Byla 2-829/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje Nr. B2-465-258/10.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovui AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“, teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi minėtas bankroto administratorius atstatydintas, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto eiga“.

7Išnagrinėjęs kreditorių A. M., VŠĮ „Ditus“, UAB „Šklėriai“ prašymus teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi abu administratorius (UAB ,,Vermosa” ir UAB ,,Bankroto eiga”) įpareigojo ne vėliau kaip iki 2010-10-20 atlikti likusių neperduotų dokumentų perėmimą – perdavimą, o taip pat įpareigojo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirtą administratorių UAB ,,Bankroto eiga” ne vėliau kaip iki 2010-11-08 pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti. Teismas konstatavo, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatytas 24 mėnesių terminas, skirtas bankrutavusios įmonės turto pardavimui ir perdavimui, baigėsi, todėl likęs neparduotas ir kreditoriams neperduotas turtas turi būti nurašytas.

8Atsakovo LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą ir prašė ją panaikinti.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti šį atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu CPK numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, konstatavo, jog šiuo atveju teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis yra neskundžiama.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovo LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti nagrinėti atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. spalio 6 d. Skunde teigiama, kad:

131. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes įpareigojęs administratorių pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos, teismas iš esmės nurodė, jog įmonės turtas, tame tarpe ir debitoriniai įsipareigojimai, turi būti nurašytas, o tokiu būdu kreditoriai netektų galimybės patenkinti savo reikalavimų. Kadangi sprendimą dėl įmonės turto nurašymo turi teisę priimti tik kreditorių susirinkimas, todėl laikytina, kad teismas pažeidė imperatyvias ĮBĮ nuostatas, nes svarstė ne jo kompetencijai priskirtus klausimus.

142. Teismas nepagrįstai dėl įmonės pabaigos sprendė pagal prašymus kreditorių, turinčių tik 4,3 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, ir susijusių su buvusiu bendrovės vadovu, kuris siekia kuo greičiau užbaigti bankroto bylą bei nutraukti jo atžvilgiu administratoriaus pradėtas ir įpusėjusias kitas bylas Actio Pauliana pagrindu.

153. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 95 procentus kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai prieštarauja sprendimui dėl įmonės pabaigos.

16Trečiasis asmuo kreditorius UAB ,,Radimas“ atsiliepime prašo skundą tenkinti. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai – kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto ir užbaigti bankroto procesą. Buvęs bankroto administratorius UAB „Vermosa“ vilkino dokumentų perdavimą naujajam administratoriui, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių šiems pažeidimams pašalinti, priešingai, toleravo tokį elgesį. Dėl minėtos teismo nutarties nevykdymo administratorius UAB „Bankroto eiga“ nepagrįstai net tris kartus buvo nubaustas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos, todėl administratorius pateikė kreditorių susirinkimui prašymą atstatydinti.

17Atsakovo LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorius atsiliepime prašo skundą tenkinti. Teigia, jog siekia panaikinti prieš pat bankroto proceso pradžią direktoriaus A. M. sudarytus įmonei nenaudingus sandorius ir susigrąžinti dideles pinigų sumas, iš kurių būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditoriai A. M., VŠĮ „Ditus“, o taip pat UAB „Šklėriai“, kurios valdybos pirmininkas yra A. M., o kiti valdybos nariai – jo šeimos nariai, siekia, kad būtų nutrauktos civilinės bylos ir šie kreditoriai išvengtų civilinės atsakomybės. Kreditorių susirinkimas nepritarė sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui, tuo tarpu vienašališku teismo sprendimu nurašius didelės vertės įmonės turtą, tai yra debitorinius įsipareigojimus, būtų pažeistos kreditorių teisės.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria bankroto administratorius, be kitų nurodymų, įpareigotas pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti.

20Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutartis skųsti apeliacinės instancijos teismui paduodant atskirąjį skundą galima dviem atvejais: kai tokios nutarties apskundimo galimybė tiesiogiai nurodyta arba kai ginčijama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

21Kaip žinoma, bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduoti skolų naštą ir apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Taip pat pažymėtina, jog įgyvendinant teisminio bankroto procedūras yra siekiama kiek įmanoma operatyvaus bankroto procedūrų užbaigimo nutraukiant bankroto bylą Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka.

22Atsižvelgdama į paminėtus specifinius bankroto proceso tikslus, taip pat į tai, jog tik kreditorių susirinkimui suteikta teisė valdyti ir disponuoti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą, teisėju kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas teisus teigdamas, jog priešingai nei sprendė teismas, 2010 m. spalio 6 d. nutartis užkerta kelią tolesnei bankroto bylos eigai.

23Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8, 9 punktus likviduojant bendrovę administratorius privalo pateikti teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus perduoda duomenis apie likviduotą įmonę šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus, taip pat pažymą, patvirtinančią, jog yra visiškai baigtas išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimas bankrutavusios įmonės darbuotojams, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

24Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą tik kreditorių susirinkimo kompetencijai yra perduotas klausimas tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, likviduojamos bendrovės kreditoriai 2007-03-20 bei 2010-11-22 vykusiuose susirinkimuose atsisakė suteikti administratoriui įgaliojimus kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos bei priimti sprendimus, susijusius su likusiu bendrovės turtu. Be to byloje nėra duomenų, kad šie kreditorių susirinkimo nutarimai būtų buvę skundžiami ar panaikinti. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismo įpareigojimas administratoriui pateikti teismui, dokumentus reikalingus priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, užkerta kelią tolimesniems bankroto proceso veiksmams (CPK 185 str.).

25Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės ir byla su apelianto LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko atskiruoju skundu kartu su byla perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 338, 315 str., 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

27Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį.

28Bylą su likviduojamos akcinės bendrovės Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.