Byla 2S-633-431/2015
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis V. Č., BUAB „Saulės lietus“, UAB „Piliuona“

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) UAB „Pegama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Pegama“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis V. Č., BUAB „Saulės lietus“, UAB „Piliuona“.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Pareiškėjas prašė panaikinti 2014 m. lapkričio 12 d. antstolio V. Č. raštą vykdomojoje byloje N r. 0116/14/00086; paskirti turto – sandėlio, 240/378 dalies tvoros, turtinės teisės (nuomos teisės) į žemės sklypą – vertinimo ekspertizę. Nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1119-61/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Pegama“ išieškotojo BUAB „Saulės lietus“ naudai, pagal kurį antstolis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0116/14/00086. 2014 m. Antstolis 2014 m. spalio 16 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto pareiškėjui priklausančio sandėlio, 240/378 dalies tvoros, turtinės teisės (nuomos teisės) į žemės sklypą įkainojimo ir nustatė 2.200.000,00 Lt turto kainą. Pareiškėjas, nesutikdamas su turto įkainojimu, 2014 m. spalio 9 d. pateikė savo prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos bei paprašė paskirti turto vertinimo ekspertizę. Antstolis 2014 m. lapkričio 12 d. raštu netenkino pareiškėjo prašymo paskirti ekspertizę, nurodydamas, jog pareiškėjo prieštaravimų pareiškimas nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ir užvilkintų išieškojimo procesą. Atsisakydamas paskirti turto vertinimo ekspertizę, antstolis pažeidė CPK 681 ir 682 straipsniuose nustatytas areštuoto turto įkainojimo taisykles. Antstolio priimtame patvarkyme turto vertė nustatyta vadovaujantis kito antstolio, D. B., vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš to paties turto atliktos ekspertizės aktu, kurį atliko UAB „Nill Nill“, ir kuris buvo tik prielaida nustatyti turto vertę. Tačiau šios ekspertizės aktu antstolis neturėjo pareigos vadovautis ir galėjo nustatyti kitą turto kainą. Antstolis pareiškėjo pateiktus prieštaravimus klaidingai traktuoja kaip prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato teisę antstoliui paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę tuo atveju, kai yra gaunami motyvuoti prieštaravimai dėl jau atliktos ekspertizės išvados. Šioje vykdomojoje byloje jokia ekspertizė atlikta nebuvo, todėl, gavęs pareiškėjo prieštaravimus dėl turto įkainojimo, antstolis turėjo pareigą, o ne teisę, paskirti ekspertizę, ir atsisakydamas tą padaryti, pažeidė CPK nustatytas areštuoto turto įkainojimo taisykles. Tinkamas turto įkainojimas pareiškėjui svarbus tuo, kadangi pareiškėjas ketina pasinaudoti jam CPK 704 straipsnio numatyta teise siūlyti turto pirkėją. Esant nesutikimui su antstolio atliktu įkainojimu, pareiškėjas turi pagrindo abejoti, jog nepaskyrus ekspertizės ir nenustačius tikrosios turto kainos, bus pažeisti jo interesai ir jis negalės pasinaudoti savo procesine teise pasiūlyti pirkėją.

6Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog 2014 m. spalio 16 d. patvarkymu turtas buvo įvertintas vadovaujantis 2014 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, kurį atliko UAB „Nill Nill“ pagal antstolio D. B. patvarkymą. Turto ekspertizė buvo atlikta 2014 m. birželio 9 d., todėl nėra pasenusi. Jokių prieštaravimų dėl minėtos ekspertizės UAB „Pegama“ antstoliui D. B. nepareiškė. Jokių įrodymų, kad ekspertizės nustatyta kaina buvo netinkamai nustatyta pateikta nebuvo. Be to, didesnės kainos nustatymas labiau užtikrina skolininko ir išieškotojo interesus, nes sudaro galimybę padengti didesnę skolos dalį.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

9Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese taikytini bendrieji teisiniai teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai reikalauja, kad aprašant turtą nebūtų pažeistos ir išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Išieškotojo teisės ir teisėti interesai į tinkamą pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimą būtų pažeisti, jei antstolis aprašytų mažesnės vertės turtą, nei kad yra būtina pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdydamas teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl atsakovo turto arešto antstolis turėtų imtis priemonių, kad būtų pasiektas teismo vykdomojo dokumento tikslas – užtikrinti, jog būtų galima realiai įvykdyti šį sprendimą. Taigi būtent antstoliui kyla pareiga imtis tokių veiksmų, kad taikant atsakovo turto areštą būtų užtikrintas proporcingumo principas ir turto būtų aprašyta tiek, kad jo pakaktų realiam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nurodytos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju, kai antstolis sprendė klausimą dėl antstolio D. B. atliktos skolininko UAB „Pegama“ turto ekspertizės prijungimo prie vykdomosios bylos Nr. 0116/14/00086. Teismas nustatė, kad antstolio D. B. paskirta ekspertize skolininkui priklausantis turtas įvertintas didesne kaina, kuri užtikrina skolininko ir išieškotojo interesus, kadangi sudaro galimybę padengti didesnę skolos dalį. Teismas nurodė, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Skolininko prieštaravimai dėl nustatytos turto kainos tuo aspektu, kad ji per didelė, nagrinėjamu atveju kelia abejonių skolininko sąžiningumu, kadangi pats skolininkas vykdymo procese turi būti suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis ir tokiu būdu sumažėtų skolininko įsipareigojimų apimtis išieškotojui.

10Ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti nagrinėjamu atveju nelaikytinas vienintele galimybe iš naujo nustatyti areštuoto turto vertę. Kadangi antstoliui prijungus ekspertizės aktą jo vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00086 nekilo abejonių dėl turto vertės (nebuvo šalių prieštaravimų), jis neskyrė pakartotinės to paties turto ekspertizės. Pažymėtina, kad pirmiau nurodyti turto perkainojimo veiksmai pareikalautų iš vykdymo proceso dalyvių didesnių išlaidų, o pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti atlikimas padindintų išlaidas dar labiau, o ginčo byloje, kaip galima spręsti iš procesiniuose dokumentuose pateiktų duomenų, kiltų ekspertizės išlaidų apmokėjimo klausimas. Teismas sutiko su antstolio argumentais, jog skolininko teiginiai, kad jis planuoja siūlyti savo pirkėją, nėra teisiškai reikšmingi bei nesudaro jokio pagrindo, vien tik dėl to, mažinti turto kainą, taip pažeidžiant ne tik išieškotojo teisę susigrąžinti visas pinigines lėšas, tačiau kartu ir skolininkų galimybes kuo daugiau įvykdyti prievolę išieškotojui. Šie skolininko teiginiai yra pagrįsti tik prielaidomis ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) UAB „Pegama“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti 2014 m. lapkričio 12 d. antstolio raštą vykdomojoje byloje ir paskirti turto vertinimo ekspertizę.

13Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė savo prieštaravimų dėl antstolio D. B. vykdomojoje byloje paskirtos ekspertizės. Tačiau uždraudimas pateikti prieštaravimus antstolio V. Č. vykdomoje byloje pažeistų skolininko interesus ir užkirstų kelią pasinaudoti pareiškėjui savo teise pateikti prieštaravimus dėl turto vertės kitoje vykdomojoje byloje. CPK 681 straipsnyje numatyta galimybė skolininkui pateikti savo prieštaravimus, nesutinkant su antstolio atliktu turto įkainojimu. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Pagal CPK 681 straipsnį turto vertinimo ekspertizė privalo būti skiriama, kai pateikiami skolininko prieštaravimai dėl turto įkainojimo, antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė savo prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Todėl antstolis turėjo pareigą paskirti turto vertinimo ekspertizę. Atsižvelgimas į skolininko nuomonę įkainojant turtą, yra svarbi turto įkainojimo procedūros dalis. Aplinkybė, jog antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertės, dar nėra pagrindas atsisakyti atlikti turto vertinimo ekspertizę vykdomojoje byloje.

14Antstolis V. Č. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skolininkas jokių prieštaravimų dėl 2014 m. birželio 9 d. UAB „Nill Nill“ atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto nepareiškė. Jokių įrodymų, kad ekspertizės nustatyta kaina buvo netinkama, pateikta nebuvo. Be to, didesnės kainos nustatymas labiau užtikrina skolininko ir išieškotojo interesus, nes sudaro galimybę grąžinti didesnę skolos dalį. Skolininko teiginiai, kad jis planuoja siūlyti savo pirkėją, nėra teisiškai reikšmingi. Skundžiama primos instancijos teismo nutartis antstoliui buvo pateikta su žyma „įsiteisėjęs“. Todėl antstolis 2015 m. sausio 16 d. paskelbė sandėlio, 240/378 dalies tvoros ir turtinės teisės į žemės sklypą varžytynes, kurių metu pirkėjas pasiūlė 509.731,00 € (1.759.999,20 Lt) kainą. Taigi nustatyta turto kaina nėra per aukšta.

15Suinteresuotasis asmuo UAB „Piliuona“ atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. pateikė tik 2015 m. vasario 6 d., tai yra praėjus beveik dviem mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Todėl buvo CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti pagrindai atsisakyti priimti skundą, kadangi buvo praleistas 7 dienų terminas. Pareiškėjo skundas yra grindžiamas tik formaliu pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad antstolio nustatyta turto kaina optimaliai atitiko tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Negalima pripažinti, kad turto įkainojimu didesne kaina buvo pažeistos skolininko teisės.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

20Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

21Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su iš varžytynių parduodamo turto įkainojimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

22Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis V. Č. vykdo 2014 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1119-601/2012 dėl 2.147.621,56 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Pegama“ išieškotojo BUAB „Saulės lietus“ naudai. Vykdydamas skolos išieškojimą, antstolis 2014 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. 0116/14/00086 įvertino UAB „Pegama“ priklausantį sandėlį, 240/378 dalį tvoros ir turtinę teisę (nuomos teisę) į žemės sklypą. Turtą antstolis įvertino vadovaudamasis 2014 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 140609/1JP, kurį atliko UAB „Nill Nill“. Minėta ekspertizė buvo atlikta pagal antstolio D. B. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/0086.

23Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pažymėtina, kad skolininkui priklausančio sandėlio, 240/378 dalys tvoros bei turtinė teisė į žemės sklypą buvo įvertinta eksperto 2014 m. birželio 9 d. Nuo šios ekspertizės atlikimo iki antstolio 2014 m. spalio 16 d. patvarkymo priėmimo praėjo tik keturi mėnesiai, todėl sutiktina, jog per šį laikotarpį įkainoto turto vertė nepasikeitė. Konstatuotina, kad skolininkui priklausantis turtas buvo įkainotas ne paties antstolio pagal rinkos kainas, bet pagal jau atliktą šio turto ekspertizę kitoje vykdomojoje byloje. Taigi šiuo atveju skolininkas negali remtis CPK 681 straipsnio nuostatomis dėl ekspertizės skyrimo pagrindų. Tačiau jis turi teisę reikalauti pakartotinės ekspertizės pagal CPK 682 straipsnio nuostatas. Skolininkas nebuvo pareiškęs jokių motyvuotų prieštaravimų dėl 2014 m. birželio 9 d. atliktos ekspertizės. Taip pat skolininkas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl UAB „Nill Nill“ nustatyta nekilnojamojo turto vertė galėtų būti pripažįstama nepagrįsta arba klaidinga. Antstoliui pateiktuose prieštaravimuose skolininkas buvo nurodęs, jog nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos kainos ir turėtų būti mažesnė. Tačiau jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad turto kaina buvo nustatyta netinkamai, skolininkas nepateikė.

24Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Minėtas reglamentavimas nustato antstolio teisę, bet ne pareigą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės ekspertizę. Be to, skolininko prieštaravimai dėl eksperto išvados turi būti motyvuoti. Pažymėtina, kad skolininkas nenurodė jokių motyvų, kodėl jis nesutinka su eksperto 2014 m. birželio 9 d. išvada. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvadą, kad skolininko prieštaravimai dėl nustatytos, jo manymu, per didelės turto kainos kelia abejonių skolininko sąžiningumu, kadangi pats skolininkas vykdymo procese turi būti suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų išieškota didesnė skolos dalis ir tokiu būdu sumažėtų skolininko įsipareigojimų apimtis išieškotojui. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (LAT 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

25Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

26Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas prašė panaikinti 2014 m. lapkričio 12 d. antstolio V. Č.... 6. Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog 2014 m. spalio 16 d. patvarkymu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi... 9. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese taikytini bendrieji teisiniai... 10. Ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti nagrinėjamu atveju nelaikytinas... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) UAB „Pegama“ prašo... 13. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė savo prieštaravimų dėl antstolio D. B.... 14. Antstolis V. Č. atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto... 15. Suinteresuotasis asmuo UAB „Piliuona“ atsiliepimu nesutinka su atskiruoju... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 18. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 22. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis V. Č. vykdo 2014 m. sausio... 23. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį... 24. Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar... 25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti...