Byla 2A-1397-661/2015
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š., Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J., A. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š., Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J., A. S.,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. Z. prašė pripažinti negaliojančiu testamentą, 2012 m. lapkričio 12 d. pasirašytą jo tėvo K. Z., mirusio 2012 m. lapkričio 29 d., patvirtintą VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ gydytojo A. S., kuriuo mirusysis visą savo turtą paliko vaikaičiui, t. y. atsakovui V. Z..

5Ieškovas nurodė, kad santykiai su tėvu visuomet buvo geri, jis su šeima visą laiką gyveno tėvui nuosavybės teise priklausančiame name kartu su brolio šeima, o gyvenamąjį namą, t. y. jo pirmą aukštą bei žemės sklypą, turėjo paveldėti ieškovas, o antrąjį aukštą – ieškovo sūnėnas J. Z., o jokio kito turto tėvas neketino palikti kitam savo vaikaičiui V. Z., kuriam jau buvo padovanojęs gretimą žemės sklypą su ūkiniu pastatu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pats organizavo testamento teksto parengimą ir pasirašymą, pasitelkė gydytoją A. S.. Testamentas sudarytas lietuvių kalba, kurios testatorius nemokėjo ir niekuomet nebūtų pasirašęs tokio testamento, todėl yra pagrįstas manymas, jog testamento pasirašymo metu, t. y. 2012-11-12 d., K. Z. negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų reikšmės (pasekmių) ir jų valdyti, buvo faktiškai neveiksnus, todėl testamento patvarkymai neatitinka testatoriaus valios, be to, testamentas buvo patvirtintas esmingai pažeidžiant imperatyvias CK normas. Remiantis teisiniu reglamentavimu, gydytojas A. S. galėjo patvirtinti testamentą tik kaip budintis gydytojas, tačiau jis testamento surašymo dieną nebudėjo, o testamento tvirtinimo laiku budėjimas skyriuose apskritai nebuvo prasidėjęs, taip pat testamentas nėra teisiškai patvirtintas, neaišku, kur jis sudarytas, kodėl testamentas įregistruotas ligoninės registre tik kitą dieną, be to, testatorius pasirašė jam neįprastu būdu, kas taip pat kelia abejonių testatoriaus valia, todėl ir minėti pažeidimai vertintini kaip esminiai testamento sudarymo ir tvirtinimo formos trūkumai, darantys jį negaliojančiu (b. l. 1-8, I t.).

6Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo pateikti duomenys apie testatoriaus fizinę būklę testamento surašymo metu nepaneigia, kad testatorius suprato savo veiksmų prasmę ir testamentas išreiškė jo tikrąją valią. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog tą pačią dieną senelis suteikė jam įgaliojimą, kurį patvirtinusi notarė įsitikino bei konstatavo K. Z. veiksnumą. Atsakovo teigimu, ieškovas prieštarauja pats sau ir remiasi prielaidomis dėl mirusiojo neveiksnumo bei neįrodo, kad buvo pažeista jo subjektinė teisė. Be to, turto perleidimo dokumentai, įgaliojimas tvarkyti jo vardu pinigines lėšas dar kartą patvirtina, kad senelis pasitikėjo atsakovu, nuolatos išreikšdavo savo pastovią valią, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas atitektų tik atsakovui, kadangi atsakovo tėvas, t. y. testatoriaus sūnus, yra miręs. Pažymėjo, kad seneliui būnant ligoninėje juo rūpinosi tik jis, kadangi ieškovas negalėjo juo rūpintis dėl savo darbo pobūdžio, o testamento sudarymo teisėtumui nedaro įtakos aplinkybės, kad atsakovas dalyvavo tvirtinant testamentą, kas atvežė testatorių pas notarą ir pan., be to, atsakovas teigė, jog jis, o ne ieškovas apmokėjo senelio laidojimo išlaidas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad iš visų bylos aplinkybių matyti, jog K. Z. visų oficialių dokumentų surašymo metu buvo visiškai veiksnus, dėl to ieškinys neturi būti tenkinamas (b. l. 94-97, I t.).

7Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J. pateiktame atsiliepime nurodė, jog priimdama saugoti oficialiajam testamentui prilyginamą testamentą nustatė gydytojo A. S. asmens tapatybę, patikrino, ar testamente yra privalomieji duomenys, ir esant visiems duomenims priėmė saugoti testamentą bei pranešė Testamentų registrui (b. l. 85, I t.).

8Trečiasis asmuo S. Z. pateiktu atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepalaikė, teigė, jog ieškinyje nurodyti faktai neatitinka tiesos ir yra nepagrįsti. Nurodė, jog iki pat mirties jos vyras, t. y. testatorius K. Z., buvo sveiko proto, logiškai mąstė ir turėjo gerą atmintį, o ligoninėje dalyvaujant jai, anūkui V. Z. bei mirusio sūnaus žmonai M. Z. kalbėjo apie testamentą ir sakė, jog savo dalį paliks anūkui V. Z.. Priešingai nei nurodė ieškovas, S. Z. pažymėjo, jog jos vyro ir ieškovo santykiai nebuvo geri, būdavo barnių, į ligoninę aplankyti tėvo ieškovas buvo atvykęs tik keletą kartų, mirusiuoju rūpinosi atsakovas, o ir jos santykiai su sūnumi šiuo metu yra blogi. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog kito testamento vyras nebuvo rašęs, namie apie tai nebuvo kalbėję, o namą, kuriame visi gyveno, išlaikė ir rekonstravo ji su mirusiu vyru (b. l. 110-111, 116, I t.).

9Trečiasis asmuo A. S. pateiktu atsiliepimu taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog testatorius, nors ir buvo silpnos sveikatos, tačiau buvo sąmoningas, galėjo suprasti savo veiksmus ir jų padarinius, todėl nėra pagrindo pripažinti testamento negaliojančiu. Atkreipė dėmesį, kad buvo testatoriaus gydytoju, todėl gali drąsiai teigti, jog jam nebuvo būdingi atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimai. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog testamento tvirtinimo dieną pas testatorių lankėsi notarė P. J., patvirtinusi velionio įgaliojimą, taigi notarė taip pat privalėjo įsitikinti testatoriaus veiksnumu ir gebėjimu valdyti savo veiksmus, kas patvirtina, jog testamento sudarymo dieną testatorius adekvačiai vertino situaciją. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas, t. y. testatoriaus anūkas, nuolat rūpinosi seneliu, jį prižiūrėjo ir sekė gydymo eigą, pirko jam reikalingus medikamentus, todėl gydytojui nekilo abejonių testatoriaus aiškiai jam išreikšta valia palikti savo turtą anūkui, o aplinkybės, kad testatorius buvo padovanojęs sklypą anūkui, taip pat leido disponuoti savo lėšomis rodo geranoriškus veiksmus atsakovo atžvilgiu, tuo tarpu atsakovo aktyvus dalyvavimas sudarant testamentą neprieštarauja įstatymams. Gydytojas žinojo, kad testamentas buvo parengtas profesionalaus teisininko, t. y. atvykusios notarės, todėl jam nekilo abejonių dėl jo teksto, pažymėjo, kad testamentą testatorius perskaitė, po to jį garsiai perskaitė gydytojas, testatorius ir žodžiu patvirtino jam savo valią, suprato ir lietuviškai, ir rusiškai, todėl gydytojas pasirašė testamente, kuris jau kitą dieną buvo įrašytas ligoninės testamentų registrų žurnale bei pateiktas notarei saugoti, o aplinkybė, kad notarė priėmė saugoti testamentą, patvirtina, jog testamentas buvo pateiktas be trūkumų. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog tai, kad jis buvo įrašytas kaip budintis gydytojas nekeičia esmės, kadangi jis geriausiai žinojo testatoriaus fizinę ir psichinę būklę, leidusią konstatuoti testatoriaus veiksnumą. Šio trečiojo asmens reputacija ir veikla nesudaro pagrindo abejoti gydytojo suinteresuotumu susidariusia situacija ir dalyvavimu testamento patvirtinimo procedūroje. Prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 126-132, I t.).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir nusprendė pripažinti negaliojančiu testamentą, 2012 m. lapkričio 12 d. pasirašytą K. Z., a. k. ( - ) patvirtintą VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės budinčio gydytojo A. S., reg. Nr.3, 2012-11-13.

12Teismas konstatavo, kad remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog testamento tvirtinimo metu gydytojas A. S. nėjo Ligoninės budinčio gydytojo pareigų (b. l. 73-77, II t.). Iš K. Z. gydymo stacionare ligos istorijos įrašų matyti, kad gydytojas A. S. buvo vienas iš minėtą asmenį gydančių gydytojų (b. l. 95 (ligos lapai 24, 27), II t.) ir Ligoninės I-ojo chirurgijos skyriaus vedėjas (b. l. 64-70, I t.). A. S. testamento tvirtinimo metu nėjo Ligoninės vyriausiojo gydytojo nei vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinos reikalams pareigų. Pagal pareigų instrukciją ar atskiru Ligoninės direktoriaus įsakymu gydytojui A. S. nebuvo pavesta pareiga tvirtinti Ligoninėje gydomų pacientų testamentus (b. l. 67-70, I t.). Dėl nustatytų aplinkybių konstatavo, jog toks testamento patvirtinimas iš esmės neatitinka CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų ir vertintinas vienu iš ginčo testamento formos trūkumų (testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas). Testamento rengimo procedūra rūpinosi atsakovas (asmuo suinteresuotas palikimu), testamento tekstas parengtas notarinėje kontoroje būtent atsakovo prašymu ir iš jo žodžių (b. l. 142-145, II t.). Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, jog testamento tekstas parengtas testatoriui K. Z. nedalyvaujant ir betarpiškai neišsiaiškinus jo tikrosios valios. Testamente iš anksto įrašytos pareigos asmens, tvirtinsiančio testamentą – ligoninės budintis gydytojas (b. l. 12, I t.). Notarė P. J. testamento sudarymo dieną (iš ryto) buvo atvykusi į ligoninę pas K. Z. ir pastarasis apie ketinimus sudaryti testamentą ir jį sudaryti atsakovo naudai nieko jai neužsiminė. Notarė patvirtino, jog jai iš viso nebuvo žinoma apie testamento sudarymą (b. l. 140, 143-145, II t.). Tuo tarpu, atsakovo tvirtinimu, testatorius K. Z., tik išvykus notarei, išreiškė atsakovui valią sudaryti testamentą. Teismo vertinimu, savo ketinimų neišsakymas valstybės pareigūnui (notarui) dėl ypatingai svarbaus asmeniui teisinio veiksmo (testamento sudarymo) ir nepasitelkimas notaro, kuomet jis betarpiškai bendrauja su testatoriumi, testamento sudarymui, kelia nepašalinamas abejones dėl testatoriaus K. Z. valios autentiškumo ginčo testamente. Testamentas yra patvirtintas ne testatoriaus K. Z. akivaizdoje ir ne Ligoninėje. Toks testamento tvirtinimas (ne testatoriaus akivaizdoje) iš esmės neatitinka CK 5.28 straipsnio 3 dalies reikalavimų, taip pat Ligoninės Tvarkos 3.8 straipsnio nuostatų. Teismas taip pat konstatavo, jog kyla nepašalinamų abejonių, ar buvo užtikrintas tvirtinamo sandorio tinkamas vertimas į testatoriui suprantamą kalbą, ar testatorius suprato testamento tekstą, kuris surašytas lietuvių kalba, t. y. kalba, kurios jis nemokėjo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra ypač svarbi sprendžiant, ar ginčo testamentu buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia, ar tarp testatoriaus vidinės valios ir jos išreiškimo nėra prieštaravimų.

13II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė:

151) Testatorius K. Z. jokiomis psichikos ligomis nesirgo, jis buvo tokios būklės, jog galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę, pasekmes ir juos valdyti. Jis buvo visiškai sąmoningas ir pilnai suprato testamento turinį, sąmoningai suformavo savo valią ir autentiškai ją išreiškė testamente.

162) iš K. Z. gydymo stacionare ligos istorijos įrašų matyti, kad gydytojas A. S. ligoninės 1 - ojo chirurginio skyriaus vedėjas, kuris patvirtino testamentą, gydė testatorių, bendravo su juo, gerai žinojo jo ketinimus sudarant testamentą, jo sveikatos būklę bei jo valią kam testamentu palikti tvirtą. Todėl gydytojas patvirtino testamentą, išversdamas į K. Z. suprantamą rusų kalbą. Gydytojas A. S. neprieštaringos reputacijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, docentas, nesuinteresuotas kam testatorius nusprendė palikti turtą, sąžiningai atliko pareigą.

173) S. Z. parodymai patvirtino, jog jos vyras, t. y. testatorius K. Z. buvo sveiko proto, logiškai mąstė, turėjo gerą atmintį ir ligoninėje nusprendė, kad savo dalį turto paliks vaikaičiui V. Z.. Taip pat patvirtino, kad atsakovas rūpinosi seneliu, pastoviai lankė ligoninėje.

184) Iš pateiktos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažymos matyti, jog ligoninės direktorius L. S. 2012-11-12-17 buvo komandiruotėje, ligoninės direktoriaus pavaduotojui medicinai T. S. nuo 2012-11-13 iki 2012-11-16 buvo suteiktos kasmetinės atostogos, kurių metu jo niekas nepavadavo. Iš 1-ojo chirurgijos skyriaus gydytojų budėjimo grafiko seka, jog 2012-11-12 skyriuje dirbo gydytojas A. S., kuris ir patvirtino testamentą kaip budintis gydytojas, kas ir atitinka CK 5.28 str., 6d., 1 p. reikalavimus.

195) Teisme buvo apklausti testatoriaus K. Z. giminaičiai trečios eilės pusbroliai R. A., J. K., A. A., kurie parodė, kad K. Z. pokalbiu metu kalbėjo, jog turtą paliks vaikams. Tačiau nenurodė, kada kalbėjo, o liudytojas A. A. parodė, kad su testatoriumi kalbėjo prieš 2 metus, tačiau neaišku, kodėl turto testamentu vaikams nepaliko. Šių liudytojų parodymai vertinami kritiškai. Kaip rodo praktika, paprastai testamentai sudaromi nesireklamuojant, siekiant nesukelti artimųjų nepasitenkinimo, kurių atžvilgiu testamentas nepalankus.

206) nėra svarbu kas ir kur testamento tekstą paruošė, svarbu, kad jis atitiktų testatoriaus tikrąją valią ir su tekstu būtų supažindintas jam suprantama kalba.

21Ieškovas R. Z. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais. Ieškovo manymu, testamentas patvirtintas asmens, kuris pagal įstatymą neturėjo teisės atlikti tokio veiksmo (neįgalioto asmens). Šis pažeidimas savaime, kaip savarankiškas pagrindas, lemia testamento pripažinimą negaliojančiu. Be to, jo manymu, ginčijamu testamentu testatorius neišreiškė tikrosios valios.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

23Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

25Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

26Byloje konstatuota, jog teismo psichiatrijos ekspertizės 2013-09-16 - 2013-12-30 d. Nr.78TPK-163/2013 padaryta išvada, jog K. Z., miręs 2012-11-29 d., įvertinus psichikos būklę testamento sudarymo metu 2012-11-12 d., galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (b. l. 99-100, II t.). Medicininiai dokumentai ir eksperto išvada patvirtina, jog testamento sudarymo metu K. Z. buvo veiksnus.

27Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

28Byloje nustatyta, jog gydytojas A. S. ginčijamą testamentą patvirtino kaip ligoninės budintis gydytojas. Tačiau byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog testamento tvirtinimo metu gydytojas A. S. nėjo Ligoninės budinčio gydytojo pareigų (b. l. 73-77, II t.). Iš K. Z. gydymo stacionare ligos istorijos įrašų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gydytojas A. S. buvo vienas iš minėtą asmenį gydančių gydytojų (b. l. 95 (ligos lapai 24, 27), II t.) ir Ligoninės I-ojo chirurgijos skyriaus vedėjas (b. l. 64-70, I t.). A. S. testamento tvirtinimo metu nėjo Ligoninės vyriausiojo gydytojo nei vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinos reikalams pareigų. Pagal pareigų instrukciją ar atskiru Ligoninės direktoriaus įsakymu gydytojui A. S. nebuvo pavesta pareiga tvirtinti Ligoninėje gydomų pacientų testamentus (b. l. 67-70, I t.). Dėl nustatytų aplinkybių, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks ginčijamo testamento patvirtinimas iš esmės neatitinka CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų ir vertintinas, kaip vienu iš ginčo testamento formos trūkumų (testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas). Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog buvo pažeisti ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) 2004-12-20 įsakymu Nr.3V-349 patvirtintos „Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarka“ (toliau – Tvarka) tvarkos 3.3, 3.4, 3.5., 3.7. punktai (b. l. 72-76, I t.).

29Kolegijos nuomone, pagrįstų abejonių kelia, ar testatorius išreiškė tikrąją valią, nes byloje nustatyta, jog į Ligoninės juristą V. B. ar kitą Tvarkos 3.7 punkte nurodytą pareigūną nei testatorius K. Z., nei atsakovas V. Z. nei gydytojas A. S. nesikreipė. Byloje esantis rašytinis juristo V. B. paaiškinimas patvirtina, kad Ligoninės juristas V. B. visiškai nedalyvavo testamento tvirtinimo procese, jis testamento nerengė, nepateikė įgaliotam asmeniui tvirtinti, jam nėra žinoma, kada ir kas parengė testamento projektą. Šią aplinkybę pripažįsta tiek atsakovas V. Z., tiek trečiasis asmuo A. S. (b. l. 4, II t.). Taigi, iš šių nustatytų aplinkybių matyti, jog Ligoninės kompetentingas pareigūnas nebendravo pats asmeniškai su testatoriumi, nesiaiškino jo tikrosios valios ir nesurašė testamento būtent pagal testatoriaus K. Z. žodžius. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, jog testamento tekstas parengtas testatoriui K. Z. nedalyvaujant ir betarpiškai neišsiaiškinus jo tikrosios valios. Testamente iš anksto įrašytos pareigos asmens, tvirtinsiančio testamentą – ligoninės budintis gydytojas (b. l. 12, I t.). Be to, remiantis 2013-07-10 d. ligoninės pažyma, 2012-11-12 d. vyriausiojo budėtojo pareigas ėjo G. V. (b. l. 73-77, II t.).

30Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitą svarbią aplinkybę, dėl testatoriaus naudojamos kalbos. Šalys (ieškovas ir atsakovas) teismo posėdyje patvirtino, jog K. Z. buityje vartojo lenkų kalbą, suprato rusiškai. Ieškovas R. Z. nurodė, jog tėvas lietuviškai nemokėjo (b. l. 141, 142-145, II t.). Pasak atsakovo V. Z. senelis suprato lietuviškai. Notarė P. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad K. Z. su ja bendravo rusiškai ir lenkiškai, kalbėjo mažai, ji supratusi, jog įgaliojimą reikia versti į rusų kalbą (b. l. 143-145, II t.). Įvertinęs šalių ir trečiojo asmens notarės P. J. (asmens, kuris neturi asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi) paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra labiau tikėtina, jog testatorius K. Z. nemokėjo lietuviškai. Tačiau ginčo testamentas yra surašytas lietuvių kalba, tuo tarpu trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog testamentą testatoriui pateikė pasiskaityti, po to garsiai perskaitė pats lietuviškai (t. y. kalba, kuria testatorius nekalbėjo) su rusiškais paaiškinimais. Kaip nurodė trečiasis asmuo - dalinai buvo pakomentuota ir išversta pirma dalis, dalis dėl turto, kaip sugebėjo taip išvertė (b. l. 119-122, II t.). Pasak atsakovo, gydytojui užmiršus kaip rusiškai tam tikrus žodžius išversti, atsakovas padėjo išversti (b. l. 142-145, II t.). Dėl šių aplinkybių pagrįstai kyla nepašalinamų abejonių, ar buvo užtikrintas tvirtinamo sandorio tinkamas vertimas į testatoriui suprantamą kalbą, ar testatorius suprato testamento tekstą, kuris surašytas lietuvių kalba, t. y. kalba, kurios jis nemokėjo.

31Ginčo testamentas buvo sudaromas darbo dieną ir darbo metu, kuomet nebuvo jokių kliūčių pasikviesti notarą. Tačiau apeliantas nenurodė svarių aplinkybių dėl ko ginčijamas testamentas buvo tvirtinamas nurodytu būtų, pavedant, neįgaliotam tvirtinti testamento, gydytojui.

32Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl testatoriaus ketinimų savo turtą palikti vaikaičiui, t. y. atsakovui. Atsakovo argumentai, jog tik jis prižiūrėjo ligoninėje testatorių ir juo rūpinosi, paneigti ieškovo ir paties atsakovo teisme duotais paaiškinimais (jog būtent ieškovas atvežė tėvą į ligoninę, lankė tėvą, rūpinosi jo sveikata, pavedė atsakovui rūpintis seneliu, kol jis bus darbo reikalais komandiruotėje) ir liudytojų parodymais (b. l. 142-145, II t.) bei testatoriaus ligos istorijoje padarytais įrašais (1 lape nurodytas sūnaus tel.) (b. l. 95, II t.).

33Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nustatytos byloje aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog sudarant ir tvirtinant ginčo testamentą nebuvo laikomasi CK 5.28 straipsnio 1, 3 ir 6 dalies reikalavimų, Ligoninės nustatytos Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos, nebuvo užtikrintas tinkamas sandorio vertimas į testatoriui suprantamą kalbą. Aukščiau minėti testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai, teismo vertinimu, yra esminiai, o ne formalūs, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo testamento turinys neatitiko tikrosios testatoriaus valios.

34Ieškovas prašo priteisti iš apelianto 579,24 Eur (2000 Lt) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 p., į ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į skundą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad ieškovui priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 434,43 Eur (1500 Lt) (CPK 98 str. 2 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovui R. Z. iš atsakovo V. Z. 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. Z. prašė pripažinti negaliojančiu testamentą, 2012 m.... 5. Ieškovas nurodė, kad santykiai su tėvu visuomet buvo geri, jis su šeima... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J. pateiktame... 8. Trečiasis asmuo S. Z. pateiktu atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepalaikė,... 9. Trečiasis asmuo A. S. pateiktu atsiliepimu taip pat prašė ieškinį atmesti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo... 12. Teismas konstatavo, kad remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 13. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus... 15. 1) Testatorius K. Z. jokiomis psichikos ligomis nesirgo, jis buvo tokios... 16. 2) iš K. Z. gydymo stacionare ligos istorijos įrašų matyti, kad gydytojas... 17. 3) S. Z. parodymai patvirtino, jog jos vyras, t. y. testatorius K. Z. buvo... 18. 4) Iš pateiktos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės... 19. 5) Teisme buvo apklausti testatoriaus K. Z. giminaičiai trečios eilės... 20. 6) nėra svarbu kas ir kur testamento tekstą paruošė, svarbu, kad jis... 21. Ieškovas R. Z. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų... 26. Byloje konstatuota, jog teismo psichiatrijos ekspertizės 2013-09-16 -... 27. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai,... 28. Byloje nustatyta, jog gydytojas A. S. ginčijamą testamentą patvirtino kaip... 29. Kolegijos nuomone, pagrįstų abejonių kelia, ar testatorius išreiškė... 30. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitą svarbią... 31. Ginčo testamentas buvo sudaromas darbo dieną ir darbo metu, kuomet nebuvo... 32. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą... 33. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nustatytos... 34. Ieškovas prašo priteisti iš apelianto 579,24 Eur (2000 Lt) išlaidų... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti ieškovui R. Z. iš atsakovo V. Z. 434,43 Eur bylinėjimosi...