Byla 2K-361/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant D. K.,

3dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,

4gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Laimai Balčiūnienei,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir R. C. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

6R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo prieš J. K. laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo prieš I. K. ir R. M. laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams;

7R. C. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo prieš J. K. laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo prieš I. K. ir R. M. laisvės atėmimu septyneriems metams; pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas aštuoneriems metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos 2004 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.

8Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl R. C., S. K. ir R. S. pakeista.

9R. C., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir trims mėnesiams.

10S. K. ir R. S. išteisinti dėl J. K. verbavimo, gabenimo ir pardavimo, turint tikslą įtraukti į prostituciją, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

11Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteisti ir S. K., R. S. bei S. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinius skundus atmesti, gynėjus, prašiusius kasacinį skundą patenkinti,

Nustatė

13R. Š. ir R. C. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą parduoti žmogų, 2005 m. birželio mėnesį, nenustatytą dieną, Vilniuje, Lukiškių aikštėje, susipažino su J. K.. Po to R. Š. apie tris savaites susitikinėjo su nukentėjusiąja ir maždaug liepos mėnesio 5-7 dienomis, būnant bute, esančiame Vilniuje, ( - ), įkalbėjo ją važiuoti gyventi ir dirbti Anglijoje padavėja arba valyti kambarius viešbutyje, pažadėjęs, kad jeigu darbo ir gyvenimo sąlygos nepatiks, tai bet kada ji galės grįžti į Lietuvą. J. K. sutikus važiuoti į Angliją, R. Š. nupirko lėktuvo bilietą ir 2005 m. liepos 9 d. nukentėjusioji, lydima R. C., atskrido į Londono oro uostą, kur R. C. ją pardavė už 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (10 141,20 Lt) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, kuri organizavo J. K. įtraukimą į prostituciją Londono viešnamyje 2005 m. liepos 10-11 dienomis, t.y. R. Š. ir R. C., panaudodami apgaulę ir suteikdami naudą asmenims, verbavo, gabeno ir pardavė J. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, žinodami, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją.

14Be to, R. Š. bei R. C. nuteisti už tai, kad R. Š., R. C., S. K., R. S., S. L., V. B. (dėl kurios baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atskirai) bei albanų tautybės asmenys, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, vardais A. R., V. I., K. I., N. K. (kurių atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atskirai), taip pat kiti nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe, panaudodami apgaulę ir suteikdami turtinę naudą asmenims, organizavusiems prostitucijos verslą, verbavo, gabeno ir pardavė du asmenis, žinodami, kad nukentėjusiosios bus įtrauktos į prostituciją, o būtent: 2005 m. liepos 20 d. Vievyje susipažinę su I. K., R. Š. ir R. C., pažadėjo paramą, pasiūlė nukentėjusiajai I. K. dirbti Anglijoje, o 2005 m. liepos 22-23 dienomis bute, esančiame Vilniuje, ( - ), įkalbėjo I. K. važiuoti į Angliją, kur žadėjo surasti jai gerai apmokamą darbą. Laikotarpiu nuo 2005 m. liepos mėnesio pradžios iki liepos 23 dienos R. S. ir S. L., kurią S. K. įtikino verbuoti merginas įtraukiant į prostituciją, Vilniaus rajone, ( - ), bute, esančiame Vilniuje, ( - ), įkalbėjo R. M. važiuoti į Angliją, kur jai bus surastas gerai apmokamas darbas. I. K. ir R. M. sutikus važiuoti į Angliją, iš S. K. duotų pinigų joms buvo nupirkti bilietai skrydžiui į Londoną. 2005 m. liepos 25 d. S. L. lydėjo I. K. ir R. M. iš Vilniaus oro uosto į Londono oro uostą, kur jas pasitiko R. C.. Jis pareiškė nukentėjusiosioms, kad jos parduotos V. I. ir A. R. ir turės dirbti prostitutėmis. Iš V. I. ir A. R. R. C. gavo 4000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (19 903,20 Lt), iš kurių 1200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų jis perdavė S. L., kuri turėjo šiuos pinigus perduoti S. K.. S. L., grįžusi į Vilnių, S. K. perdavė 900 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, gautų iš R. C.. Laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 26 d. iki rugpjūčio 3 d. V. I., A. R., N. K. ir V. B. vertė I. K. užsiiminėti prostitucija Anglijoje, Enfild ir Nuneaton miestuose, o laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 26 d. iki liepos 31 d. V. B., V. I., K. I., Mario ir Simon privertė R. M. verstis prostitucija Anglijoje, Mančesteryje.

15R. Š. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. liepos 25 d., ryte, Vilniuje, ( - ), pažadėjęs nustatyti telefono aparato funkciją, leidžiančią skambinti iš užsienio į Lietuvą, paėmė iš R. M. jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 796 Lt vertės ir negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.

16Nuteistasis R. Š. kasaciniu skundu prašo jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 147 straipsnio 1 dalį, o dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, jį išteisinti.

17Kasatorius nurodo, kad teismai pripažindami, jog prekybos žmonėmis nusikaltimą jis įvykdė veikdamas organizuota grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai, kad prekyba žmonėmis paprastai padaroma veikiant organizuota grupe, yra nepagrįsti, nes tokie nusikaltimai gali būti padaromi veikiant bet kuria bendrininkavimo forma.

18Kasatoriaus nuomone, pripažindami jį kaltu dėl R. M. mobiliojo ryšio telefono pasisavinimo, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Išvada apie tai, kad jis pasisavino jam patikėtą R. M. turtą, grindžiama tik pačios nukentėjusiosios parodymais, jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, todėl apkaltinamasis nuosprendis dėl šio kaltinimo negalėjo būti priimtas. Bylą nagrinėjusių teismų motyvai, kad nukentėjusios R. M. parodymai yra nuoseklūs ir dėl to netikėti jais nėra pagrindo, yra nepagrįsti, nes nuoseklūs gali būti tiek teisingi, tiek melagingi parodymai.

19Nuteistasis R. C. kasaciniu skundu prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 2 dalies į 307 straipsnį.

20Kasatorius nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad įvykus sandėriui pirkėjai galėjo visiškai kontroliuoti nukentėjusiąsias, kad nukentėjusiųjų laisvė buvo suvaržyta. Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas žmogaus laisvei, todėl veika gali būti kvalifikuota pagal šį straipsnį tik nustačius bent vieną iš BK 147 straipsnyje nurodytų nukentėjusiojo valios palaužimo būdų. Iš telefoninių pokalbių išklotinių, nukentėjusiųjų parodymų teisme akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiosios nebuvo skatinamos vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, bet to siekė pačios, todėl jo veika tiksliau atitinka nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnyje, požymius ir turėtų būti kvalifikuota pagal šį straipsnį.

21Nuteistųjų R. Š. ir R. C. kasaciniai skundai netenkintini.

22Dėl BPK 20 straipsnio 3-5 dalies pažeidimų

23Nuteistasis R. C. teigia, kad teismas padarydamas išvadas, jog nukentėjusiųjų laisvė buvo suvaržyta, kad jos buvo skatinamos vykti į Jungtinę Karalystę verstis prostitucija, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje nėra jokių šias išvadas patvirtinančių įrodymų.

24Iš nukentėjusiųjų J. K., I. K. ir R. M., kaltinamosios S. L. parodymų matyti, kad nukentėjusiosios, kaltininkams melagingai pažadėjus gerai apmokamą valytojos ar padavėjos darbą Jungtinėje Karalystėje, sutiko vykti į šią valstybę. Nuvykus į ją ir R. C. pranešus apie tai, kad reikės verstis prostitucija, dėl negalėjimo savo lėšomis grįžti į Lietuvos Respubliką, apsunkintų galimybių kreiptis pagalbos (kalbos barjero ir pan.), pasimetimo ir nežinojimo, kaip elgtis tokioje situacijoje, tapusios faktiškai priklausomomis nuo kaltininkų, jos buvo parduotos, suteikiant materialinį atlygį kaltininkams, asmenims, organizavusiems prostitucijos verslą Jungtinėje Karalystėje. Ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme metu, nė viena iš nukentėjusiųjų nedavė parodymų apie tai, kad vyko į Jungtinę Karalystę norėdama šioje valstybėje verstis prostitucija. Priešingai, duodamos parodymus, visos nukentėjusiosios pabrėžė, kad kaltininkams įkalbinėjant jas vykti dirbti nebuvo kalbama apie tai, jog joms reikės dirbti prostitutėmis (T. 16, b. l. 135-141; T. 15, b. l 30-34). Iš telefoninių pokalbių išklotinių turinio matyti, kad kelių pokalbių tarp R. Š. ir kito asmens metu buvo kalbama apie tai, kad nukentėjusiosios, jų neindividualizuojant, pačios norėjo vykti į Jungtinę Karalystę verstis prostitucija (T. 17, b. l. 1-38), tačiau šie duomenys atskleidžia R. Š., o ne nukentėjusiųjų požiūrį į padarytą veiką. Iš to darytina išvada, kad bylą nagrinėjusiųjų teismų išvados apie faktines bylos aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų valios palaužimu, jų skatinimu vykti į Jungtinę Karalystę, atitinka byloje surinktų įrodymų turinį, o R. C. kasacinio skundo argumentas apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą yra deklaratyvus ir dėl to atmestinas.

25Nuteistasis R. Š. teigia, kad teismas, padarydamas išvadą, jog jis pasisavino R. M. mobiliojo ryšio telefoną, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas apie faktines aplinkybes padarė tik pagal nukentėjusiosios R. M. parodymus.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas išvadą apie tai, jog R. Š. pasisavino jam patikėtą R. M. mobiliojo ryšio telefoną, pagrindė ne tik nukentėjusiosios R. M. parodymais, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma. Iš R. M. parodymų matyti, kad ji ir I. K. 2005 m. liepos 25 d. rytą atidavė R. Š. savo mobiliojo ryšio telefonus, nes jis pažadėjo juose įdiegti funkciją, kuri leistų telefonams veikti kitose valstybėse, tačiau R. Š. mobiliojo ryšio telefono R. M. negrąžino (T. 12, b. l. 138-140). Nukentėjusioji I. K. patvirtino šiuos R. M. parodymus (T. 12, b. l. 136). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. M. atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris įkalbinėjo ją važiuoti į Angliją, paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir jo negrąžino (T. 1, b. l. 107-109). Pažymėtina ir tai, kad R. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir detalius parodymus apie prekybą žmonėmis ir jos mobilaus ryšio telefono pasisavinimą. Jos parodymus apie prekybą žmonėmis detaliai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jie vertintini kaip patikimi ir netikėti jais nėra pagrindo. R. Š. ne tik neigia pasisavinęs nukentėjusios R. M. mobiliojo ryšio telefoną, bet neigia ir prekiavęs žmonėmis, nors šis jo aiškinimas aiškiai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, todėl teismai nustatydami faktines bylos aplinkybes pagrįstai rėmėsi R. M. parodymais, o R. Š. parodymais vadovavosi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad teismai, padarydami išvadą, jog R. Š. pasisavino R. M. mobiliojo ryšio telefoną, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

27Dėl BK 147 straipsnio taikymo

28Nuteistasis R. C. pagrįstai nurodo, kad prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnis) gali būti padaryta tik tada, kai nukentėjusiųjų valia yra palaužiama vienu iš šiame straipsnyje nurodytų būdų. BK 147 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad vykdant prekybą žmonėmis asmens valia, be kitų būdų, gali būti palaužta panaudojant apgaulę, suteikiant turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Iš anksčiau byloje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios buvo verbuotos, gabentos joms žadant rasti gerai apmokamą valytojos ar padavėjos darbą Jungtinėje Karalystėje, nors iš tikrųjų nė vienas iš kaltininkų tokio darbo neieškojo ir neketino jo ieškoti. Po to, kai nukentėjusiosios atvyko į Jungtinę Karalystę ir R. C. pranešė apie tai, kad joms teks verstis prostitucija, dėl negalėjimo savo lėšomis sugrįžti į Lietuvos Respubliką, apsunkintų galimybių kreiptis pagalbos (kalbos barjero ir pan.), pasimetimo ir nežinojimo kaip elgtis tokioje situacijoje, jos tapo faktiškai kontroliuojamomis ir jas kontroliavusio R. C. buvo parduotos už suteiktą turtinę naudą asmenims, organizavusiems prostitucijos verslą Jungtinėje Karalystėje. Iš šių aplinkybių matyti, kad nukentėjusios buvo verbuotos, gabentos ir parduotos kitiems asmenims palaužus šių valią panaudojant apgaulę ir suteikiant turtinę naudą jas kontroliuojantiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens laisvė yra suvaržoma ne tik tada, kai asmuo visiškai netenka galimybės pasirinkti savo buvimo vietos ar elgesio varianto, bet ir tada, kai ši laisvė apribojama iš dalies. Akivaizdu, kad būdamos apgautos dėl darbo pobūdžio, tapusios faktiškai kontroliuojamomis, nukentėjusiosios neteko dalies galimybių savo nuožiūra pasirinkti savo buvimo vietą ir elgesio variantą, todėl teismai pagrįstai padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų laisvė buvo suvaržyta. Nuteistasis R. C. pagrįstai atkreipia dėmesį, kad BK 307 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už veiką, panašią į prekybą žmonėmis (BK 147 straipsnis), t. y. gabenimą asmens šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, tačiau kolegija pažymi, kad asmens sutikimas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį prasmę turi būti savanoriškas ir duotas gerai suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes. Akivaizdu, kad asmens sutikimas, duotas dėl apgaulės poveikio, suteikus turtinę naudą jį kontroliuojantiems asmenims, negali būti laikomas savanorišku ir duotu suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes, todėl R. C. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnį.

29Nuteistasis R. Š. teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindami, kad prekybos žmonėmis nusikaltimus jis įvykdė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti negali, nes asmenų grupė, kurioje dalyvaudamas R. Š. įvykdė prekybos žmonėmis nusikaltimus, atitinka visus baudžiamajame įstatyme organizuotai grupei keliamus reikalavimus. BK 25 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ir turi skirtingą vaidmenį. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad R. Š. ir R. S., nenurodydami savo tikrųjų asmens tapatybės duomenų, išsinuomojo butą, kurį jie ir kiti bendrininkai vėliau naudojo atveždami į jį nukentėjusiąsias ir įkalbinėdami jas vykti dirbti į Jungtinę Karalystę, melagingai žadėdami rasti gerai apmokamą darbą. R. Š. ir jo bendrininkai, slėpdami savo asmens tapatybę, stengėsi susipažinti su moterimis, tinkamomis prekybai žmonėmis, prisistatydami joms netikrais vardais. R. Š. ir jo bendrininkai, darydami tuos pačius nusikaltimus, dažnai veikė skirtingomis sudėtimis, skirtingu metu ir skirtingose vietose. Tuo metu, kai prekybos žmonėmis nusikaltimas buvo įvykdytas prieš J. K., R. Š. susipažino su ja, palaikė ryšį, atvežė į pirmiau minėtą butą, kur įkalbėjo ją vykti dirbti į Jungtinę Karalystę melagingai žadėdamas rasti gerai apmokamą valytojos ar padavėjos darbą, nupirko jai kelionės bilietą; tuo tarpu R. C. lydėjo J. K. kelionės į Jungtinę Karalystę metu ir pardavė ją asmenims, organizavusiems prostitucijos verslą Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu, kai prekybos žmonėmis nusikaltimas buvo įvykdytas prieš I. K. ir R. M., R. Š. susipažino su I. K., įkalbėjo ją vykti dirbti į Jungtinę Karalystę, užsakė bilietus I. K. ir R. M. kelionei į Jungtinę Karalystę; tuo tarpu R. S. susipažino su R. M., kartu su S. L. įkalbėjo ją vykti į Jungtinę Karalystę, S. L. lydėjo I. K. ir R. M. kelionės į Jungtinę Karalystę metu, kur I. K., R. M. ir S. L. pasitiko R. C., kuris ir pardavė nukentėjusiąsias R. M. ir I. K. asmenims, organizavusiems prostitucijos verslą Jungtinėje Karalystėje. S. K. davė pinigų R. M. ir I. K. kelionei į Jungtinę Karalystę ir gavo dalį pinigų, gautų už R. M. ir I. K. pardavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Š. inkriminuoti nusikaltimai padaryti per vieną mėnesį, t. y. per neilgą laiko tarpą, tai rodo, jog R. Š. ir jo bendrininkai veikė aktyviai. R. Š. ir jo bendrininkų funkcijų ir vaidmenų pasidalijimas, aktyvus veikimas darant nusikaltimą, bendrininkų veikimas darant tą patį nusikaltimą skirtingomis sudėtimis, skirtingu metu ir skirtingose vietose, rodo, kad R. Š. ir jo bendrininkai vykdydami prekybos žmonėmis nusikaltimus buvo pasiekę organizuotumo lygį, aiškiai pranokstantį būdingą bendrininkų grupei. Atlikti parengiamieji veiksmai, jau nuo susipažinimo su nukentėjusiomis momento slepiama tikroji asmens tapatybė, pasidalijimas funkcijomis ir užduotimis veikos darymo metu rodo, kad R. Š. ir jo bendrininkai buvo iš anksto susitarę ir veikė pagal iš anksto sugalvotą ir detaliai aptartą veikimo planą, turėjo tikslą įvykdyti ne vieną, bet bent kelis prekybos žmonėmis nusikaltimus, kurie pagal BK 11 straipsnį vertinami kaip sunkūs. Taigi, asmenų grupės, kuriose R. Š. padarė inkriminuojamus nusikaltimus, atitinka organizuotai grupei baudžiamojo įstatymo keliamą tikslo pobūdžio reikalavimą. Abiem atvejais, kai R. Š. buvo inkriminuotas prekybos žmonėmis nusikaltimas, jis veikė ne vienas, bet kartu su dar bent vienu asmeniu, todėl asmenų grupės, kuriose dalyvaudamas R. Š. įvykdė prekybos žmonėmis nusikaltimus, atitinka organizuotai grupei keliamą dviejų ar daugiau asmenų skaičiaus reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp R. Š. ir kitų bendrininkų susiklostė glaudūs, pastovūs, grindžiami pasitikėjimu santykiai, apie tai byloja aplinkybės, kad bendrininkai pažinojo vieni kitus, ne vieną kartą lankėsi nukentėjusiosioms verbuoti išsinuomotame bute ir bendravo tarpusavyje tiek tiesiogiai, tiek pasinaudodami mobiliuoju ryšiu, prisiimdavo sau gana dideles su nusikaltimo padarymu susijusias išlaidas, patikėdavo vieni kitiems gana dideles pinigų sumas. Įvertinus objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių asmenų grupes, kuriose veikė R. Š. visumą, kolegijos nuomone, pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad R. Š. prekybos žmonėmis nusikaltimus padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

30Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad nuteistųjų R. Š. ir R. C. paduotuose kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesuteikia teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus nuosprendžius, todėl neperžengiant kasacinių skundų ribų skundžiami nuosprendžiai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, o nuteistųjų kasaciniai skundai atmestini.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistųjų R. Š. ir R. C. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant D. K.,... 3. dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,... 4. gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Laimai Balčiūnienei,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio... 7. R. C. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo prieš J. K.... 8. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendis,... 9. R. C., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė... 10. S. K. ir R. S. išteisinti dėl J. K. verbavimo, gabenimo ir pardavimo, turint... 11. Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteisti... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį... 13. R. Š. ir R. C. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, turėdami... 14. Be to, R. Š. bei R. C. nuteisti už tai, kad R. Š., R. C., S. K., R. S., S.... 15. R. Š. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. liepos 25 d., ryte, Vilniuje, ( - ),... 16. Nuteistasis R. Š. kasaciniu skundu prašo jo veiką, kvalifikuotą pagal BK... 17. Kasatorius nurodo, kad teismai pripažindami, jog prekybos žmonėmis... 18. Kasatoriaus nuomone, pripažindami jį kaltu dėl R. M. mobiliojo ryšio... 19. Nuteistasis R. C. kasaciniu skundu prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 147... 20. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad įvykus sandėriui... 21. Nuteistųjų R. Š. ir R. C. kasaciniai skundai netenkintini.... 22. Dėl BPK 20 straipsnio 3-5 dalies pažeidimų... 23. Nuteistasis R. C. teigia, kad teismas padarydamas išvadas, jog... 24. Iš nukentėjusiųjų J. K., I. K. ir R. M., kaltinamosios S. L. parodymų... 25. Nuteistasis R. Š. teigia, kad teismas, padarydamas išvadą, jog jis... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas išvadą apie tai, jog R. Š.... 27. Dėl BK 147 straipsnio taikymo... 28. Nuteistasis R. C. pagrįstai nurodo, kad prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnis)... 29. Nuteistasis R. Š. teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad nuteistųjų R.... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 32. Nuteistųjų R. Š. ir R. C. kasacinius skundus atmesti....