Byla 2-1092-823/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-246-258/2018, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl pradinio bankrutavusios bendrovės kreditoriaus pakeitimo naujuoju kreditoriumi reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.
  2. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorė UAB „Novakopa“ pateikė BAB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje pakeisti ją (pradinę kreditorę) į naująjį kreditorių V. D., taip pat byloje pagal UAB „Novakopa“ skundą dėl 2017 m. balandžio 11 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei 2017 m. gegužės 19 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl BAB „Vievio paukštynas“ turto pardavimo pakeisti pareiškėją UAB „Novakopa“ jos procesinių ir materialinių teisių perėmėju V. D..
  3. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į jam pateiktą 2018 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Novakopa“ reikalavimo teisę į atsakovę BAB „Vievio paukštynas“ perleido naujam kreditoriui V. D., 2018 m. vasario 23 d. nutartimi BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje pakeitė pradinę kreditorę UAB „Novakopa“ naujuoju kreditoriumi V. D., taip pat pakeitė BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje pateikto skundo dėl 2017 m. balandžio 11 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo bei 2017 m. gegužės 19 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pareiškėją UAB „Novakopa“ jos procesinių ir materialinių teisių perėmėju V. D..
  4. Atsakovės BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė UAB „VALEKSA“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, prašydama šią nutartį panaikinti. Nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi V. D. ir UAB „Novakopa“ nesusitarė, kokiu būdu ir kada bei ar apskritai naujasis kreditorius perims procesines teises pagal UAB „Novakopa“ pateiktą skundą. Naujasis kreditorius pagal 2018 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties 4 punktą įsipareigojo teismui pateikti prašymą dėl reikalavimo teisių perleidimo, tačiau šį prašymą teismui pateikė kreditorės UAB „Novakopa“ atstovas – advokato padėjėjas J. K., nors byloje nėra įrodymų, kad jam tokį prašymą buvo pavesta pateikti. Pats naujasis kreditorius savo valios dėl kreditoriaus teisių perėmimo teismui neišreiškė, o UAB „Novakopa“ pateikė teismui prašymą ne tik dėl 2018 m. vasario 13 d. skundo, bet ir dėl prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo atsiėmimo, t. y. išnyko pradinės kreditorės valia. Administratorės vertinimu, reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta siekiant neteisėtai stabdyti BAB „Vievio paukštynas“ bankroto procesą bei šantažuoti turto perleidimo šalis. Atlygio už reikalavimo perleidimą nesumokėjimas pradinei kreditorei UAB „Novakopa“ patvirtina, kad sutartis sudaryta naujam kreditoriui V. D. neketinant šios sutarties vykdyti. Bankroto administratorės nuomone, toks sandoris turi būti teismo ex officio (savo iniciatyva) pripažintas niekiniu, o V. D. teises atsisakoma ginti.
  5. Atsiliepimu į BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ atskirąjį skundą UAB „Novakopa“ su skundu sutiko ir prašė teismo jį tenkinti. V. D. atsiliepimo į bankroto administratorės atskirąjį skundą nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, sutikęs su BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ atskiruoju skundu, pasinaikino 2018 m. vasario 23 d. nutartį bei netenkino pareiškėjos UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. pateikto prašymo dėl kreditorės pakeitimo jos procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju.
  2. Teismas nurodė, kad BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorei atskirajame skunde argumentuotai nurodžius, jog 2018 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutartis teismui pateikta nesant abiejų kreditorių valios, kad ši sutartis sudaryta nesiekiant jos vykdyti, atskirasis skundas buvo persiųstas šalims pateikti atsiliepimams. Nei vienas iš kreditorių bankroto administratorės atskirajame skunde nurodytų argumentų neginčijo, neįrodinėjo, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį buvo atsiskaityta ir sutartis vykdoma, neteikė įrodymų, kad UAB „Novakopa“ turėjo teisę atstovauti advokato padėjėjas J. K.. Priešingai, kreditorė UAB „Novakopa“ su bankroto administratorės argumentais iš esmės sutiko, o naujasis kreditorius V. D. atsiliepimo į bankroto administratorės atskirąjį skundą nepateikė. Toks 2018 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalių elgesys, teismo vertinimu, įrodo, kad atskirasis skundas pagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria pradinė kreditorė UAB „Novakopa“ pakeista į naująjį kreditorių V. D., nepagrįsta ir galimai pažeidžianti šalių teisėtus interesus.

3III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pradinę kreditorę UAB „Novakopa“ pakeisti į naująjį kreditorių V. D. bei pakeisti BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje pateikto skundo dėl 2017 m. balandžio 11 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo bei 2017 m. gegužės 19 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pareiškėją UAB „Novakopa“ jos procesinių ir materialinių teisių perėmėju V. D.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalis nenumato tokių pirmosios instancijos teismo teisių, kokiomis teismas pasinaudojo priimdamas skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas, gavęs BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 23 d. nutarties, išsiuntė jį pateikti atsiliepimams, taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju teismas nepasinaudojo savo teise, numatyta CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Vietoje to, teismas priėmė teisiškai negalimą, CPK nenumatytą, procesinį sprendimą nagrinėti BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 23 d. nutarties rašytinio proceso tvarka ir, praėjus beveik dviems mėnesiams nuo atskirojo skundo pateikimo, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalimi (numatančia, jog teismas, nesutikdamas su atskiruoju skundu, per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui) nusprendė pats pasinaikinti skundžiamą 2018 m. vasario 23 d. nutartį. Tokie teismo veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, pažeidžiantys CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytą imperatyvą, kad teismas, norėdamas pasinaudoti teise pats pasinaikinti savo priimtą nutartį, turi paisyti įstatyme nustatyto trijų dienų termino.
    2. Teismas pažeidė apelianto teisę į tinkamą procesą (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Tuo atveju, jeigu teismas nusprendė pats nagrinėti 2018 m. vasario 23 d. nutarties teisėtumo klausimą ir šiuo klausimu gauti apelianto bei pradinės kreditorės UAB „Novakopa“ nuomonę atsiliepimo forma, nesuteikęs galimybės dėl sprendžiamo klausimo pasisakyti apeliantui, teismas negalėjo priimti atitinkamo procesinio sprendimo. Prieš priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo įsitikinti, kad apeliantas buvo informuotas apie bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 23 d. nutarties ir pareigą pateikti atsiliepimą į jį. Apeliantas apie tai, kad teisme yra gautas bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ atskirasis skundas dėl 2018 m. vasario 23 d. nutarties ir apeliantui yra nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, nebuvo informuotas nei teismo šaukimu, nei pranešimu (CPK 134 straipsnis), nei paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis). Aplinkybė, kad teismas išsprendė UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. pateiktą prašymą dėl kreditorės pakeitimo jos procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju bei bankroto administratorės UAB „VALEKSA“ atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties tik sudaręs imitaciją (fikciją) dėl galimybės pasisakyti dėl pateikto skundo ir apie tokio klausimo nagrinėjimą tinkamai nepranešęs apeliantui, vertintina kaip absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
    3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė klaidingas išvadas. Neaišku, kokiu būdu teismas skundžiamoje nutartyje iš UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. prašymo ir 2018 m. vasario 14 d. sutarties dėl reikalavimo perleidimo sugebėjo padaryti išvadas, jog tariamai nėra šalių valios vykdyti minėtą sutartį. Pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad 2018 m. vasario 14 d. sutartis dėl reikalavimo perleidimo nėra nuginčyta (t. y. vis dar yra galiojanti), o tai reiškia, kad visos pradinei kreditorei UAB „Novakopa“ priklausiusios materialinės ir procesinės teisės perėjo naujajam kreditoriui V. D.. Tai, kad visas materialines ir procesines UAB „Novakopa“ teises perėmė V. D., nurodė pati UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. teismui pateiktame prašyme dėl kreditorės pakeitimo jos procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju.
    4. Byloje dalyvaujantis asmuo neturi pareigos su kiekvienu procesiniu ar kitu dokumentu pateikti atstovavimą patvirtinančius įrodymus. Advokato padėjėjo J. K. atstovavimo sutarties ir praktikos vadovo sutikimo kopijos jau buvo byloje, todėl pakartotinai su prašymu dėl kreditoriaus pakeitimo jų teikti UAB „Novakopa“ neprivalėjo. Pradinis UAB „Novakopa“ skundas, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Novakopa“ byloje atstovaus advokato padėjėjas J. K., buvo pasirašytas ne tik advokato padėjėjo J. K., tačiau ir UAB „Novakopa“ vadovo pareigas ėjusio asmens (byloje yra pateiktas UAB „Novakopa“ vadovo įgaliojimas dėl laikinai einančio direktoriaus pareigas asmens paskyrimo). Jeigu teismui kilo kokių nors abejonių dėl tinkamo UAB „Novakopa“ atstovavimo, teismas turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė.
    5. Nei UAB „Novakopa“, nei apeliantas byloje neginčija, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra visiškai atsiskaityta, be to, reikalavimo perleidimo sutartyje yra aiškiai įvardinta, kad nuosavybės teisė į perleidžiamą kreditorinį reikalavimą naujajam kreditoriui (apeliantui) pereina nuo sutarties pasirašymo, o ne nuo atsiskaitymo momento, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas aiškinasi senojo bei naujojo kreditorių atsiskaitymo klausimus, kurie nėra niekaip susiję su nuosavybės teisės į perleistą reikalavimą perėjimo momentu.
    6. Net ir tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl UAB „Novakopa“ materialinių ar procesinių teisių perėmimo, teismas neturėjo teisės iškart netenkinti UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. pateikto prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju, o turėjo nustatyti terminą pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorė UAB „VALEKSA“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 334 straipsnio nuostatos nenumato, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, yra imperatyviai ribojamas tik dviem elgesio variantais – arba per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo su juo sutikti ir pasinaikinti skundžiamą nutartį, arba nesutikti su atskiruoju skundu, nustatyti terminą atsiliepimams į skundą pateikti ir vėliau persiųsti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šiuo atveju teismas pasielgė tiesiogiai CPK neuždraustu būdu – nustatė terminą atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti, susipažino su atsiliepimo, kurį pateikė UAB „Novakopa“, argumentais, ir nustatė, kad jie patvirtina administratorės atskirajame skunde nurodytą poziciją. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš V. D. apskritai nebuvo gautas. Todėl teismas, gavęs papildomus dokumentus ir paaiškinimus, įgyvendino savo teisę sutikti su atskiruoju skundu ir ši teisė buvo įgyvendinta nepažeidžiant proceso dalyvių teisės į teisingą teismą. Jeigu CPK nustato teismo teisę sutikti su atskiruoju skundu net negavus kitos ginčo šalies paaiškinimų, tokia teisė teismui tuo labiau turi būti suteikta gavus kitos šalies paaiškinimus bei juos įvertinus. Teismas suteikė apeliantui teisę pateikti atsiliepimą ir tai niekaip negalėjo pažeisti jo teisių, kadangi, jeigu teismas iš karto būtų sutikęs su administratorės atskiruoju skundu, tai apeliantas apskritai neturėtų jokios galimybės pateikti atsiliepimo į atskirąjį skundą. Be to, net jeigu ir būtų pripažinta, kad teismas pažeidė CPK 334 straipsnio nuostatas, toks pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį.
    2. Apeliantui negalėjo nebūti žinoma, kad 2018 m. vasario 23 d. nutartis yra apskųsta. Net jeigu apelianto teiginiai, kad jis nežinojo apie pateiktą atskirąjį skundą, būtų teisingi, jis turėjo pareigą domėtis bylos eiga, veikti aktyviai, ypač, kai nuo 2018 m. kovo 5 d. jis buvo atstovaujamas advokato. Žinodamas apie pradinės kreditorės pateiktą pareiškimą dėl skundo dėl BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. nutarimų atsiėmimo, apeliantas turėjo domėtis bylos eiga, o, to nepadaręs, turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.
    3. Apeliantas visiškai be pagrindo teigia, kad, jeigu teismui kilo abejonių dėl UAB „Novakopa“ atstovavimo, jis turėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Pats apeliantas turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į šį skundą, o prie atsiliepimo pridėti įrodymus, kad atstovavimas buvo tinkamas, tačiau to nepadarė. Teismas visiškai pagrįstai, spręsdamas dėl netinkamo UAB „Novakopa“ atstovavimo, vadovavosi būtent šios įmonės pozicija, jog ji buvo netinkamai atstovaujama, nes tik atstovaujamasis gali nurodyti, ar jis yra tinkamai atstovaujamas.
    4. Teismas visiškai pagrįstai sprendė klausimą dėl pradinės kreditorės pakeitimo naujuoju kreditoriumi po to, kai suėjo terminas atsiliepimams į administratorės atskirąjį skundą pateikti. Teismas susipažino su UAB „Novakopa“ pozicija šiuo klausimu, o naujojo kreditoriaus pozicija turėjo būti pateikta jo atsiliepime į skundą, tačiau naujasis kreditorius atsiliepimo nepateikė. Papildomas nurodymas šiems asmenims pateikti savo poziciją dėl administratorės skundo būtų perteklinis, kadangi jų pozicija jau turėjo būti pateikta atsiliepimuose į administratorės skundą.
    5. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad ginčijamos nutarties priėmimo dieną jis nuosavybės teise valdė ir tebevaldo iš kito kreditoriaus įgytą kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Visų pirma, būtent UAB „Novakopa“ pateikė skundą dėl kreditorių komiteto 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. nutarimų, o tai reiškia, kad tik iš šios kreditorės perimtas kreditorinis reikalavimas suteikia galimybę tapti pareiškėju pagal UAB „Novakopa“ pateiktą skundą. Antra, šiuo metu teismo nutartis dėl naujojo kreditoriaus pripažinimo BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriumi dar nėra įsiteisėjusi, nes ji yra apskųsta atskiruoju skundu. Taigi, naujasis kreditorius dar neturi BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriaus statuso ir neturi teisės ginčyti jokių šios įmonės kreditorių komiteto nutarimų. Todėl teismas visiškai pagrįstai panaikino 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir dalyje dėl procesinių teisių perėmimo pagal UAB „Novakopa“ skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, sutikdamas su byloje dalyvaujančio asmens paduotu atskiruoju skundu, pasinaikino savo priimtą nutartį reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pakeisti bankrutavusios bendrovės bankroto byloje pradinį kreditorių naujuoju kreditoriumi ir prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo kitu atsisakė tenkinti. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, jog ji priimta pažeidžiant proceso teisės normų, numatančių pirmosios instancijos teismo teisę pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, reikalavimus, taip pat netinkamai įvertinus įrodymus, susijusius su reikalavimo teisės perleidimu.
Dėl teismo teisės pačiam pasinaikinti savo priimtą nutartį
  1. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Tokia pirmosios instancijos teismo teisė įstatyme numatyta atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi, teismui realizavus teisę pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, tam tikrais atvejais gali būti išvengta su apeliaciniu procesu susijusių laiko ir finansinių sąnaudų.
  2. Teismų praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų, CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, taikoma ir bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
  3. Nors pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto lingvistinę formuluotę pirmosios instancijos teismas dėl savo priimtos nutarties pasinaikinimo sprendžia tik pagal atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, jog teismo procesinis veiksmas, kai dėl atskirojo skundo pagrįstumo teismas sprendžia išklausęs kitų suinteresuotų asmenų poziciją, CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos normos tikslų ir proceso dalyvių teisių nepažeidžia. Įstatyme įtvirtinto 3 dienų termino pažeidimas šiuo atveju vertintinas kaip procesinis pažeidimas, kuris galėtų būti pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo būtų buvęs neteisingai išspręstas teismo nagrinėtas klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), tačiau galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad pasibaigus įstatyme nustatytam 3 dienų terminui pirmosios instancijos teismo teisė pačiam pasinaikinti savo priimtą nutartį apskritai išnyksta.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas terminas pirmosios instancijos teismo buvo praleistas gan ženkliai, tačiau, atsižvelgiant į toliau šioje nutartyje dėstomus motyvus, ši aplinkybė neįtakojo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pasinaikinti savo priimtą nutartį pagrįstumo, todėl nesudaro pagrindo šiam procesiniam sprendimui panaikinti.
  5. Kaip jau minėta, CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pirmosios instancijos teismo teisės realizavimas įstatymo leidėjo apskritai nesiejamas su būtinybe išklausyti kitų suinteresuotų asmenų poziciją, todėl apelianto argumentai, susiję su jo teisės būti išklausytam galimu pažeidimu tinkamai neinformavus jo apie paduotą atskirąjį skundą, pripažintini teisiškai nereikšmingais. Kita vertus, priešingai nei teigia apeliantas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės atskirasis skundas kartu su teismo 2018 m. kovo 13 d. pranešimu buvo išsiųstas apelianto atstovui – advokatui laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.
  6. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartį dėl kreditoriaus pakeitimo priėmė vadovaudamasis išimtinai jam pateikta reikalavimo perleidimo sutartimi, nevertindamas reikalavimo perleidimo aplinkybių, jo atitikties teisės aktų reikalavimams, kadangi pagal teismo turimus duomenis dėl šios aplinkybės tarp suinteresuotų asmenų nebuvo ginčo. Po minėtos nutarties priėmimo UAB „Novakopa“ direktorius L. A. UAB „Novakopa“ vardu pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsiima visus BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje teiktus prašymus – 2018 m. vasario 13 d. skundą bei prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialinių teisių perėmėju. Į bylą taip pat buvo pateiktas UAB „Novakopa“ direktoriaus L. A. 2018 m. kovo 5 d. pareiškimas dėl skundo ir prašymo atsiėmimo, adresuotas BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorei, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 13 d. skundą pasirašė UAB „Novakopa“ direktoriaus pavaduotojas, kuris nebuvo įgaliotas pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus, ir advokato padėjėjas J. K., kuriam tokių veiksmų nebuvo pavesta atlikti, tuo tarpu 2018 m. vasario 21 d. prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialinių teisių perėmėju, tam neturėdamas įgaliojimų, pasirašė advokato padėjėjas J. K.. BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorei pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, atsiliepimu į atskirąjį skundą, pateiktu UAB „Novakopa“ direktoriaus L. A., UAB „Novakopa“ su bankroto administratorės atskiruoju skundu sutiko.
  7. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, t. y. po teismo nutarties, kuria, teismas neginčo tvarka pakeitė bankrutavusios bendrovės kreditorių jo teisių perėmėju, priėmimo paaiškėjus, kad pradinės kreditorės procesiniai veiksmai, susiję su jos valia būti pakeista naujuoju kreditoriumi, yra prieštaringi ir galimai liudija reikalavimo perleidimo ydingumą (pradinė kreditorė pateikė pareiškimą dėl prašymo pakeisti ją bankroto byloje jos teisių perėmėju atsiėmimo bei nurodė sutinkanti su bankroto administratorės atskiruoju skundu), taip pat UAB „Novakopa“ direktoriui L. A. iškėlus klausimą dėl 2018 m. vasario 21 d. prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialinių teisių perėmėju UAB „Novakopa“ vardu pateikusio asmens – advokato padėjėjo J. K., įgaliojimų bei UAB „Novakopa“ direktoriaus pavaduotojo, kuris ir sudarė su V. D. reikalavimo perleidimo sutartį, įgaliojimų apimties, pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorei pateikus atskirąjį skundą dėl aptariamos nutarties, turėjo pakankamą pagrindą savo priimtą nutartį dėl kreditoriaus pakeitimo pasinaikinti ir klausimą dėl UAB „Novakopa“ pakeitimo jo procesinių ir materialinių teisių perėmėju V. D. nagrinėti iš naujo. Kitaip tariant, kilus ginčui, teismas turėjo iš esmės spręsti iki tol tik formaliu procesiniu sprendimu išspręstą vieno kreditoriaus pakeitimo kitu klausimą, t. y. spręsti dėl reikalavimo perleidimo atitikties teisės aktų reikalavimams, dėl asmenų, UAB „Novakopa“ vardu BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje pateikusių prašymą dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo jos procesinių bei materialinių teisių perėmėju V. D. bei pasirašiusių reikalavimo perleidimo sutartį, įgaliojimų apimties ir kt. Pirmosios instancijos teismui pačiam nepasinaikinus savo priimtos nutarties ir išsiuntus bankroto administratorės atskirąjį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo iš esmės neanalizuotų aplinkybių, o tai neatitiktų apeliacinio proceso esmės ir paskirties bei galimai pažeistų proceso operatyvumo principą, jei klausimas būtų grąžintas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui sprendus dėl klausimo esmės neatskleidimo. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas pats pasinaikino savo priimtą nutartį dėl kreditoriaus pakeitimo, pripažįsta teisėta ir pagrįsta.
Dėl teisių perėmimo
  1. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaikinęs savo priimtą nutartį, kuria kreditorė UAB „Novakopa“ BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje buvo pakeista naujuoju kreditoriumi V. D., prašymą dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo naujuoju kreditoriumi V. D. atmetė iš esmės atsižvelgęs tik į tai, kad nei kreditorė UAB „Novakopa“, nei naujasis kreditorius V. D. per teismo nustatytą terminą prieštaravimo BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės atskirajam skundui nepareiškė (UAB „Novakopa“ pateiktu atsiliepimu su bankroto administratorės atskirojo skundo argumentais sutiko, V. D. atsiliepimo į bankroto administratorės atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks šalių procesinis elgesys patvirtina, jog bankroto administratorės atskirasis skundas yra pagrįstas. Tačiau iš šioje byloje nagrinėjamo V. D. atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad naujojo kreditoriaus pozicija nėra tokia, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, o tinkamam aptariamo (vieno kreditoriaus pakeitimo kitu) klausimo išsprendimui yra būtinas išsamus visų su reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu susijusių aplinkybių įvertinimas.
  2. Kaip pagrįstai pažymi apeliantas, teismui yra pateikta šalių pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuri šiuo metu nėra nuginčyta, taip pat nėra duomenų, kad ši sutartis būtų nutraukta ar atšaukta abiejų šalių susitarimu. Pažymėtina, kad tik vienos iš sutarties šalių valios pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos jau sudarytos sutarties galiojimui ir jos privalomumui šalims, todėl vien UAB „Novakopa“ valios pasikeitimas po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad reikalavimo perleidimas neįvyko.
  3. Iš byloje kartu su prašymu dėl kreditorės UAB „Novakopa“ pakeitimo BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje naujuoju kreditoriumi V. D. teismui pateiktos 2018 m. vasario 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad šią sutartį UAB „Novakopa“ vardu sudarė (pasirašė) laikinai UAB „Novakopa“ direktoriaus pareigas ėjęs R. B., dėl kurio įgaliojimų apimties yra kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atstovui viršijant įgaliojimus sudarytas sandoris yra nuginčijamas, o ne niekinis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.92 straipsnis), taigi teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus pakeitimo, turi įvertinti reikalavimo perleidimo sutarties galiojimą šiuo aspektu. Taip pat turėtų būti iš esmės įvertinti bankroto administratorės argumentai, susiję su galimu reikalavimo perleidimo sutarties tariamu pobūdžiu (CK 1.86 straipsnis), kadangi pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų iš esmės nepasisakė.
  4. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. pateikto prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju, šios nutarties 19-20 punktuose aptartų tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nenustatė bei jų neįvertino, todėl ši ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti pripažinta pagrįsta. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio klausimas turi būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus bei papildomus paaiškinimus, aktualius tinkamam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymui bei ištyrimui, klausimas dėl UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. pateikto prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino UAB „Novakopa“ 2018 m. vasario 21 d. pateikto prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo jo procesinių ir materialiųjų teisių perėmėju, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai