Byla 2S-1800-431/2014
Dėl antstolio įpareigojimo nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys byloje – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, UAB „Namų priežiūros centras“, AB „City Service“, M. J., Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas R. Ž

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotųjų asmenų AB „City Service“ ir Daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio V. Č. pareiškimą dėl antstolio įpareigojimo nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys byloje – Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija, UAB „Namų priežiūros centras“, AB „City Service“, M. J., Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos pirmininkas R. Ž..

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Antstolis prašė skirti skolininko, Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos (toliau DNSB), pirmininkui R. Ž. 500,00 Lt baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojamą nuo 2012 m. kovo 23 d. Nurodė, jog antstoliui pateiktoje vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartyje nurodyta, kad draudimas DNSB atlikti veiksmus, susijusius su bendrijos veikla, galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos ir draudimas skolininkui yra galiojantis. Skolininkas nepaisė laikinosiomis apsaugos priemonėmis paskirtų draudimų, todėl antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jo pagrindu jam turi būti skirta bauda.

6Suinteresuotas asmuo DNSB nesutiko su antstolio prašymu. Nurodė, kad ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams DNSB ir VĮ Registrų centrui, prašydamas pripažinti DNSB steigiamąjį susirinkimą neteisėtu ir negaliojančiu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutartyje nustatyti apribojimai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, todėl egzistuojant skolininko DNSB veiklos apribojimams, skolininkas nevykdė jokios veiklos, kuri buvo uždrausta teismo nutartimi. Bylą perdavus nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, šis ieškinį atmetė ir sprendime nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, antstolis nepagrįstai prašo skirti baudą skolininko valdymo organui – pirmininkui, už įpareigojimų nevykdymą, kurių vykdyti skolininkas nebeprivalo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu antstolio vykdomas dokumentas (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių) panaikintas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, skolininkas prašė antstolio 2014 m. balandžio 8 d. patvarkymą panaikinti ir vykdomąją bylą nutraukti, nes teismo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi ir privalomai vykdytina. Antstolis netenkino skolininko prašymo, toliau atlieka neteisėtus veiksmus, todėl toks pareiškimas negali būti tenkinamas.

7Suinteresuotas asmuo AB „City Service“ sutiko su antstolio prašymu. Nurodė, jog teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl laikinoji apsaugos priemonė negali būti laikoma panaikinta.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė antstolio V. Č. pareiškimą dėl baudos Daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijos pirmininkui R. Ž. skyrimo. Priteisė Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai iš suinteresuotojo asmens M. J. 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš suinteresuotojo asmens AB „City Service“ 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo ieškinys atmestas, o ieškinio užtikrinimui 2012 m. kovo 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimu panaikintos, nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

11Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę teismo sprendimai vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 281, 588 straipsniai), tačiau nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra apskųstas, pagrįstai skolininkas atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodo, kad apeliaciniu skundu apeliantas teismo sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos neginčijo, todėl nėra pagrindo sutikti su antstolio pareiškime nurodytais argumentais, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo todėl, kad sprendime nėra nurodyta, jog sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įsiteisėja skubiai. Teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimą laikinąsias apsaugos priemones naikinti nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos motyvavo tuo, kad siekiant sumažinti kilusią ir ateityje kilsiančią grėsmę butų savininkams, galimai jiems patiriant materialinius nuostolius dėl ieškovo pareikšto nepagrįsto ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Antstolio aiškinimas apie teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nevykdymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nepagrįstas, nes teismas sprendime aiškiai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pradžios momentą, t.y. nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

12Teismas konstatavo, kad teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones yra panaikintos. Šias aplinkybes taip pat pagrindžia duomenys iš Juridinių asmenų registro, iš kurių matyti, kad juridinio asmens veiklos apribojimai teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu galiojo nuo 2012-03-26 iki 2013-11-07. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkintas skolininko prašymas ir DNSB išduotas vykdomasis raštas dėl 2013 m. spalio 15 d. sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi, dėl jos išduotas vykdomasis raštas, juridinio asmens veiklos apribojimai išregistruoti Juridinių asmenų registre.

13Antstolis, prieš surašydamas CPK 771 straipsnyje numatytą aktą apie sprendimo neįvykdymą, turėjo objektyviai nustatyti, ar jo vykdoma teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis yra vykdytina. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės R. A. prašymą, bylos Nr. 3K-3-513/2012). Antstolio 2014 m. balandžio 8 d. patvarkymu reikalaujama vykdyti nuo 2013 m. spalio 15 d. jau nebevykdytiną teismo 2013 m. kovo 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl teismas konstatavo, kad antstolio 2014 m. balandžio 22 d. aktas yra nepagrįstas. Teismas nenustatė, kad DNSB pažeidė antstolio pagrįstus ir teisėtus nurodymus vykdymo procese, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad DNSB pirmininkui turi būti taikoma procesinė prievartos priemonė už antstolio reikalavimų nevykdymą (CPK 585 straipsnis). Todėl teismas atmetė antstolio prašymą skirti DNSB pirmininkui R. Ž. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

14Teismas pripažino pagrįstu suinteresuotojo asmens DNSB prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atsižvelgė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ir iki šiol yra vykdomos antstolio civilinės bylos ieškovų M. J. ir AB „City Service“ prašymu, taip pat atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimu laikinąsias apsaugos priemones panaikinus, ieškovai nesiima veiksmų tam, kad teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties vykdymas būtų nutrauktas, bet, kaip paaiškėjo iš suinteresuoto asmens AB „City Service“ atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, priešingai, nepaisydami teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo, panaikinusio laikinąsias apsaugos priemones, siekia, kad teismo sprendimu panaikintos laikinosios apsaugos priemonės būtų ir toliau antstolio vykdomos, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų M. J. ir AB „City Service“ (CPK 93, 98 straipsniai).

15III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo AB „City Service“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – paskirti antstolio prašomą baudą Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos pirmininkui R. Ž..

17Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Taigi nėra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi patikslino, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiamoje nutartyje klaidingai teigiama, kad ieškovas yra apskundęs tik dalį 2013 m. spalio 15 d. teismo sprendimo. Apeliacinis skundas yra pateiktas dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs tiek dėl paties ieškinio reikalavimo, tiek ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dalies.
  2. Teismo nutartyje minimas AB „City service“ yra įvardijamas suinteresuotuoju asmeniu, nors pagrindinėje byloje jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Akivaizdžiai nepagrįstas yra ir teismo sprendimas priteisti Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos bylinėjimosi išlaidas iš AB „City service“. Bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos iš ginčo šalių, o ne iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje. Be to, patį procesą dėl baudos skyrimo bendrijos pirmininkui inicijavo antstolis. Priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija tiek protingumo kriterijus, tiek ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytas bet kokias rekomendacijų maksimalias ribas.
  3. Teismas netinkamai aiškino Vilniaus rajono teismo sprendimą, teigdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos nuo sprendimo paskelbimo dienos. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodo, kad 2013 m. spalio 15 d. teismo sprendimas nėra skubaus vykdymo. Todėl sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti vykdoma nuo paskelbimo momento.

18Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti 1200,00 Lt suinteresuotojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iš antstolio V. Č.. Nurodė, jog antstolis žinojo apie tai, kad vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo panaikinta 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ir Juridinių asmenų registre draudimai juridiniam asmeniui buvo panaikinti ir išviešinti registre. Antstolis galėjo imtis vykdymo veiksmų tik pagal teisėtus suinteresuotųjų asmenų prašymus, tai yra tik prieš tai įsitikinęs, jog prašomi atlikti antstolio veiksmai ir reikalavimas skirti baudą skolininko pirmininkui bus teisėti. Byloje priešingą procesinį suinteresuotumą turėjo ne kreditoriai ar suinteresuotieji asmenys, bet antstolis. Todėl pagal CPK 93 straipsnio 1-2 dalis, 98 straipsnio 1 dalį ir 443 straipsnio 6 dalį teismas, atmesdamas antstolio pareiškimą, turėjo atitinkamai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija nesutinka su suinteresuotojo asmens AB „City Service“ atskiruoju skundu ir prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti AB „City Service“ iki 20.000,00 Lt baudą. Nurodo, kad AB „City Service“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kadangi AB „City Service“ nėra pastato ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, savo procesines teises vykdymo procese bei teises, susijusias su pastatų administravimu, yra perdavęs UAB „Namų priežiūros centras“. Todėl atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo piktnaudžiauja procesu. Duomenys iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad bendrijos veiklos apribojimai pagal teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį galiojo nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi yra patenkintas skolininko prašymas ir bendrijai išduotas vykdomasis raštas dėl 2013 m. spalio 15 d. sprendimo dalies, kuria teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Todėl teismo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įsiteisėjusi, dėl jos yra išduotas vykdomasis raštas ir veiklos apribojimai išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu aiškiai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos bei atskirai nurodė tokio savo sprendimo motyvus.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ sutinka su suinteresuotojo asmens AB „City Service“ atskiruoju skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir paskirti baudą daugiabučio namo bendrijos pirmininkui. Nurodo, jog pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, laikytina, kad ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai yra galiojantys.

21Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo antstolis V. Č. nesutinka su suinteresuotojo asmens Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos atskiruoju skundu ir prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad antstolis, kaip procesinę veiklą vykdantis asmuo, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o į teismą kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka pagal CPK 771 straipsnį. Antstolis, vykdydamas funkcijas ir teikdamas paslaugas, yra nešališkas, laikosi objektyvumo principo. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad antstolis turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl nėra jokio pagrindo iš antstolio priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta skirti juridinio asmens vadovui baudą pagal CPK 771 straipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

26Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, remiasi skundų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

27Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimu juridinio asmens vadovui, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu bei su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

28Suinteresuotasis asmuo AB „City Service“ atskirajame skunde kelia klausimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir vykdytinumo.

29Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad civilinės bylos Nr. 2-1222-723/2013 nagrinėjimo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai buvo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bendrijos veikla – priimti sprendimus, sudarinėti sandorius su trečiaisiais asmenimis, kurie būtų susiję su bendrijos valdymu, turtinių ir neturtinių įsipareigojimų prisiėmimu, bendrijos narių bendro turto valdymu, naudojimu, disponavimu, taip pat sustabdant jau sudarytų atsakovo sutarčių vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. spalio 15 d. sprendimu atmetė ieškovo M. J. ieškinį ir panaikino 2012 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Minėto sprendimo motyvuose teismas taip pat išaiškino, kad laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nes laikinosios apsaugos priemonės yra nustatytos išimtinai tik AB „City Service“ interesais, kurie prieštarauja absoliučios daugiabučio namo gyventojų daugumos interesams ir neformaliai leidžia piktnaudžiauti trečiajam asmeniui AB „City Service“ savo interesais, tai kelia grėsmę ir dabartiniu metu, ir ateityje butų savininkams patirti materialinius nuostolius, kadangi nutartyje skirti laikinąsias apsaugos priemones nenumatytas žalos atlyginimo mechanizmas atsakovui ir tretiesiems asmenims (namo gyventojams), esant nepagrįstam ieškiniui. Šis Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimas buvo apskųstas apeliaciniu skundu, kuris dar nėra išnagrinėtas.

30Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tačiau CPK 282 ir 283 straipsniai nustato skubaus vykdymo atvejus, kada teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus, o tokių sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Pagal CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Taigi, įstatymas numato galimybę teismo sprendimą, nutartį ar jų dalį, tai yra ir dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, leisti vykdyti skubiai. Įstatymo normos nenustato nuo kada skubiai vykdytinas sprendimas pradedamas vykdyti, tačiau loginis aukščiau minėtų normų aiškinimas leidžia teigti, kad skubiai vykdytini sprendimai gali būti vykdomi nuo jų paskelbimo dienos. Todėl pripažintina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra naikinamos nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, turėtų būti suprantama kaip leidimas sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

31Atsakovas Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti, ar sprendimo dalis yra vykdytina skubiai, prašydamas leisti ją vykdyti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė išaiškinti sprendimo vykdymo klausimus, nurodydamas, jog: „sprendime nurodyta nuo kada panaikinama laikinoji apsaugos priemonė (nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos). Sprendime nenurodyta, kad ji vykdytina skubiai, nes tokio pobūdžio laikinųjų priemonių panaikinimo vykdymas nėra imperatyviai nustatytas, kaip skubiai vykdytinas (CPK 282 str. 2 d., 283 str.). Ar jį vykdyti, ar nevykdyti - yra paties atsakovo reikalas, nes santykiuose tarp juridinių asmenų kaip operatyviai ar ilgai bus vykdomas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra teismo kompetencijos klausimas. Todėl šiais klausimais teismas nemato pagrindo atlikti atskiro išaiškinimo (CPK 278 str.) atskiro išaiškinimo.“ Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad cituotoje teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra vienareikšmiškai nurodyta, jog teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra skubaus vykdymo, nes teismas kartu papildomai pabrėžia, kad laikinoji apsaugos priemonė yra panaikinta nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Rezoliucinėje teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje tėra nurodyta, kad atsisakoma išaiškinti sprendimo vykdymo klausimus. Taigi, pripažintina, kad nėra paneigta sprendimo formuluotė, nustatanti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą nuo sprendimo paskelbimo dienos. Todėl papildomas aiškinimas, jog ši sprendimo dalis įsigalioja tik nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra nepagrįstas. Šią išvadą patvirtina ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis (civilinė byla Nr. 2-1882-723/2014), kuria teismas išdavė atsakovui Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai vykdomąjį raštą dėl 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1222-723/2013 dalies, kuria teismas nusprendė panaikinti 2012 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtoje nutartyje teismas taip pat pabrėžė, kad laikinosios apsaugos priemonės sprendimu buvo panaikintos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Ši nutartis taip pat yra įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi, todėl atsakovas neturi pareigos laikytis laikinosiomis priemonėmis jai nustatytų draudimų, o antstolis negali reikalauti jų vykdyti bei prašyti teismo dėl to skirti atsakovui baudos. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo dėl viso teismo sprendimo padavimas neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skubiam vykdymui.

32Suinteresuotieji asmenys AB „City Service“ ir Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija atskiraisiais skundais taip pat nesutinka su teismo nutartimi paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių yra kilęs vykdymo procese. Pagal CPK 633 straipsnio 1-2 dalis vykdymo proceso šalys yra skolininkas ir išieškotojas, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Tuo tarpu antstolis pagal CPK 634 straipsnio 1 dalį yra tik vykdomuosius dokumentus vykdantis asmuo, neturintis teisinio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai skolininko bylinėjimosi išlaidas priteisė iš išieškotojo ir suinteresuotojo asmens. AB „City Service“ ginčo teisena nagrinėtoje byloje buvo trečiuoju asmeniu, tačiau 2012 m. kovo 9 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ieškovų M. J. ir AB „City Service“ prašymu, teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu pripažino, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos išimtinai AB „City Service“ interesais, be to, minėta įmonė ir vykdomajame procese reikalavo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei baudos atsakovui skyrimo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai dalį bylinėjimosi išlaidų priteisė iš suinteresuotojo asmens AB „City Service“.

33Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotojo asmens AB „City Service“ atskirojo skundo padavimas nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1222-723/2013 pagal ieškovo M. J. ieškinį, trečiojo asmens AB „City Service“ procesinė padėtis nebuvo pakeista iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, tai yra AB „City Service“ nebuvo pakeistas UAB „Namų priežiūros centras“. Antstolis V. Č. savo pareiškime dėl baudos skyrimo AB „City Service“ taip pat nurodė byloje suinteresuotuoju asmeniu, kurio atstovas buvo kviečiamas ir dalyvavo teismo posėdyje. Taip pat pripažintina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė bei 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties motyvuojamoji dalis nevisiškai tiksliai atitiko CPK 282 ir 283 straipsniuose vartojamas sąvokas, todėl galėjo klaidinti teisinio išsilavinimo neturinčius asmenis.

34Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotųjų asmenų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 str.).

35Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotųjų... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Antstolis prašė skirti skolininko, Daugiabučio namo ( - ) savininkų... 6. Suinteresuotas asmuo DNSB nesutiko su antstolio prašymu. Nurodė, kad... 7. Suinteresuotas asmuo AB „City Service“ sutiko su antstolio prašymu.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė... 10. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d.... 11. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę teismo sprendimai vykdomi, kai... 12. Teismas konstatavo, kad teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos... 13. Antstolis, prieš surašydamas CPK 771 straipsnyje numatytą aktą apie... 14. Teismas pripažino pagrįstu suinteresuotojo asmens DNSB prašymą priteisti... 15. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo AB „City Service“ prašo... 17. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Vilniaus... 18. Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo Daugiabučio namo ( - ) savininkų... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Daugiabučio namo ( -... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo UAB „Namų... 21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo antstolis V. Č.... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 23. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 24. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 26. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų... 27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 28. Suinteresuotasis asmuo AB „City Service“ atskirajame skunde kelia klausimą... 29. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad civilinės bylos Nr. 2-1222-723/2013... 30. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios... 31. Atsakovas Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su... 32. Suinteresuotieji asmenys AB „City Service“ ir Daugiabučio namo ( - )... 33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotojo asmens AB... 34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį palikti...