Byla 2A-1666-553/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,

4sekretoriaujant Virginijai Kostenko,

5dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. P.,

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui UAB „EMSI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. K.

7Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8

  1. Ginčo esmė

9Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2 – 5) , prašydamas priteisti jam iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 500 Lt, neturtinės žalos atlyginimą – 7 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-11 apie 23 – 24 val. ieškovas ir trečiasis asmuo T. K., kiekvienas savo automobiliu, atvyko į atsakovo valdomą degalinę „EMSI“, esančią Laisvės pr. 80B, Vilniuje prisipilti kuro. Ieškovas įsipylė benzino, o trečiasis asmuo norėjo įsipilti suskystintų dujų, tačiau ilgokai nesulaukė degalinės operatoriaus. Ieškovas, manydamas, kad suskystintų dujų galima prisipilti patiems, prijungė dujų pylimo įrangą prie T. K. automobilio ir pradėjo pilti dujas. Pastebėjęs dujų nuotėkį, norėjo nutraukti pylimą, tačiau suskystintos dujos pateko ant ieškovo rankų odos ir ieškovas nušalo abiejų rankų plaštakas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovo patirtos traumos, todėl teismo prašo iš atsakovo priteisti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

10Atsiliepime į ieškinį (b. l. 36 – 44) atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo valdomos degalinės „EMSI“ darbuotojų teigimu, 2007-11-11 vakarą degalinėje nebuvo jokio incidento.

11Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-14 priėmė sprendimą (b. l. 112-115) ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 232, 47 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti atsakovui iš ieškovo 20 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad dujų pylimo įrangos ir automobilyje sumontuotos dujų įrangos tarpusavio sąveika (dujų nutekėjimas pylimo metu) padarė žalą ieškovui. Taikant Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 4 dalies nuostatas už šią žalą atsakyti turėtų abiejų didesnio pavojaus šaltinių valdytojai: atsakovas ir trečiasis asmuo T. K. Ieškovas įrodė, jog ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis jam buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis – 232,47 Lt. Dėl rankų nušalimo ir su tuo susijusių pasekmių (skausmas, septynių dienų nedarbingumas, gydymas, neigiamos emocijos) ieškovui padaryta neturtinė žala nėra didelė, todėl pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui turi atlyginti 500 Lt dydžio neturtinę žalą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimo proporcija yra 1/3, kurią teismas pritaikė paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (403,33 – 383,33 = 20), teismas galutinai paskirstė bylinėjimosi išlaidas priteisdamas atsakovui iš ieškovo 20 Lt.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu (b. l. 133-139) ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „EMSI“ 7 000 Lt neturinės žalos atlyginimą ieškovui. Taip pat apeliantas nurodė prašymą priteisti iš UAB „EMSI“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1 500 Lt išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2010-12-14 sprendimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles, ydingai atsisakė įgyvendinti civilinio proceso principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir naikintinas. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teismas netinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai tiek nagrinėjant ieškinį pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme turi būti priteistos, nors jos dar ir nėra sumokėtos, atsižvelgiant į tai, kad teismui yra pateiktos teisinių paslaugų teikimo sutartys.

14Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b. l. 145-151) atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą palikti nepakeistą ir iš apelianto priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su 2010-12-14 pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tačiau jo neskundė, nes bylinėjimasis dėl santykinai nedidelės sumos tik didintų besibylinėjančių šalių išlaidas. Atsakovo advokato išlaidas apeliacinėje instancijoje patvirtina pridedama 2011-03-07 PVM sąskaitos – faktūros E Nr. 9 1 210 Lt sumai kopija, kurios apmokėjimo įrodymą atsakovas nurodė pateiksiantis teismo posėdyje. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantas nenurodė jokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pavyzdžių. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl konkretaus 500 Lt neturtinės žalos dydžio padarė pagal teisiškai reikšmingų byloje kriterijų visumą, įvertinęs visas byloje ieškovo raštu ir žodžiu nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Atsakovas nurodė, kad apeliantas nepagrįstai neatsižvelgia į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 AB „Kasyba“ prieš AB „Lietuvos taupomasis bankas“) ir apeliaciniu skundu, o ne pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnis), prašo priteisti būsimas, o ne turėtas (CPK 93 straipsnio 1 dalis) bylinėjimosi išlaidas. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl neturėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes turėtų išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo ir atsakovo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tinkamai išaiškino materialines teises normas, tinkamai taikė įrodinėjimo institutą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nesudaro, todėl šis skundas yra atmestinas.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

18Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio

19Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB „EMSI“ 7 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas priimdamas minėtą sprendimą konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo ir trečiojo asmens T. K. civilinės atsakomybės dėl ieškovo rankų sužalojimo ieškinyje aprašytomis aplinkybėmis sąlygos: žala bei nuostoliai, neteisėti atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus atitinka 500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovui. Ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (tačiau nekonkretizuoja, kokias teismų praktikoje suformuotas teisės normų aiškinimo ir taikymo nuostatas teismas pažeidė), neteisingai interpretuoja apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, todėl šis ir kiti su juo susiję ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas dėl nevisapusiško ir paviršutiniško ieškovo patirtos neturtinės žalos klausimo išnagrinėjimo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą užtikrinančią, piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje N. V. K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009). Nukentėjusiojo pareiga pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Taigi teisingo ir lygiateisio neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimas apima teismo pareigą išsamiai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir dėl konkretaus materialios kompensacijos už neturtinę žalą dydžio spręsti pagal reikšmingais pripažintų ir nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Kita vertus, ši pareiga sietina ne su būtinybe teismui kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, bet su galimybe, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, nuspręsti dėl joje teisiškai reikšmingais pripažintinų kriterijų. Taigi dėl to, kurie iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų bei teismų praktikoje suformuluotų ir taikomų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra reikšmingi, o kurie iš jų neturi teisinės reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžiui konkrečioje byloje parinkti, sprendžia teismas, laikydamasis pirmiau nurodytų materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo principų. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju reikšmingais pripažintinų kriterijų visumą sudaro ne tik nukentėjusiojo išvardyti bei konkrečia pinigų suma įvertinti jo dvasiniai, emociniai išgyvenimai ir (ar) fiziniai kentėjimai, bet ir tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusios faktinės aplinkybės, kurios leistų teismui spręsti, kokia apimtimi tokie subjektyvūs nukentėjusio asmens vertinimai turi objektyvų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje D. B. v. AB „Krekenavos agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-544/2009).

21Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo apeliantui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neatitinka skundžiamo teismo sprendimo turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje teismas, aptardamas žalą padariusių asmenų (atsakovo ir trečiojo asmens) neteisėtų veiksmų pobūdį ir kaltę, apelianto nurodytų jo patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, su jais susijusio fizinio skausmo pobūdį ir mastą bei tai, kad veiksmus, dėl kurių pakenkta ieškovo sveikatai, jis atliko pats, tinkamai išanalizavo ir atsižvelgė į visus nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingais pripažintinus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, jų visumą įvertindamas kaip pagrindžiančią 500 Lt apeliantui už neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai pagrįstą dydį piniginės kompensacijos apelianto patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir toks dydis byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 320 straipsnis) pripažintinas adekvačiu apelianto patirtai neturtinei žalai bei pakankamu jos pažeistoms teisėms apginti. Šiuo atveju reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad ieškovo sveikatos sužalojimą lėmė ne padidinto pavojaus šaltinio gedimas ar jo netvarkinga būklė, o nepakankamai atidus ir rūpestingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys, naudojantis atitinkamu įrenginiu, todėl teisėjų kolegija, vertindama priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, pripažįsta šią aplinkybę kaip kriterijų, įtakojantį žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš atsakovo UAB „EMSI“ visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2010-12-14 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys), formaliai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į sąžiningą ieškovo elgesį, nenustatė jo kaltės dėl jam padarytos žalos, todėl neturėjo pagrindo iš sąžiningai veikusio ieškovo priteisti atsakovui dalį jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo ieškovui pastarojo turėtas išlaidas dėl UAB „Tikroji turto kaina“ jam suteiktų teisinių paslaugų. Be to, apeliantas nurodė, kad šioje byloje dėl žalos, susijusios su ieškovo sveikatos sužalojimu, atlyginimo ieškovas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas 2010-12-14 sprendimą pažeidė CPK nuostatas dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio.

24Pirmosios instancijos teismas 2010-12-14 sprendime pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatė, kad bendra ieškovo turėtų ir įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma yra 575 Lt (225 Lt žyminis mokestis ir 350 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą). Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendrovei sumokėjo 2010-01-06 tarp ieškovo ir UAB „Tikroji turto kaina“ sudarytoje teisinių konsultacijų paslaugų teikimo sutartyje nurodytą 1 500 Lt užmokestį. Atsižvelgdamas į nustatytą ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimo proporciją, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 2/3 bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 383,33 Lt. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, teismas priėmė sprendimą atsakovui iš ieškovo priteisti 1/3 atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, t. y. 403,33 Lt. Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (403,33 – 383,33 = 20), galutinai bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos priteisiant atsakovui iš ieškovo 20 Lt bylinėjimosi išlaidas.

25Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, susijusios su jo sveikatos sužalojimu, kurį sąlygojo didesnio pavojaus šaltinių sąveika, todėl vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu konstatuotina, kad šioje byloje ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 225 Lt žyminį mokestį, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo nekėlė (CPK 87 straipsnio 4 dalis). Apie tai, kad minėtas 225 Lt žyminis mokestis turėtų būti grąžintas ieškovui, jis užsimena tik savo apeliaciniame skunde, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą – priteisė 225 Lt dydžio žyminį mokestį iš atsakovo ieškovui, nors ieškovas turėjo būti atleistas nuo tokio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, tačiau šie argumentai sudaro pagrindą vertinti, kad apeliantas išreiškė valią, jog 225 Lt žyminis mokestis jam būtų grąžintas. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2009-09-07 ieškovo sumokėtas 225 Lt žyminis mokestis (b. l. 6) yra grąžintinas ieškovui. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

26Dėl apelianto reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „EMSI“ apelianto išlaidas teisinei pagalbai ruošiant procesinius dokumentus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas su UAB „Tikroji turto kaina“ 2010-01-06 sudarė Teisinių konsultacinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo ieškovui už 1 500 Lt mokestį paruošti procesinius dokumentus ir konsultuoti ieškovą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 94, 95), ir 2011-02-10 – Teisinių paslaugų teikimo sutartį (b. l. 140), pagal kurią bendrovė už 1 500 Lt mokestį įsipareigojo ieškovui parengti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2010-12-14 sprendimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs bendrovei kurią nors iš aukščiau nurodytų pinigų sumų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-05-02 konsultacijoje Nr. A3-127 (Teismų praktika, Nr. 23) nurodė, kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį); juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis – faktūromis, kvitais ir kt.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto reikalavimas priteisti išlaidas teisinei pagalbai ruošiant procesinius dokumentus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas yra teisėtas, bet nepagrįstas, todėl netenkintinas.

27Atsižvelgiant į tai, kad 225 Lt žyminis mokestis Valstybinės mokesčių inspekcijos yra grąžintinas ieškovui, pasikeičia pirmosios instancijos teismo 2010-12-14 sprendimu nustatyta priteistina galutinė bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovui priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sumokėjimą (350 Lt) pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimo proporciją, t. y. 2/3 šių išlaidų dalys – 233,33 Lt. Atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma nesikeičia (403,33 Lt), tačiau nustačius, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovui iš ieškovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, daro išvadą, kad atsakovo UAB „EMSI“ prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma, t. y. 1 210 Lt, yra pagrįsta, todėl ši suma iš apelianto E. Š. priteistina atsakovo UAB „EMSI“ naudai (CPK 93 ir 98 straipsniai). Tokiu būdu, pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ((403,33 + 1 210) – 233,33 = 1 380) galutinai bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priteisiant iš ieškovo atsakovui 1 380 Lt bylinėjimosi išlaidas.

28Apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apelianto E. Š. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87, 88, 93, 96, 98, 329, 331, 336 – 339 straipsniais,

Nutarė

30Ieškovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

31Grąžinti ieškovui E. Š. (duomenys neskelbtini) 225 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio, kurio apmokėjimą patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas įmokos mokėjimo kvitas.

32Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta atsakovui UAB „EMSI“ iš ieškovo E. Š. priteisti 20 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

33Priteisti atsakovui UAB „EMSI“ (į. k. 120643955, buveinės adresas: Savanorių pr. 225, Vilnius) iš ieškovo E. Š. (duomenys neskelbtini) 1 380 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

34Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš ieškovo E. Š. (duomenys neskelbtini) 9,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,... 4. sekretoriaujant Virginijai Kostenko,... 5. dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. P.,... 6. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį... 7. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8.
  1. Ginčo esmė
...
9. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2 – 5) , prašydamas... 10. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 36 – 44) atsakovas nurodė, kad su ieškiniu... 11. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
    12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-14 priėmė sprendimą (b. l.... 13. Apeliaciniu skundu (b. l. 133-139) ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b. l. 145-151) atsakovas... 15. CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 18. Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 19. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 21. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo... 24. Pirmosios instancijos teismas 2010-12-14 sprendime pasisakydamas dėl... 25. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 26. Dėl apelianto reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „EMSI“ apelianto... 27. Atsižvelgiant į tai, kad 225 Lt žyminis mokestis Valstybinės mokesčių... 28. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt pašto išlaidų, susijusių... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87, 88, 93, 96, 98, 329, 331, 336 – 339... 30. Ieškovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.... 31. Grąžinti ieškovui E. Š. (duomenys neskelbtini) 225 Lt (du šimtus... 32. Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimo dalį, kuria... 33. Priteisti atsakovui UAB „EMSI“ (į. k. 120643955, buveinės adresas:... 34. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j....