Byla A-602-823-14
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 1 384 Lt turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d., apie 20.45 val., R. E. D., vairuodamas J. D. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, todėl reikėjo keisti priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, reikėjo remontuoti priekinį bamperį, priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius, atlikti ratų suvedimą. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino automobilio savininkei J. D. 1 384 Lt žalą, susijusią su automobilio remontu, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015, 6.266 ir 6.271 straipsnių pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Akcentavo, kad buvo visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos.

6Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos privalomos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl savivaldybei nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą. Nurodė, jog nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Todėl autoįvykį lėmė paties vairuotojo veiksmai. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Taigi pareiškėjo skundas nepagrįstas, kadangi nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir paaiškino, kad 2011 m. kovo 10 d., apie 20.45 val., ji kartu su R. E. D. važiavo automobiliu „Mercedes Benz“ Ateities plentu tamsiu paros metu, gatvė buvo neapšviesta, lijo, kelio danga buvo šlapia, duobės važiuojamojoje kelio dalyje nesimatė, ji buvo pilna vandens, vairuotojas įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą pilną vandens duobę.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 1 384 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 1 384 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Nurodė, jog ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas subrogacijos pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

12Nustatė, jog R. E. D. 2011 m. kovo 10 d., apie 20.45 val., vairuodamas J. D. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais, taip apgadindamas vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos schemos, informacijos apie eismo įvykį, Transporto priemonės techninės apžiūros akto, Nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, akto prie žalos bylos, vietinio mokėjimo nurodymo, PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, dėl ko reikėjo keisti priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, reikėjo remontuoti priekinį bamperį, priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius, atlikti ratų suvedimą. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo šio įvykio metu patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdama draudimo išmoką – 1 384 Lt.

13Teismas vadovavosi CK 6.1015, 6.246-6.249 ir 6.271 straipsniais. Pažymėjo, kad valstybės (savivaldybės) pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai (valstybės, savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir, tuo pačiu, priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

14Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 32 punktu, pagal kurį viena iš savivaldybėms priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos (VSĮ 3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o būtent Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Kelių priežiūros tvarkos aprašas) 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Kelių priežiūros tvarkos aprašo 42 p.). Taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių priežiūros tvarkos aprašo 2 p.).

15Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

16CK 6.266 straipsnyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

17Remdamasis minėtomis teisės aktų normomis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas yra kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

18Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nuostatas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos nutarimu nutarta nutraukti ATP bylos teiseną, kadangi vairuotojo R. E. D. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodyta, kad vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti kelio duobės išmatavimų. Byloje nėra ginčo, kad kelio duobė, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Policijos pareigūnas V. B., nuvykęs į įvykio vietą, tarnybiniame pranešime nurodė, kad vairuotojas, važiuodamas Ateities plentu, nepastebėjo kelyje esančios duobės, į ją įvažiavo. Paros metas buvo tamsus. Buvo apgadinti automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratai. Eismo įvykio schemoje taip pat buvo užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikšmingi atstumai. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino įvykio faktą. Liudytojas R. E. D. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis važiavo Ateities plentu tamsiu paros metu, gatvė buvo neapšviesta, lijo, kelio danga buvo šlapia, duobės važiuojamojoje kelio dalyje nesimatė, ji buvo pilna vandens, jis įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą pilną vandens duobę, jos pamatyti jis neturėjo jokios galimybes. Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jis, atvykęs į įvykio vietą Ateities plente, rado automobilį „Mercedes Benz“, kurio buvo apgadinti dešinės pusės priekinis ir galinis ratai, vairuotojas paaiškino, jog įvažiavo į gatvės važiuojamojoje dalyje esančią duobę, buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, pažymėta važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų lėmę autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui pateikta nebuvo, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies lėmė žalos atsiradimą, teismui nebuvo pagrindo. Taigi teismas sprendė, kad pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio.

19Teismas nustatė, kad byloje yra įrodytas žalos dydis. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, byloje nepateikta.

20Pareiškėjas turtinę žalą kildino iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą.

21Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas neužtikrino Ateities plento tinkamos priežiūros, jo remonto ir saugaus eismo, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta R. E. D. vairuojama (J. D. priklausanti) transporto priemonė. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Konstatavęs, kad yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, teismas pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

22CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Aplinkybių, leidžiančių šiuo aspektu sumažinti nuostolių dydį, teismas nenustatė.

23Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog bendras žalos dydis – 1 384 Lt, išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudarė išlaidos, sumokėtos už automobilio remontą. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

24Spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, teismas vadovavosi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šiuo atveju kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto (Kauno miesto savivaldybės) deliktinės prievolės nevykdymo. Remdamasis šiais argumentais, teismas priteisė pareiškėjui 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo 1 384 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2714/2012).

25Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismui yra pateikęs mokėjimo nurodymą už teisinę pagalbą, kuris patvirtino 200 Lt išlaidas už skundo parengimą, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino (ABTĮ 44, 45 str. ).

26III.

27Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

28Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remiasi šiais argumentais:

291. Teismas pažeidė proceso teisės normas (ABTĮ 57 str. 6 d., 81 str., 86 str.), kadangi neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, turėjusias reikšmės tariamo eismo įvykio kilimui ir jo eigai, neištyrė pateiktų įrodymų tinkamumo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ta apimtimi, kuria pareiškėjo skundą patenkino iš dalies.

302. Atsakovo nuomone, turėjo būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų ir asmens patirtos žalos. Nurodo, jog iš teismui pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Turi būti įrodyta, jog apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę.

313. Atkreipia dėmesį, jog byloje pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo pareiškėjas įrodinėja patirtos žalos dydį yra surašytas tik parėjus 14 dienų po eismo įvykio, jokių duomenų, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas, pateikta nėra, todėl apgadinimai gali būti susiję ne tik su įvažiavimu į duobę Ateities plente. Byloje nėra duomenų, kad automobilio sugadinimai, už kuriuos pareiškėjas išmokėjo draudimo išmoką, atsirado būtent dėl įvažiavimo į pareiškėjo nurodytą duobę. Apelianto nuomone, remiantis Žalos nustatymo taisyklių 38, 40 punktų nuostatomis, pareiškėjo pareiga buvo atlikti apgadinto automobilio ekspertizę, įvertinant automobilio sugadinimus eismo įvykio metu ir nustatant žalos dydį. Byloje nėra duomenų, kad sugadinta transporto priemonė iš karto po eismo įvykio buvo apžiūrėta, nustatyti automobilio apgadinimai, nusidėvėjimas ir apskaičiuotas nuostolio dydis pareiškėjo paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų, kurie aiškiai konstatuotų, kad automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę Ateities plente.

324. Pareiga taisyti (remontuoti) kelius ir užtikrinti saugų eismą juose negali būti suabsoliutinta. Ši pareiga turėtų būti vertinama CK 6.270 straipsnio ir Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kontekste. Tuo labiau, kad vairuotojui, kaip Kauno miesto gyventojui, miesto gatvių būklė tokiu laiku turėjo būti žinoma.

335. Nepagrįstai priteistos palūkanos dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo.

34Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

35Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

361. Policijos pareigūnai, pildydami eismo įvykio schemą, užfiksavo, kad eismo įvykio metu sugadinti transporto priemonės priekiniai ir galiniai ratai. Pareiškėjo darbuotojas vertintojas R. K. užfiksavo, kad reikalinga keisti priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, reikalinga remontuoti priekinį bamperį („D“ reiškia, kad dalį reikalinga dažyti), priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius („R+D“ reiškia, kad dalis reikalinga remontuoti ir dažyti), patikrinti ratų suvedimą. Išdėstytos aplinkybės patvirtino, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas transporto priemonę apžiūrėjo nuo įvykio praėjus 14 (keturiolika) dienų, jo užfiksuoti sugadinimai iš esmės sutampa su policijos pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotais transporto priemonės sugadinimais. Tai reiškia, kad 2011 m. kovo 24 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai atsirado dėl 2011 m. kovo 10 d. įvažiavimo į kelyje esančią duobę.

372. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas automobilio vertinimą atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – ir Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka) 29 punkte, 29.1 punkte numatyta, kad transporto priemonės apžiūrėjimo aktas yra transporto priemonės vertinimo dokumentas. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę vertinti turtą ir kiekvienais metais atlieka savo darbuotojų atestaciją. R. K. yra pareiškėjo nustatyta tvarka atestuotas ir turi teisę vertinti transporto priemones. Tai reiškia, kad byloje esantis Transporto priemonės apžiūros aktas yra leistinas rašytinis įrodymas, patvirtinantis aplinkybes dėl transporto priemonės sugadinimo.

383. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo nuvertinti keičiamas padangas dėl nusidėvėjimo. Byloje esanti PVM sąskaita-faktūra Nr. DBA039918 patvirtina, kad pareiškėjo draudėjas vieną padangą įsigijo už 571,90 Lt. Pareiškėjas transporto priemonės keičiamas padangas vertino naudodamasis automobilių rinkos kainų žinynu. AUDATEX kompiuterinės programos duomenis originalios žieminės padangos Dunlop SP Winter Sport 3D kaina beveik dvigubai didesnė, nei minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta padangos kaina. Todėl nagrinėjamu atveju pakeistos padangos pagrįstai nenuvertintos dėl nusidėvėjimo.

394. Byloje nėra įrodymų, kad vairuotojas buvo neatsargus. Atsakovas šį argumentą grindžia vien prielaidomis.

405. Atsakovas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų įvažiavus į kelio važiuojamoje dalyje buvusią ir jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą duobę, priteisimo. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atlyginti 1 384 Lt dydžio turtinę žalą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

44Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visetą, nustatė, kad R. E. D. 2011 m. kovo 10 d., apie 20.45 val., vairuodamas J. D. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais, taip apgadindamas vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos schemos, informacijos apie eismo įvykį, Transporto priemonės techninės apžiūros akto, Nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, akto prie žalos bylos, vietinio mokėjimo nurodymo, PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, dėl ko reikėjo keisti priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, reikėjo remontuoti priekinį bamperį, priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius, atlikti ratų suvedimą. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo šio įvykio metu patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdama draudimo išmoką – 1 384 Lt. Byloje nebuvo objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 10 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi vairuotojo R. E. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio nenustatyta.

45Pareiškėjas CK 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauja draudėjui išmokėtos sugadinto automobilio sumos (1 384 Lt) priteisimo iš, jo manymu, atsakingo už padarytą žalą asmens – Kauno miesto savivaldybės.

46Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 1 384 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 1 384 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialiųjų ir proceso teisės normų taikymu, teigia, kad jam nepagrįstai perkeliama pareiga atlyginti žalą.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų jam įvažiavus į savivaldybės vietinės reikšmės kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, atlyginimo, t. y. keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio, kaip inžinerinio statinio, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. sausio 1 d. redakcija) 2 straipsnio 9, 11 dalyse, trūkumų, klausimas.

48Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2014 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

49Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

50Ginčui aktualaus Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Ginčui aktualaus Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

51Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado R. E. D. įvažiavus į neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę Ateities plente, Kaune, taip pat atsakovui – Kauno miesto savivaldybei – iš esmės nekeliant ginčo dėl aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, darytina išvada, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio, savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią R. E. D. įvažiavus į kelyje buvusią, ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis.

52Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė ir byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

53Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose reiškiamos abejonės dėl automobiliui nustatytų sugadinimų ryšio su ginčui aktualiu kelio defektu (duobe), paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymai (ABTĮ 57 str. 6 d.). Pabrėžtina, kad eismo įvykio faktas yra užfiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. kompetentingos institucijos (policijos) pareigūnams (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registracijos skyriaus patruliams) policijos budėtojo nurodymu pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį išvykus į įvykio vietą, ją apžiūrėjus ir atikus veiksmus, kuriuos policijos patrulis turi atlikti eismo įvykio vietoje pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukciją (ginčui aktualiu laiku galiojo 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-804 redakcija), tarp jų: sudaryti (nubraižyti) patvirtintos formos blanke eismo įvykio vietos schemą; apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus; surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt. Nagrinėjamu atveju policijos patruliai, atvykę į eismo įvykio vietą ( - ), Kaune, rado apgadintą automobilį, sudarė eismo įvykio schemą, užfiksuodami eismo įvykio situaciją (duobę kelio važiuojamojoje dalyje, jos matmenis, sugadinto automobilio padėtį pervažiuotos duobės atžvilgiu, automobilio sugadinimus). Policijos surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad duobė kelyje buvo kaip nors pažymėta (aptverta ar pastatyti kokie nors įspėjantys vairuotojus apie kliūtį kelyje ženklai). Abejoti policijos pareigūnų užfiksuotais teisės aktų nustatyta tvarka duomenimis nėra jokio pagrindo. Taigi automobilio sugadinimo faktas, vieta ir priežastis (duobė atsakovui priklausančiame kelyje ) byloje yra nustatyti leistinais ir patikimais įrodymais.

54Teisėjų kolegija, plačiau vertindama atsakovo argumentus dėl vairuotojo R. E. D. rūpestingumo ir atidumo, pažymi, jog apie jis 20.45 val. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais, taip apgadindamas vairuojamą automobilį. Tokiu paros metu lijo, o duobė buvo pilna vandens. Pastebėtina, jog atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų lėmę autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nebuvo pateikta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET nuostatas. Kaip jau buvo minėta, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu taip pat buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi vairuotojo R. E. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Be to, pastebėtina, jog byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė ( - ), Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), nėra. Taip pat pažymėtina, jog atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl priežastinio ryšio bei nurodyto termino (14 dienų) atmestini kaip nepagrįsti.

55Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui. Pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Šiame nutarime nurodyta, jog automobilio vairuotojas įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamoje dalyje, ir apgadino savo vairuojamą automobilį. Automobilio vairuotojo veiksmuose KET pažeidimo neįžiūrėta. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų apie automobilio vairuotojo nepakankamą atidumą. Atitinkamai, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad R. E. D. veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, teisėjų kolegija nurodytus atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

56Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinos turtinės žalos dydį – 1 384 Lt, detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pagal automobilio sugadinimo pobūdį šios išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

57CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio principo esmė – žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

58Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra pateikta dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101. Šiuo aspektu pažymėtina, jog šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 6 d.). Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai – turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą 7 str. 2 p.). Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą (Draudimo įstatymo 3 str. 2 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atitinkamai, atsakovo nurodyta Tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sąlygų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014).

59Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl priteistos turtinės žalos dydžio ir automobilio apgadinimų masto, automobilio būklės iki nurodomo įvykio. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

60Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) nuostatas. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014).

61Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo skundo pateikimo, o nuo bylos iškėlimo momento. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinė byla buvo iškelta 2013 m. rugsėjo 3 d., o ne 2013 m. rugpjūčio 29 d. Atitinkamai, procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti būtent nuo įvardytos dienos ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2013 m. rugsėjo 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (ABTĮ 143 str.).

62Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kaip matyti iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 246 ir 2013 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 96629, pareiškėjo faktinės išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymu, sudaro 100 Lt, t. y. neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos maksimalios ribos, atitinka advokato Tado Dumbliausko suteiktos teisinės paslaugos turinį bei apimtį, todėl yra pagrindas jas priteisti. Papildomai pažymėtina, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma neperskaičiuotina.

63Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas šioje teismo nutartyje nurodytu būdu.

64Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

65Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

66Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

67„Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 384 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 1 384 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos“.

68Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

69Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

70Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB... 5. Nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d., apie 20.45 val., R. E. D., vairuodamas J. D.... 6. Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 7. Teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos privalomos viešosios... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. prašė sprendimą priimti teismo... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu... 11. Nurodė, jog ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą.... 12. Nustatė, jog R. E. D. 2011 m. kovo 10 d., apie 20.45 val., vairuodamas J. D.... 13. Teismas vadovavosi CK 6.1015, 6.246-6.249 ir 6.271 straipsniais. Pažymėjo,... 14. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo... 15. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 16. CK 6.266 straipsnyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 17. Remdamasis minėtomis teisės aktų normomis, teismas konstatavo, kad... 18. Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad asmuo, vairavęs... 19. Teismas nustatė, kad byloje yra įrodytas žalos dydis. Įrodymų,... 20. Pareiškėjas turtinę žalą kildino iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės... 21. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas konstatavo, kad šiuo... 22. CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo... 23. Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog bendras žalos dydis – 1 384 Lt,... 24. Spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio... 25. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismui yra pateikęs mokėjimo... 26. III.... 27. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu... 28. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime... 29. 1. Teismas pažeidė proceso teisės normas (ABTĮ 57 str. 6 d., 81 str., 86... 30. 2. Atsakovo nuomone, turėjo būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp... 31. 3. Atkreipia dėmesį, jog byloje pateiktas transporto priemonės techninės... 32. 4. Pareiga taisyti (remontuoti) kelius ir užtikrinti saugų eismą juose... 33. 5. Nepagrįstai priteistos palūkanos dėl žalos nuo priteistos sumos nuo... 34. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 35. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 36. 1. Policijos pareigūnai, pildydami eismo įvykio schemą, užfiksavo, kad... 37. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas automobilio vertinimą... 38. 3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas... 39. 4. Byloje nėra įrodymų, kad vairuotojas buvo neatsargus. Atsakovas šį... 40. 5. Atsakovas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo pareiškėjui... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio... 44. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visetą,... 45. Pareiškėjas CK 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauja draudėjui išmokėtos... 46. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 48. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal statinių savininko (valdytojo)... 49. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 50. Ginčui aktualaus Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės... 51. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines... 52. Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl... 53. Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose reiškiamos abejonės dėl... 54. Teisėjų kolegija, plačiau vertindama atsakovo argumentus dėl vairuotojo R.... 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios... 56. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo... 57. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 58. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra pateikta dokumentų,... 59. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl priteistos... 60. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos... 61. Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi... 62. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas atsiliepime į... 63. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti... 64. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 65. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 66. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo... 67. „Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš... 68. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 69. Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo... 70. Nutartis neskundžiama....