Byla 2S-321-302/2013
Dėl hipotekos pabaigos fakto nustatymo ir pasibaigusios hipotekos išregistravimo, suinteresuoti asmenys A. Š., Kredito unija „Vievio taupa“, antstolė B. Č., R. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl hipotekos pabaigos fakto nustatymo ir pasibaigusios hipotekos išregistravimo, suinteresuoti asmenys A. Š., Kredito unija „Vievio taupa“, antstolė B. Č., R. D.,

Nustatė

3pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti buto, esančio ( - ) nuosavybės teise priklausančio skolininkei A. Š., hipotekos, įregistruotos paskolos sutarties, sudarytos tarp A. Š. ir Kredito unijos „Vievio taupa“, pagrindu pabaigos faktą ir duomenis apie hipotekos pabaigą perduoti hipotekos registrui, nurodant išregistruoti pasibaigusią hipoteką.

4Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Teismas sprendė, jog vadovaujantis CPK 442 str. 11 d., iš pareiškimo ir jo priedų matyti, kad 2004-11-16 Kredito unijai „Vievio taupa“ įkeistas nekilnojamasis daiktas - butas, esantis ( - ) . Teismas taip pat pažymėjo, kad 2004-11-16 sudarytas sandoris tarp Kredito unijos „Vievio taupa“ ir A. Š. yra sutartinė hipoteka, o pnagrinėja prašymus nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą, taip pat prašymus nustatyti atsinaujinusius priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą.

5Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, kadangi jis turi būti nagrinėjamas teisme. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių, tokiu būdu susiaurindamas hipotekos turinį, nes pagal CK 4.171 str. 1 d. hipotekos objektu gali būti nekilnojamieji daiktai, o kilnojamasis daiktas ar turtinės teisės hipotekos objektu gali būti tik tuo atveju, kai jie įkeičiami kartu su nekilnojamuoju turtu.

7Be to, apeliantas nurodo, jog teismas teisingai pažymėjo, kad CPK 542 str. 1 ir 2 d. aptariami priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo klausimai, tačiau, jo nuomone, įstatyme nėra apribojama galimybė nagrinėti sutartinės hipotekos klausimus atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vadovaujantis CPK 442 str. 1 p., 444 str. 9 p.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą atsisakydamas jį priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, tačiau motyvuodamas nutartį netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų ypatumus. Esant tokiems teismo padarytiems procesinės teisės normų pažeidimams, kuomet procesinis rezultatas yra teisingas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

10Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad hipoteka, nustatyta butui, esančiam ( - ) , nuosavybės teise priklausančiam skolininkei A. Š., hipotekos, įregistruotos paskolos sutarties, sudarytos tarp A. Š. ir Kredito unijos „Vievio taupa“, pagrindu yra pasibaigusi, ir ją išregistruoti, šiuo pareiškimu siekdamas išieškojimo vykdymo iš A. Š. priklausančio bei hipoteka suvaržyto buto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p. Tuo tarpu apylinkės teismas, pasisakydamas skundžiamoje nutartyje, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas dėl to, kad pagal CPK 542 str. 1 ir 2 d. teismas nagrinėja klausimus, susijusius su priverstine hipoteka ir priverstiniu įkeitimu, visiškai neatsižvelgė į pareikšto pareiškimo turinį.

11Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsniuose, 447 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

12Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

13Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo dėstomas aplinkybes akivaizdu, jog teismine tvarka negalėtų būti nagrinėjamas jo paduotas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes įstatymas aiškiai nustato hipotekos pasibaigimo pagrindus (CK 4.197 str.) ir pareiškime nėra nurodyta, kad pareiškėjas negalėtų kitokia, ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių hipotekos pabaigą.

14Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne nustatyti tokį faktą, bet ginčija susidariusią faktinę situaciją, kad esant įvykdytai sutartinei prievolei, hipoteka pareiškėjo nurodomam butui, į kurį jis siekia, kad būtų nukreiptas išieškojimas, nėra pasibaigusi bei išregistruota, tokiu būdu toks jo reikalavimas turėtų būti reiškiamas vadovaujantis ginčo teisenos taisyklėmis, suformuojant ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodant, ieškovo manymu, jo teises pažeidžiančius asmenis atsakovais, kitus bylos dalyvius. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, turėtų kreiptis į teismą vadovaudamasis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis hipotekos pabaigą (CK 4.197 str.).

15Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantas teisingai atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš hipotekos teisinių santykių, hipotekos objektu gali būti ne tik kilnojamieji, bet ir nekilnojamieji daiktai, todėl yra pagrindas pašalinti iš skundžiamos teismo nutarties teismo motyvus, susijusius su tuo, kad hipotekos objektu negali būti nekilnojamasis daiktas, nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka bylą dėl hipotekos teisinių santykių.

16Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

18Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai