidiariesiems skolininkams vykdyti pagrindinio skolininko prievolę turi būti reiškiamas ir laiduotojų įvykdomas laidavimo sutartyse nustatyta tvarka, o kiek nesusitarta sutartyje, – taikant CK 6.76–6.89 straipsnius, o ne 6.245 straipsnį.

33Dėl teisės pareikšti ieškinį subsidiariajam laiduotojui

34Pagal laidavimo prievolės subsidiarumą kreditorius turi teisę į kreiptis į teismą reikalaudamas subsidiariai priteisti skolą iš laiduotojo, jeigu tai atitinka sutarties sąlygas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalių sutartyje nurodyta, kad antrinis laiduotojas atsako, jei prievolės neįvykdo skolininkas ir pirminiai laiduotojai, tai svarbu nustatyti, ar šie asmenys prievolę įvykdė. Jeigu jie prievolės nėra įvykdę (dėl savo nemokumo, iškeltos bankroto bylos, pradėtų bankroto procedūrų ne teismo tvarka ar kitų aplinkybių), tai kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl prievolės vykdymo priteisimo iš skolininko ir subsidiariųjų laiduotojų. Kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką, kitus laiduotojus ir ją pareiškia tuo pačiu ar vėlesniu ieškiniu.

35Spręsdamas bylą apeliacinės instancijos teismas konstatavo (teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada), kad laidavimo sutarčių 2.1.1 ir 2.1.2 punktų kontekste ieškovo 2008 m. rugsėjo 16 d. raštas „Dėl sutarties nutraukimo“ laikytinas reikalavimu įvykdyti prievolę tiek pačiam skolininkui, tiek ir jo laiduotojams. Aiškindamas laidavimo sutarčių nuostatas Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatė prejudicinį faktą, kad laidavimo sutartyse įtvirtinta laiduotojų pareiga įvykdyti prievolę, jei jos neįvykdo skolininkas (lizingo gavėjas), o antrinių laiduotojų (kasatorių) pareiga įvykdyti prievolę kyla, jei jos neįvykdė pirminiai laiduotojai (BUAB „Alytra“ ir RUAB „DL logistika“). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laidavimo sutartyse nustatytas laiduotojų pareigos įvykdyti skolininko prievoles eiliškumas. Pagal jį laiduotojų (kasatorių ir prie kasacinio skundo prisidėjusių atsakovų) pareiga įvykdyti prievolę atsiranda jos neįvykdžius atitinkamai skolininkui arba kitiems laidavimo sutartyse įvardytiems laiduotojams.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, pagal ginčo šalių sudarytų laidavimo sutarčių sąlygas subsidiarumas aiškintinas kaip prievolės atsiradimas papildomiems (tretiesiems) asmenims ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „DL auto“ sudarytos lizingo sutarties atžvilgiu. Laidavimo sutartyse šalys susitarė, kad kreditoriaus reikalavimo teisė subsidiariesiems laiduotojams atsiras, jei, pirma, skolininkas ir pirminiai laiduotojai tinkamai neįvykdys prievolės (per 10 dienų kiekvienas); antra, kreditorius sutartyse nustatyta tvarka pareikš reikalavimą laiduotojams. Remiantis tokiomis laidavimo sutarčių nuostatomis, skolininko ir pirminių laiduotojų prievolės neįvykdymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad kreditorius ėmėsi veiksmų, kuriais siekė gauti prievolės įvykdymą iš skolininko ir pirminių laiduotojų. Bylos duomenimis, kreditorius (ieškovas) kreipėsi į skolininką ir pirminius laiduotojus dėl prievolės įvykdymo (2008 m. rugsėjo 16 d. raštas). Kadangi sutartyse nebuvo sąlygų apie antrinio laiduotojo pareigą įvykdyti prievolę tik po to, kai būtų pareikštas ieškinys skolininkui ar pirminiams laiduotojams, ar kai jis būtų išnagrinėtas ir teismo sprendimas būtų vykdomas, t. y. kai būtų atliktos vykdymo procedūros ir nustatytas išieškojimo (viso ar jo dalies) iš skolininko ir pirminių laiduotojų negalimumo faktas (antrinių laiduotojų pareiga įvykdyti prievolę atsiranda po dešimties dienų, jei skolininkas ir pirminiai laiduotojai neįvykdo savo prievolės), tai, esant tokiam šalių susitarimui, pripažintina, kad kreditorius tinkamai naudojasi savo prievolių įvykdymo užtikrinimu bei pagrįstai reikalauja antrinius laiduotojus įvykdyti prievolę.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 105,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių A. B. ir E. O. (atsakovai) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 52,78 Lt (penkiasdešimt du Lt 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

43Priteisti valstybei iš atsakovo E. O. (a. k. duomenys neskelbtini) 52,78 Lt (penkiasdešimt du Lt 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (toliau – ieškovas)... 7. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB „DL auto“ 2007 m. rugpjūčio... 8. Kadangi lizingo gavėjas BUAB „DL auto“ vėlavo mokėti mėnesines įmokas,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 10. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad atsakovai yra antriniai laiduotojai, jų atsakomybė yra... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovai A. B. ir E. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 16. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovai V. B. ir V. L. prašo kasacinį... 17. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo BUAB ,,Alytra“ prašo... 18. Atsiliepime į atsakovų A. B. ir E. O. kasacinį skundą ieškovas UAB... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl teismo precedento ir prejudicinių faktų santykio... 22. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai,... 23. CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo... 24. Prejudiciniais faktais, be kita ko, gali būti teismo nustatyti sutarties... 25. Nagrinėjamoje byloje aktualios laidavimo sutarčių nuostatos dėl laiduotojų... 26. Kasatorių argumentai dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d.... 27. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija kasatorių... 28. Dėl CK 6.245 straipsnio taikymo laidavimo teisiniuose santykiuose... 29. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už... 30. Ieškovo ir kasatorių sudarytų laidavimo sutarčių 1.1 punkte buvo... 31. Laidavimo sutartyje susitarus dėl laiduotojo subsidiariosios atsakomybės... 32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skolininkui neįvykdžius prievolės ir... 33. Dėl teisės pareikšti ieškinį subsidiariajam laiduotojui... 34. Pagal laidavimo prievolės subsidiarumą kreditorius turi teisę į kreiptis į... 35. Spręsdamas bylą apeliacinės instancijos teismas konstatavo (teisėjų... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 105,55 Lt bylinėjimosi... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 42. Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 52,78 Lt... 43. Priteisti valstybei iš atsakovo E. O. (a. k. duomenys neskelbtini) 52,78 Lt... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...