Byla 2A-1154/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-656/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui R. P. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, uždaroji akcinė bendrovė „Macrofinance Insolvency Solutions“, T. L..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „Dormeka“ bankroto administratorius prašė priteisti ieškovui iš atsakovo, buvusio UAB „Dormeka“ direktoriaus R. P. B., 168 420,10 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas atsisakė ieškinio atsakovui T. L. (teismas priėmė atsisakymą ieškinio T. L., paliekant jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu). Bankroto administratorius nurodė, kad teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovui UAB „Dormeka“ iškėlė bankroto bylą. UAB „Dormeka“ veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo pavojingų ir kitų atliekų tvarkymas (rinkimas, rūšiavimas ir utilizavimas). Prieš bankroto bylos iškėlimą buvęs UAB „Dormeka“ direktorius ir akcininkas atsakovas R. P. B. sudarė ir 2007 m. spalio 18 d. patvirtino UAB „Dormeka“ Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą (toliau tekste – Planas). Vėliau paaiškėjo, kad Planas neatitiko tikrovės. Bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Dormeka“ gamybinėse patalpose ir teritorijoje, adresu Ežero g. 4, Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., sukaupti dideli kiekiai pavojingų ir kitų atliekų, kurios nebuvo apskaitomos perduotuose UAB „Dormeka“ buhalterinės apskaitos dokumentuose. Administratoriui taip pat buvo perduoti UAB „Dormeka“ sukauptų atliekų apskaitos žurnalai, pildyti buvusių valdymo organų, pagal kuriuos paskaičiuotas atliekų kiekio likutis po bankroto bylos iškėlimo buvo 632,18 tonos. UAB „Dormeka“ 2007 m. spalio 18 d. patvirtintame Plane pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie atliekų utilizavimo išlaidas, lyginant jas su kitų atliekas utilizuojančių įmonių taikomomis kainomis, nėra sutarčių su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, kuriose būtų numatyti atitinkami darbai ir įkainiai. Planas suderintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste – AAD) direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d., t.y. dieną po to, kai atsakovas jau buvo padavęs ieškinį teismui dėl bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo. Lyginant atliekų tvarkymo kainas, nurodytas UAB „Dormeka“ patvirtintame Plane, su vienintelės UAB „Ūrus ir Ko“, paskelbus konkursą pareiškusios norą tvarkyti BUAB „Dormeka“ atliekas pirmame etape, taikytomis kainomis, jos žymiai skiriasi. Neatitiko UAB „Dormeka“ parengtame Plane nurodytas ir realiai saugomas atliekų kiekis, kuris smarkiai viršijo numatytąjį Plane. Plane numatytas maksimalus saugotinas atliekų kiekis sudarė 481,69 toną, o pagal Vilniaus regiono AAD pateiktas ataskaitas saugotinas atliekų kiekis sudarė 632,18 tonas. Sandėliuojamų atliekų kiekis 150,45 tonų viršijo Plane numatytą saugoti kiekį, pagal kurį jos buvo apdraustos. Buvo rasta ir užfiksuota daugiau atliekų, kurios buvo paslėptos ir neapskaitytos. Pagal Planą UAB „Dormeka“ įsipareigojimų vykdymas draudiko UAB „BTA DRAUDIMAS“ buvo apdraustas 190 000 Lt suma, tačiau šios sumos užteko tik daliai sukauptų atliekų sutvarkyti. Likusio atliekų kiekio, viršijusio Plane numatytą kiekį, taip pat teritorijos sutvarkymas BUAB „Dormeka“ kainavo 168 420,10 Lt, kurie galėjo būti panaudoti įmonės bankroto procese patenkinant dalį kreditorinių reikalavimų ir dengiant administravimo išlaidas.

5Atsakovas R. P. B. prašė ieškinį atmesti.

6Tretieji asmenys UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ (buvusi UAB „Mikola“ – ankstesnis BUAB „Dormeka‘ bankroto administratorius) bei Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono AAD prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo T. L. aiškios pozicijos dėl ieškinio neišreiškė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo BUAB „Dormeka“ ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo R. P. B. 168 420,10 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas buvo ieškovo UAB „Dormeka“ vadovas nuo 1998 metų iki 2007 m. gruodžio 20 d., taip pat 90 procentų bendrovės akcijų savininkas, galėjęs vienasmeniškai nulemti sprendimus visais bendrovės veiklos klausimais. 2007 m. spalio 18 d. atsakovo vardu pasirašytas ir Vilniaus regiono AAD suderinti pateiktas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodyti duomenys apie saugomų atliekų kiekį ir veiklos nutraukimo sąmata turėjo atitikti tikrovę. Iškėlus bankroto bylą nustatyta, kad atliekų kiekis buvo žymiai didesnis, o veiklos nutraukimo sąmatoje nurodytos kainos nepagrįstos konkrečiomis sutartimis. 2007 m. lapkričio mėnesį atsakovas pasirašė ir pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo. Atsakovas nuo 2007 m. gruodžio 20 d. buvo atleistas iš ieškovo vadovo pareigų, į šias pareigas paskirtas trečiasis asmuo T. L., kuris vadovo pareigas vykdė iki 2008 m. sausio 2 d. T. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutikdamas tapti UAB „Dormeka“ vadovu nežinojo realios įmonės padėties, jam faktiškai nebuvo perduotas bendrovės turtas ir neatlikta turto inventorizacija. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-53/2011, konstatuota, kad atsakovas, inicijuodamas bankroto bylą UAB „Dormeka“ bei sudarydamas darbo sutartį su trečiuoju asmeniu T. L. dėl šio paskyrimo UAB „Dormeka“ vadovu likus vos trims dienoms iki bankroto bylos iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, turėdamas tikslą neperduoti viso ieškovo turto arba išvengti atsakomybės dėl jo praradimo. Atsakovas, padavęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie tai neinformavo trečiojo asmens Vilniaus regiono AAD ir nesiėmė priemonių, kad būtų nutraukta ieškovo atliekų tvarkymo veikla, kad nebūtų priimamos naujos atliekos. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau tekste – Plano rengimo tvarkos) 22 punkto reikalavimus. Atsakovas, pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neinformavo apie tai UAB „Dormeka“ darbuotojų ir nesustabdė įmonės veiklos. Ieškovui teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteikta 2007 m. gruodžio 22 d., tačiau bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų, kad būtų sustabdytas atliekų priėmimas. Po bankroto bylos iškėlimo į įmonę iki 2008 m. sausio 2 d. toliau buvo vežamos atliekos (virš 20 tonų). Atliekų vežėjas buvo UAB „Atva“, kurios akcininku iki 2007 m. rugsėjo 7 d. buvo atsakovas, o nuo 2006 m. spalio 13 d. direktorės pareigas ėjo R. K. , iki 2007 m. gruodžio 19 d. ėjusi UAB „Dormeka“ direktoriaus pavaduotojos pareigas. 2007 m. gruodžio 22 d. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė iš trečiojo asmens T. L. UAB „Dormeka“ antspaudą. T. L. perdavė administratoriui tik vieną įmonės antspaudą, o nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. sausio 2 d. ieškovo darbuotojai priiminėjo atliekas naudodami kitą T. L. neperduotą administratoriui įmonės antspaudą. Įmonėje apskaita buvo vedama netiksliai, atliekos saugomos netvarkingai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, prieš bankroto bylos iškėlimą neatlikta jų inventorizacija. Atsakovas nebuvo sąžiningas, nes savo noru laiku neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų. Administratoriaus prašymu Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 13 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio turto ir dokumentų perėmimo. Administratorius neturėjo objektyvių galimybių operatyviai inventorizuoti atliekas ir nustatyti, ar UAB „Dormeka“ viršija Plane nustatytą didžiausią leidžiamą saugoti atliekų kiekį ir dėl to negali priimti iš kitų įmonių atliekų tvarkymui. Ši aplinkybė konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N-62-2854-10. Ieškovas 2008 m. sausio 2 d. su UAB „Stilstata“ sudarė teritorijos priežiūros sutartį, kuri, kaip parodė liudytojas J. M., apėmė ir apsaugos paslaugas, todėl po 2008 m. sausio 2 d. papildomai atvežti atliekų nebuvo galimybės. Iš ieškovo sukauptų atliekų tvarkymo sąmatos prie 2008 m. birželio 18 d. rangos sutarties ir UAB „Ūrus ir Ko“ pagal šią sutartį atliktų darbų akto bei pažymos apie darbų vertę matyti, kad skirtingų atliekų faktiškai rasti kiekiai ir didžiausi leistini kiekiai pagal Planą žymiai skiriasi, be to, tvarkant atliekas buvo rasta atliekų, kurios iš viso nebuvo įtrauktos į metinę ataskaitą. Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo skaičiavimų teisingumo. Ieškovas sukauptų ir išvežtų atliekų kiekį įrodinėjo UAB „Ūrus ir Ko“ bei kitų vežėjų surašytais krovinių važtaraščiais bei pavojingų atliekų lydraščiais. 2008 m. gegužės 27 d. gyvsidabrio atliekų radimo aktas pasirašytas administratoriaus įgalioto asmens bei trijų UAB „Ūrus ir Ko“ administracijos darbuotojų. Atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus dėl neteisingo atliekų kiekio, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti atliekų pervežimo dokumentuose nurodytų kiekių teisingumu, todėl atliekų kiekis įrodytas. Ieškovo įstatų 5.2 punkte numatyta, jog bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Įstatų 5.34 punkto 7 ir 8 papunkčiuose nurodyta, jog įmonės vadovas sprendžia bendrovės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, tikrina buhalterinę-finansinę apskaitą ir bendrovės dokumentus. Plano pasirašymo metu atsakovas ėjo UAB „Dormeka“ vadovo pareigas. Plano rengimo tvarkos 7 ir 21 punktuose nurodyta, kad už plane numatytų priemonių įgyvendinimą ir jų sąmatą yra atsakingas įmonės vadovas. Teismo įsitikinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, nekontroliavo kaupiamo atliekų kiekio, neužtikrino tvarkingos atliekų tvarkymo apskaitos, suderinęs Planą ir pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nesustabdė įmonės veiklos ir neįspėjo darbuotojų apie keliamą bankroto bylą. Dėl šių priežasčių įmonėje buvo sukauptas atliekų kiekis, viršijantis Plane numatytus kiekius, be to, Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos neatitiko rinkos kainų. Dėl tokių atsakovo veiksmų UAB „Dormeka“ patyrė žalą, nes atliekoms sutvarkyti teko skirti papildomas lėšas, kurios galėjo būti panaudotos įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismo teigimu, tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, dėl atsakovo veiksmų žala atsirado tiesiogiai. Buvusio bendrovės vadovo kaltė preziumuojama. Administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, todėl jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal teisės aktų reikalavimus.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovo R. P. B. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas pažeidė civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, rungimosi ir dispozityvumo principus. Teismas ieškinį patenkino: a) nesant nustatytoms visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms; b) nesant atsakomybės sąlygų galimą atsiradimą patvirtinančių įrodymų; c) netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus dėl atsakomybės sąlygų buvimo; d) netinkamai taikant atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus; e) atsakovo civilinę atsakomybę pagrindžiant tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, taip pat kurios objektyviai nėra susijusios su pareikštu ieškiniu ir šiai bylai teisiškai nereikšmingos. Daug sprendimo išvadų yra abstrakčios ir nemotyvuotos, tuo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktų reikalavimai. Teismo padaryti pažeidimai nulėmė neteisingą bylos išsprendimą.
    2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iškėlus UAB „Dormeka“ bankroto bylą, esą buvo nustatyta, jog atliekų kiekis buvo žymiai didesnis nei Plane numatytas maksimalus saugotinas atliekų kiekis. Teismas nemotyvavo tokios išvados. Byloje nėra ir ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada apie tai, kad bendrovėje saugomas atliekų kiekis iš tiesų viršijo Plane nurodytą maksimalų saugotiną atliekų kiekį. Pagal Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, UAB „Dormeka“ (kaip atliekas tvarkančioje įmonėje) turėjo būti ir buvo vedami bei pildomi pirminės atliekų apskaitos žurnalai, jų duomenų pagrindu rengiamos atliekų apskaitos ataskaitos, taip pat vedami ir pildomi pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalai. Būtent pirminės atliekų apskaitos žurnaluose, atliekų apskaitos ataskaitose bei pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnaluose yra ir turi būti fiksuojamos (registruojamos) tiek į atliekas tvarkančią įmonę įvežamos, tiek joje saugojamos, tiek iš jos išvežamos konkrečios atliekos bei jų konkretūs kiekiai. Šie apskaitos dokumentai, kurių vedimas yra privalomas, yra oficialūs dokumentai, galintys paneigti ar patvirtinti atliekų ir konkrečių jų kiekių įvežimą, išvežimą bei saugojimą įmonėje. Visas įmonėje esantis atliekų kiekis turi būti fiksuotas minėtuose dokumentuose. Ieškovas nepateikė į bylą nei pirminės atliekų apskaitos žurnalų, nei atliekų apskaitos ataskaitų, nei pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalų, todėl neįrodė konkretaus įmonėje buvusio atliekų kiekio bei tariamo jo viršijimo, o teismas išvadą šiuo klausimu padarė be tokią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Po bankroto bylos ieškovui iškėlimo turėjo būti organizuojamas pas ieškovą faktiškai esančių visų atliekų utilizavimas (išvežimas/perdavimas kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms). Ieškovui teigiant, kad įmonėje faktinis atliekų kiekis viršijo Plane nurodytą maksimalų saugotiną atliekų kiekį, būtent tokį atliekų kiekį ieškovas ir turėjo išvežti/perduoti kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms. Kitaip tariant, visų atliekų išvežimas (išvežimo metu fiksuojant konkretų jų kiekį) turi parodyti, koks faktinis atliekų kiekis iš tiesų buvo saugomas įmonėje. Ieškovas pateikė į bylą pirminius visų atliekų išvežimą/perdavimą kitoms įmonėms pagrindžiančius dokumentus – krovinių važtaraščius, pavojingų atliekų lydraščius, priėmimo ir perdavimo aktus. Iš jų matyti, jog iš UAB „Dormeka“ buvo išvežta iš viso 389,582 tonos atliekų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog faktiškai bendrovėje buvo saugoma tik 389,582 tonos atliekų, vadinasi, jais paneigiamas ieškovo teiginys, kad bendrovėje esą faktiškai buvo sukaupta net 632,180 tonų atliekų. Šie dokumentai patvirtina, jog įmonėje saugotų atliekų kiekis neviršijo Plane numatyto maksimalaus saugotino atliekų kiekio, t.y. 481,694 tonų.
    3. Atsakovo civilinės atsakomybės taikymui turėjo būti įrodyta aplinkybė, jog bendrovėje faktiškai saugomas atliekų kiekis viršijo Plane numatytą maksimalų saugotiną atliekų kiekį atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t. y. iki 2007 m. gruodžio 17 d., kuomet nauju bendrovės vadovu buvo paskirtas T. L.. Ieškovas neįrodinėjo ir teismas nenustatė, jog atliekų kiekio viršijimas būtų susidaręs laikotarpiu iki 2007 m. gruodžio 17 d. Ieškovui nepateikus nei pirminės atliekų apskaitos žurnalų, nei atliekų apskaitos ataskaitų, nei pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalų, apskritai nėra tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Aukščiau paminėtas faktas, jog ieškovas iš savo teritorijos išvežė iš viso 389,582 tonų atliekų, tik patvirtina, jog atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu atliekų kiekis neviršijo Plane numatyto maksimalaus jų kiekio.
    4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Plano rengimo tvarkos 22 punktą. Atsakovas nepažeidė šio punkto nuostatų, kadangi jomis nėra įtvirtintas reikalavimas stabdyti įmonės veiklą (atliekų priėmimą) ir apie tai informuoti Vilniaus regiono AAD iš karto po to, kai yra paduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Plano rengimo tvarkos 22 punktas numato, jog šios tvarkos 3 punkte nurodytu atveju įmonė turi nedelsdama raštu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie suderintame Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą, o tvarkos 3 punktas numato, jog Plane numatytos priemonės taikomos įmonės bankroto atveju. Taigi pagal Plano rengimo tvarkos 22 punktą pareiga informuoti Vilniaus regiono AAD apie suderintame plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą, o tuo pačiu stabdyti (nutraukti) atliekų priėmimą įmonei atsiranda po to, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčo atveju teismo nutartis dėl UAB „Dormeka“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 27 dieną, kada atsakovas jau nebuvo UAB „Dormeka“ vadovu (direktoriumi), todėl neturėjo ir negalėjo įvykdyti Plano rengimo tvarkos 22 punkte numatyto reikalavimo, taip pat užtikrinti atliekų priėmimo sustabdymą. Nuo 2007 m. gruodžio 27 d. vadovavimą įmonei perėmė teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Mikola“, kurio įgaliotas asmuo J. M. turėjo įvykdyti Plano rengimo tvarkos 22 punkte numatytą reikalavimą informuoti Vilniaus regiono AAD ir imtis priemonių, kad būtų nutraukta ieškovo atliekų tvarkymo veikla ir jis nepriiminėtų naujų atliekų.
    5. Plano įgyvendinimo esmę sudaro atliekų tvarkymo veiklos nutraukimas, t. y. naujų atliekų priėmimo sustabdymas bei įmonėje susikaupusių atliekų utilizavimas. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną bankrutuojanti įmonė privalo sustabdyti naujų atliekų priėmimą, todėl teismo paskirtas BUAB „Dormeka“ bankroto administratorius privalėjo užtikrinti, kad nuo 2007 m. gruodžio 27 d. į UAB „Dormeka“ nebūtų įvežamos atliekos. Atsakovui R. P. B. negali kilti atsakomybė už tą atliekų kiekį, kuris į bankrutuojančią įmonę buvo įvežtas nuo 2007 m. gruodžio 27 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d. į UAB „Dormeka“ buvo įvežta mažiausiai 25,501 tonos atliekų. Tokiu būdu, bent jau tokio atliekų kiekio sutvarkymui patirtos išlaidos nepriskirtinos atsakovo R. P. B. atsakomybei, nes tokių išlaidų susidarymo tiesioginė priežastis buvo ne atsakovo kokie nors veiksmai. Teismo nurodyta aplinkybė, kad „administratorius neturėjo objektyvių galimybių operatyviai inventorizuoti atliekas ir nustatyti, ar ieškovas viršija atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytą didžiausią leidžiamą saugoti atliekų kiekį ir dėl to negali priimti iš kitų įmonių atliekų tvarkymui“, yra teisiškai nereikšminga, kadangi ji nepaneigia bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir jo kaltės dėl nuo 2007 m. gruodžio 27 d. į įmonę įvežtų atliekų kiekio. Tam, kad bankroto administratorius iš karto sustabdytų naujų atliekų priėmimą, nebuvo būtinybės ir pagrindo aiškintis, koks konkretus atliekų kiekis yra įmonėje, ar jis viršija ar dar neviršija maksimalaus atliekų kiekio, numatyto Plane. Atliekų įvežimo po 2007 m. gruodžio 27 d. aplinkybė nagrinėjant šią bylą nebuvo tinkamai ištirta ir nustatyta, o ieškovas jos neįrodė. Byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d. į UAB „Dormeka“ buvo įvežta 25,501 t atliekų, tuo pačiu nepatvirtina ir neįrodo, jog šiuo laikotarpiu į UAB „Dormeka“ nebuvo įvežta ir daugiau atliekų. Ieškovas, nepateikdamas į bylą pirminės atliekų apskaitos žurnalų, atliekų apskaitos ataskaitų, pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalų, neįrodė šiai bylai reikšmingos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. į įmonę daugiau nebuvo įvežama naujų atliekų, kurių sutvarkymui (utilizavimui) patirtos išlaidos negalėtų būti priskirtos atsakovo atsakomybei. Ieškovui neįrodžius tokios aplinkybės, ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nesant įrodytai konkrečiai žalai, už kurią galėtų būti atsakingas atsakovas.
    6. Nepagrįstas teismo motyvas, jog atliekų apskaita įmonėje buvo vedama netiksliai. Teismas nenurodė šios išvados motyvų, o byloje apskritai nėra tinkamų įrodymų, pagrindžiančių šią teismo išvadą. Nesant byloje pirminės atliekų apskaitos žurnalų, atliekų apskaitos ataskaitų bei pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalų, išvada apie tariamus atliekų apskaitos netikslumus objektyviai negalėjo būti padaryta, tuo labiau, jog byloje nėra įrodymų apie atitinkamu metu įmonėje buvusius faktinius atliekų kiekius, kuriuos būtų galima palyginti su dokumentuose fiksuotu kiekiu. Ieškovas ieškinio negrindė tariamais atliekų apskaitos netikslumais bei neįrodinėjo, jog žalos ieškovui atsiradimą sąlygojo atliekų apskaitos netikslumai. Tokiu būdu, teismas išėjo už ieškinio ribų, pažeisdamas CPK 12 ir 13 straipsniuose numatytus rungimosi bei dispozityvumo principus. Tariamas atliekų apskaitos netikslumas net nebūtų susijęs su civilinės atsakomybės taikymu atsakovui šioje byloje, nes tarp ieškovo reikalaujamos žalos ir tariamo atliekų apskaitos netikslumo objektyviai neegzistuoja joks priežastinis ryšys. Nepriklausomai nuo to, ar apskaitoje būtų buvęs fiksuotas teisingas ar neteisingas atliekų kiekis, ieškovas šioje byloje įrodinėjo, esą žalą įmonė patyrė dėl konkretaus faktinio įmonėje buvusio atliekų kiekio utilizavimo.
    7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atliekos buvo saugomos netvarkingai. Teismas nenurodė šios išvados motyvų. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu atliekos įmonėje buvo saugomos netvarkingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovas ieškinio negrindė tariamu atliekų saugojimo netvarkingumu bei neįrodinėjo, jog žalos ieškovui atsiradimą sąlygojo atliekų saugojimo netvarkingumas. Tokiu būdu, teismas išėjo už ieškinio ribų, tuo pažeisdamas CPK 12 ir 13 straipsniuose numatytus principus. Atliekų saugojimo netvarkingumas nebūtų susijęs su civilinės atsakomybės taikymu atsakovui šioje byloje, nes tarp ieškovo reikalaujamos žalos ir atliekų saugojimo netvarkingumo neegzistuoja priežastinis ryšys.
    8. Teismo argumentas, jog prieš bankroto bylos iškėlimą neatlikta atliekų inventorizacija, neteisėtas. Teismas nenurodė konkretaus teisės akto, kuris įtvirtino atsakovo R. P. B. prievolę inventorizuoti atliekas prieš bankroto bylos iškėlimą. Teisės aktai nenumato pareigos tokiu atveju atlikti atliekų inventorizaciją. Ieškovas ieškinio negrindė atliekų neinventorizavimu bei neįrodinėjo, jog žalos ieškovui atsiradimą sąlygojo atliekų neinventorizavimas. Tokiu būdu, teismas vėlgi išėjo už ieškinio ribų. Tarp ieškovo šioje byloje reikalaujamos žalos ir atliekų neinventorizavimo objektyviai neegzistuoja joks priežastinis ryšys.
    9. Teismo argumentas, kad atsakovas nebuvo sąžiningas, nes savo noru laiku neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, yra nepagrįstas. Atsakovas neturėjo prievolės perdavinėti bankroto administratoriui įmonės dokumentų, kadangi nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną bendrovės vadovu buvo trečiasis asmuo T. L., kuris turėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus. Bankroto administratorius šioje byloje pripažino, jog būtent iš T. L. jis ir gavo visus įmonės dokumentus. Ieškovas ieškinio negrindė savalaikiu dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui bei neįrodinėjo, jog žalos ieškovui atsiradimą sąlygojo būtent savalaikis dokumentų neperdavimas. Tokiu būdu, teismas išėjo už ieškinio ribų, be to, savalaikis dokumentų neperdavimas nėra susijęs su civilinės atsakomybės taikymu atsakovui šioje byloje, kadangi tarp ieškovo šioje byloje reikalaujamos žalos ir savalaikio dokumentų neperdavimo objektyviai neegzistuoja priežastinis ryšys.
    10. Atsakovo civilinės atsakomybės taikymui turėjo būti įrodyta aplinkybė, jog bankroto administratoriaus vadovavimo laikotarpiu bendrovės teritorija buvo saugoma, tuo užtikrinant, kad pašaliniai asmenys nevežtų į teritoriją atliekų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. teritorija buvo saugoma, todėl papildomai atvežti atliekų nebuvo galimybės. Atsakovas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi ji padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas neįrodė teritorijos saugojimo aplinkybės laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. Ieškovo į bylą pateikta 2008 m. sausio 2 d. sutartis, sudaryta tarp BUAB „Dormeka“ administratoriaus bei UAB „Stilstata“, neįrodo, jog UAB „Stilstata“ atliko teritorijos apsaugos funkcijas. Ieškovas nepateikė nė vieno toje sutartyje paminėto priedo, tokiu būdu neįrodydamas ne tik bylai reikšmingų aplinkybių dėl teritorijos apsaugos, bet ir apskritai neįrodydamas, dėl kokių konkrečių paslaugų teikimo administratorius susitarė su UAB „Stilstata“. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, jog ši sutartis iš tiesų faktiškai buvo vykdoma. Tai, jog pagal sutartį nebuvo susitarta dėl teritorijos apsaugos vykdymo ir iš tiesų UAB „Dormeka“ teritorija nebuvo saugoma, patvirtina byloje esantis po sutarties sudarymo surašytas Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentūros 2008 m. sausio 15 d. Patikrinimo aktas Nr.6, kuriame konstatuojama, jog teritorija, kur laikomos atliekos, yra nesaugoma ir prieinama pašaliniams žmonėms. Aplinkybę, jog į UAB „Dormeka“ teritoriją 2008 m. pavasarį vis dar buvo vežamos atliekos, patvirtino liudytoju byloje apklaustas B. K.. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog administratorius realiai neužtikrino bendrovės teritorijos apsaugos, todėl atsakovas negali būti atsakingas už ieškovo patirtas atliekų utilizavimo išlaidas.
    11. Ieškovas į bylą pateikė 2008 m. gegužės 27 d. gyvsidabrio radimo aktą dėl 700 kg atliekų, turinčių gyvsidabrio, neįtrauktų į UAB „Dormeka“ pirminį atliekų apskaitos žurnalą bei atliekų apskaitos metinę ataskaitą. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tuo, jog jam tenka atsakomybė už šiame abejotino autentiškumo akte nurodytų gyvsidabrio turinčių atliekų sutvarkymo išlaidas, kurių sutvarkymo dydis galėjo sudaryti net apie 100 000 Lt. Ieškovas nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog tokios atliekos iš tiesų nebuvo apskaitytos atliekų apskaitos dokumentuose, nes jis į bylą nepateikė tokių dokumentų. Nepateikdamas šių dokumentų, ieškovas neįrodė kitų bylai reikšmingų aplinkybių, jog: a) tokios atliekos nebuvo įvežtos į teritoriją po 2007 m. gruodžio 27 d.; b) tokios atliekos po jų tariamo radimo buvo užregistruotos atliekų apskaitos dokumentuose; c) tokios atliekos iš tiesų buvo išvežtos iš UAB „Dormeka“. Bankroto administratoriaus vadovavimo laikotarpiu UAB „Dormeka“ teritorija nebuvo saugoma, todėl tokios atliekos į nesaugomą teritoriją pašalinių asmenų galėjo būti atgabentos tada, kai įmonei vadovavo administratorius. Aplinkybę, jog šios gyvsidabrio turinčios medžiagos yra susidariusios ir pasilikusios nuo atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpio, paneigia 2008 m. sausio 15 d. atliktas Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentūros patikrinimas (Patikrinimo aktas Nr.6). Jeigu bendrovėje faktiškai susidarė gyvsidabrio radimo akte nurodytos atliekos, tai jos bendrovėje galėjo atsirasti tik laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2008 m. gegužės 27 d., už ką atsakovas nėra ir negali būti atsakingas. Be to, iš akto turinio negalima identifikuoti, kur konkrečiai buvo rastos gyvsidabrio turinčios atliekos, ar jos iš tiesų buvo rastos UAB „Dormeka“ teritorijoje. Nesant konkrečių įrodymų, kad atliekos buvo rastos UAB „Dormeka“ naudojamoje teritorijoje, laikytina, jog administratorius neturėjo prievolės pripažinti tokias atliekas UAB „Dormeka“ atliekomis bei organizuoti jų tvarkymą. Pasielgęs priešingai, administratorius savo veiksmais tiesiogiai nulėmė žalos įmonei atsiradimą bei yra už ją atsakingas.
    12. Teismas, tenkindamas ieškinį, laikė įrodytą ieškovo nurodomą aplinkybę, kad Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos esą neatitiko tikrovės. Motyvuota tuo, jog plane nurodytos atliekų veiklos nutraukimo sąmatos kainos nėra pagrįstos konkrečiomis sutartimis. Apeliantas nesutinka su tokia išvada. Ieškovas Plane nurodytų kainų neatitikimą tikrovei inter alia motyvavo ta aplinkybe, jog ieškovo administratoriui laikraščiuose paskelbus skelbimą dėl organizuojamo atliekų tvarkymo konkurso, pageidavimą tvarkyti atliekas pareiškė tik viena atliekų tvarkymo įmonė UAB „Ūrus ir Ko“, kurios pasiūlytos atliekų sutvarkymo kainos buvo didesnės už numatytąsias Plane. Toks faktas nepatvirtina ir neįrodo Plane numatytų kainų nepagrįstumo. Ieškovo administratorius galėjo sąmoningai sukurti situaciją padaryti išvadai, jog būtent UAB „Ūrus ir Ko“ pasiūlytos kainos buvo nepagrįstai didelės. Ieškovo administratorius nesikreipė tiesiogiai raštu į visą eilę atliekų tvarkymo įmonių, taip užtikrinant, jog apie pasiūlymą tvarkyti atliekas sužinotų kuo daugiau įmonių. Administratoriaus veiksmai parodo, jog realiai jis nesiekė, jog konkurse sudalyvautų kuo didesnis įmonių skaičius, jog užtikrinus realią įmonių konkurenciją būtų nustatytos ir ieškovui pasiūlytos iš tiesų pagrįstos kainos. Plane numatytų kainų nepagrįstumą ieškovas grindė ir ta aplinkybe, jog UAB „Dormeka“ neva tai nebuvo sudariusi sutarčių su Plane nurodytomis įmonėmis dėl atliekų sutvarkymo Plane nustatytomis kainomis. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, jog ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti visas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas šioje byloje. Iš tiesų UAB „Dormeka“ buvo sudariusi ir turėjo sutartis su Plane nurodytomis įmonėmis dėl atliekų sutvarkymo Plane nurodytomis kainomis. Apeliantas pažymi, kad tokių sutarčių tariamo neperdavimo administratoriui aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą šioje byloje. Būtinybė Planą suderinti su įgaliota valstybine institucija parodo, jog Plane numatytų atliekų sutvarkymo kainų pagrįstumą tuo pačiu patikrina bei patvirtina ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, jei Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos iš tiesų būtų nepagrįstai mažos, valstybės įgaliota institucija tokio plano nederintų ir neleistų pradėti vykdyti atliekų tvarkymo nutraukimo veiklos. Planas yra įmonei privalomas dokumentas, įmonė jį privalo vykdyti ir įgyvendinti. Įmonės bankroto administratorius turėjo prievolę atliekas sutvarkyti būtent Plane numatytomis kainomis. Įmonės administratoriaus veiksmai, kuomet jis jau 2008 m. sausio 16 d. viešai paskelbė apie organizuojamą atliekų tvarkymo konkursą, tik parodo, jog įmonės administratorius realiai ignoravo Plano privalomumą ir nesiekė jo realaus įgyvendinimo. Net ir neturėdamas sutarčių, įmonės administratorius, privalėdamas įgyvendinti Planą, turėjo visų pirma kreiptis į konkrečias Plane nurodytas įmones dėl atliekų sutvarkymo Plane nurodytomis kainomis. Tik gavęs neigiamus Plane nurodytų įmonių atsakymus, administratorius galėjo teisėtai ir pagrįstai atliekas sutvarkysiančių įmonių ieškoti kitais būdais. Ginčo atveju Plane numatytų kainų neteisingumą ieškovas galėjo patvirtinti tik įrodęs, jog jis kreipėsi į Plane nurodytas įmones dėl atliekų sutvarkymo jame numatytomis kainomis, tačiau iš jų gavo neigiamus atsakymus. Apeliantas pažymi, jog ieškovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog Plane numatytos įmonės esą atsisakė tvarkyti atliekas, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.
    13. Pagal byloje pareikšto ieškinio esmę ieškovas turėjo įrodyti, jog dalies atliekų sutvarkymui iš tiesų buvo panaudota 190 000 Lt dydžio draudimo išmoka, tuo pačiu įrodant, kokios konkrečios atliekos, koks jų kiekis bei už kokias kainas buvo sutvarkytas. Ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atliekas tvarkiusiai UAB „Ūrus ir Ko“ buvo sumokėta 190 000 Lt. Be to, 2008 m. birželio 18 d. Rangos sutarties dėl atliekų tvarkymo Nr. 53, sudarytos tarp Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono AAD, UAB „BTA draudimas“, UAB „Ūrus ir Ko“ bei BUAB „Dormeka“, 2.1.4 punktas numatė, jog rangovas įsipareigoja atliekų tvarkymo sąmatas sudaryti šios sutarties priede Nr. l patvirtintomis kainomis, o 2.1.5 punktas numatė, jog atliekų tvarkymo darbus galima pradėti tik tuomet, kai šios sutarties šalys suderins atliekų tvarkymo sąmatas, nurodytas šios sutarties 2.1.4 punkte. Ieškovas į bylą taip pat nepateikė nei aptariamos sutarties Priedo Nr. l su atliekų tvarkymo kainomis, nei visų sutarties šalių suderintų atliekų tvarkymo sąmatų. Pasak apelianto, byloje nesant įrodytoms ir nustatytoms aplinkybėms dėl 190 000 Lt dydžio draudimo išmokos panaudojimo, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino nepagrįstai, nesant įrodytam ir nustatytam žalos faktui.

10Ieškovo UAB „Dormeka“ bankroto administratorius atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog atliekų kiekiai atitiko Plane nurodytą maksimalų saugotiną atliekų kiekį. Jau nuo 2008 m. sausio 2 d. atliekų priėmimas buvo nutrauktas bei sudaryta teritorijos tvarkymo sutartis su UAB „Stilstata“. Nesilaikydamas Plane numatytų veiklos nutraukimo procedūrų ir pasirinkdamas atliekų tvarkytoją pagal viešai skelbtą konkursą bankroto administratorius veikė teisėtai. Trečiasis asmuo T. L. tik formaliai atliko vadovo funkcijas, todėl pagrįsta teismo nuomonė, jog už atliekų perviršį atsakingas buvęs vadovas atsakovas R. P. B..

11Trečiasis asmuo UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, o šis terminas nėra atnaujintas. Skundas yra priimtas teisėjo rezoliucija, tačiau darytina išvada, kad rezoliucija atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą teismas neturėjo teisės. Plane nurodomas ne tik bendras visų saugomų atsargų kiekis, tačiau ir atskirų atliekų rūšių didžiausi įmonėje saugomi kiekiai, kurie šiuo atveju buvo žymiai viršyti. Tą patvirtina BUAB „Dormeka“ sukauptų atliekų tvarkymo sąmata prie Rangos sutarties dėl atliekų sutvarkymo Nr. 53, atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę. Už Plane numatytų priemonių įgyvendinimą ir jų sąmatą yra atsakingas įmonės vadovas. Po 2008 m. sausio 2 d. UAB „Dormeka“ teritorija buvo saugoma ir niekas negalėjo įvežti į ją atliekų. Bylos duomenų pagrindu teismas pagrįstai nusprendė, jog atliekų kiekio perviršis susidarė būtent atsakovo vadovavimo įmonei metu. Faktiškai nemoki įmonė neturi galimybės perdirbti į ją vežamų atliekų, todėl teigti, jog įmonės savininkas neprivalo informuoti Vilniaus regiono AAD ir įmonės darbuotojų apie keliamą bankroto bylą, yra neteisinga. Atliekos į įmonę buvo vežamos ir po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui apie tai nežinant. Ieškovui įrodžius aplinkybes, jog įmonėje faktiškai rasti atskirų rūšių atliekų kiekiai itin neatitiko Plane nurodytų kiekių, be to, įmonėje buvo rasta atliekų, kurios nebuvo įtrauktos į atliekų apskaitą, automatiškai neatitinka tikrovės atsakovo pasirašytame Plane nurodytos atliekų tvarkymo sąmatos dydis, nes skirtingų rūšių atliekų tvarkymo kainos žymiai skiriasi. Apelianto teiginiai dėl ieškinio ribų peržengimo yra nepagrįsti.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl žodinio bylos proceso apeliacinės instancijos teisme

14Apelianto (atsakovo) R. P. B. atstovas prašė bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Prašymą dėl žodinio proceso atstovas grindžia ginčo teisinių santykių specifiškumu, įrodinėtinų faktinių aplinkybių gausa ir įvairove, taip pat reiškia nuomonę, jog žodinis nagrinėjimas labiau užtikrins tinkamą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.

15Atsiliepimuose į apeliacinį skundą kiti bylos dalyviai prašymui dėl žodinio bylos proceso prieštaravo arba nuomonės šiuo klausimu neišsakė.

16Dėl apelianto (atsakovo) atstovo prašymo šalis ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis išklausyti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

17Dėl byloje sprendžiamo ginčo pagrindą sudarančių aplinkybių

18Byloje pareikšto ieškinio esmę sudarė išdėstymas aplinkybių, jog buvęs ieškovo BUAB „Dormeka“ vadovas ir akcininkas R. P. B. 2007 m. spalio 18 d. patvirtino tikrovės neatitinkantį Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą. Plano neatitikimas tikrovei (faktinei padėčiai), pasak ieškovo, pasireiškė tuo, kad: a) bendrovėje realiai sukauptų saugoti atliekų kiekis žymiai viršijo Plane numatytą didžiausią (maksimalų) saugotiną atliekų kiekį; b) Plane nurodytos saugomų atliekų utilizavimo sąnaudos neatitiko atliekų tvarkymo (utilizavimo paslaugų ) tikrųjų kainų (įkainių). Dėl šių priežasčių ieškovas turėjęs 168 420,10 Lt papildomų išlaidų faktiškai buvusiam atliekų kiekiui sutvarkyti pagal konkursą laimėjusios ir atliekų utilizavimo darbus atlikusios bendrovės taikytas paslaugų kainas. Ieškovo teigimu, visų atliekų sutvarkymui nepakako 190 000 Lt draudimo sumos, kuria atliekų sutvarkymo kaštai buvo apdrausti pagal atliekų sutvarkymo sąnaudas, numatytas Plane.

19Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-08-13 iki 2008-07-05) 11 straipsnyje, reglamentuojančiame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygas, nurodyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai (straipsnio 1 d.). Tuo tikslu atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame, be kita ko, turi būti numatytas didžiausias leidžiamas įmonėje saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos (straipsnio 2 d. 1 p.).

20Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 ( redakcija, galiojusi nuo 2003-10-23 iki 2008-05-16) patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (tekste - Plano rengimo tvarkos) 7 punkte nustatyta, kad už Plane numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatą yra atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas taip pat yra atsakingas už Plane numatytų priemonių įgyvendinimą (Plano rengimo tvarkos 21 p.). Šioje byloje pareikšto ieškinio esmę, kaip jau minėta, sudaro nurodymas, kad buvęs UAB „Dormeka“ vadovas atsakovas R. P. B. patvirtino šios įmonės parengtą Planą, kuriame nurodytas didžiausias maksimalus saugoti leidžiamas atliekų kiekis iš esmės neatitiko faktiškai sukauptų įmonėje atliekų kiekio (faktinis kiekis buvo žymiai didesnis), o Plane nurodytoje atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sąmatoje numatytos išlaidos atliekų sutvarkymui neatitiko realių atliekų sutvarkymo darbų kainų šios veiklos rinkoje.

21Pagal Plane pateiktą ir atsakovo vardu pasirašytą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sąmatą buvo numatyta, kad nutraukiant veiklą atliekų sutvarkymo sąnaudos iš viso sudarytų 128 581,75 Lt. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Teikiant regioniniam aplinkos apsaugos departamentui derinti UAB „Dormeka“ parengtą Planą buvo pateiktas ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (1 T., b. l. 26), kuriuo 190 000 Lt draudimo suma buvo užtikrintas UAB „Dormeka“ Plane numatytų priemonių finansavimas šios įmonės bankroto ar kitu atveju, susijęs su draudėjo UAB „Dormeka“ prievolių neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Taigi laidavimo draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma buvo užtikrintas daugiau nei pakankamas finansavimas tų išlaidų, kurios buvo numatytos Plane pateiktoje atliekų sutvarkymo darbų sąmatoje UAB „Dormeka“ veiklos nutraukimo atveju. Kaip minėta, ieškovas nurodė, kad Plane nurodyti atliekų kiekiai ir jų sutvarkymo išlaidų dydžiai neatitiko tikrovės (buvo neteisingi), todėl laidavimo draudimo pagrindu finansuojamos sumos užteko padengti tik dalį išlaidų realiai buvusioms atliekoms sutvarkyti, o bankrutuojanti įmonė buvo priversta savo lėšomis papildomai apmokėti 168 420,10 Lt atliekų sutvarkymo išlaidų. Kadangi Planą patvirtinęs R. P. B. pagal teisės aktų reikalavimus yra atsakingas už Plane numatytų priemonių (taip pat ir sąmatoje numatytų išlaidų) teisingumą bei tinkamą įgyvendinimą, ieškovo teigimu, jis turi atlyginti BUAB „Dormeka“ patirtas atliekų sutvarkymo išlaidas, nes Plane nurodytas saugotinas atliekų kiekis ir jo sutvarkymo išlaidos neatitiko faktinės padėties, todėl BUAB „Dormeka“ atliekoms sutvarkyti patyrė 168 420,10 Lt išlaidų, kurių padengimui neužteko draudimo sumos. Šių išlaidų susidarymą ieškovas kvalifikuoja kaip žalos BUAB „Dormeka“ padarymą, atsakomybę už tai taikant atsakovui, kuris eidamas BUAB „Dormeka“ vadovo pareigas neužtikrino, jog būtų parengtas ir patvirtintas teisingas Planas ir jo įgyvendinimo priemonės. Taigi byloje esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybių, ar atsakovo vadovavimo UAB „Dormeka“ laikotarpio pabaigoje faktiškai įmonėje buvęs atliekų kiekis iš esmės viršijo Plane numatytą maksimalų saugotiną atliekų kiekį ir ar Plane numatyto saugoti atliekų kiekio sutvarkymo išlaidų dydžiai buvo ekonomiškai pagrįsti. Šių aplinkybių nustatymas lemia deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų buvimą ar nebuvimą.

22Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su Plano rengimu, tvirtinimu ir įgyvendinimu, įvertinimo

23Išanalizavusi bylos aplinkybes, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, taip pat ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą pažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.246-6.249 str.), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas (CPK 176-185 str.), nes ieškinį patenkino: 1) nesant ir byloje neįrodžius visų įstatyme numatytų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų; 2) atsakovo civilinę atsakomybę grindžiant aplinkybėmis, nenurodytomis ieškinyje, taip pat kurios nesusijusios su pareikštu ieškiniu ir/arba šiai bylai yra nereikšmingos.

24Atliekų saugojimo ir apskaitos tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2007-01-27 iki 2008-05-16). Taisyklėse nurodyti atliekų tvarkymu, saugojimu, perdirbimu besiverčiančių įmonių veiklos privalomieji apskaitos dokumentai – pirminės atliekų apskaitos žurnalai, atliekų apskaitos ataskaitos ir pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalai (Taisyklių 19.1 p., 20 p., 24 p., 30.1 p., 34 p., 69 p.), kuriuose fiksuojamos įvežamų, saugomų ar išvežamų atliekų rūšys ir kiekiai, yra tie oficialūs dokumentai, galintys paneigti ar patvirtinti atliekų ir jų kiekių buvimą (susidarymą), taip pat jų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. Šiuose dokumentuose daromų įrašų pagrindu turi būti fiksuojami konkrečios rūšies atliekų kiekiai tam tikru laikotarpiu. Tokių dokumentų ieškovas į bylą nepateikė, todėl jo aiškinimas, kad tiek Plano patvirtinimo metu (2007 m. spalio 18 d.), tiek atsakovo darbo santykių pas ieškovą pasibaigimo dieną (2007 m. gruodžio 14 d.), tiek bankroto bylos ieškovui iškėlimo momentu (2007 m. gruodžio 20 d.) įmonėje buvęs faktinis atliekų kiekis galėjo viršyti arba iš tikrųjų viršijo Plane numatytą maksimalų saugotiną atliekų kiekį, nėra patvirtintas esminę reikšmę turinčių rašytinių dokumentų duomenimis. Ieškovo 2009 m. spalio 12 d. ieškinio pareiškime, be kita ko, nurodyta, kad: „BUAB „Dormeka“ administratoriaus UAB „Mikola“ įgaliotas asmuo J. M., vadovaudamasis ĮBĮ, iš UAB „Dormeka“ buvusio direktoriaus T. L. perėmė UAB „Dormeka“ dokumentus ir turtą. Atsakovas (T. L.) perdavė dokumentus ir turtą pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktus. Administratoriui taip pat buvo perduoti BUAB „Dormeka“ sukauptų atliekų apskaitos žurnalai“. Taip įvardintais apskaitos dokumentais remdamasis ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal juos paskaičiuotas atliekų kiekio likutis po bankroto bylos iškėlimo sudarė net 632,18 tonų. Ieškovas pažymėjo, kad šią aplinkybę esą patvirtina dokumento nuorašas, pridedamas kaip ieškinio priedas Nr. 8. Analizuojant prie ieškinio pridėtus dokumentus nustatyta, kad kaip ieškinio priedas Nr. 8 yra ne aukščiau nurodyti atliekų apskaitos pirminiai ar suvestiniai dokumentai, bet bankroto administratoriaus pateikta 2008 m. vasario 12 d. rašytinė informacija apie įmonėje saugomas atliekas (1 T., b. l. 36). Bankroto administratoriaus pasirašyta informacinė lentelė apie įmonėje saugomas atliekas ir jų kiekius neatstoja pirminiuose apskaitos žurnaluose ar jų pagrindų sudarytose suvestinėse ataskaitose esančių duomenų ir nepatvirtina jų tikrumo. Tokia bankroto administratoriaus pateikta informacine lentele dėl faktiškai esančio atliekų kiekio ir jo santykio su Plane nurodytu maksimaliu saugotinu atliekų kiekiu būtų galima remtis tik tuo atveju, jeigu dėl šioje informacijoje nurodytų duomenų nebūtų ginčo, tačiau šioje byloje taip nėra. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus pateikta informacija apie faktinio atliekų kiekio neatitikimą Plane įrašytam maksimaliam saugotinam atliekų kiekiui turėjo būti pagrįsta Atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytų apskaitos dokumentų duomenimis, tačiau tokių duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų byloje nepateikta, nors kaip minėta aukščiau, ieškinio pareiškime pažymėta, kad tokie dokumentai administratoriui buvo perduoti. Pastebėtina, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra grindžiamos tuo, jog bankroto administratoriui nebuvo parduoti atliekų saugojimo apskaitos dokumentai, jog atliekų apskaita nurodytuose dokumentuose būtų vedama netiksliai ar apgaulingai. Byloje esančiame Vilniaus regiono AAD 2008 m. vasario 12 d. rašte BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui nurodyta, kad Atliekų apskaitos metinė ataskaita už 2007 metus buvo parengta, atliekant paskutinius duomenų taisymus 2008 m. vasario 8 d., kuriuos atliko R. K., o 2008 m. vasario 11 d. pateikta Išduotų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ataskaita už 2007 metus, pildyta 2008 m. vasario 1 d. ir patvirtinta T. L. (2 T., b. l. 101). Rašto autorius prašė paaiškinimo, ar nurodytas ataskaitas pateikė įgalioti asmenys. Atsakydamas į šį paklausimą BUAB „Dormeka“ bankroto administratorius 2008 m. kovo 13 d. pranešime (2 T., b. l. 102) atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitas pagal savo surinktus duomenis paruošė ir pateikė tie asmenys, kurie buvo atsakingi už atliekų tvarkymo ataskaitos parengimą, paskutiniai žinojo, kokia situacija buvo įmonėje tuo metu, kai dar nebuvo pradėtas bankroto procesas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pas ieškovą buvo arba turėjo būti atliekų apskaitos pirminiai arba suvestiniai dokumentai, tačiau ieškinyje nurodyta aplinkybė apie faktinį įmonėje rastų atliekų kiekį neparemta šiais arba kitais konkrečiais rašytiniais įrodymais.

25Šiuo atveju taip pat reikia pažymėti, jog pirmosios instancijos teismo itin lakoniška bendro pobūdžio išvada apie tai, kad atliekų apskaita UAB „Dormeka“ buvo vedama netiksliai, o atliekos saugomos netvarkingai, neparemta jokiais ją patvirtinančiais įrodymais. Nurodydamas, kad prieš bankroto bylos iškėlimą nebuvo atlikta atliekų inventorizacija, teismas remiasi byloje esančiu Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentūros 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu, nors šiame akte nėra nuorodos į tai, kad prieš bankroto bylos iškėlimą nebuvo atlikta atliekų inventorizacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovo pareigos privalomai atlikti materialinių vertybių ir kito turto, o šiuo atveju – atliekų likučių inventorizaciją inicijuojant bankroto bylos įmonei iškėlimą, nenumato nei Inventorizacijos taisyklės (patvirtintos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719), nei specialieji atliekų tvarkymo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

26Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esančių dokumentų analizė ir vertinimas neduoda objektyvaus pagrindo manyti, jog UAB „Dormeka“ parengtame Plane, patvirtintame 2007 m. spalio 18 d., esantys duomenys apie maksimalų saugotiną atliekų kiekį (byloje nebuvo ginčijama, kad bendras didžiausias saugotinas visų atliekų rūšių kiekis pagal Planą yra 481,69 tonos) neatitiko realiai sukaupto įmonėje atliekų kiekio šio Plano rengimo ir tvirtinimo laikotarpiu. Ieškinyje, be kita ko, yra pažymima, kad: „ nuo 2007 m. kovo mėnesio Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnai UAB „Dormeka“ atliekų tvarkymo veiklos teisėtumą ir tvarką tikrino kiekvieną mėnesį, kartais kelis kartus per mėnesį. Tuo pagrindu buvo surašyti patikrinimo aktai, kuriuose nepateikta konkreti informacija apie nustatytus pažeidimus, akcentuota tik, kas atliekama, kiek ir kokių yra atliekų, tačiau ar nustatyti ir kokie pažeidimai, nepažymėta.“ Toliau ieškinyje rašoma, jog: „priešpaskutiniame 2007-10-03 Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros patikrinimo akte Nr. 153 jau užfiksuoti tam tikri atliekų tvarkymo pažeidimai, tačiau atliekų kiekis neviršijo Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatyto didžiausio planuojamo saugoti atliekų kiekio. Bet po to įmonę suskubta patikrinti tik teisme jai iškėlus bankroto bylą – 2008 m. sausio mėnesį...“. Taigi, prieš pat UAB „Dormeka“ parengto Plano patvirtinimą atliekų tvarkymo veiklą kontroliuojančios institucijos buvo patikrinta faktinė situacija ir užfiksuota, jog faktiškai nustatytas atliekų kiekis neviršija didžiausio planuojamo saugoti atliekų kiekio. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo Plano patvirtinimo 2007 m. spalio 18 d. ir jo suderinimo regioniniame aplinkos apsaugos departamente 2007 m. lapkričio 22 d., iki atsakovo darbo santykių UAB „Dormeka“ pasibaigimo (2007 m. gruodžio 14 d) ar iki bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo (2007 m. gruodžio 20 d). įmonėje būtų papildomai sukaupta atliekų, kurių kiekis žymiai viršytų Plane numatytą didžiausią saugotiną kiekį. Ieškovo nurodytas aplinkybes galėtų patvirtinti aukščiau minėtų pirminių arba suvestinių atliekų apskaitos dokumentų (žurnalų, ataskaitų) duomenys, tačiau tokių duomenų pagrindą sudarančių įrodymų byloje nėra.

27Apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad atsakovo R. P. B. civilinės atsakomybės taikymui šioje byloje turi būti įrodyta ir nustatyta, kad įmonėje faktiškai esantis atliekų kiekis viršijo Plane numatytą didžiausią saugotiną atliekų kiekį atsakovo vadovavimo UAB „Dormeka“ laikotarpiu, kuris baigėsi 2007 m. gruodžio 14 d., kuomet nauju bendrovės vadovu buvo paskirtas T. L. (1 T., b. l. 168). Kaip jau pažymėta šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime, byloje neįrodyta, kad atsakovo R. P. B. vadovavimo UAB „Dormeka“ laikotarpiu įmonėje sukauptų atliekų kiekis viršijo Plane numatytą didžiausią saugotiną atliekų kiekį. Priešingai, byloje yra duomenų, kad atliekos į UAB „Dormeka“ buvo nuolat vežamos bei priimamos ne tik po to, kai atsakovas nustojo vadovauti bendrovei, bet ir iškėlus bankroto bylą UAB „Dormeka“ ir netgi po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, pavyzdžiui, vien per laikotarpį nuo nutarties iškelti UAB „Dormeka“ bankroto bylą įsiteisėjimo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d. į UAB „Dormeka“ buvo įvežta mažiausiai 25 tonos įvairių atliekų, nors tuo laikotarpiu atliekų įvežimas jau turėjo būti sustabdytas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (2 T., b. l. 47-96). Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pažymėta aplinkybė apie tai, kad po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo į įmonę iki 2008 m. sausio 2 d. toliau buvo vežamos atliekos, tačiau neatskleidžiama, kodėl už tuo laikotarpiu priimtas atliekas turėtų būti atsakingas tik iki 2007 m. gruodžio 14 d. jos vadovu buvęs atsakovas R. P. B.. Teismo sprendime užsiminta, kad minėtu laikotarpiu atliekų į įmonę vežėjas buvo UAB „Atva“, kurios akcininkas iki 2007-09-07 buvo atsakovas. Šis teismo teiginys jokiu priežastiniu ryšiu nesusietas su ieškinio pagrindą byloje sudarančiomis aplinkybėmis. Teismo sprendime nurodoma, kad 2007 m. gruodžio 22 d. BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė iš trečiojo asmens T. L. (UAB „Dormeka“ direktoriaus) įmonės antspaudą. Trečiasis asmuo T. L. perdavė administratoriui tik vieną įmonės antspaudą , o nuo 2007-12-28 iki 2008-01-02 ieškovo BUAB „Dormeka“ darbuotojai priiminėjo atliekas naudodami kitą T. L. neperduotą administratoriui įmonės antspaudą. Teismas nepaaiškina, kokiu būdu už nurodytus kitų asmenų veiksmus po bankroto bylos ieškovui iškėlimo turėtų būti atsakingas atsakovas R. P. B..

28Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo elgesį ir veiksmus prieš bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimą, sprendime nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-53/2011, esą konstatuota, kad atsakovas R. P. B., inicijuodamas bankroto bylos ieškovui iškėlimą bei sudarydamas darbo sutartį su trečiuoju asmeniu T. L. dėl šio paskyrimo UAB „Dormeka“ vadovu likus trims dienoms iki bankroto bylos iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, turėdamas tikslą neperduoti viso ieškovo turto arba išvengti atsakomybės dėl jo praradimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta paminėtos nutarties turinio interpretacija yra aiškiai neteisinga, nes minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas savo nutarties motyvuose R. P. B. nesąžiningo elgesio aplinkybių nekonstatavo, o aplinkybės dėl R. P. B. elgesio ir veiksmų pobūdžio šioje nutartyje įrašytos tik išdėstant apeliacine tvarka peržiūrimo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmę.

29Byloje esančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje (1 T., b. l. 207-212) pažymėta, kad BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui UAB „Mikola“ 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu paskyrus įgaliotą asmenį J. M., nuo šio įsakymo priėmimo, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d. J. M. laikytinas juridiniu bei faktiniu BUAB „Dormeka“ vadovu, todėl jis buvo atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės veiklą, laikymąsi. Šioje administracinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad jau 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „Dormeka“ direktoriui T. L. buvo įteikta 2007 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, 2007 m. gruodžio 27 d. administratoriumi paskirtos UAB „Mikola“ įsakymas Nr.2036/01, kuriuo įgaliotu asmeniu paskirtas J. M., 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 0l, įgaliojimas, todėl nuo 2007 m. gruodžio 27 d. be administratoriaus žinios UAB „Dormeka“ negalėjo būti atliekami jokie veiksmai, o J. M. tvirtina, kad po bankroto bylos iškėlimo jokių atliekų jis nepriėmė. Aukščiau nurodyti dokumentai apie faktinį atliekų priėmimą po 2007 m. gruodžio 27 d. patvirtina, kad atliekos į BUAB „Dormeka“ buvo vežamos ir jos darbuotojų priimamos net po to, kai įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. M. tapo juridiniu bei faktiniu BUAB „Dormeka“ vadovu ir buvo atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės veiklą, laikymąsi. Ieškovo ieškinyje pripažįstama aplinkybė, kad ir po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo atliekos buvo priimamos su buvusių UAB „Dormeka“ atsakingų darbuotojų žinia, nes bankroto administratoriui apie tai nebuvo žinoma (1 T., b. l. 3, priešpaskutinė pastraipa).

30Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas nebuvo sąžiningas, nes savo noru laiku neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, atliekų tvarkymo apskaitos dokumentų. Teismas neatskleidė, ar turto bei dokumentų perdavimo BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui pareigą turėjo atsakovas, ar vykdyti šią pareigą buvo reikalaujama būtent iš atsakovo, taip pat teismas nepaaiškino, kaip tokios jo išvados koreliuoja su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, jog „BUAB „Dormeka“ administratoriaus įgaliotas asmuo iš UAB „Dormeka“ buvusio direktoriaus T. L. perėmė UAB „Dormeka“ dokumentus ir turtą, kurį šis perdavė pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktus.

31Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo patikrinus atliekų tvarkymo būklę įmonėje, Vilniaus regiono AAD Vilniaus rajono agentūros 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte (1 T., b. l. 33-35 ir 174-186), be kita ko, buvo pažymėta, jog teritorija, kurioje saugomos atliekos, yra nesaugoma ir prieinama pašaliniams žmonėms (akto nustatomosios dalies 2 p.), kad iškėlus bankroto bylą pavojingų atliekų priėmimas nenutrauktas (akto nustatomosios dalies 7 p.). Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tam tikras atliekų kiekis, viršijantis Plane numatytą didžiausią saugotiną atliekų kiekį, ne tik galėjo būti ir buvo faktiškai sukauptas tuo laikotarpiu, kada atsakovas nebevadovavo UAB „Dormeka“, todėl jis negali būti atsakingas už kitų asmenų galimus neteisėtus veiksmus, turinčius ryšį su atliekų priėmimu, tvarkymu, apskaita ir pan., įvykusius po atsakovo darbo santykių su UAB „Dormeka“ pasibaigimo.

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo bankroto administratoriaus deklaruoto įmonėje faktiškai sukauptų atliekų kiekio – 632,18 tonų, kuris esą žymiai viršija atsakovo patvirtintame Plane nurodytą didžiausią saugotiną atliekų kiekį (481,694 tonos), nepatvirtina tokio kiekio atliekų išvežimo į kitas atliekų utilizavimo įmones dokumentai. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas nurodytą faktiškai sukauptų ir išvežtų atliekų kiekį (632,18 tonų) įrodinėjo UAB „Ūrus ir Ko“ bei kitų vežėjų surašytais krovinių važtaraščiais bei pavojingų atliekų lydraščiais (1 T., b. l. 38-135). Išanalizavus šių atliekų išvežimo dokumentų turinį, kyla klausimas, ar teismas iš tikrųjų gilinosi, koks bendras išvežtų iš BUAB „Dormeka“ atliekų kiekis susidaro pagal įrašus minėtuose atliekų vežimo dokumentuose. Atsakovo apeliaciniame skunde pagrįstai aiškinama, kad ieškovo patektuose pirminiuose visų atliekų išvežimą/perdavimą kitoms įmonėms pagrindžiančiuose dokumentuose fiksuoti išvežtų atliekų kiekiai, juos sudėjus neatitinka ieškovo nurodyto bendro įmonėje sukauptų atliekų kiekio, kuris buvo nustatytas ieškovui iškėlus bankroto bylą. Byloje pateiktais dokumentais – krovinio važtaraščiais, pavojingų atliekų lydraščiais, priėmimo ir perdavimo aktais patvirtinta, kad 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo išvežta/perduota 85,717 tonos atliekų (1 T., b. l. 42-78), 2009 m. balandžio – gegužės mėnesiais išvežta/perduota 176,36 tonos atliekų (1 T., b. l. 86-103), 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo išvežta/perduota 127,205 tonos atliekų (1 T., b. l. 108-135). Sudėjus atliekų kiekius, nurodytus šiuose dokumentuose, gaunamas maždaug 390 tonų bendras išvežtų/perduotų atliekų kiekis. Dokumentų, kurie fiksuotų didesnį išvežtų/perduotų atliekų kiekį, byloje nepateikta, todėl aplinkybė apie tai, kad bankroto administratorius turėjo imtis veiksmų išvežti net 632,18 tonų sukauptų atliekų, yra neįrodyta. Atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai teigiama, kad ieškovo pateikti pirminiai atliekų išvežimo/perdavimo dokumentai patvirtina, jog įmonėje buvo sukaupta ne 632,180 tonų atliekų, kaip nurodyta bankroto administratoriaus pateiktoje informacijoje (1 T., b. l. 36-37), bet ne daugiau kaip 390 tonų atliekų. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo vadovavimo UAB „Dormeka“ metu įmonėje faktiškai sukauptų atliekų kiekis viršijo Plane numatytą didžiausią saugotiną atliekų kiekį. Remiantis tuo, konstatuojama, jog ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už faktinei padėčiai dėl atliekų kiekio neatitinkančio Plano parengimą ir patvirtinimą, yra nepagrįsti. Apskųstame teismo sprendime išdėstyta išvada, kad byloje pateiktais atliekų pervežimo dokumentais įrodytas ieškovo deklaruotas įmonėje faktiškai sukauptų atliekų kiekis, yra nepagrįsta, nes šių dokumentų turinys tokios išvados nepatvirtina. Byloje neįrodytos aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, kad UAB „Dormeka“ patyrė žalą dėl sukaupto per didelio atliekų kiekio, esą neatitikusio Plane numatyto saugoti atliekų kiekio, todėl reikalavimas šiuo ieškinio pagrindu taikyti atsakovui atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą pripažįstamas nepagrįstu.

33Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose akcentuojama ir tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę per didelio atliekų kiekio įmonėje sukaupimą, pasireiškė taip pat tuo, jog būdamas atsakingas už įmonės veiklą atsakovas, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jo vadovaujami įmonei iškėlimo, nesustabdė įmonės veiklos ir neįspėjo darbuotojų apie keliamą bankroto bylą. Pažymėtina, kad joks teisės aktas nenumato įmonės administracijos vadovo, inicijuojančio bankroto bylos įmonei iškėlimą, pareigos ar teisės sustabdyti įmonės veiklą, taip pat nenustato jo prievolės pranešti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimą įmonės darbuotojams. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio įmonės vadovo (savininkų) pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo pagrindus ir sąlygas, 3 dalyje nustatyta, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui, o kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis (jie) turi pateikti įmonei. Duomenų, kad buvęs UAB „Dormeka“ administracijos vadovas R. P. B. teikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo būtų pažeidęs šiuos reikalavimus, byloje nėra.

34Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nurodoma, kad ieškovui (UAB „Dormeka“) teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteikta 2007 m. gruodžio 22 d., tačiau bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų, kad būtų sustabdytas atliekų priėmimas. Neaišku, kaip šią aplinkybę galima susieti su atsakomybės už žalos padarymą taikymu atsakovui, kuris įmonės vadovo pareigų nurodytą dieną nėjo (kaip minėta, R. P. B. įmonės administracijos vadovo pareigas ėjo iki 2007 m. gruodžio 14 d.).

35Neteisėtais laikytini ir tie pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas R. P. B., 2007 m. lapkričio 21 d. padavęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo, neįvykdė pareigos apie tai informuoti Vilniaus regiono AAD, nesiėmė veiksmų nutraukti atliekų tvarkymo veiklos ir nebepriimti naujų atliekų, taip pažeisdamas Plano rengimo tvarkos 22 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad atsakovas nepažeidė Plano rengimo tvarkos 22 punkto ir kitų šioje tvarkoje nustatytų reikalavimų, nes joje nėra nustatyta atliekas tvarkančios įmonės vadovo pareiga apie pareiškimo dėl bankroto bylos padavimą nedelsiant informuoti regioninę aplinkos apsaugos instituciją, taip pat nėra pareigos tuoj pat sustabdyti įmonės veiklą, nutraukti atliekų priėmimą ir pan.

36Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Plano rengimo tvarkos (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2003-10-23 iki 2008-05-16) 22 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymu besiverčianti įmonė turi nedelsdama raštu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie suderintame Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą šios Tvarkos 3 punkte nurodytu atveju. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad pagal šią tvarką reglamentuojamas Plane numatytų priemonių taikymas įmonės bankroto atveju, taip pat kai panaikinamas arba sustabdomas pagal nustatytus reikalavimus įmonei išduoto leidimo verstis atliekų tvarkymo veikla galiojimas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reorganizuojamai, restruktūrizuojamai, likviduojamai įmonei ar kitais atvejais, kai įmonė netęsia ar negali tęsti atliekų tvarkymo veiklos. Pastebėtina, kad UAB „Dormeka“ parengto Plano 7 dalyje taip pat buvo numatyta, kad UAB „Dormeka“ įsipareigoja Plano rengimo tvarkos 3 punkte numatytu atveju raštu pranešti Vilniaus regiono AAD apie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą. Taigi sistemiškai aiškinant Plano rengimo tvarkos 22 ir 3 punktų nuostatas laikytina, kad pareiga nedelsiant informuoti teritorinę aplinkos apsaugos instituciją apie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo (taikymo) pradžią atsiranda ne anksčiau kaip nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Bankroto byla UAB „Dormeka“ buvo iškelta teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 27 d. Tuo metu UAB „Dormeka“ administracijos vadovo pareigas ėjo trečiasis asmuo T. L., o nuo 2007 m. gruodžio 27 d. faktiniu ir teisiniu bendrovės valdytoju tapo įmonės bankroto administratorius. Bet kokiu atveju Plano rengimo tvarkos 22 punkte numatytų įmonės veiksmų atlikimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo negali būti priskirtas atsakovo R. P. B. pareigoms, nes iškeliant UAB „Dormeka“ bankroto bylą darbo santykiai su šia įmone atsakovo nesiejo. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nurodė, jog ieškovui (UAB „Dormeka“) teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteikta 2007 m. gruodžio 22 d., tačiau bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų sustabdyti atliekų priėmimą. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareigas nurodytą dieną ėjo trečiasis asmuo T. L.. Byloje esančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje (1 T., b. l. 207-212) pažymėta, kad BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui UAB „Mikola“ 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu paskyrus įgaliotą asmenį J. M., nuo šio įsakymo priėmimo, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d. J. M. tapo juridiniu bei faktiniu BUAB „Dormeka“ vadovu, atsakingu už teisės aktų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės veiklą, laikymąsi. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „Dormeka“ direktoriui T. L. buvo įteikta 2007 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, 2007 m. gruodžio 27 d. administratoriumi paskirtos UAB „Mikola“ įsakymas, kuriuo įgaliotu asmeniu paskirtas J. M., todėl nuo 2007 m. gruodžio 27 d. be bankroto administratoriaus žinios UAB „Dormeka“ negalėjo būti atliekami jokie veiksmai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ir po 2007 m. gruodžio 27 d. nebuvo atlikti Plano rengimo tvarkos 22 punkte nustatyti veiksmai, nenutraukta UAB „Dormeka“ veikla ir nesustabdytas naujų atliekų priėmimas. Atsakingu už tokios situacijos susidarymą pripažinti atsakovą R. P. B. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

37Ieškinys dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, priteisiant iš jo žalos atlyginimą, taip pat yra grindžiamas tuo, jog papildomas 168 420,10 Lt išlaidas atliekoms sutvarkyti lėmė ir ta aplinkybė, jog atsakovo patvirtinto Plano sąmatoje buvo numatytos ekonomiškai nepagrįstos (per mažos) atliekų sutvarkymo išlaidos, neatitinkančios utilizavimo paslaugas teikiančių įmonių taikomų kainų. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, visoms atliekoms sutvarkyti nepakako Plane pateiktoje sąmatoje numatytų išlaidų padengimą užtikrinančios draudimo sumos.

38Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos ieškovui atsiradimą, pasireiškė ir tuo, jog Plane nurodytos atliekų sutvarkymo (utilizavimo) kainos buvo neatitinkančios šių darbų rinkos kainų. Tokia teismo išvada iš esmės neargumentuota ir nepagrįsta ją patvirtinančiais faktiniais duomenimis. Minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tik tuo, kad iškėlus UAB „Dormeka“ bankroto bylą paaiškėjo, jog atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sąmatoje nurodytos kainos nepagrįstos konkrečiomis sutartimis. Kodėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sąmatoje nurodytos veiklos nutraukimo sąnaudos (išlaidos) turėjo būti pagrįstos konkrečiomis sutartimis su atliekų naudojimo ar šalinimo (utilizavimo) įmonėmis, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino. Toks klausimas iškyla jau todėl, kad Plane yra įrašyta, jog nutraukiant įmonės veiklą atliekų pagal konkrečias rūšis utilizavimo sutartys galėjo būti sudaromos ne tik su Plane nurodytomis konkrečiomis atliekų utilizavimo įmonėmis, bet ir su kitais atliekų tvarkytojais (žr. Plano 3 dalies 2 lentelės trečią eilutę „Atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės pavadinimas“ – 1 T., b. l. 12-21). Pirmosios instancijos teismo sprendime įrašytas teiginys apie tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, jog Plane nurodytos atliekų sutvarkymo kainos neatitiko rinkos kainų yra abstraktus, neparemtas kainų analize ir įvertinimu, nepagrįstas jį patvirtinančiais faktiniais duomenimis.

39Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinami Plane išdėstyti paaiškinimai dėl atliekų utilizavimo kainų ir atliekų sutvarkymo sąmatoje pateiktų išlaidų dydžių, jie nebuvo analizuojami su kitais byloje esančiais dokumentais dėl faktiškai patirtų atliekų sutvarkymo kaštų. Plano 3 dalyje nurodoma, kad nutraukiant veiklą sukauptas atliekas kitoms jas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms numatoma pervežti UAB „Dormeka“ transportu, taip pat nurodyta, kad visos atliekos priimamos pakuotėse arba supakuojamos jas priėmus, todėl jas išvežant kitoms įmonėms nereikės papildomų išlaidų jų perpakavimui (1 T., b. l. 11). Plane nurodyta, kad atliekų transportavimo išlaidos „įtrauktos į kg kainą“, todėl Plane pateiktoje 2 lentelėje atliekų transportavimo išlaidos neišskiriamos (1 T., b. l. 12-22). Plano 4 dalyje paaiškinama, kad apskaičiuojant išlaidų dydžius atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju įvertinta tai, jog: „... atliekų saugojimo vietų sutvarkymui specialių priemonių nereikia, išlaidų nebus; prieš perduodant atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, atliekų perpakuoti nereikia, išlaidų nebus; atliekų sutvarkymui naudojamos transporto priemonės, sandėlio įrenginiai parduodami iš varžytynių, jų sutvarkymui išlaidų nebus; atliekų saugojimo, naudojimo įrenginiai priežiūros po uždarymo nereikalauja, išlaidų nebus“ (1 T., b. l. 23). Byloje nebuvo įrodinėjama, kad Plane nurodyti ir išlaidų dydžiui tiesioginę įtaką turintys atliekų sutvarkymo būdai, priemonės ir sąlygos yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Planą išnagrinėjo bei jam pritarė regioninis aplinkos apsaugos departamentas, jis Planą suderino antspaudu ir parašu (Plano rengimo tvarkos 9 ir 11 p. nuostatos). Byloje pateiktų atliekų sutvarkymo dokumentų: krovinių važtaraščių, pavojingų atliekų lydraščių, priėmimo ir perdavimo aktų (1 T., b. l. 42-78, 86-103, 108-135), taip pat atliekų tvarkymo įmonės UAB „Ūrus ir Ko“ parengtos atliekų sutvarkymo sąmatos bei šios įmonės pateikto atliktų darbų akto-pažymos apie darbų vertę (2 T., b. l. 112-113) turinys leidžia daryti išvadą, kad po bankroto bylos UAB „Dormeka“ iškėlimo įmonėje sukauptos atliekos buvo tvarkomos (išvežamos kitoms įmonėms) kitomis nei Plane numatytos jų sutvarkymo sąlygomis, todėl natūralu, kad skyrėsi Plane numatyti ir faktiniai atliekų sutvarkymo kaštai, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad Plane pateiktoje atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sąmatoje nurodyti išlaidų dydžiai buvo nepagrįsti.

40Ieškovas savo motyvus dėl Plane nurodytų atliekų sutvarkymo kaštų grindė aplinkybe, kad paskelbus skelbimą dėl bankrutuojančios UAB „Dormeka“ atliekų sutvarkymo darbų atlikimo, šias darbų paslaugas pareiškė galinti atlikti tik viena įmonė, kuri pasiūlė paslaugų kainas, didesnes nei numatytos Plane. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokios ieškovo nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina ir neįrodo Plane pateiktoje sąmatoje nurodytų išlaidų dydžio (atliekų sutvarkymo kainų) nepagrįstumo.

41Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėdamas Plane nurodytų atliekų sutvarkymo kainų nepagrįstumą, ieškovas nepateikė duomenų, jog Plane nurodytos konkrečios atliekų tvarkymo įmonės (atskirų rūšių atliekų utilizavimo įmonių pavadinimas Plane iš esmės kartojasi) būtų pateikę neigiamus atsakymus dėl atliekų tvarkymo paslaugų suteikimo Plane nurodytomis ar joms artimomis kainomis. Pastebėtina, jog procesiniuose dokumentuose užsiminęs apie tai, esą Plane nurodytos atliekų utilizavimo įmonės atsisakė tvarkyti atliekas, ieškovas tokį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė.

42Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodytos ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo tvirtinant atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą ir faktiškai įgyvendinant atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo priemones.

43Juridinio asmens (įmonės, bendrovės) vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009; ir kt.).

44Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios faktinės bylos aplinkybės įgalina padaryti priešingą pirmosios instancijos teismo konstatuotai išvadą, kad byloje nenustatyti neteisėti atsakovo R. P. B. veiksmai dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos ieškovui atsiradimą t. y. neįrodė vienos iš įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovui R. P. B. atmetamas.

45Atmetant ieškinį tuo pagrindu, kad nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (CK 6.246 str. 1 d.), apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl kitų atsakovo atsakomybės pagrindų nebuvimo bei kiti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

46Dėl procesinių klausimų

47Trečiojo asmens UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsiliepime akcentuojama, kad apeliantas neprašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nesant prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą, pirmosios instancijos teismo teisėjas termino atnaujinimo klausimo negalėjo išspręsti rezoliucija. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka neišsprendė apeliacinio skundo trūkumo, susijusio su termino paduoti skundą praleidimu, todėl trečiojo asmens UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ nuomone, apeliacinis procesas pagal atsakovo apeliacinį skundą turėtų būti nutrauktas.

48Teisėjų kolegija trečiojo asmens argumentus dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2011 m. rugsėjo 9 d. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str. 1 d.). Paskutinė termino diena procesiniam veiksmui atlikti – apeliaciniam skundui paduoti buvo 2011 m. spalio 9 d., sekmadienis. CPK 74 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kada paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Tokiu būdu paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2001 m. spalio 10 d., pirmadienis. Byloje esantis vokas patvirtina, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo siunčiamas per pašto pasiuntinių tarnybą (2 T., b. l. 212). Ant voko esantis spaudas liudija, kad vokas pasiuntinių tarnyboje gautas 2011 m. spalio 10 d., t. y. paskutinę termino apeliaciniam skundui paduoti dieną. CPK 74 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo priėmimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo analizuoti klausimo, susijusio su skundo padavimo terminu, nes šis terminas nebuvo praleistas. Nutraukti apeliacinį procesą trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais nėra procesinių sąlygų.

49Pagal civilinio proceso įstatymą, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleista nuo žyminio mokesčio, bet ne nuo visų su byla susijusių išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 88 str.). Priimant naują sprendimą, kuriuo atmetamas bankrutavusios UAB „Dormeka“ ieškinys, iš jos priteisiamos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro procesinių dokumentų įteikimo šioje byloje išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Pagal byloje esančias pažymas (bylos pirmo bei trečio tomo pradžioje) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 47,60 Lt. Šios išlaidos turi būti apmokamos (išieškomos) ir BUAB „Dormeka“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d.).

50Atsakovo apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje esančius dokumentus atsakovas R. P. B. turėjo 1 500 Lt žyminio mokesčio išlaidų už paduotą apeliacinį skundą (nuo kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimo jis buvo atleistas). Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą atsakovas neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį, todėl jo sumokėta šio mokesčio dalis (1 500 Lt) jam grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.). Apeliantas įrodymų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

51Atmetus ieškinį, turi būti panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

53Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ ieškinį atsakovui R. P. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

54Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ (kodas 124426970) į valstybės biudžetą 47,60 Lt (keturiasdešimt septynis litus ir 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

55Grąžinti R. P. B. (asmens kodas ( - ) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. spalio 10 d. mokėjimo kvitu, pateiktu Swedbank, AB.

56Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – R. P. B. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ir T. L. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) nuosavybės teise priklausančio 168 420,10 Lt vertės turto areštą.

57Sprendimo nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo BUAB „Dormeka“ bankroto administratorius prašė priteisti... 5. Atsakovas R. P. B. prašė ieškinį atmesti.... 6. Tretieji asmenys UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ (buvusi UAB... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo BUAB... 8. Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas buvo ieškovo UAB „Dormeka“... 9. Atsakovo R. P. B. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 10. Ieškovo UAB „Dormeka“ bankroto administratorius atsiliepime prašo... 11. Trečiasis asmuo UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ atsiliepime prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Dėl žodinio bylos proceso apeliacinės instancijos teisme... 14. Apelianto (atsakovo) R. P. B. atstovas prašė bylą nagrinėti apeliacine... 15. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą kiti bylos dalyviai prašymui dėl... 16. Dėl apelianto (atsakovo) atstovo prašymo šalis ir kitus byloje... 17. Dėl byloje sprendžiamo ginčo pagrindą sudarančių aplinkybių... 18. Byloje pareikšto ieškinio esmę sudarė išdėstymas aplinkybių, jog buvęs... 19. Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-08-13 iki... 20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469... 21. Pagal Plane pateiktą ir atsakovo vardu pasirašytą atliekų tvarkymo veiklos... 22. Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su Plano rengimu, tvirtinimu ir... 23. Išanalizavusi bylos aplinkybes, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų... 24. Atliekų saugojimo ir apskaitos tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos... 25. Šiuo atveju taip pat reikia pažymėti, jog pirmosios instancijos teismo itin... 26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esančių dokumentų analizė... 27. Apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad atsakovo R. P. B.... 28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo elgesį ir veiksmus prieš... 29. Byloje esančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22... 30. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas nebuvo sąžiningas, nes savo... 31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po bankroto bylos UAB „Dormeka“... 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo bankroto... 33. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose akcentuojama ir tai, kad... 34. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nurodoma, kad ieškovui (UAB... 35. Neteisėtais laikytini ir tie pirmosios instancijos teismo argumentai, kad... 36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469... 37. Ieškinys dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo,... 38. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo... 39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios... 40. Ieškovas savo motyvus dėl Plane nurodytų atliekų sutvarkymo kaštų grindė... 41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėdamas Plane... 42. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Juridinio asmens (įmonės, bendrovės) vadovo civilinei atsakomybei taikyti... 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios faktinės bylos aplinkybės įgalina... 45. Atmetant ieškinį tuo pagrindu, kad nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai,... 46. Dėl procesinių klausimų... 47. Trečiojo asmens UAB „Macrofinance Insolvency Solutions“ atsiliepime į... 48. Teisėjų kolegija trečiojo asmens argumentus dėl apeliacinio skundo padavimo... 49. Pagal civilinio proceso įstatymą, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra... 50. Atsakovo apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš ieškovo visas turėtas... 51. Atmetus ieškinį, turi būti panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Priimti... 54. Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“... 55. Grąžinti R. P. B. (asmens kodas ( - ) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis... 56. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas... 57. Sprendimo nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....