Byla 2-25-743/2012
Dėl sandorių, įrašų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, atsakovams V. J. V., V. V., jų bei trečiojo asmens notarės Rasuolės Sereikienės atstovei advokatei Sigitai Černienei, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro atstovei Jelenai Tučinai,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės M. K. su atsakovais V. J. V., V. V., Valstybės įmone Registrų centras, trečiuoju asmeniu notare Rasuole Sereikiene dėl sandorių, įrašų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašo: 1) pripažinti dalinai negaliojančia 1992 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. 41, pašalinant iš jos juridinę reikšmę turintį faktą, jog atsakovas V. J. V. jai dovanoja ½ dalį ūkinio pastato, kuris šioje sutartyje įvardintas šifru 4I1/m, kuris jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 1961-03-10 ir 1992-10-15 dovanojimo sutartis Nr. 122 ir Nr. 2-2622 bei 1992-12-08 Alytaus inventorizavimo biuro pažymą Nr. 1419; 2) pripažinti dalinai negaliojančiu Alytaus inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-12-08 einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvadą Nr. 1676 (t. 1, b. l. 86), pašalinant iš jos juridinę reikšmę turintį įrašą, jog atsakovo V. J. V. vardu remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi perregistruojamas pastatas, kurio šifras 4I1/b, t.y. kiemo rūsys; 3) pripažinti dalinai negaliojančiu Alytaus inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-12-08 pažymėjimą Nr. 1419 (t. 1, b. l. 87), pašalinant iš jo daiktinės teisės registraciją žymintį įrašą, jog atsakovui V. J. V. remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi nuosavybės teisėmis priklauso pastatas kurio šifras 4I1/b, t.y. kiemo rūsys; 4) pripažinti dalinai negaliojančiais Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. ( - ) Gyvenamojo namo techniniame pase, šios įstaigos 1992-09-30 ir 1992-12-08 datomis padarytus įrašus (t. 1, b. l. 90), kur atsakovui V. J. V. remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi Nr. 122 ir 1992-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 2-2622 pagrindu, įregistruota nuosavybės teisės į statinį šifru 4I1/b, kuris toje pačioje byloje esančioje pastatų ir statinių charakteristikoje yra kiemo rūsys; 5) pripažinti dalinai negaliojančiu pas atsakovą V. J. V. esančioje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. ( - ) Gyvenamojo namo techniniame pase Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-12-08 data padarytą įrašą, pagal kurį atsakovui V. J. V. remiantis 1961-03-10 dovanojimo sutartimi Nr. 122 ir 1992-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 2-2622 pagrindu, įregistruota nuosavybės teisės į statinį šifru 4I1/b, kuris toje pačioje byloje esančioje pastatų ir statinių charakteristikoje yra kiemo rūsys; 6) atstatyti M. V., gimusio 1894 m. rugsėjo 11 d., mirusio 1989 m. gruodžio 26 d., vardu nuosavybės teises į statinį – kiemo rūsį, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą Nr. 4I1/b ir kiemo (inžinerinius) įrenginius (šulinį ir tualetą), kuriems dabar suteiktas unikalus Nr. ( - ), įpareigojant VĮ Registrų centrą Alytaus filialą atlikti šių statinių perregistravimą tėvo vardu (t. 2, b. l. 7-16); 7) pripažinti negaliojančia 2010-07-08 dovanojimo sutartį, registro Nr. 5372, patvirtintą Alytaus 2-ojo notarų biuro, pažeidus sutarčiai taikomas imperatyvias įstatymo normas ir dėl piktavališko atsakovų susitarimo; 8) taikyti restituciją įpareigojant atsakovus V. J. V. ir V. V. grąžinti vienas kitam tai, ką jie yra gavę pagal 2010-07-08 dovanojimo sandorį (t. 1, b. l. 91,92).

5Ieškovė reikalavimą dėl ieškinio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų (t. 2, b. l. 97) grindžia tuo, kad atsakovas V. J. V. 1961 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartimi iš M. V. neįgijo nuosavybės į ūkinį pastatą (kiemo rūsį), kuris nekilnojamojo turto registre ir techninės apskaitos byloje pažymėtas 4I1/b, todėl nepagrįstai Alytaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras pažymėjimuose ir atliktuose įrašuose nurodo buvus šį ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), atsakovo V. J. V. nuosavybe pagal 1961-03-10 dovanojimo sutartį, o po 1992-12-09 dalies ūkinių pastatų perleidimo jai sutarties, ir jos nuosavybę. Nepagrįstai, kaip M. V. perleisti 1961-03-10 sutartimi nurodyti ir kiemo šulinys ir tualetas, kadangi dėl šių daiktų perleidimo šioje sutartyje nesusitarta. Nesant šio turto perleidimo sandorio, atsakovo VĮ Registrų centro įrašuose bei techninės apskaitos byloje turi būti atstatytas įrašas, kad šis nekilnojamas turtas priklauso M. V., mirusiam 1989-12-26. Atstačius šio nekilnojamojo turto nuosavybę mirusio jos tėvo vardu, ji, kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė, galės paveldėti atsiradusį turtą.

6Ieškovė reikalavimą dėl ieškinio 7 ir 8 punktų grindžia tuo, kad 2010-07-08 dovanojimo sutartimi atsakovas V. J. V. perleido atsakovui V. V. pastatus, t.y. tualetą (unikalus Nr. ( - )) ir ūkinius pastatus, plane pažymėtus 5I1/ž (unikalus Nr. ( - )) ir 6I1/ž (unikalus Nr. ( - )), kurie sandorio sudarymo metu buvo fiziškai sunykę, jų kaip nekilnojamojo turto nebuvo likę. Be to, ūkinį pastatą, kuris plane pažymėtas Nr. 4I1/b (unikalus Nr. ( - )) perleido, nors pats nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į jį; visi perleisti dovanojimo sutartimi pastatai yra jos (ieškovės) žemėje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.473 straipsnio 1,2 dalies ir CK 6.470 straipsnio 3 dalies pažeidimai). Šios teisės normos imperatyvios, todėl sandoris turėtų būti panaikintas remiantis CK 1.81 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad 2010-07-08 dovanojimo sutartis turėtų būti naikinta ir dėl sandorio negaliojimo pagrindo, nurodyto CK 1.91 straipsnyje, nes šis sandoris sudarytas dėl piktavališko atsakovų susitarimo siekiant taip jai pakenkti. Panaikinus šį sandorį turėtų būti taikoma restitucija (t. 1, b. l. 12-20; t. 2, b. l. 89-98; t. 3, b. l. 7375).

7Atsakovas V. J. V. su ieškiniu nesutinka. Savo atsikirtimus grindžia tuo, kad 1961-03-10 sutartimi jam tėvas M. V. padovanodamas perleido visus ūkinius pastatus. Ūkinis pastatas plane pažymėtas 4I1/b buvo pastatytas jau šios dovanojimo sutarties metu. Kadangi M. K. po tėvo M. V. mirties buvo paveldėjusi namą, o jis po 1961-03-10 dovanojimo sutarties turėjo ūkinius pastatus, jie su M. K. sutarė, kad jis jai padovanos dalį ūkinių pastatų, o ji jam – dalį gyvenamojo namo. Šią valią jie įformino 1992-10-15 (dalies gyvenamojo namo) ir 1992-12-09 (dalies ūkinių pastatų) dovanojimo sutartimis. Ginčo ūkiniu pastatu plane pažymėtu 4I1/b naudojosi tiek jis, tiek ieškovė. Dėl tualeto paaiškino, kad 1961-03-10 dovanojimo sutarties metu tualetas buvo ir buvo jam M. V. padovanotas. Apie 1985 metus, kai tėvo dovanotas tualetas jau buvo prastos būklės, jis statybos valdyboje nupirko naują tualetą, kurį ieškovė su sūnumi atvežė į šią sodybą ir pastatė šalia senojo tualeto. Kurį laiką tualetai buvo abu, jais naudojosi tiek jis, tiek ieškovė. 2010-07-08 sandorio metu senasis tualetas buvo sunykęs, jis naudojosi naujai pastatytu tualetu, ieškovė tualetą įsirengė namo viduje ir šiuo tualetu nesinaudoja. Nurodė, kad pastatai, plane pažymėti 5I1/ž ir 6I1/ž 2010-07-08 dovanojimo sutarties metu dar buvo. Prašo taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 107-111; t. 3, b. l. 31-33; 75,76).

8Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindžia nurodydamas, kad visi pastatai, nurodyti 2010-07-08 dovanojimo sutartyje, dovanojimo metu buvo. Pastatą plane pažymėtą 5I1/ž, kur ieškovė laikydavo malkas, nugriovė tik 2010 m. rudenį. Šis pastatas - tik rąstai, apkalti lentomis ir pastogė, kol malkas laikydavo, tai būdavo, o kai malkų nebūdavo ir šis pastatas trukdydavo jiems kapoti malkas, tai išardydavo. Nurodo, kad ieškovės argumentai dėl ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1/b nepagrįsti, šis ūkinis pastatas, kaip ir tualetas ir šulinys yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl pagrįstai nurodyti dovanojimo sutartyje. Prašo taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 107-111; t. 3, b. l. 31-33,76).

9Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad įrašai patvirtinantys pastatų buvimą nepanaikinti ir nenuginčyti. Viešame registre nekilnojamųjų daiktų duomenys nurodyti pagal 1992-09-08 atliktą einamąją inventorizaciją, kuri buvo atlikta pačios ieškovės prašymu, todėl ieškovei nuo šio momento žinoma apie nuosavybės teisių įgijimą į pastatą, plane pažymėtą 4I1/b (t. 1, b. l. 156-158160-162; t. 3, b. l. 22-24,76).

10Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, notarė Rasuolė Sereikienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad CK 6.473 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė, nes sutartyje nurodyta, kad dovanojami statiniai yra žemės sklype, kuris priklauso kitam savininkui, kitokių, sutartyje neaptartų suvaržymų nėra, todėl šiuo pagrindu naikinti sandorio negalima. Pažymėjo, kad tvirtindama 2010-07-08 dovanojimo sutartį gavo duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir jo priklausomybę iš viešojo registro ir rėmėsi šiais nenuginčytais duomenimis, mano, kad dovanojimo sutartis patvirtinta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (t. 1, b. l. 100,101; t. 3, b. l. 76).

11Byloje nustatyta, kad 1961-03-10 dovanojimo sutartimi M. V. V. J. V. padovanojo ūkinius pastatus, esančius Lazdijų r. ( - )k. 1988 m. gruodžio 26 d. M. V. mirė. 1989-07-28 pagal paveldėjimo teisės liudijimą M. K. paveldėjo M. V. gyvenamąjį namą Lazdijų r. ( - )k. 1992-10-15 sutartimi 37/100 gyvenamojo namo M. K. padovanojo V. J. V., o šis 1992-12-09 sutartimi M. K. padovanojo po ½ visų ūkinių pastatų. 5 ha žemės sklypas, kuriame yra pastatai nuosavybės teise priklauso M. K.. 2010-07-08 sutartimi V. J. V. savo dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų padovanojo V. V.. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

12Liudytojas K. K. (t. 3, b. l. 77) patvirtino, kad naująjį lauko tualetą prie senojo pastatė apie 1992 metus. Pastatas, plane pažymėtas 6I1/ž sugriuvo apie 2000 metus, vietoj jo pastatė naują priestatą. Apie 2006 metus sunyko ir pastatas plane pažymėtas 5I1/ž, vietoj jo – tuščia vieta.

13Liudytojas J. T. (t. 3, b. l. 77) patvirtino, kad jis pastatą, plane pažymėtą 6I1/ž jis prieš 5-7 metus išgriovė K. prašymu, o jo vietoje pastatė naują pastatą, didesnį nei buvęs. Kitą pašiūrę, plane pažymėtą 5I1/ž nugriovė 2010 m. rudenį (t. 3, b. l. 77).

14Liudytojas S. K. parodė, kad senasis tualetas sunyko 2006 m. Vienas priestatas prie svirno visiškai sunykęs ir jo nėra, o vietoj kito, pastatytas didesnis (t.3, b. l. 78).

15Liudytojas J. J. parodė, kad pastato plane pažymėto 5I1/ž nebuvo jau 2007 m., kai jis pradėjo dirbti pas K.. Statinys, pažymėtas plane 6I1/ž yra didesnis nei anksčiau (t. 3, b. l. 78).

16Nekilnojamojo turto registro duomenys, abrisas, ištrauka iš žemėtvarkos projekto ir kadastro žemėlapio patvirtina, kad 5 ha ploto žemės sklypas, esantis Lazdijų r. ( - )k. priklauso M. K. (t. 1, b. l. 21,23-26).

17Pranešimas, planas, ieškinys ir patikslintas ieškinys patvirtina, kad 2010-11-02 V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti M. K. žemės sklype servitutus tam, kad galėtų naudotis šiame sklype esančiais pastatais: gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalimi (t. 1, b. l. 32-46).

18Pažymėjimas patvirtina, kad gyvenamasis namas Lazdijų r. ( - )k. iki 2010-07-08 dovanojimo sutarties priklausė M. K. kartu su V. J. V. (atitinkamai 63/100 ir 37/100 dalys), o ūkiniai pastatai abiems bendrasavininkams po ½; M. K. nuosavybę patvirtinantys pagrindai nurodyti: 1989-07-28 paveldėjimo teisės liudijimas, 1992-12-09 dovanojimo sutartis ir 1992-12-28 Savivaldybės tarybos sprendimas; V. J. V. - 1961-03-10, 1992-10-15 dovanojimo sutartys ir 1992-12-28 Savivaldybės tarybos sprendimas; nuo 2010-07-09 V. J. V. dalis priklauso V. V. pagal 2010-07-08 dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 47-54, t. 2, b. l. 62-65). 2010-07-08 dovanojimo sutartis patvirtina, kad V. J. V. perleido V. V. ne tik 37/100 gyvenamojo namo, bet ir po ½ ūkinių pastatų, tame tarpe ir pastatus, pažymėti plane 4I1/b, 5I1/ž, 6I1/ž bei kiemo statinius (tualetą, šulinį); sutarties 2.8 punkte nurodyta, kad V. V. yra žinoma, kad dovanojami pastatai yra žemės sklype Nr. 5901-0001-0034, kuris yra registruotas M. K. vardu (t. 1, b. l. 57-66, t. 2, b. l. 51-61).

19Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. ( - )matyti (t. 1, b. l. 67-73; t. 3, b. l. 8-20), kad pastatai Lazdijų r. ( - )k. pagrindinai inventorizuoti 1987-05-06; paskutiniai patikslinimai daryti 1992-09-08; jų metu inventorizuoti pastatai, plane pažymėti: gyvenamasis namas 1A/m su priestatais 2a1/ž ir 1a1/ž 1939 metų statybos, ūkinis pastatas 2I1/m 1919 metų statybos, ūkinis pastatas 3I1/m 1936 metų statybos, kiemo rūsys 4I1/b 1939 metų statybos, ūkiniai pastatai 5I1/ž ir 6I1/ž 1938 metų statybos bei kiti pastatai, t.y. šulinys ir tualetas 1934 metų statybos; užsakymą atlikti pastatų, esančių Lazdijų r. ( - )k., inventorizaciją pateikė M. K. 1992-09-04.

20Iš pažymos matyti, kad 2011-07-26 seniūnė patvirtino, kad ieškovei priklausančiame sklype Lazdijų r. ( - )k. esantys pastatai, plane pažymėti 5I1/ž, 6I1/ž ir lauko tualetas, yra fiziškai sunykę daugiau kaip du metai (t. 1, b. l. 74).

21Rašte, pažymėjime Nr. 23 dėl nuosavybės teisių patvirtinimo nurodyta, kad M. V. Lazdijų r. ( - )k. priklauso gyvenamasis namas, tvartas, svirnas (t. 1, b. l. 75,76). Šio pažymėjimo pagrindu 1961 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartimi M. V. padovanojo sūnui V. J. V. tvartą, svirną ir priestatą, esančius Lazdijų r. ( - )k. (t. 1, b. l. 77).

22M. V. mirė 1988 m. gruodžio 26 (t. 1, b. l. 78).

231989 m. kovo 2 d. pažymėjimu patvirtinta, kad M. V. turi gyvenamąjį namą Lazdijų r. ( - ) k., ūkinių pastatų nėra (t. 1, b. l. 79). Remiantis šiuo pažymėjimu, 1989 m. liepos 28 d. M. K. išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į šį medinį gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 112,42 kv. m. (t. 1, b. l. 80).

241992-09-09 sprendimu nuspręsta vadovaujantis Lazdijų rajono valdybos 1992-08-19 potvarkiu Nr. 429-V ,,Dėl pastatų teisinio registravimo“ pripažinti nuosavybės teises M. V. į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, svirną (t. 1, b. l. 81). 1992-10-06 pirminio teisinio pastatų inventorizavimo išvada inventorizuoti šie pastatai: pagrindinis pastatas 1A1/m 112,42 kv. m. ploto, ūkiniai pastatai: 2I1/m, 3I1/m, 4I0/b, 5I1/ž, 6I1/ž (t. 1, b. l. 82).

251992 m. spalio 6 d. pažymėjimu Nr. 1161 Seirijų apylinkė nurodė, kad pagal įrašą ūkinėse knygose M. V. vardu nurodyta medinis gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, rūsys (t. 1, b. l. 83).

261992 m. spalio 14 d. M. K. išduotas pažymėjimas dovanojimo sutarčiai sudaryti, kuriame ji nurodyta kaip savininkė gyvenamojo namo; šio pažymėjimo pagrindu 1992 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi M. K. perleido V. J. V. 37/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Lazdijų r. Pošnios k. (t. 1, b. l. 84,85).

271992 m. gruodžio 8 d. einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvadoje Nr. 1676 ir pažymėjime dovanojimo sutarčiai įforminti nurodyta, kad V. J. V. priklauso ūkiniai pastatai 2I1/m, 3I1/m, 4I1/b, 5I1/ž, 6I1/ž bei 37/100 dalys gyvenamojo namo 1A1/m; šio pažymėjimo pagrindu, 1999 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartimi V. J. V. ½ dalį visų pažymėjime išvardintų pastatų perleido M. K. (t. 1, b. l. 86-88).

281992 m. gruodžio 28 d. Seirijų apylinkės Tarybos sprendimu M. K. ir V. J. V. pripažintos nuosavybės į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatu, apie tai atlikti įrašai gyvenamojo namo techniniame pase (t. 1, b. l. 89,90).

29Pažyma patvirtina, kad 2010-07-08 sandorio sudarymo metu viešame registre kaip V. J. V. nuosavybė buvo registruotos 37/100 dalys gyvenamojo namo, po ½ ūkinių pastatų (tame tarpe kiemo rūsio, plane pažymėto 4I1/b, ūkinių pastatų, pažymėtų 5I1/ž ir 6I1/ž bei lauko tualeto ir šulinio) (t. 1, b. l. 102,103).

30Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jų darymo metu – 2011-09-14 ginčo sodyboje lauko tualetas yra (fotonuotraukos Nr. 2 ir Nr. 5), prie ūkinio pastato matyti priestatas, plane pažymas 6I1/ž (fotonuotraukos Nr. 3 ir Nr. 4), kitoje pusėje – priestato nėra, vizualiai matyti kad žolė arčiau pastato yra šiek tiek mažesnė nei toliau nuo šio pastato (fotonuotrauka Nr. 1) (t. 1, b. l. 112).

31Iš pasiūlymų schemų matyti, kur V. V. siekia servitutų ieškovės žemės sklype (t. 1, b. l. 113-115).

322011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė patenkinti M. K. prašymą ir išregistruoti jos ir V. V. nuosavybės teises į ūkinį pastatą (kiemo rūsį) (unikalus Nr. ( - )) bei kiemo statinius (šulinį ir lauko tualetą) ir įregistruoti juos mirusiojo M. V. vardu (t. 2, b. l. 99,100).

33Ieškovė pateiktais paskaičiavimais (t. 3, b. l. 59) tvirtina, kad V. J. V. pateiktame plane (2010-04-20 duomenys) (t. 1, b. l. 33) iš koordinačių taškų apskaičiavus pastato ilgį ir plotį akivaizdu, kad ūkinių pastatų 5I1/ž ir 6I1/ž prie ūkinio pastato 2I1/m nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad šiuose paskaičiavimuose ieškovė tvirtina, kad jos nurodomomis koordinatėmis plane 2010-04-20 pažymėtos ūkinio pastato 2I1/m išorinės kraštinės, tačiau iš plano spręstina, kad čia pažymėti ir abu pastatai, esantys šalia šio ūkinio pastato (5I1/ž ir 6I1/ž), juolab, kad pati ieškovė tvirtina, kad pastatas 6I1/ž yra ir dabar, tik kitoks.

342010 m. kovo 21 d. bei 2008 m. balandžio fotonuotraukos patvirtina, kad ūkinio pastato 5I1/ž nėra, matosi, kad pastato buvimo vietoje – kitoks žemės paviršius (t. 3, b. l. 60-65).

35Pasisakant dėl ieškovės argumentų jog M. V. neperleido nuosavybės teisių į kiemo rūsį, plane pažymėtą 4I1/b, tualetą ir šulinį, todėl nuosavybė į šiuos pastatus turi būti atstatyta jo vardu, panaikinant toje dalyje 1992-12-09 sandorį (ūkinių pastatų dalies perleidimas ieškovei) bei visus su tuo susijusius VĮ Registrų centras padarytus įrašus, pažymėtina, kad šie veiksmai atlikti galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – CK). Šio CK 153 straipsnyje nustatyta, kad priklausinį, t.y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Vadinasi, pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto (priklausinio) likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t.y. perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą. 1961-03-10 sutartyje, kuria M. V. ūkinius pastatus padovanojo V. J. V. jokių išlygų dėl priklausinių nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl daiktų – priklausinių – teisinio režimo yra suformuota. Antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, Nr. 3K-3-453/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-134/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp antraeilių daiktų (tualeto, šulinio, kiemo rūsio) ir ten pat esančių kitų pastatų buvo nuolatinis funkcinis ryšys, jie savo ūkine paskirtimi tarnavo įsigytiems pagrindiniams daiktams. M. V. 1961-03-10 dovanojimo sutartimi perleidus ūkinius pastatus V. J. V., pastarajam turėjo pereiti ir priklausinių (tualeto, šulinio ir kiemo rūsio), o dalį ūkinių pastatų atsakovui V. J. V. padovanojus ieškovei M. K., pagrįstai buvo atlikti įrašai apie šių priklausinių dalies perleidimą ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad 1964 m. CK 84 straipsio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas tokio pobūdžio reikalavimams reikšti. Nors ieškovė nurodo, kad apie šių jos teisių pažeidimą ji sužinojo tik atsakovui V. V. kreipusis dėl servitutų nustatytmo, t.y. 2010 m. lapkričio mėneį, tačiau CK 86 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatis nėra vienašalis institutas, kuriuo tenkinamos tik kurio nors vieno civilinių teisinių santykių dalyvio interesai. Viena vertus, termino, kuriam išnyksta asmens teisė valstybės pagalba priverstinai ginti savo pažeistas teises, nustatymas užtikrina teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Kita vertus, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ginti savo pažeistas teises. Imtis savo pažeistų teisių gynybos asmuo gali tik suvokdamas, kad jo teisės yra pažeistos. Todėl įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviuoju kriterijumi – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendindamas savo teises ir pareigas, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, elgtis apdairiai ir rūpestingai. Asmens nerūpestingumas ir aplaidumas negali būti naudojamas pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymą. Dėl to tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo įvykdymą dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, privalu nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio minėtas asmuo objektyviai įgijo galimybę išsiaiškinti, jog jo teisė pažeista. Teismas turi atsižvelgti ne tik į objektyvios galimybės sužinoti apie teisės pažeidimą egsizstavimą, bet ir į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, ieškovo amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, kitas jo asmenines savybes. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad ieškovė turi aukštąjį inžinerinį (hidrotechniko) išsilavinimą, 1992-10-15 sandorio metu, kai jai buvo perleisti ūkiniai pastatai, jau turėjo gyvenimiškos patirties, nuosavybes teises į ½ dalį ūkinių pastatų patvirtinantys nuosavybės dokumentai buvo pas ją, iš techninėje apskaitos byloje esančių įrašų, planų, pastatų žymėjimų, nesunku suvokti, kokie ūkiniai pastatai yra ir kurie iš jų perėjo ieškovės nuosavybėn, pati ieškovė 1992-09-04, prieš gyvenamojo namo dalies ir ūkinių pastatų dalies perleidimo sandorius, užsakė atlikti pastatų einamąją inventorizaciją, iš byloje pačios ieškovės pateiktų paskaičiavimų (t. 3, b. l. 59) matyti, kad ji puikiai orientuojasi tokio pobūdžio reikaluose, todėl nustatyti šio pobūdžio teisių pažeidimą, jai nėra sunku. Įvertinus šias aplinkybes teisėja sprendžia, kad įvykus 1992-12-09 dovanojimo sandoriui, kai jai buvo perleista 1/2 ūkinių pastatų (tame tarpe ginčo pastatas, plane pažymėtas 4I1/b, tualetas ir šulinys), gavusi visus nuosavybę patvirtinančius dokumentus, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėdama aukščiau aptartą išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimą. Įvertinus tai, kad atsakovai prašo taikyti senatį, šiems jos reikalavimams taikytina ieškinio senatis ir šioje dalyje jos reikalavimai atmestini (1-6 reikalavimai).

36Pasisakant dėl ieškovės argumentų, kuriais prašoma pripažinti negaliojančia 2010-07-08 dovanojimo sutartį tarp V. J. V. ir V. V. ir taikyti restituciją (7 ir 8 reikalavimai), pažymėtina, kad sandoris įvyko galiojant 2000 m. CK. CK 6.473 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti, taip pat, kad dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi. Pažymėtina, kad ginčijamos 2010-07-08 sutarties 2.8 punkte V. J. V. informavo V. V. apie tai, kad dovanojami pastatai yra M. K. žemės sklype (t. 2, b. l. 58,59), todėl teisėja sprendžia, kad CK 6.473 straipsnio 1 dalies reikalavimas yra įvykdytas, kitokių suvaržymų, kurie nebūtų aptarti sutartyje ir kurie trukdytų atsakovui V. V. naudotis padovanotu turtu, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl atmestini ieškovės argumentai dėl CK 6.473 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl VĮ Registrų centro įrašų, kuriais ūkinis pastatas (kiemo rūsys), plane pažymėtas 4I1/b, tualetas ir šulinys, yra V. J. V. nuosavybė pripažinimo negaliojančiais atmestinas, pripažintina, kad V. J. V., pagal 1961-03-10 ūkinių pastatų dovanojimų sutartį ir 1992-10-15 gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartį turėdamas nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinių pastatų ir 37/100 dalis gyvenamojo namo, V. V. 2010-07-08 sutartimi šias teises ir perdavė, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant CK 6.473 straipsnio 2 dalies pažeidimą, o tuo pačiu ir pripažinti šią 2010-07-08 dovanojimo sutartį sudarytą pažeidus šias imperatyvias įstatymo normas ir pripažinti ją negaliojančia CK 1.80 straipsnyje nurodytu pagrindu.

37Nepagrįstais pripažintini ir ieškovės argumentai, kad 2010-07-08 sandoris sudarytas dėl piktavališko atsakovų susitarimo, todėl turi būti pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Įrodymų, patvirtinančių tokį susitarimą ieškovė nepateikė, atsakovas V. J. V. nurodė perleidęs turtą sūnui kaip jaunesniam, tai, kad V. J. V. buvo įgaliojęs sūnų V. V. atstovauti jam, ar tai, kad dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas anksčiau, taip pat nepagrindžia buvus piktavališką susitarimą, todėl šiuo pagrindu šį sandorį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

38Dėl ieškovės argumentų, kad 2010-07-08 sandorio sudarymo metu tualetas ir ūkinis pastatas, plane pažymėtas 6I1/ž, buvo ne tie, kurie egzistavo M. V. 1961-03-10 dovanojimo sutartimi juos perleidus V. J. V., šių pastatų, sandorio sudarymo metu nebuvo, todėl V. J. V. jų negalėjo padovanoti V. V., pažymėtina, kad ieškovės, atsakovų, liudytojų K. K., S. K. (t. 3, b. l. 77,78), J. T. (t. 3, b. l. 77) parodymais nustatyta, kad senajam tualetui sunykus, bendromis ieškovės ir jo sūnaus K. K. bei atsakovo V. J. V. pastangomis buvo atvežtas ir sklype pastatytas naujesnis tualetas, kuriuo naudojosi abu bendrasavininkai ir kuris 2010 m. liepos 8 d. sandorio metu (ir bylos nagrinėjimo metu) buvo. Visi šie asmenys patvirtino ir tas aplinkybes, kad 2010-07-08 sandorio metu (bylos nagrinėjimo metu taip pat) buvo ir ūkinis pastatas, plane pažymėtas 6I1/ž. Nė vienas iš bendraturčių nei iki bylos nagrinėjimo nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl jų teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę (CK4.77 straipsnis), tačiau tvirtinti, kad šių pastatų 2010-07-08 dovanojimo sutarties metu nebuvo, nes jie buvo fiziškai sunykę ir negalėjo būti perleisti kaip turtas, nėra jokio pagrindo.

39Pasisakant dėl ieškovės argumentų, kad 2010-07-08 sandorio metu ūkinis pastatas, plane pažymėtas 5I1/ž, buvo fiziškai sunykęs, išardytas, todėl negalėjo būti dovanojimo dalyku pažymėtina, kad dėl šio pastato ieškovės, atsakovų ir liudytojų parodymai prieštaringi. Atsakovas V. V. tvirtino, kad šis pastatas buvo žiogrinis (šie duomenys užfiksuoti ir namų valdos apskaitos byloje), jį ieškovė nugriovė tik 2010 m. rudenį, kai ten laikytų malkų nebeliko, tačiau 2010 m. liepos 8 d. šis pastatas buvo. Pažymėjo, kad tame pastate, kurio viena pusė buvo atvira, ieškovės šeima laikydavo malkas, o kadangi pastatas paprastai išardomas ir pastatomas, tai būdavo laikotarpiai, kai jį nuardydavo ar pastatydavo. Šiuos parodymus, kad šis ūkinis pastatas 2010-07-08 buvo patvirtino ir J. T. (t. 3, b. l. 77), tvirtindamas, kad pastatas buvo išardomas, kad jis ieškovės paprašytas šį pastatą 2010 m. rudenį ir nugriovė. Šis pastatas atžymėtas ir plane 2010-04-20 (t. 3, b. l. 33). Ieškovė, jos sūnus liudytojas S. K. (t. 3, b. l. 77,78), liudytojas J. J. (t. 3, b. l. 78) tvirtina, kad šis pastatas jau buvo nugriautas apie 2006 metus. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų (t. 3, b. l. 61-65) matyti, kad jų darymo metu – 2010-03-21, 2008-04-11 šio statinio nėra, tačiau nuotraukoje matyti (t. 3, b. l. 61, apatinė nuotrauka), kad dirvožemis, kur pagal planą stovėjo ūkinis pastatas 5I1/ž kitoks. Ši aplinkybė matyti ir atsakovo V. V. pateiktose nuotraukose, darytose 2011-09-14 (t. 1, b. l. 112, nuotrauka Nr. 1), todėl mažai tikėtina, kad šį pastatą nugriovus apie 2006 metus būtų likęs toks dirvožemio paviršiaus skirtumas, o ieškovė, būdama šio pastato savininke, nebūtų kreipusis dėl įrašo apie jo buvimą panaikinimo. Šie įrodymai nepaneigia atsakovų V. J. V. ir V. V. nurodomų aplinkybių, kad 2010-07-08 šis pastatas buvo. Seniūnė pažymoje yra nurodžiusi, kad pastatų 6I1/ž ir 5I1/ž bei tualeto nėra jau apie du metai, nes jie fiziškai sunykę (t. 1, b. l. 74). Kaip jau aukščiau sprendime aptarta, pastatas 6I1/ž ir tualetas atstatyti ir yra, todėl ši aplinkybė seniūnės pažymoje nurodyta neteisingai. Pažymėtina, kad šią pažymą pateikė ieškovė, ji seniūnės išduota jos prašymu. Iš Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje išvardintų funkcijų matyti, kad pažymų, patvirtinančių statinių fizinę būklę išdavimas nėra priskirtas seniūno kompetencijai, todėl šis rašytinis įrodymas negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu turinčiu didesnę įrodomąją galią (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis), o vertinamas kaip ir kiti įrodymai jų visete. Kadangi byloje ieškovės, atsakovų parodymais nustatyta, kad seniūnės pažymos išdavimo metu ūkinis pastatas 6I1/ž bei tualetas realiai buvo, akivaizdu, kad seniūnės pažyma neatitinka tikrovės, todėl remtis ja ir tvirtinti, kad 2010-07-08 sandorio metu ūkinio pastato 5I1/ž realiai nebuvo, negalima.

40Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007). Ieškovė nurodo, išnykus statiniui 5I1/ž, duomenys apie jį nebuvo išbraukti iš registro. Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35, 36 punktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal nurodytų nuostatų 35 punkto 1 pastraipą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Iš šių teisės normų analizės matyti, kad naujos daiktinės teisės įregistravimas (įrašo apie naują daiktinės teisės turėtoją padarymas) siejamas su naujų (palyginus su aplinkybėmis, kurios buvo pagrindas padaryti jau esamą įrašą) faktinių aplinkybių atsiradimu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio aiškinimą, tai reiškia, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes draudžiama paneigti liudytojų parodymais. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad ieškovės ir liudytojų J. J., S. K., K. K. parodymai, kad pastato 5I1/ž 2010-07-08 nebuvo, nėra pakankami nuginčyti oficialiam rašytiniam įrodymui, todėl teisėja sprendžia, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad 2010-07-08 sandorio metu ūkinis pastatas 5I1/ž neegzistavo kaip turtas, todėl nėra pagrindo pripažinti 2010-07-08 dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir šie ieškovės reikalavimai atmestini (7 ir 8 reikalavimai). Net ir pripažinus, kad ieškovė neįrodė, kad pastatas 5I1/ž neegzistavo kaip turtas 2010-07-08, jai neužkertama teisė įrašus viešajame registre patikslinti ir po šio sprendimo.

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai V. J. V. ir V. V. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – po 1500 Lt kiekvienas (t. 3, b. l. 66,67), kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitais ir, įvertinus tai, kad atstovė teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašant tiek procesinius dokumentus (atsiliepimus), tiek atstovaujant posėdžiuose, kai jos kontora kitoje nei teismas vietoje (t. 1, b. l. 116; t. 2, b. l. 43), pagrįstos, neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės M. K. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 116,40 Lt (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja

Nutarė

44Ieškinį atmesti.

45Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. J. V., a. k. ( - ) ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. V., a. k. ( - )

46Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) 116,40 Lt (vieną šimtą šešiolika litų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

47Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės M. K. su... 3. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašo: 1) pripažinti dalinai... 5. Ieškovė reikalavimą dėl ieškinio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų (t. 2, b. l.... 6. Ieškovė reikalavimą dėl ieškinio 7 ir 8 punktų grindžia tuo, kad... 7. Atsakovas V. J. V. su ieškiniu nesutinka. Savo atsikirtimus grindžia tuo, kad... 8. Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindžia nurodydamas, kad... 9. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, notarė Rasuolė... 11. Byloje nustatyta, kad 1961-03-10 dovanojimo sutartimi M. V. V. J. V. padovanojo... 12. Liudytojas K. K. (t. 3, b. l. 77) patvirtino, kad naująjį lauko tualetą prie... 13. Liudytojas J. T. (t. 3, b. l. 77) patvirtino, kad jis pastatą, plane... 14. Liudytojas S. K. parodė, kad senasis tualetas sunyko 2006 m. Vienas priestatas... 15. Liudytojas J. J. parodė, kad pastato plane pažymėto 5I1/ž nebuvo jau 2007... 16. Nekilnojamojo turto registro duomenys, abrisas, ištrauka iš žemėtvarkos... 17. Pranešimas, planas, ieškinys ir patikslintas ieškinys patvirtina, kad... 18. Pažymėjimas patvirtina, kad gyvenamasis namas Lazdijų r. ( - )k. iki... 19. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. ( - )matyti (t. 1, b. l.... 20. Iš pažymos matyti, kad 2011-07-26 seniūnė patvirtino, kad ieškovei... 21. Rašte, pažymėjime Nr. 23 dėl nuosavybės teisių patvirtinimo nurodyta, kad... 22. M. V. mirė 1988 m. gruodžio 26 (t. 1, b. l. 78).... 23. 1989 m. kovo 2 d. pažymėjimu patvirtinta, kad M. V. turi gyvenamąjį namą... 24. 1992-09-09 sprendimu nuspręsta vadovaujantis Lazdijų rajono valdybos... 25. 1992 m. spalio 6 d. pažymėjimu Nr. 1161 Seirijų apylinkė nurodė, kad pagal... 26. 1992 m. spalio 14 d. M. K. išduotas pažymėjimas dovanojimo sutarčiai... 27. 1992 m. gruodžio 8 d. einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo... 28. 1992 m. gruodžio 28 d. Seirijų apylinkės Tarybos sprendimu M. K. ir V. J. V.... 29. Pažyma patvirtina, kad 2010-07-08 sandorio sudarymo metu viešame registre... 30. Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jų darymo metu –... 31. Iš pasiūlymų schemų matyti, kur V. V. siekia servitutų ieškovės žemės... 32. 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė patenkinti M.... 33. Ieškovė pateiktais paskaičiavimais (t. 3, b. l. 59) tvirtina, kad V. J. V.... 34. 2010 m. kovo 21 d. bei 2008 m. balandžio fotonuotraukos patvirtina, kad... 35. Pasisakant dėl ieškovės argumentų jog M. V. neperleido nuosavybės teisių... 36. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, kuriais prašoma pripažinti... 37. Nepagrįstais pripažintini ir ieškovės argumentai, kad 2010-07-08 sandoris... 38. Dėl ieškovės argumentų, kad 2010-07-08 sandorio sudarymo metu tualetas ir... 39. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, kad 2010-07-08 sandorio metu ūkinis... 40. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 42. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais,... 44. Ieškinį atmesti.... 45. Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis... 46. Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) 116,40 Lt (vieną šimtą... 47. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui...