Byla e2S-732-544/2019
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-67-732/2019 pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-67-732/2019 R. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta T. N.. Šia teismo nutartimi kreditoriams buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 14 d. 2. 2019 m. sausio 11 d. bankroto administratorei UAB „Gelvora“ pateikė kreditorinį reikalavimą 306 107,04 Eur sumai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

63. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino R. K. antros eilės kreditorės UAB „Gelvora“ finansinį reikalavimą 306 107,04 Eur. Įpareigojo R. K. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti bankroto administratorei kreditorės reikalavimo tenkinimo ir savo mokumo atkūrimo plano projektą. Teismas nurodė, kad tenkina UAB „Gelvora“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nes jis pateiktas per teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytą terminą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

84. Atskiruoju skundu pareiškėja R. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – peržiūrėti kreditorinio reikalavimo dydį ir jį nuo 306 107,04 Eur sumažinti iki 15 000 Eur. 5. Nurodo, kad teismas nenurodė jokių motyvų, teisinių ir faktinių aplinkybių, kurių pagrindu patenkino prašymą patvirtinti UAB „Gelvora“ kreditorinį reikalavimą. Teismas nutartyje ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus ir visiškai nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, kuriais remdamasi ji ginčijo UAB „Gelvora“ kreditorinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymi, jog tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus argumentus, dokumentus, susitarimus, kai tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. 6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. 7. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje esanti įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia UAB „Gelvora“ šioje byloje bankroto administratorei pareikšto kreditorinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. jo įgijimo faktą bei dydį. Pirmosios instancijos teismas klausimą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir pagrįstai pateiktą reikalavimą patvirtino. Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

108. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. 9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra nustatytas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodytas nei vienas motyvas, kuriuo remiantis būtų galima vertinti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos UAB „Gelvora“ bankroto byloje pareikštas 306 107,04 Eur kreditorinis reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuojama, jog nutartis naikintina dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 10. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria fizinio asmens R. K. bankroto byloje buvo patvirtintas antros eilės kreditorės UAB „Gelvora“ 306 107,04 Eur kreditorinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo. 11. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). Bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (FABĮ 23 straipsnio 5 dalis). 12. FABĮ 23 straipsnio 2 dalies formuluotė, jog bankroto administratorius teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus, reiškia ne vien tai, kad bankroto administratorius turi teisę ginčyti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių pareikštus reikalavimus, bet ir tai, kad pats bankrutuojantis fizinis asmuo gali ginčyti kreditorių pareikštus ar bankroto administratoriaus pateiktus teismui tvirtinti finansinius reikalavimus. 13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorė teismui pateikė prašymą patvirtinti vienintelio kreditoriaus UAB „Gelvora“ 306 107,04 Eur kreditorinį reikalavimą, kurio ji neginčijo, tačiau jį ginčijo R. K., kuriai iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis FABĮ teisės normomis, pagrįstai kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą sprendė žodinio proceso tvarka. 14. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, ginčijant pareikštą kreditorinį reikalavimą, teismas turi išnagrinėti ir įvertinti administratoriaus pateiktą prašymą iš esmės, įvertindamas visus ginčijamo klausimo visapusiškam, pilnam ir objektyviam išsprendimui reikalingus įrodymus ir atitinkamai pagrįsti bei motyvuoti savo procesinį sprendimą. Todėl, esant duomenims apie tai, kad kreditorinio reikalavimo dydis kelia abejonių, teismas turi būti aktyvus ir pareikalauti įrodymų reikalavimo pagrįstumui patikrinti, taip pat sudaryti suinteresuotiems asmenims galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl pareikšto administratoriaus prašymo. 15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nurodyti motyvus, dėl kokių priežasčių laiko, kad UAB „Gelvora“ reikalavimo teisė yra teisėta, o pareikšto kreditorinio reikalavimo dydis - pagrįstas, ir kuo vadovaudamasis atmeta pareiškėjos R. K. argumentus, dėl kurių ji nesutinka su kreditorinio reikalavimo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tenurodė, kad UAB „Gelvora“ kreditorinį reikalavimą R. K. pareiškė per Utenos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatytą terminą ir kad kiti kreditoriai reikalavimų nepateikė, tačiau iš tokių argumentų ir motyvų negalima vertinti nei pareikšto reikalavimo teisėtumo, nei pagrįstumo, nei reikalavimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje pareikštus nesutikimo su kreditorinio reikalavimo dydžiu motyvus ir byloje esančią medžiagą, privalėjo ištirti visas aplinkybes ir tai įvertinti spręsdamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. 16. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. 17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, visiškai netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų, neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių, kas lėmė nutarties nemotyvavimą, jokia forma nepasisakė dėl apeliantės argumentų, dėl kurių ji nesutiko su pareikšto kreditorinio reikalavimo dydžiu, dėl ko skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta dėl neatskleistos nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 183, 185 straipsniai). 18. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu (CPK 338 straipsnis), panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, atsižvelgiant į tai, kad ginčą dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, klausimas dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kadangi nutartis naikinama, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo motyvų.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

12Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo R. K. bankroto byloje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai