Byla e2-1319-980/2016
Dėl Darbo ginčų komisijos 2016-08-01 sprendimo panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui, advokatui Laimonui Straukai, atsakovės DNSB „Selenos šviesa“ atstovams I.(-ui) M.(-ui), advokatui R. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei DNSB „Selenos šviesa“ dėl Darbo ginčų komisijos 2016-08-01 sprendimo panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016-08-01 Darbo ginčų komisijos sprendimą, pripažinti, kad pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-11-26 nebuvo užfiksuota visa informacija apie ieškovės darbo laiką DNSB „Selenos šviesa“ pirmininkės pareigose nurodyta jos darbo sutartyje, priteisti iš atsakovės DNSB „Sėlenos šviesa" 5323,80 EUR neišskaičius mokesčių neišmokėto darbo užmokesčio bei visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2011 metų asmens sąskaitą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, atsakovė liko skoloje ieškovei 2998,21 EUR (10343,85 litų) -t.y. 2042,17 EUR (7045,50 litų) darbo sutartyje nustatyto atlyginimo bei 956,04 EUR (3298,35 litų) 30 % soc. draudimo mokesčio. Pagal pridėtą 2012 metų asmens sąskaitą, atsakovė liko skoloje 2325,59 EUR (8023,30 litų) - t.y. 1630,29 EUR (5624,50 litų) darbo sutartyje nustatyto atlyginimo bei 695,30 EUR (2398,80 litų) soc. draudimo mokesčio 30 %. Bendra skolos suma 5323,80 EUR. 2011 02 03 tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), patvirtina, kad ieškovės L. B. mėnesinė alga sudarė (800,00 litų) 231,88 EUR. Taip pat nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas darbo laikas po 2 val. buvo pildomas tik dėl sunkios bendrijos padėties, tačiau ieškovė iš tiesų dirbo daugiau valandų, už kuria turi būti sąžiningai apmokėta, juolab, kad iš UAB „Jūros būstas“ bendrijos naudai buvo priteistos nepagrįstai gautas lėšos.

3Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, jog ieškovės reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio prašo taikyti senatį. Pažymėjo, kad senatis negali būti skaičiuojama nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimo įsiteisėjimo, nes juo teismas nusprendė be teisinio pagrindo gautas lėšas iš UAB “Juros būstas” priteisti DNSB „Selenos šviesa“, bet ne ieškovei L. B., taip pat anoje byloje nebuvo sprendžiamas ieškovės darbo užmokesčio klausimas, todėl jokiu būdu senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo ieškovės nurodytos datos. Be to, ieškovė L. B. DNSB „Selenos šviesa“ pirmininkės pareigose pradėjo dirbti 2011-02-03 dieną. Darbiniai santykiai ieškovę ir atsakovę siejo iki 2014-09-02 dienos. Ieškovė iš atsakovės išmokėti atlyginimą reikalauja tik už laikotarpį nuo 2011-02-03 iki 2012-11-26. Jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo ar negauto atlyginimo ieškovė jos atleidimo metu nereiškė. Ieškovė su ieškiniu priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį į teismą kreipėsi tik 2015-12-09 dieną. Pagal LR CK 1.127 str. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip atsakovė jau buvo ir nurodžiusi, apie tai kad ieškovės teisės pažeidžiamos ir jai nemokamas darbo užmokestis ieškovė turėjo sužinoti praėjus vienam mėnesiui nuo darbo pradžios, kai negavo pirmojo darbo užmokesčio, tai yra 2011-03-03. Kadangi ieškovės reikalavimui yra taikytinas Darbo kodekso 27 str. 2 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, tai reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio senaties terminas prasidėjo nuo 2011-03-03 dienos ir baigėsi 2014-03-03 dieną. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytiną darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Be to, Darbų ginčų komisija 2016 08 01 sprendimu Nr. ( - ) ieškinį atmetė, motyvuojant tuo, kad ieškovė neįrodė, jog nuo 2011 02 03 iki 2012 11 26 darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra įrašyti žinomai melagingi duomenys ir, kad jos darbo dienos trukmė buvo ilgesnė nei ji pati nurodė šiuose žiniaraščiuose. Atsakovė su Darbo ginčų sprendimu sutinka bei mano, kad jis visiškai pagrįstas bei teisingas.

4Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius 2016-08-01 priėmė sprendimą Nr. ( - ), kuriuo ieškovės L. B., prašymą atsakovui DNSB „Sėlenos šviesa“ dėl darbo laiko žymėjimo ir darbo užmokesčio išieškojimo, atmetė. Sprendime nurodė, kad tai, kad ieškovės darbo sutartyje buvo aptarta pilna darbo savaitė, nereiškia, kad faktiškai taip ir buvo dirbama. DK 147 str. 6 d. numato, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose turi būti žymimas dirbtas darbo laikas. Komisijos nuomone, ieškovė tai ir darė - žymėjo dirbtą savo darbo laiką, tuo metu negalėjusi numatyti, kad jos inicijuoti teismai dėl UAB „Jūros būstas“ pripažinimo DNSB „Sėlenos šviesa“ administravimą neteisėtu, duos teisinį ir finansinį rezultatą. Teisminiuose ginčuose su UAB „Jūros būstas“ įdėjusi tam tikrų pastangų, ieškovė jaučiasi nepelnytai už tai neatlyginta. Vienok, tai negali būti pagrindu priteisti jai lėšas, išmokėtas UAB „Jūros būstas“ DNSB „Sėlenos šviesa“.

5Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad daugiabučiame name, kuriame ji gyvena buvo nuspręsta steigti bendriją DNSB „Selenos šviesa“ ir ji buvo išrinkta šios bendrijos pirmininke. Tuo metu susiklostė labai sudėtinga situacija, kadangi bendrovė teikusi administravimo paslaugas – UAB „Jūros būstas“ nenorėjo, kad bendrija veiktų ir toliau išstatinėjo sąskaitas gyventojams, be to, padavė bendriją į teismą, todėl bendrijos sąskaitoje visiškai nebuvo lėšų, o žmonės buvo pasimetę. Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją ir nenorėdama dar labiau piktinti žmonių, ji pasitarusi su buhaltere nusprendė, pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kad dirba tik po dvi valandas. Tokį sprendimą ji priėmė pati, o ne gyventojų susirinkime, tačiau visi gyventojai apie tai žinojo. Paaiškino, kad iš tiesų, ji atlikdavo pirmininko pareigas ne po aštuonias, o po daugiau valandų per dieną, kadangi toks darbas reikalauja labai daug laiko, juolab, kad teko bylinėtis su UAB „Jūros būstas“, dalyvauti posėdžiuose, teko sudarinėti iš naujo visas sutartis, kad bendrija galėtų veikti, be to, ji dirbo ir fizinį darbą, tvarkydama gyvenamąją aplinką, namo stogelius bei kitus ūkinius darbus. Mano, kad jos dėka buvo priteisti neteisėtai gauti pinigai iš UAB „Jūros būstas“, todėl iš gautų piniginių lėšų, jai turėtų būti išmokėtas negautas darbo užmokestis.

6Ieškovės atstovas advokatas L. Strauka teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad, iš tiesų, susiklostė neeilinė situacija, kuomet ieškovė, būdama bendrijos pirmininke ir suprasdama kokia sudėtinga bendrijoje buvo situacija, priėmė sprendimą žymėti, kad dirba tik po dvi valandas per dieną, nors faktiškai ji dirbo pilnu krūviu ir tai paliudijo ir teisme apklausti liudytojai. Ieškovė sąmoningai laukė, kol baigsis bendrijos byla su UAB „Jūros būstas“, kad ši neteisėtai lėšas gavusi bendrovė jas pervestų į bendrijos sąskaitą ir tuomet iš tų pinigų ieškovė gautų neišmokėtą jai uždirbtą jos darbo užmokestį. Mano, kad būtent šioje civilinėje byloje, Nr. 2-457-769/2014 (DNSB „Selenos šviesa“ / UAB „Jūros būstas“) priteistos sumos dalis ir yra ieškovės negautas darbo užmokestis, o minėtas sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Kadangi civilinė byla su UAB „Jūros būstas“ ir DNSB „Selenos šviesa“ buvo nagrinėjama keliose instancijose, o po to dar reikėjo laiko, kad išsireikalauti priteistas lėšas iš UAB „Jūros būstas“, ieškovė tik tada kreipėsi į teismą dėl jai neišmokėtų sumų, todėl laiko, kad senaties terminas nėra suėjęs. Mano, kad senatis turi būti skaičiuojama tik nuo tada kai buvo išnagrinėta byla su UAB „Jūros būstas“ ir gautos lėšos pateko į bendrijos sąskaitą.

7Atsakovės atstovas advokatas R. Noreika teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, taikyti sutrumpintą senaties terminą, jį skaičiuoti nuo to momento kai ieškovė negavo mėnesio darbo užmokesčio, nes būtent tada ji sužinojo apie savo pažeistą teise ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovės atstovas pirmininkas I. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad šiuo metu yra bendrijos pirmininku ir negali išmokėti ieškovei jos prašomos sumos, kadangi tam reikia gyventojų daugumos pritarimo. Pažymėjo, kad, iš tiesų, pirmininko darbas yra labai sudėtingas ir jam dažnai reikia skirti daugiau nei aštuonias darbo valandas. Nurodė, jog tuo metu, kai jis tapo pirmininku jam nebuvo žinoma, kad ieškovei yra susidariusi skola, kurią dabar yra prašoma priteisti, kadangi jokių buhalterinių tai patvirtinančių duomenų nebuvo, o su ieškove nutraukus jos darbo sutartį buvo pilnai atsiskaityta.

9Ieškinys atmestinas.

10Ginčas tarp – šalių ieškovės, darbuotojos ir atsakovės bendrijos iš esmės kilo dėl to, kad ieškovė paršo pripažinti, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jos užfiksuotas dirbtas darbo laikas laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-10-30 neatitinka faktiškai jos išdirbto laiko, nes ji dirbo daugiau valandų, nei nurodyta rašytiniuose dokumentuose ir todėl prašo jai priteisti ir už daugiau išdirbtas ir nedeklaruotas darbo valandas neišmokėtą darbo užmokestį.

11Bylos duomenimis šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2010-12-30 buvo įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB „Selenos šviesa“, kurią sudarė daugiabučiai namai ( - ) ir ( - ), Klaipėdoje. Su gyventojų susirinkime išrinkta bendrijos pirmininke – ieškove L. B. 2011-02-03 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą vadovės pareigoms. Šalys susitarė, kad ieškovei bus mokama 800 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį ir nustatoma pilna darbo savaitė – 5 darbo dienos po 8 valandas. Ieškovės, šalių atstovų, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad, iš tiesų, tik įsteigus bendriją, bendrovė UAB „Jūros būstas“ iki to laiko teikusi namams administravimo paslaugas ir toliau siųsdavo daugiabučių namų gyventojams sąskaitas, siekdama ir toliau vykdyti namų administravimą. Nustatyta ir tai, kad ieškovė, būdama bendrijos pirmininke ir būdama atsakinga už bendrijos buhalterinę apskaitą bei kasdieną bendrijos veiklą, nusprendė jos pildomame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėti, jog dirba ne pilną darbo dieną, o tik po 2 valandas ir atitinkamai pagal šią darbo laiko apskaitą mokėti sau sumažintą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-10-30. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – DNSB „Selenos šviesa“ buhalterine pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas per laikotarpį nuo 2011-02 iki 2014-09; darbo užmokesčio suvestinėmis; darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-10-30 ieškovė dirbo po 10 valandų per mėnesį ir gaudavo 50,00 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį.

12Pagal įstatymą, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, jame privaloma sulygti ne tik dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tačiau ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų, tokių kaip darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos, ir kt. (DK 93, 95 straipsniai). Darbo kodekse numatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK186 straipsnio 1, 2 dalys).

13Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog tarp šalių – ieškovės L. B. ir atsakovės DNSB „Selenos šviesa“, susiklostė darbo santykiai grindžiami šalių sudaryta darbo sutartimi.

14Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji dirbo nedeklaruotą darbo laiką ir išmokėti jai už išdirbtą laiką apskaičiuotiną darbo užmokestį. Tokiu atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti savo reikalavimus.

15Bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl tos aplinkybės, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė pati ieškovė, nurodydama, kad jos faktiškai išdirbtas laikas yra po 10 valandų per mėnesį laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-10-30 nekilo. Priešingai, pati ieškovė paaiškino, jog neturėdama pakankamai žinių ir siekdama apsaugoti bendrijos narių interesus, priėmė sprendimą žymėti, jog faktiškai dirba būtent tik po 10 valandų per mėnesį. Atkreiptina, kad toks sprendimas buvo priimtas ne gyventojų susirinkime, o vienasmeniškai. Duomenų, kad prašoma priteisti iš atsakovės skola 5323,80 Eur (neišskaičius mokesčių) darbuotojui – ieškovei, už laikotarpį nuo 2011-02-03 iki 2012-10-30 būtų įtraukta į bendrijos buhalterinę apskaitą byloje nėra. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovės atstovas, teigdamas, jog ieškovė negalėjo sau leisti apskaityti bendrijos skolos darbuotojui (pirmininkei) ir nemokėti mokesčių nuo 800 Lt numatyto atlyginimo, nes tai būtų sužlugdę ir taip sunkiai veikiantį juridinį asmenį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog manė, kad skola jai yra fiksuojama ir prašė teismo vertinti buhalterės G. R. ir ieškovės pasirašytas neišmokėto atlyginimo asmens sąskaitas už 2011 metus ir 2012 metus, kuriose nurodytas ir apskaitytas 2011 metais ir 2012 metais neišmokėtas, nustatytas darbo sutartyje atlyginimas.

16Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, jog darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010).

17Todėl vertindamas į bylą pateiktas neišmokėto atlyginimo asmens sąskaitas teismas pažymi, kad byloje nustačius, jog skola darbuotojui nebuvo fiksuojama ir įtraukta į bendrijos buhalterinę apskaitą ir byloje nesant jokių objektyvių duomenų, teisiškai pagrindžiančių skolos darbuotojui egzistavimą, daro išvadą, jog vien formalus neišmokėto darbo užmokesčio nurodymas į bylą pateiktose asmens sąskaitose už 2011 metus ir 2012 metus, nesant minėtą sumą patvirtinančio teisinio pagrindo, nesudaro pagrindo vertinti, jog minėta suma, iš tiesų, turėtų būti laikytina skola darbuotojui.

18Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015).

19Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan.

20Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendrijos pirmininkė – ieškovė kas mėnesį pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius juose nurodydama savo išdirbtą laiką.

21Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis, reglamentuojantis bendrijos pirmininko įgaliojimus nustato, kad bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais. 5. kad bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. 6. kad Bendrijos pirmininkas atsako už: 1) bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; <...> 11) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį.

22Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog ieškovė, būdama bendrijos pirmininke ir būdama atsakinga už bendrijos veiklos organizavimą ir kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį, vienasmeniškai priėmusi sprendimą žymėti savo faktiškai dirbtą laiką tik po 10 valandų per mėnesį ir tuo pagrindu nemokėdama sau darbo sutartyje sulygto viso darbo užmokesčio, neįtraukdama skolos darbuotojui į bendrijos buhalterinę apskaitą, veikė savo rizika ir prisiėmė dėl to atsiradusias pasekmes. Kiekvienas asmuo privalo veikti protingai, apmąstant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 straipsnis), o tuo atveju, kai neišmano teisės aktų reikalavimų, pasikonsultuoti. Net ir nustačius, kad ieškovė, būdama bendrijos pirmininke, neturėjo pakankamų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių žinių, neeliminuoja jos atsakomybės dėl kilusių pasekmių. Tai, kad ieškovės darbo sutartyje buvo aptarta pilna darbo savaitė, nereiškia, kad faktiškai taip ir buvo dirbama. DK 147 str. 6 d. numato, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose turi būti žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas.

23Ieškovės reikalavimas priteisti didesnį darbo užmokestį grindžiamas tuo, kad ji dirbo nedeklaruotą darbą. Įrodyti nedeklaruoto darbo santykius ir turėjo būtent ieškovė.

24Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, remiantis teisiniu reglamentavimu ir įrodymų pakankamumo taisykle, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, atstovų, liudytojų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-08-01 sprendimą Nr. DGKS -3443, nėra.

25Atsakovės atstovas prašė ieškovės reikalavimams taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

26DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisės neišnyksta (CK 1.126 str. 1 d.), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta t.y. procesinė subjektinė teisės pasibaigia (CPK 75 str. 1 d.). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 str. 2d.) teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.

27Ieškovė prašo teismo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-02-03 iki 2012-11-26. Iš byloje esančios buhalterinės pažymos matyti, kad 2012-11-05 ir 2012-11-27 ieškovei buvo išmokėtas 686,00 Lt dydžio darbo užmokestis.

28CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra pasisakęs, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-177/2014; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. S. R. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-277-706/2015).

29Nagrinėjamu atveju, teismas laiko, jog apie savo pažeistą teisę ir galimybę kreiptis į teismą, ieškovė galėjo objektyviai sužinoti vėliausiai – 2012-11-05, kuomet baigėsi laikotarpis už kurį, ieškovė mano, kad jai buvo netinkamai apmokama.

30Ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš DNSB „Selenos šviesa“ neišmokėtą darbo užmokestį į teismą kreipėsi 2015-10-13 dieną. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, laikytina, jog ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-457-869/2014 pagal ieškovės DNSB „Selenos šviesa“, atstovaujamos pirmininkės L. B. ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais ir ieškinį tenkinęs iš dalies - pripažino, kad atsakovė UAB „Jūros būstas“ nuo 2011-01-01 iki 2012-11-26 neteisėtai vykdė daugiabučių namų, esančių ( - ) ir ( - ), Klaipėdoje administravimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ 9323,05 Eur (32190,65 Lt) be teisinio pagrindo gautų lėšų. Sprendimas įsiteisėjo 2014-11-12 bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Matyti, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo išspręstas ginčas tarp šalių –DNSB „Selenos šviesa“ ir UAB „Jūros būstas“ ir teismas priteisė iš atsakovės be teisinio pagrindo gautas lėšas, tačiau teigti, kad nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas ir ieškovės darbo užmokesčio priteisimo klausimas nėra jokio pagrindo, kadangi minėtu atveju buvo sprendžiamas ginčas tarp dviejų juridinių asmenų, kurio pirmininke tuo metu buvo L. B.. Aplinkybė, jog bendrijos pirmininkė atstovavo bendriją teisminiame procese ir net ir jeigu ji inicijavo minėtą civilinį procesą, negali būti pagrindu bendrijos pirmininkui įgyti teisę į dalį bendrijai priteistų sumų. Akivaizdu, jog minėta civilinė byla ir nagrinėjama darbo byla yra iš esmės skirtingos bylos, tarp skirtingų šalių su tarpusavyje nesusijusiais reikalavimais.

32Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Iš byloje pateiktų rašytinų įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 650 Eur išlaidų advokato R. Noreikos teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, įvykusių posėdžių skaičių bei atsižvelgiant į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovės priteistina 650 Eur.

33Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2015-12-18 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-08-01 sprendimą Nr. DGKS -3443

37Priteisti iš ieškovės L. B. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės DNSB „Selenos šviesa“ naudai.

38Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-12-18 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones

39Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016-08-01... 3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu... 4. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. prašė ieškinį tenkinti, patvirtino... 6. Ieškovės atstovas advokatas L. Strauka teismo posėdžio metu palaikė... 7. Atsakovės atstovas advokatas R. Noreika teismo posėdžio metu prašė... 8. Atsakovės atstovas pirmininkas I. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Ginčas tarp – šalių ieškovės, darbuotojos ir atsakovės bendrijos iš... 11. Bylos duomenimis šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2010-12-30 buvo... 12. Pagal įstatymą, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, jame... 13. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog tarp šalių –... 14. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji dirbo... 15. Bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl tos aplinkybės, kad darbo... 16. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, jog darbo teisės normų taikymas... 17. Todėl vertindamas į bylą pateiktas neišmokėto atlyginimo asmens sąskaitas... 18. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog byloje dalyvaujantys asmenys... 19. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo... 20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendrijos pirmininkė – ieškovė kas... 21. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties... 22. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog ieškovė,... 23. Ieškovės reikalavimas priteisti didesnį darbo užmokestį grindžiamas tuo,... 24. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, remiantis teisiniu... 25. Atsakovės atstovas prašė ieškovės reikalavimams taikyti sutrumpintą... 26. DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų... 27. Ieškovė prašo teismo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už... 28. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas... 29. Nagrinėjamu atveju, teismas laiko, jog apie savo pažeistą teisę ir... 30. Ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 1 d. Klaipėdos miesto... 32. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos... 33. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2015-12-18 nutartimi byloje taikytos... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268,... 35. ieškinį atmesti.... 36. Palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie... 37. Priteisti iš ieškovės L. B. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės DNSB... 38. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-12-18 nutartimi byloje taikytas... 39. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...