Byla 2-384-512/2012
Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo ab initio ir dėl neturtinės žalos atlyginimo už neteisėtą ir neteisingą ieškovų duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant J. J., Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui V. P., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Z. G., atsakovo AB DNB bankas atstovui advokatui N. J., Z. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, institucijai teikiančiai išvadą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo ab initio ir dėl neturtinės žalos atlyginimo už neteisėtą ir neteisingą ieškovų duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims,

Nustatė

2ieškovai V. P. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui prašydami:

  1. priteisti iš atsakovo AB DnB banko (kodas 112029270) neturtinę žalą ieškovo V.P. (a.k. ( - ) naudai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų);
  2. pripažinti 2008-09-30 Susitarimo Nr.K-2300-2007-616/1 „dėl 2007 m. rugsėjo 18 d. Kreditavimo sutarties Nr.K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo“, sudaryto V. P. (a.k. ( - ) ir J. P. (a.k. ( - ) su AB DnB banku (kodas 112029270) šias Specialiosios Dalies sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio:
  1. 1 straipsnio dalis, kurioje numatyta, jog „Už gautą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Iki 2008 m. lapkričio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) Kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 7,03 (septynių ir trijų šimtųjų) proc. metų palūkanų normą, kuri 2008 m. gruodžio mėnesio 1 dieną pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino litų VILIBOR, ir pridedant 0,70 (septyniasdešimt šimtųjų) proc. metų palūkanų dydžio Banko maržą. Jei antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną palūkanų bazė neskelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė“.
  2. 2 straipsnio dalis 2.1, kurioje numatyta, jog „Susitarimo dokumentų paruošimo mokestis: 2829 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt devyni litai).“
  3. 2 straipsnio dalis 2.5, kurioje numatyta, jog „Nežiūrint konvertavimo įsigaliojimo dienos visi mokėjimai iš ES eurų į litus perskaičiuojami nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Jei Kredito gavėjas iki nurodytos datos neįformina užtikrinimo priemonių pagal šio Susitarimo sąlygas, Bankas turi teisę visus mokėjimus (tiek atliktus, tiek būsimus) perskaičiuoti pagal pradinę valiutą ES eurus ir sąlygas, numatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos, ir toliau įsipareigojimai vykdomi pradine valiuta ES eurais pagal sąlygas, nustatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos“.
  4. 3 straipsnio dalis 3.1, kurioje numatyta, jog „Susitarime numatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas“.
  5. 4 straipsnio 4.3 dalis, kurioje numatyta, jog „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutarti bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiosmis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt”.

33)

4priteisti iš atsakovo AB DNB banko visas bylinėjimosi išlaidas ieškovų V. P. ir J. P. naudai.

5Nurodė, kad 2007-09-18 ieškovai V. P. ir J. P. su atsakovu AB DNB banku (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616 sudarytą iš Bendrosios dalies ir Specialiosios dalies. Kreditavimo sutartimi suteiktas kreditas – 3770678,50 Lt, skirtas namui įsigyti. Šiam tikslui ir buvo panaudotos pagal kreditavimo sutartį gautos lėšos, kaip tai įtvirtinta kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 straipsnyje „Kredito paskirtis” (atitinkamos kredito dalys buvo panaudotos): „refinansuoti žemės sklypui ( - ), pirkti”, “statomam namui ( - ), pirkti”, „statomam gyvenamajam namui, ( - ), įrengti”. 2009-01-09 atsakovas raštu Nr. 30.58.17/120 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo” ieškovus įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-01-30 nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009-02-02 atsakovas raštu Nr. 30.58.17/643 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo” pranešė ieškovams, kad neįvykdžius įsipareigojimų per 10 dienų atsakovas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009-02-03 ieškovai, siekdami bendradarbiauti pagal kreditavimo sutartį bei tinkamiausiu būdu spręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į atsakovą su prašymu atidėti palūkanų mokėjimą, nes dėl ekonominio sunkmečio pasekmių, t.y. iš esmės dėl objektyvių priežasčių, pasunkėjo ieškovų finansinė padėtis. Atsakovas pateikė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1446-613/2011 2008-09-30 Susitarimą Nr. K-2300-2007-616/1 „dėl 2007 m. rugsėjo 18 d. Kreditavimo sutarties Nr.K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo“. Šio dokumento kopijos ar antrojo originalaus egzemplioriaus ieškovai neturėjo. Atsakovas neteisėtai pateikė informaciją apie šios sutarties vykdymą tretiesiems asmenims apie ieškovus kaip nemokius. Tačiau šį pažeidimą konstatavo tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba. 2011-02-22 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą Nr. 10-99, jog „Pagal aukščiau minėtus Sutarties punktus, bankas turi teisę pateikti banko turimą informaciją apie kredito gavėją kitiems asmenims, kai vartotojas savo sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, kai juos vykdo netinkamai ar apskirtai jų nevykdo. (...) Minėto [Asmens duomenų apsaugos įstatymo 22 str.] straipsnio 2 d. Numatyta, kad bankai ir kitos kredito įstaigos bei finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine ir (arba) finansine veikla, gali gauti asmens duomenis tik tais atvejais, kai duomenų subjektas: kreipiasi į šias įstaigas, įmones dėl paslaugų gavimo ar dėl finansinių įsipareigojimų užtikrinimo; yra gavęs iš šių įstaigų, įmonių paslaugų ar yra užtikrinęs finansinius įsipareigojimus ir yra būtina nustatyti, ar nekyla grėsmė tinkamam prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. „Be to, vartotojų apsaugos institucija išvadoje nurodė, kad „(...) pagal standartines sąlygas parengtoje vartojimo sutartyje įtvirtinta banko teisė pateikti banko turimą informaciją apie kredito gavėją kitiems asmenims, taip pat tais atvejais, kai kreidto gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo Sutartyje numatytus įsipareigojimus, negali savo esme būti prilyginamas vartotojo sutikimui pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme keliamus reikalavimus“. Ši sąlyga pripažinta nesąžininga ir pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą: „Tokiu būdu, Sutarties bendrosios dalies 27 ir 53 p. nuostatomis suteikiant bankui teisę pateikti banko turimą informaciją apie kredito gavėją kitiems asmenims, kai vartotojas savo sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, kai juos vykdo netinkamai ar apskritai jų nevykdo, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus“. Analogiška vartotojų teisių apsaugos praktika yra formuojama ir daugelyje kitų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadų ir nutarimų: „Sutarties specialiosios dalies 14.5. punktas numato, kad „Kredito gavėjas sutinka, kad Bankas pateiktų informaciją draudimo bendrovės Vitai Forsikring ASĄ filialui Vitai Life apie kredito likutį ir Sutarties vykdymą. Kredito gavėjas sutinka, kad Bankas turi teisę prie Sutarties dokumentų pridėti draudimo liudijimo (poliso) kopiją. „Pagal aukščiau minėtus Sutarties punktus, bankas turi teisę pateikti banko turimą informaciją apie kredito gavėją kitiems (tiek fiziniams, tiek juridiniams) asmenims, kai vartotojas savo sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, kai juos vykdo netinkamai ar apskritai jų nevykdo. Pažymėtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) 22 straipsnyje numatyta, kad bankai ir kitos kredito įstaigos bei finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine ir (arba) finansine veikla, gali gauti viena iš kitos duomenų subjektų, kuriems šie bankai ir kitos kredito įstaigos bei finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine ir (arba) finansine veikla, yra suteikę ar ketina suteikti finansinių paslaugų, susijusių su rizikos prisiėmimu, bei šių asmenų įsipareigojimus minėtoms įstaigoms ir įmonėms užtikrinančių duomenų subjektų asmens duomenis mokumo vertinimo tikslais, jei šie duomenų subjektai duoda sutikimą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankai ir kitos kredito įstaigos bei finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine ir (arba) finansine veikla, gali gauti asmens duomenis tik tais atvejais, kai duomenų subjektas: kreipiasi į šias įstaigas, įmones dėl paslaugų gavimo ar dėl finansinių įsipareigojimų užtikrinimo; yra gavęs iš šių įstaigų, įmonių paslaugų ar yra užtikrinęs finansinius įsipareigojimus ir yra būtina nustatyti, ar nekyla grėsmė tinkamam prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Atsižvelgiant į minėtas Civilinio kodekso nuostatas, darytina išvada, kad Sutartyje įtvirtintos sąlygos negali būti laikomos individualiai aptartomis. Individualiai aptartos sąlygos yra tokios sąlygos, kurios įtraukiamos į sutartį aktyviai veikiant vartotojui, t. y. tokioms sąlygoms vartotojas gali daryti įtaką, pavyzdžiui, reikalauti kurią nors sąlygą, esančią sutartyje, išbraukti ar įrašyti į sutartį naują sąlygą, keisti tam tikras sutarties sąlygas ir pan. Sutarties sąlygų paaiškinimas vartotojui taip pat negali būti prilyginamas sutarties sąlygų aptarimui individualiai Civilinio kodekso prasme. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 4 dalį pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui. Pažymėtina, kad vartotojas, neturėjęs galimybės daryti šios Sutarties sąlygoms įtakos, turėjo vieną iš dviejų galimų pasirinkimų, arba sudaryti su banku šią sutartį, arba jos nesudaryti. Atsižvelgiant į tai, pagal standartines sąlygas parengtoje vartojimo sutartyje įtvirtinta banko teisė pateikti banko turimą informaciją apie kredito gavėją kitiems asmenims, taip pat tais atvejais, kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, negali savo esme būti prilyginamas vartotojo sutikimui pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Sutarties bendrosios dalies 28, 54 bei specialiosios dalies 14.5. punktų sąlygomis suteikiant bankui teisę pateikti banko turimą informaciją apie kredito gavėją kitiems asmenims, kai vartotojas savo sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai, kai juos vykdo netinkamai ar apskritai jų nevykdo, iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei vartotojo teisės ir interesai.“ (VVTAT 2011-02-17 nutarimas DnB NORD kreditavimo sutarties Nr.K-2408-2008-21 et alli). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2011-10-19 Nr. 3R239 (2.13.1) nusprendė pateikti Bankui nurodymą informuoti UAB „Creditinfo Lietuva“ apie tai, kad Bankas pareiškėjo V. P. asmens duomenis šiai bendrovei teikė neteisėtai, pažeidžiant iki 2011-09-01 galiojusios redakcijos LR ADTAĮ 21 str. 3 d. reikalavimus, ir nurodyti šiai bendrovei sustabdyti pareiškėjo V. P., kaip Banko skolininko, asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus išspręstas ginčas dėl susidariusio Įsiskolinimo. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt, t.y. patirtų neigiamų išgyvenimų (buvo atsisakyta su juo sudaryti tam tikras sutartis), taip pat aplinkybė, kad ilgą laikotarpį plačiam ratui – UAB „Creditinfo Lietuva“ klientams – apie jį buvo teikiama informacija kaip apie nemokų ir nepatikimą asmenį.

6Sutarties pakeitimas turi būti aiškinamas kaip nesąžiningas: nes a) ieškovai nebuvo informuoti apie naują kriterijų, jo savybes, ir rizikas; b) Banko parengta sutartis numato perkelti visą palūkanų normų padidėjimo riziką Ieškovams ir, kaip paaiškėjo ieškovams vėliau, Bankas turėjo įtakos VILIBOR kriterijaus nustatymui (kaip bankas teikiantis kotiruotes), tuo tarpu LIBOR kriterijus absoliučiai nepriklausė nuo atsakovo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Bendroji nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos samprata suformuluota Direktyvos 3 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Iš esmės analogiška sąvokos apibrėžtis yra įtvirtinta CK 6.188 straipsnio l ir 2 dalyse, kuriose nustatyta, kad negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taigi šio įstatymo prasme nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, atitinkanti du vienas kitą papildančius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, antra, tuo iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pavyzdiniai esminio šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymiai pateikiami CK 6.188 straipsnio 2 dalyje nustatytame nesąžiningų sąlygų sąraše, kuris pagal savo esmę vertintinas kaip trečiasis, santykinis, sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30, kat. 42.3; Teismų praktika 30). Atsižvelgiant į tai, kad į bylą atsakovas pateikė dokumentą (susitarimą dėl sutarties tam tikrų nuostatų pakeitimo), kurio nuorašo neturėjo ieškovai ir kurio pastarieji nepateikė į bylą, dėl ko pastarasis susitarimas nebuvo įvertintas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Pažymėtina, jog siekiant įvertinti visas bylos aplinkybes išsamiai, bei nustatyti šalių įsipareigojimų bei teisių apimtį, būtina pateikti šį susitarimą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai įvertinti, ar jame numatytos sąlygos yra sąžiningos ir atitinka sąžiningumui keliamus reikalavimus. Ieškovų vertinimu, susitarimo nuostata dėl LIBOR pakeitimo VILIBOR rodikliu, kai atsakovas turi įtakos šiam kriterijui nustatyti (t.y. LIBOR yra aritmetinis vidurkis šešiolikos bankų, kurių visi yra užsienio bankai, tuo tarpu, VILIBOR yra ne mažiau kaip penkių Lietuvoje veikiančių bankų pateiktų rodiklių vidurkis). VILIBOR pagal Lietuvos Banko patvirtintą tvarką apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas. Sprendžiant dėl VILIBOR paskaičiavimo, pažymėtina, kad nuo 2006-01-01 įsigaliojo Lietuvos banko valdybos nutarimas „Dėl Lietuvos banko valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 211 „Dėl Vidutinių tarpbankinių palūkanų normų (VILIBID ir VILIBOR) apskaičiavimo ir skelbimo tvarkos“ pakeitimo“, kuriame apibrėžti kriterijai paskaičiavimo. „Kiekvieno termino VILIBOR apskaičiuojamos taip: didžiausia ir mažiausia užfiksuotos atitinkamo termino palūkanų normos atmetamos, o iš likusių atitinkamo termino palūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis“. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad Susitarimo l straipsnio dalis, kurioje numatyta, jog „Už gautą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Iki 2008 m. lapkričio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) Kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 7,03 (septynių ir trijų šimtųjų) proc. metų palūkanų normą, kuri 2008 m. gruodžio mėnesio 1 dieną pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino litų VILIBOR, ir pridedant 0,70 (septyniasdešimt šimtųjų) proc. metų palūkanų dydžio Banko maržą. Jei antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną palūkanų bazė neskelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė“ yra pripažintina nesąžininga, nes sudaroma situacija, kai esminei sutarties sąlygai (palūkanų dydžio nustatymui) turi įtakos inter alia pats Bankas. Be to, pažymėtina, kad LIBOR krizės pradžios laikotarpiu buvo kur kas naudingesnis indikatorius, nei VILIBOR kriterijus, kuris net ir prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir jos pasekmių pasireiškimui ir Lietuvos ekonomikoje, buvo gana aukštas lyginant su kitais indikatoriais. Palyginimui pateikiamas EURIBOR ir VILIBOR santykis: Mėnuo

7EURIBOR vidurkis

8VILIBOR vidurkis

9LIBOR vidurkis

  1. 5,22

    106,16

    113,11

  2. 5,18

    127,22

    133,98

  3. 4,30

    148,34

    153,12

  4. 3,37

    169,67

    172,59

  1. 2,54

    188,94

    191,75

  2. 2,02

    208,16

    211,66 (šaltiniai www.euribor.org ir wwwjb.lt)

22Kaip matyti iš palyginimo ekonominės krizės, kuri prasidėjo 2008.09, sąlygomis VILIBOR buvo labai aukštas palyginti su EURIBOR ar LIBOR vidurkiu. Ieškovų manymu, minėta sąlyga yra nesąžininga, nes atsakovas nepaaiškino, kodėl parinko būtent VILIBOR parametrą, kokia yra jo dinamika ir kokios iš to seka pasekmės ieškovams kaip vartotojams. Viena iš priežasčių yra ta, kad atsakovas yra vienas iš dalyvių, kurių pateikiamos kotiruotės, prisideda prie VILIBOR formavimo. Be to, ieškovams nebuvo paaiškinta, kodėl būtent VILIBOR, o ne PIBOR, EURIBOR ar kitas kriterijus yra įtrauktas į sutartį. Keltinas pagrįstas klausimas, kodėl atsakovas nepateikė pasirinkimo galimybės tarp EURIBOR ir VILIBOR. Neatmestina, kad siekiant palengvinti ieškovų skolos naštą, atsakovas būtų galėjęs pasiūlyti ne VILIBOR kriterijų, bet EURIBOR kriterijų, nekonvertuojant paskolos į kitą valiutą. Ieškovų vertinimu, Susitarimo 2 straipsnio dalis 2.1, kurioje numatyta, jog „Susitarimo dokumentų paruosimo mokestis: 2829 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt devyni litai).“ yra pripažintina nesąžininga sąlyga, nes savo riziką ir savo prievolių kaštų padengimą atsakovas perkelia visa apimtimi ieškovams. Sutarties dokumentų paruošimas yra Banko patiriami kaštai, kuriuos jis turi pats prisiimti. Kad tokia – ar iš esmės analogiška nuostata – galiotų privalu, kad ir Bankas prisiimtų tam tikrus ieškovų kaštus. Be to, kaip pripažino Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, analogiška sąlyga yra nesąžininga dar ir tuo, kad ieškovai neturi jokios galimybės susipažinti su mokesčio dydžiu, paskaičiavimo tvarka tokiu būdu, kad atsakovas neišsaugotų galimybės vienašališkai keisti tokių sąlygų bei jų turinio ieškovų nenaudai ir t.t. Analogiška argumentacija galioja ir 4 straipsnio 4.3 daliai, kurioje numatyta, jog „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutartį bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiosmis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt“ Neproporcingai didelę atsakomybę sudaro ir Susitarimo 2 straipsnio dalis 2.5 pagal kurią numatytą jog „Nežiūrint konvertavimo įsigaliojimo dienos visi mokėjimai iš ES eurų į litus perskaičiuojami nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Jei Kredito gavėjas iki nurodytos datos neįformina užtikrinimo priemonių pagal šio Susitarimo sąlygas, Bankas turi teisę visus mokėjimus (tiek atliktus, tiek būsimus) perskaičiuoti pagal pradinę valiutą ES eurus ir sąlygas, numatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos, ir toliau įsipareigojimai vykdomi pradine valiuta ES eurais pagal sąlygas, nustatytas iki Susitarimo pasirašymo“. Ši sąlyga yra nesąžininga, nes Bankas pasilieka sau teisę nepaisant sutarties pakeitimo taikyti ankstesnio, ir jau nebegaliojančio (sic!) susitarimo nuostatas. Tuo tarpu, analogiškai reikšmingos atsakomybės Bankas savo atžvilgiu nenustatė. Kitaip tariant, Bankas pasilieka sau teisę perskaičiuoti pagal pardinę valiutą ES eurus, t.y. vadovautis kriterijumi kuris buvo nustatytas iki Susitarimo pasirašymo. Taip sukuriama nelygiavertė šalių teisių ir pareigų situacija. Pažymėtina, kad 3 straipsnio dalis 3.1, kurioje numatyta, jog „Susitarime numatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas“ nepagrįstai pasunkina Ieškovų padėtį lyginant su pirmine sutartimi bei jos nuostatomis. Tai pasireiškia pripažinimu, jog bet kuri prievolė, kuri nėra įvykdyta ne dėl teisės pažeidimo sunkumo, bet ipso facto buvimu Susitarime, kvalifikuojamas pagal šį sandorį kaip esminis sutarties pažeidimas. Tokia nuostata yra nesąžininga dar ir tuo, kad analogiškos atsakomybės Bankas nenumatė savo atžvilgiu. Ši nuostata ypač apsunkina ieškovų teisinę padėtį. Šią nuostatą įvertino Vartotojų apsaugos tarnyba Papildomoje 2011-10-25 Išvadoje Nr.10-633. Nesąžininga pripažintina 4 straipsnio 4.3 dalis, kurioje numatyta, jog „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutartį bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiosmis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt” Tokia nuostata neatitinka sąžiningumo reikalavimų, nes Bankas iš esmės sukuria situaciją, jog gali vienašališkai keisti sutarties nuostatas. Visos sutarties nuostatos turi būti pateiktos pačioje sutartyje. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 5 straipsnio „Metų palūkanų dydis“ antrojoje dalyje numatyta, jog „Kredito gavėjas patvirtina, jog prisiima visą riziką, susijusią su galiniu Bankui mokėtinų palūkanų padidėjimu“. Kitaip tariant, palūkanų normos didėjimo rizika yra perkeliama išskirtinai ieškovams, nenustatant jokios viršutinės ribos. Manytina, kad ši Sutarties sąlyga yra nesąžininga ir prieštarauja teisingumo, protingumo principams bei pripažintina nesąžininga Direktyvos 3 str. prasme, ir dėl to netaikytina ieškovams. Viena vertus, jokie specialūs teisės aktai nereguliuoja teisinio santykio, nustatančio rizikos paskirstymą tarp šalių dėl ypač padidėjusios palūkanų normos ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Dėl to, šiam santykiui taikytina Direktyvos 3 str. nuostata bei LR CK nuostatos dėl teisingumo, protingumo bei kitų principų. Kita vertus, atsakovas yra stipresnioji aptariamo santykio šalis, turinti ypač reikšmingus teisinius, ekonominius, finansinius pajėgumus, todėl ji galėjo numatyti, jog įmokos tam tikrais periodais galėjo ir gali ypač padidėti. Jokių galimybių pasirinkti tarp LIBOR (London Interbank Offered Rate), EURIBOR (European Interbank Offered Rate), PIBOR (Paris Interbank Offered Rate) ar pan. ieškovams atsakovas nepateikė prieš pasirašant Sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „Kai sutarčiai sudaryti yra naudojamos standartinės sutartys ar standartinės sutarčių sąlygos, jas naudojanti šalis privalo atskleisti informaciją, kad sutartis sudaroma pagal iš anksto parengtas standartines sutarties sąlygas ir sudaryti galimybę tinkamai kitai šaliai su šiomis sąlygomis susipažinti. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Verslininkui tinkamai neįvykdžius pareigos supažindinti vartotoją su standartinėmis sutarties sąlygomis, atsiranda CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės - sutarties standartinių sąlygų, su kuriomis nebuvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti, neprivalomumas vartotojui.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30, kat. 42.3; Teismų praktika 30). Dėl šių argumentų Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 5 straipsnis pripažintinas nesąžiningu ir naikintinas ab initio.

23Vartotojų teises ginančios institucijos gali būti įtrauktos į bylą išvadai duoti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka. Vartotojų teises ginančių valstybės institucijų dalyvavimo bylose, kuriose nagrinėjami ginčai, susiję su vartotoju teisių gynimu, svarbą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje traukiame instituciją teikiančią išvadą Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 str. nustato, kad BĮ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismo ar ginčo šalies prašymu duoda išvadą byloje, kai ginčo šalis pagal 29 straipsnį kreipiasi į teismą nagrinėti ginčą iš esmės. Nors BĮ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra priėmusi ir išvadą dėl šio sutarties pakeitimo. Tačiau manome, kad būtina, jog būtų naudinga, jog BĮ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktų papildomą išvadą, dėl sutarties pakeitimo nuostatų galiojimo, įvertinant jų santykį pagrindinės (ir pradinės) sutarties nuostatų kontekste. Be to, pažymėtina, jog VVTAT išvados nėra skundžiamos, kai jos pateikiamos kaip išvada vykstančioje civilinėje byloje. Tuo tarpu, ieškovų nuomone, ne tik tos sąlygos, kurios buvo Papildomoje išvadoje pripažintos nesąžiningomis yra tokios, bet dar ir žemiau išvardintos sąlygos yra nesąžiningos:

  1. 2 straipsnio dalis 2.1, kurioje numatyta, jog „Susitarimo dokumentų paruošimo mokestis: 2829 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt devyni litai).“
  2. 2 straipsnio dalis 2.5, kurioje numatyta, jog „Bežiūrint konvertavimo įsigaliojimo dienos visi mokėjimai iš ES eurų į litus perskaičiuojami nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Jei Kredito gavėjas iki nurodytos datos neįformina užtikrinimo priemonių pagal šio Susitarimo sąlygas, Bankas turi teisę visus mokėjimus (tiek atliktus, tiek būsimus) perskaičiuoti pagal pradinę valiutą ES eurus ir sąlygas, numatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos, ir toliau įsipareigojimai vykdomi pradine valiuta ES eurais pagal sąlygas, nustatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos“.
  3. 4 straipsnio 4.3 dalis, kurioje numatyta, jog „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutartį bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiosmis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt“.

24Atsakovas AB DNB pateikė atsiliepimą, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad šalims 2007-09-18 sudarius kreditavimo sandorį Nr. K-2300-2007-616, tarp Banko ir ieškovų susiklostė sutartiniai paskolos (kreditavimo) teisiniai santykiai. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 str.). CK 6.881 str. l d. nustato, jog kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. 2008-09-30 ieškovo V. P. prašymu, buvo sudarytas Susitarimas Nr. K-2300-2007-616/1. Kadangi ieškovai Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai (nemokėjo sutartų kredito įmokų), todėl Bankas 2009-01-09 įspėjo ieškovus apie netinkamą sutartinių prievolių vykdymą bei nurodė, kad iki 2009 m. sausio 30 d. neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų ar nepateikus dokumentų, patvirtinančių pradelstų sumų padengimą bei tolesnį įsipareigojimų vykdymą, bankas bus priverstas nutraukti sutartis. Kadangi Ieškovai niekaip nereagavo į Banko perspėjimus, Bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 43 p., 2009-02-02 išsiuntė pranešimus Ieškovams, kuriais informavo, kad per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus įsiskolinimo, kreditavimo sutartys yra nutraukiamos ir Bankas pradeda išieškojimą iš ieškovų turto. Pažymėtina, kad iki sutarties nutraukimo ieškovai nei karto nesikreipė į Banką su prašymais pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas, nereiškė pretenzijų dėl jų sąlygų sąžiningumo/nesąžiningumo, neprašė atidėti kredito/palūkanų mokėjimus ar siūlydami kitus atsiskaitymo su Banku būdus, niekaip nesureagavo į Banko 2009-01-09 raštą Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8346-613/2011, tarp tų pačių šalių, kurioje buvo nagrinėjamas 2007-09-18 Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu bei dalies Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimas nesąžiningomis bei negaliojančiomis ab initio. Civilinėje byloje Nr. 2-8346-613/2011, be kitų reikalavimų, yra prašoma pripažinti Kreditavimo sutarties Specialiosios 5.2. p. nesąžiningu ir negaliojančiu, todėl nėra suprantama dėl kokių priežasčių ieškovai vėl kelia tą patį klausimą ir šioje byloje. Lygiai taip yra nesuprantamas išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įtraukimas į bylą ir nuorodos apie tai, kad VVTAT turi duoti papildomą išvadą dėl Susitarimo sąlygų galiojimo, nors šią išvadą pateikia kaip ieškinio priedą. Banko nuomone, ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pakartotinai keldami reikalavimus kurie yra nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-8346-613/2011, be pagrindo įtraukdami išvadą teikiančią instituciją į bylos nagrinėjimą ir prašydami pateikti papildomą išvadą, kuri jau yra pateikta civilinėje byloje Nr. 2-8346-613/2011, o patys Ieškovai ją prideda prie ieškinio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovai prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovai neva patyrė dėl neteisėto asmens duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims. Ieškovai teigia, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ ilgą laiką plačiam asmenų ratui buvo teikiama informacija apie nemokų ir nepatikimą asmenį ir dėl to neva su jais buvo atsisakyta sudaryti tam tikras sutartis. Banko civilinė atsakomybė gali kilti tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir kaltei. Banko nuomone, nei viena iš šių sąlygų nėra įrodyta. Žala, (įskaitant ir neturtinę žalą) yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (LR 6.250 str.). Neturtinė žala nėra preziumuojama, jos dydį ir buvimo faktą turi įrodyti ieškovai. Prie ieškinio nėra pridedama jokių duomenų, įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovai apskritai patyrė neturtinę žalą, kokio dydžio neturtinę žalą patyrė, apsiribojama tik trumpa nuoroda apie tai, kad buvo patirti neigiami išgyvenimai. Prie ieškinio taip pat nėra pateikiama jokių įrodymų, kad su ieškovais neva buvo atsisakyta sudaryti kažkokias sutartis, kaip ir nėra pateikiama įrodymų dėl to, kad sutartis buvo atsisakyta sudaryti dėl informacijos, nurodytos UAB „Creditinfo Lietuva“, t.y. nėra įrodytas priežastinis ryšys. Bankas 2011-11-18 pranešimu Nr. 30.11-18/763 kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir nurodė, kad kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“ su pranešimu apie pakoreguotą ieškovų skolos dydį ir informavo, kad ieškovai ginčija kreditavimo sutarties nutraukimą bei tuo pagrindu atsiradusį reikalavimą grąžinti visą kreditą anksčiau termino bei mokėtinų palūkanų, delspinigių dydį. Ieškovų skola Bankui pagal Kreditavimo sutartį iki Kreditavimo sutarties nutraukimo nesumokėta palūkanų suma sudarė 53 484,28 Lt, nesumokėta delspinigių suma sudarė 673,23 Lt. Pažymėtina, kad ieškovai nei šiuo, nei ankstesniais ieškiniais neginčijo savo prievolės mokėti Bankui sumas, kurių mokėjimo terminai buvo numatyti Kreditavimo sutartyje ir suėjo iki Kreditavimo sutarties nutraukimo. Kadangi Kredito gavėjas nevykdė savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį, ir nuo 2008-12-31 negrąžino Bankui pagal Kreditavimo sutartį mokėtinų sumų, Bankas laiko, kad ieškovo Bankui nuo 2008-12-31 iki 2009-02-13 nesumokėta suma sudaro 54 157,51 Lt, šios sumos mokėjimo terminas yra suėjęs ir ji sudaro neginčijamą Ieškovo skolą Bankui. Todėl Bankas turi pilną teisę kreiptis į UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl 53 484,28 Lt skolos ir 673,23 Lt delspinigių, kadangi šioje dalyje nevyksta joks teisminis ginčas (civilinėje byloje Nr. 2-8346-613/2011 ginčas vyksta dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir reikalavimo sugrąžinti visą kreditą, t.y. dėl skolos, susidariusios po Kreditavimo sutarties nutraukimo). Taigi, darytina išvada, kad Bankas turėjo teisę prašyti UAB „Creditinfo Lietuva“ įtraukti ieškovus į skolininkų duomenų bazes ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl Susitarimo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, ieškovai ieškinyje nutyli (Banko nuomone sąmoningai), aplinkybę, kad Susitarimas buvo sudarytas ieškovo V. P. iniciatyva ir prašymu, kuriame pats V. P. prašo pakeisti paskolos valiutą iš eurų į litus. Bankas sutiko pakeisti paskolos valiutą, o Banko darbuotojos J. O. ir J. M. (apklaustos liudytojomis civilinėje byloje Nr. 2-8346-613/2011) patvirtino, kad ieškovui V. P. buvo išsamiai ir smulkiai išaiškintos visos Susitarimo sąlygos, galimi palūkanų pasikeitimai, palūkanų sandara. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai nė karto nėra kreipęsi į Banką su prašymu paaiškinti kreditavimo sutarties ar Susitarimo sąlygų, niekada nebuvo išreiškę abejonių dėl sudarytų susitarimų sąžiningumo/nesąžiningumo ir neprašė jų pakeisti. Visų tarp Banko ir ieškovų sudarytų susitarimų sąlygos ieškovams „tapo“ neaiškios ir nesąžiningos, kuomet Bankas ėmė vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ieškovų turto. Bankui nėra suprantamas ieškovų teiginys apie tai, kad Susitarimo 2.1. p. nurodytas Susitarimo dokumentų paruošimo mokestis, laikytinas nesąžininga sąlyga, nes neva Bankas savo riziką ir kaštus perkelia ieškovams. LR CK 6.156 str. įtvirtina pamatinį civilinės teisės – sutarties laisvės – principą, todėl šalims susitarus dėl sąlygų, jog tampa privalomos sutarties šalims. Jei viena iš šalių pageidauja pakeisti sutarties sąlygas, natūralu, kad sutartį keisti pageidaujanti šalis apmoka šio pakeitimo išlaidas. Ieškovai sutiko su tokia Susitarimo formuluote, sutiko su dokumentų parengimo mokesčio suma, šį mokestį sumokėjo, tačiau vis tiek Teismui teikia visiškai nepagrįstą prašymą pripažinti šį Susitarimo punktą nesąžiningu. Kitos prašomos pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis sąlygomis yra Susitarimo 2.5. p. ir 4.3. p. Banko nuomone, šių sąlygų buvimas ar egzistavimas nėra susijęs su Ieškovų teisėmis ar pareigomis, kadangi šios sąlygos niekada nebuvo ieškovams pritaikytos. Bankas neperskaičiavo ieškovų mokėjimų eurais (Susitarimo 2.5. p.), taip pat Bankas netaikė jokių sankcijų ar nereikalavo vykdyti įsipareigojimus, kurie nebūtų numatyti kreditavimo sutartyje ar Susitarime, o būtų numatyti tik „Banko paslaugų teikimo bendrosiose taisyklėse“ (skelbiamose tinklapyje www.dnb.lt). Kadangi kreditavimo sutartis su ieškovais yra nutraukta, o Susitarimo sąlygos, kurias ieškovai prašo pripažinti nesąžiningomis niekaip nepažeidė ieškovų teisių, nebuvo jiems pritaikytos, be to neįtakojo kreditavimo sutarties nutraukimo, banko nuomone, ieškovų reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovų pasvarstymai apie tai, kad Bankas elgėsi nesąžiningai paskaičiuojant VILIBOR yra visiškai nepagrįsti. VILIBOR yra nustatomas pagal Lietuvos banko patvirtintą metodiką ir vienas bankas negali jų įtakoti. Tai iš esmės yra kaina, už kurią Lietuvos bankai pageidauja skolinti pinigines lėšas nacionaline valiuta. Kadangi kredito gavėjas prašė Banko pakeisti paskolos sumą iš eurų į litus, natūralu, kad palūkanos jam buvo perskaičiuotos pagal VILIBOR dydžius. Apskritai, rinkos ekonomikos sąlygomis ir esant tarpbankinei konkurencijai neįmanoma palaikyti dirbtinių palūkanų normų, o į atsitiktinius pavienius nukrypimus neatsižvelgiama apskaičiuojant VILIBOR. Komerciniai bankai nėra suinteresuoti specialiai didinti VILIBOR ir klientų skolos naštą, ypač lėtėjant ekonomikos auginiui. Bankininkystei visada yra palankesnė aplinka, kai yra mažesnės palūkanų normos. Kylančios palūkanos mažina klientų ir suteikiamų paskolų skaičių. Pablogėjus skolininkų ir paskolų būklei, bankai turėtų didinti atidėjinius blogoms paskoloms ir nuosavą kapitalą padidėjusiai savo rizikai padengti. Pažymėtina, kad bankams padidėjusios VILIBOR normos pelno nedidina, nes tuomet mokamos didesnės palūkanos ir už indėlius.

25Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pateikė teismui išvadą, kurioje:

  1. Pripažino, kad Sutarties bendrosios dalies 12.2, 19, 25, 30, 46.1, 46.10, 49.3 punktų bei Sutarties specialiosios dalies 13.3.2., 13.11. ir 13.14. punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.
  2. Pripažino, kad Sutarties bendrosios dalies 39, 40 punktų bei Sutarties specialiosios dalies 13.11. punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.

263.

27Pripažino kad Sutarties bendrosios dalies 42.4. punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.

  1. Pripažino, kad Sutarties bendrosios dalies 51 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 17 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. suteikia teisę pardavėjui be vartotojo sutikimo perleisti kitam asmeniui savo teises ir pareigas, atsirandančias iš sutarties, jeigu dėl to gali sumažėti vartotojui teikiamos garantijos.
  2. Pripažino, kad Sutarties 57 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas.
  3. Pripažino, kad Sutarties bendrosios dalies 15, 16, 27, 37.5, 43, 44, 49.3, 49.4.3., 53, 54 punktai bei Sutarties specialiosios dalies 13.12. punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

287.

29Nurodė, kad esant būtinybei įvertinti atsakovo AB DNB banko veiksmų atitikim Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams, Teismui siūlytina į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kaip kompetentingą instituciją, pateikti išvadą byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 str. Dėl ieškovų Teismui pareikšto reikalavimo, susijusio su jų asmens duomenų panaudojimu, pagrįstumo.

30Teismo posėdyje ieškovai ieškinį palaiko, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu ieškinį prašo tenkinti. Ieškovas V. P. paaiškino, kad 2008 m. kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti paskolos valiutą iš eurų į litus. Jam telefonu buvo pranešta, kad jo prašymas bus patenkintas, o atvykus į banką, jam buvo pasakyta, kad jis turi 30 d. pamąstyti dėl sutarties pakeitimo. Atsakovas jam nepateikė jokių paaiškinamų grafikų, nepaaiškino, kas tai yra kintama ir nekintama dalis, nieko nepaaiškino apie VILIBOR bei EUROBOR. Jam buvo pasakyta, kad sutartys yra tipinės ir ir jokių papildomų sutarčių bankas jam neaiškins. Tuo metu marža fiziniams asmenims buvo nuo 0,4 iki 1, dėl dydžio buvo derėtasi, bet sutartyje nustatytas dydis vis tiek yra per didelis. Buvo formuojama tokia nuomonė, kad VILIBOR palūkanos bus mažesnės nei EUROBOR, tačiau bankas atsiuntė raštišką pranešimą, kad palūkanų dydis padidėjo. Su banku nebuvo jokio dialogo, sutartis buvo nutraukta ir viskas. Be to, jam buvo padaryta neturtinė žala: negalėjo pakeisti sutarties sąlygų su AB „TEO.lt“, jo žmonai buvo blokuojamos kortelės. Tiek jis, tiek jo žmona J. P. patyrė stresą, nukentėjo reputacija, nes negalėjo sudaryti naujų sutarčių, keisti sutarčių sąlygų, kadangi duomenų bazėje jie buvo įvesti kaip nemokūs klientai.

31Teismo posėdyje atsakovo AB DNB banko atstovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad visos 2008-09-30 susitarimo dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo sąlygos ieškovams buvo atskleistos. Ieškovai nei žodžiu, nei raštu nesikreipė dėl minėto susitarimo sąlygų pakeitimo ar paaiškinimo.

32Ieškinys tenkintinas iš dalies.

33Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-09-18 ieškovai V. P. ir J. P. su atsakovu AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616 žemės sklypo bei namo įsigijimui ir įrengimui (b.l. 158-167). 2008-08-28 ieškovo V. P. prašymu (b.l. 96), 2008-09-30 buvo sudarytas Susitarimas Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo (b.l. 93-95, 168-170). Kadangi ieškovai kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai (nemokėjo sutartų kredito įmokų), todėl atsakovas 2009-01-09 raštu Nr. 30.58.17/120 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovus, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų iki 2009-01-30 ar nepateikus dokumentų, patvirtinančių pradelstų sumų padengimą bei tolesnį įsipareigojimų vykdymą, bankas nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. 2009-02-02 rašte Nr. 30.58.17/643 atsakovas V. P. nurodė, kad ieškovų įsiskolinimas bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2009-02-01 sudaro 3 824 836,09 Lt, nesumokėta 53 484,28 Lt palūkanų, nesumokėta 673,23 Lt delspinigių. Kadangi aukščiau nurodytų įsipareigijimų nevykdymas yra pagrindas atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, pranešė ieškovams V. P. ir J. P., kad neįvykdžius įsipareigojimų per 10 dienų, atsakovas vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovui įkeisto ir kito ieškovams priklausančio turto (b.l. 172).

34Liudytoja J. O. parodė, kad dalyvavo 2008-09-30 susitarimo dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo pasirašyme. V. P. pats bankui buvo pateikęs prašymą dėl sąlygų pakeitimo. Klientas buvo informuotas, kad per tam tikrą laiką turi galimybę apgalvoti sąlygų pakeitimą. V. P. buvo viskas paaiškinta dėl valiutos, palūkanų pasikeitimų. Be to, pats klientas gali visada paklausti dėl neaiškių sutarties sąlygų. Į ją nei žodžiu, nei raštu nebuvo kreiptąsi dėl sutarties sąlygų paaiškinimo. V. P. susimokėjo dokumentų paruošimo mokestį, jam net buvo pritaikyta nuolaida.

35Liudytoja J. M. parodė, kad 2007-2008 m. dirbo AB DNB banke, dalyvavo pasirašant 2008-09-30 susitarimą dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo. Sutarties pakeitimo atveju kredito suma nesikeičia, kinta tik palūkanų dydis, nes mokėjimų valiuta keičiama iš vienos valiutos į kitą. Jei klientui sutartis netinka, jis jos nepasirašo, kiekvieną sąlygą galima aptarti ir derėtis. Priimant sprendimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo dalyvavo trys didžiausią kompetenciją turintys asmenys. Koeficientas 0,7 yra banko marža.

36Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymine nuostata, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniu, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sutartis yra vartojimo sutartis, parengta pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Pateiktai 2007-09-18 kreditavimo sutarčiai Nr. K-2300-2007-616 kartu su 2008-09-30 susitarimu Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatos.

37Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo - pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurias įstatymas laiko nesąžiningomis vartotojams.

38Dėl neturtinės žalos atlyginimo

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d., duomenų valdytojas turi teisę teikti skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodą, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą: 1) įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba 2) duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas V. P., gavęs atsakovo AB DNB banko 2009-04-21 išsiųstą įspėjimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų nevykdymo, per įstatymo nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, t.y. 2009-05-12 prašymu kreipėsi į atsakovą ir paprašė atsakyti, ar kreditavimo sutartis yra nutraukta, taip pat pažymėjo, kad atsakovas neatsakė į jo 2009-02-03 prašymą dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo (b.l. 174, 173). Pažymėtina, kad jau 2009-02-03 atsakovui siųstame prašyme ieškovas V. P. nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės vykdyti savo įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį dėl pastovių pajamų trūkumo, todėl prašė atidėti palūkanų mokėjimą ir kredito dalies dengimą dviems metams, kol bus surastas pajamų šaltinis paskolos grąžinimui. Iš minėto 2009-02-03 prašymo matyti, kad jau iki 2009-04-21 atsakovo siųsto įspėjimo ieškovas V. P. kreipėsi į atsakovą dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, apie kurį jis atsakovui priminė ir savo 2009-05-12 siųstame prašyme. Vertinant šiuos ieškovo V. P. siųstus prašymus, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovai siekė, jog mokėjimo terminas jiems būtų atidėtas. Kaip matyti iš minėto Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. 1 p., duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas. Šioje situacijoje matyti, kad, nors ieškovas ir kreipėsi dėl mokėjimo termino atidėjimo, tačiau šis klausimas net nebuvo spręstas, nes atsakovas nereagavo ir neatsakė į 2009-04-21 ieškovo pateiktą prašymą. Minėti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas kreipdamasis į atsakovą dėl mokėjimo termino atidėjimo, su prašymu į atsakovą kreipėsi per įstatymo nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d. nustatyto 30 kalendorinių dienų termino paskirtis yra išvengti asmens duomenų paviešinimo jungtinėse skolininkų duomenų rinkmenose neįsitikinus, kad duomenų subjektas yra skolininkas. Pasibaigus šiam terminui, duomenų valdytojas įgyja teisę perduoti skolininko duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, tačiau termino pasibaigimas neužkerta galimybės duomenų subjektui ginčyti įsiskolinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, atsakovas AB DNB bankas neturėjo teisės asmens mokumo įvertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslu teikti ieškovų duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Byloje nėra nustatytų būtinų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d. sąlygų šiai atsakovo teisei įgyvendinti, kadangi ieškovai, gavę raštišką atsakovo įspėjimą apie susidariusį įsiskolinimą, per įstatymo nustatytą terminą pateikė atsakovui prašymą kartu su priminimu apie ankstesnį prašymą dėl mokėjimo termino atidėjimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovų asmens duomenis atsakovas perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“ neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d. reikalavimus.

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 str. 1 d., fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Asmens privataus gyvenimo pažeidimas yra tada, kai informacija apie privatų gyvenimą skelbiama be asmens sutikimo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai skelbti tokią informaciją galima be sutikimo. Konstitucinio principo dėl fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumo turi būti laikomasi ir asmens duomenų tvarkymo srityje. Asmens duomenų tvarkymą asmens mokumui ir įsiskolinimui valdyti reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurio 21 str. 2 d. numatyta, kokiais atvejais ir kokios tvarkos laikantis duomenų valdytojas turi teisę teikti skolininkų duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Asmens duomenų teikimo sąlygų ir tvarkos nustatymas – tai įstatymo nustatyta išimtis iš bendro žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principo, todėl šios tvarkos pažeidimas yra tolygus asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimui. Pažeidus fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, jis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 2.23 str. 4 d.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovų asmens duomenų perdavimas UAB „Creditinfo Lietuva“ buvo neteisėtas dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. nustatytų sąlygų, kurios duomenų perdavimą daro galimu, neatitikimo. Tai, jog asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principas yra įtvirtintas konstituciniame lygmenyje kartu su kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, leidžia daryti išvadą, jog šios asmens teisės pažeidimas sąlygotų realios neturtinės žalos padarymo asmeniui tikimybės egzistavimą.

41Nagrinėjamuoju atveju ieškovai siekia neturtinės žalos, atsiradusios dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, streso, atsakovui paskelbus jų duomenis duomenų valdytojui, tvarkančiam jungtines skolininkų duomenų rinkmenas ir tokiu būdu sumenkinus ieškovų asmens reputaciją, atlyginimo. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes (LR CK 1.114 str. 1 d.). Anksčiau aptarti įrodymai, byloje esanti medžiaga neabejotinai patvirtina, kad atsakovas, ieškovų asmens duomenis perdavęs UAB „Creditinfo Lietuva“, neteisėtai paskleidė informaciją apie ieškovus – perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis apie ieškovus, kaip asmenis, neatsiskaitančius su kreditoriais. Pažymėtina, jog žinių paskleidimo faktui konstatuoti užtenka nustatyti, kad jos tapo žinomos trečiajam asmeniui. Ieškovas V. P. nurodė, kad atsakovui paskelbus jo duomenis duomenų valdytojui, jis negalėjo pakeisti sutarties sąlygų su AB „TEO.lt“, jo žmonai J. P. buvo blokuojamos kortelės, tiek jis, tiek jo žmona J. P. patyrė stresą, nukentėjo reputacija, nes negalėjo sudaryti naujų sutarčių, keisti sutarčių sąlygų, kadangi duomenų bazėje jie buvo įvesti kaip nemokūs klientai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-604/2005). Ieškovai neturtinės žalos atlyginimui reikalauja 10000,00 Lt, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, ieškovo dvasinių išgyvenimų, patirtų nepatogumų pobūdį, jo pasekmes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies – ieškovams priteistina 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teimas, vertindamas reikšmingų kriterijų visumą neturtinei žalai nustatyti, atsižvelgia į tai, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie jo ketinimus keisti sutartį su AB „TEO.lt“, apie blokuojamas korteles ar atsisakymą su ieškovais sudaryti naujas sutartis.

42Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 1str. 1.2 punkto

432008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 1 str. 1.2 punktas numato, kad „Už gautą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Iki 2008 m. lapkričio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) Kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 7,03 (septynių ir trijų šimtųjų) proc. metų palūkanų normą, kuri 2008 m. gruodžio mėnesio 1 dieną pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino litų VILIBOR, ir pridedant 0,70 (septyniasdešimt šimtųjų) proc. metų palūkanų dydžio Banko maržą. Jei antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną palūkanų bazė neskelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė“.

44Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai civilinėje byloje 2-86-613/2012 ginčijo kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies 5.2 punktą, kuriame numatyta, jog „Kredito gavėjas yra informuotas, kad apskaičiuojant Bankui mokėtinas palūkanas pagal aukščiau nurodytą palūkanų nustatymo principą, Kredito gavėjo Bankui mokėtinos palūkanų gali keistis priklausomai nuo palūkanų bazės pasikeitimo. Kredito gavėjas patvirtina, jog prisiima visą riziką, susijusią su galimu Bankui mokėtinų palūkanų padidėjimu”. 2012-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2012-08-01, kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies 5.2 punkto sąlygos teismas nepripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio. Darytina išvada, jog ši sąlyga yra galiojanti ir sąžininga. Atsižvelgiant į tai, teismui sprendžiant dėl susitarimo 1 str. 1.2 punkto, kuriuo buvo pakeista kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5.1 punkto sąlyga, turi būti vertinama ir 5.2 punkto sąlyga.

45LR CK 6.188 str. 2 d numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo - pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurias įstatymas laiko nesąžiningomis vartotojams. Susitarimo 1.2 punkto sąlyga yra individualiai aptarta sąlyga, nes būtent ieškovas prašė keisti kreditavimo sutarties valiutą, ką patvirtina byloje esantis ieškovo V. P. 2008-08-28 prašymas (b.l. 96). Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad, nors jie prašė pakeisti tik paskolos valiutą, tačiau atsakovas tuo pat pakeitė ne tik valiutą, bet ir palūkanų skaičiavimo indeksą, vietoje LIBOR, ieškovams buvo nustatytas VILIBOR (indeksas, kurio sudarymui įtakos turi ne tik Lietuvos bankai, įskaitant ir patį atsakovą), nepaaiškinus, kodėl būtent VILIBOR buvo įtrauktas į sutartį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies 13.13 punkte yra nurodyta kredito gavėjo galimybė vieną kartą per kredito sutarties galiojimo laiką kredito sumos valiutą pakeisti iš eurų į litus, taikant šešių mėnesių termino litų VILIBOR, ir pridedant 0,70 proc. metų palūkanų dydžio Banko maržą. Ieškovai šia teise pasinaudojo ir kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies 13.13 punkto sąlygos, kuriame ir nurodyta, kad keičiantis kredito sumos valiutai, bus taikomas VILIBOR, neginčija. Pažymėtina, kad informacija apie VILIBOR ir LIBOR, kaip tam tikras tarpbankines palūkanas, yra viešai skelbiama bei prieinama visiems asmenims, taigi ir vartotojams, sudarantiems su bankais būsto kreditavimo sutartis, kuriose minėtos tarpbankinės palūkanų normos yra pasirenkamos apskaičiuoti palūkanų už būsto kreditavimo sutartimis suteikiamą kreditą dydį. VILIBOR ir LIBOR apskaičiavimo ir skelbimo tvarka yra objektyvi, viešai prieinama/skelbiama ir nepriklausanti nuo vieno banko vykdomos komercinės veiklos - vienašališkai nustatytų ar pasirinktų palūkanų normos nustatymo kriterijų. Be to, pažymėtina ir tai, kad konkretaus VILIBOR ir LIBOR dydžio įtvirtinimas Sutartyje nėra įmanomas, dėl aukščiau nurodytos šių tarpbankinių palūkanų normų apskaičiavimo tvarkos specifikos (t.y. VILIBOR apskaičiuojamos ir skelbiamos kiekvieną darbo dieną, o LIBOR dydį BBA suskaičiuoja ir paskelbia rinkai kiekvieną dieną, iš karto po 11 val. Londono laiku). Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad ieškovai, būdami sąžiningi bei atsakingi kredito gavėjai turėjo galimybę gauti informaciją apie VILIBOR ir LIBOR, kaip apie tam tikras tarpbankines palūkanas. Be to, kredito gavėjai, jausdami pareigą tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, turėjo ir pareigą pasidomėti, koks ir kodėl jiems yra taikomas tarpbankinių palūkanų kriterijus. Pažymėtina, kad nuo ieškovų pateikto prašymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo iki 2008-09-30 susitarimo pasirašymo ieškovams buvo duota pakankamai laiko apsispręsti dėl sąlygų pakeitimo. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė banko darbuotojos liudytojos J. O. bei J. M., kurios dalyvavo pasirašant 2008-09-30 susitarimą dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, ieškovams buvo paaiškinta dėl valiutos, palūkanų pasikeitimų ir ieškovai jokių klausimų pasirašant minėtą susitarimą neturėjo. Tokiu būdu, vadovaujantis visu tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad Susitarimo 1 str. 1.2 punktas nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir teisėtų interesų, todėl ši sąlyga nepripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio.

46Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 2 str. 2.1 punkto

472008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 2 str. 2.1 punktas numato, kad „Susitarimo dokumentų paruošimo mokestis: 2829,00 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt devyni litai).“

48Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pats ieškovas V. P. kreipėsi į atsakovą su prašymu keisti kreditavimo sutarties valiutą, ką patvirtina byloje esantis ieškovo V. P. 2008-08-28 prašymas (b.l. 96). Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad su sutarties pakeitimu susijusius kaštus padengti turi šalis, prašanti pakeisti sutartį, t.y. ieškovai. Be to, pažymėtina, kad Susitarimo dokumentų paruošimo mokesčio dydis buvo aiškiai įvardintas sutartyje, todėl ieškovai, pasirašant susitarimą turėjo visas galimybes susipažinti su mokesčio dydžiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. 2008-09-30 pasirašydami susitarimą Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo ir sumokėdami minėtą susitarimo dokumentų paruošimo mokestį, sutiko su nurodytu mokesčio dydžiu, jo neginčijo. Esant minėtoms aplinkybėms, vadovaujantis visu tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad Susitarimo 2 str. 2.1 punktas nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir teisėtų interesų, todėl ši sąlyga nepripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio.

49Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 2 str. 2.5 punkto

502008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 2 str. 2.5 punktas numato, kad „Nežiūrint konvertavimo įsigaliojimo dienos visi mokėjimai iš ES eurų į litus perskaičiuojami nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Jei Kredito gavėjas iki nurodytos datos neįformina užtikrinimo priemonių pagal šio Susitarimo sąlygas, Bankas turi teisę visus mokėjimus (tiek atliktus, tiek būsimus) perskaičiuoti pagal pradinę valiutą ES eurus ir sąlygas, numatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos, ir toliau įsipareigojimai vykdomi pradine valiuta ES eurais pagal sąlygas, nustatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos“.

51Teismas, vertindamas, ar šio punkto nuostata gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime yra numatyta, jog suteikto kredito ES eurai konvertavimas į litus įsigalioja tinkamai įforminus užtikrinimo priemonių (nekilnojamojo turto hipotekos lakštų) pakeitimus. Susitarimo punktų, kuriuose nurodytas nekilnojamojo turto hipotekos lakštų pakeitimų įforminimo sąlygos ir terminai, ieškovai neginčija. Ieškovai neginčija fakto, kad jie yra atsakingi už tinkamą užtikrinimo priemonių pakeitimų įforminimą. Pažymėtina, kad susitarime nurodytas kredito konvertavimo į litus momentas nesutampa su susitarimo įsigaliojimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad susitarimo 2 str. 2.5 p. nuostatos yra protingos ir logiškos, nes nustato, kad tokiu atveju, jei kredito gavėjas iki susitarime nurodytos datos neatlieka tam tikrų veiksmų, su kuriais yra siejamas paskolos konvertavimas, susitarimas netenka galios, o paskola ir toliau laikoma suteikta eirais, atitinkamai ir palūkanos skaičiuojamos tokios, kokios buvo nustatytos pradinėje sutartyje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai savo ieškinyje nurodė, kad ši sąlyga yra nesąžininga, nes atsakovas pasilieka sau teisę nepaisant sutarties pakeitimo taikyti ankstesnio ir jau nebegaliojančio susitarimo nuostatas, analogiškai reikšmingos atsakomybės savo atžvilgiu nenustatydamas. Tačiau, vertinant susitarimo 2 str. 2.5 p. nuostatas bendrame kontekste kartu su 2 str. 2.3 p., 2.4 p., akivaizdu, kad atsakovas tokios sąlygos sau ir negalėjo nustatyti, nes būtent ieškovai įsipareigojo atlikti veiksmus, nuo kurių priklausė paskolos konvertavimas ir patys ieškovai tokio įsipareigojimo neginčija. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybėms, vadovaujantis visu tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad Susitarimo 2 str. 2.5 punktas nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir teisėtų interesų, todėl ši sąlyga nepripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio.

52Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 3 str. 3.1 punkto

532008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 3 str. 3.1 punktas numato, kad „Susitarime numatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas“

54Susitarimo 3.2 punkte numatyta, kad „Kredito gavėjui neįvykdžius bent vienos Susitarimo sąlygos ar paaiškėjus, kad Kredito gavėjo pareiškimai ir patvirtinimai yra neteisingi, Bankas turi teisę: 3.2.1 imtis Sutartyje numatytų veiksmų, kurių Bankas turi teisę imtis esant esminiam Sutarties pažeidimui; ir/arba 3.2.2 raštu informavęs Kredito gavėją prieš 5 (penkias) kalendorines dienas panaikinti visas ar dalį Susitarime numatytų Sutarties pakeitimo sąlygų ar laikinai sustabdant jų galiojimą, ir/arba šalių santykiams taikyti Sutarties nuostatas, galiojusias iki šio Susitarimo sudarymo ir/arba visas pagal Sutartį padengti.“

55Vertinant šiuos Susitarimo punktus, darytina išvada, jog bet kokių Susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas, ir tai suteikia teisę bankui atlikti veiksmus, nurodytus Sutartyje, esant esminiam Sutarties pažeidimui, tarp jų ir vienašališkai nutraukti Sutartį prieš kredito grąžinimo terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str. l d. nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau Susitarimo 3.1 ir 3.2 punktais bankas suteikia sau teisę nutraukti Sutartį net ir dėl ne esminių Susitarimo, taigi ir Sutarties, pažeidimų, pavyzdžiui, vartotojui laiku nesumokėjus Susitarimo dokumentų paruošimo mokesčio (sumokėjus ne visą reikalaujamo mokesčio sumą) arba vartotojui netinkamai įforminus užtikrinimo priemonių pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytais Susitarimo punktais bankui yra suteikiama teisė dėl bet kokių - tiek esminių ir turinčių įtakos tinkamam vartotojo, kaip kredito gavėjo, įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui, tiek dėl neesminių Susitarimo pažeidimų taikyti patį griežčiausią civilinių teisių gynimo būdą vartotojui, t.y. vienašališkai nutraukti Sutartį.

56Pažymėtina, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalimi, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai joje numatytais atvejais. Taigi Civilinis kodeksas šalims palieka teisę savo susitarimu laisvai nusistatyti teises ir pareigas tarp šalių pasirašomoje sutartyje, taip pat ir šalių teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais pagrindais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo teisiniuose santykiuose vienas iš civilinių teisinių santykių reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – ir teisė šalims savo nuožiūra sutartimi nustatyti tarpusavio teises bei pareigas taikytina ribotai. Vartojimo sutartiniai santykiai yra grindžiami silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Teisės aktuose įtvirtina padidinta vartotojo teisių apsauga ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių - vartotojo - teisių apsauga, taisyklės. Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykiu subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008).

57Atkreiptinas dėmesys, kad esminio sutarties pažeidimo nustatymas yra fakto klausimas ir kiekvienu atveju gali būti nuginčijamas. Siekiant įvertinti, ar sutartis yra pažeista iš esmės, nepakanka nustatyti jos pažeidimo fakto, reikia įvertinti ir daugelį kitų veiksnių bei atsižvelgti į Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Susitarimo 3.1 punktas prieštarauja įtvirtinto teisinio reguliavimo esmei, kadangi įtvirtina prezumpciją, jog vartotojo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (kuris gali ir neturėti įtakos vartotojo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui) bet kuriuo atveju būtų laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Pažymėtina, jog esminis sutarties pažeidimas suteikia teisę šaliai vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Sutartį ir gali sukelti itin sunkių neigiamų finansinių pasekmių vartotojui, todėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai ne tik turi atitikti teisės aktų nustatytus imperatyvius reikalavimus atitinkamos rūšies sutarčių vienašališkam nutraukimui, bet ir būti objektyvūs, aiškūs (skaidrūs/suprantami vartotojui), proporcingi taikytinam pažeistų civilinių teisių gynimui būdui – vienašališkam sutarties nutraukimui, taip pat atitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taigi nesuteikiantys galimybių bankui, kaip ekonomiškai stipresniąjai Sutarties bei Susitarimo šaliai, piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir vienašališkai iš anksto parengtomis standartinėmis Sutarties bei Susitarimo sąlygomis iš esmės pažeisti vartotojo teises ir interesus.

58Be to, pažymėtina ir tai, kad iš Susitarimo punktų sąlygų vartotojui gali būti neaišku, kokius Susitarime numatytus įsipareigojimus pažeidus, Sutartis gali būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad bankui nutraukus su vartotoju (vartotojais) sudarytą Sutartį, vartotojui kiltų sunkios neigiamos pasekmės, t. y. jis turėtų grąžinti visą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis, galimais delspinigiais ir baudomis. Todėl Sutarties nutraukimo pagrindai sudaro esminę informaciją, su kuria vartotojas turi būti supažindintas. Be to, aiškinant LR CK 6.217 str. 5 d., manytina, kad Susitarime nurodytų pagrindų sąrašas, kuriems esant bankas turi teisę vienašališkai nutraukti su kredito gavėju sudarytą Sutartį, turi būti baigtinis. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Susitarimo 3.1 punkto sąlyga ieškovai įpareigojami vykdyti Susitarimo sąlygas, su kuriomis jie neturėjo realios galimybės susipažinti iki Susitarimo sudarymo, be teisės jų atsisakyti. Tokiu būdu, vadovaujantis visu tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad Susitarimo 3 str. 3.1 punktas iš esmės pažeidžia kreditavimo sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir teisėtus interesus.

59Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 4 str. 4.3 punkto

602008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 4 str. 4.3 punktas numato, kad „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutarti bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiosmis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt”.

61Šis Susitarimo punktas įtvirtina banko teisę vienašališkai keisti ir papildyti tas bendrųjų taisyklių sąlygas, kurios sutarties sudarymo metu buvo priimtinos vartotojui, sudarančiam sutartį su banku, t.y. jis sutiko su būtent tokiomis bendrosiose taisyklėse numatytomis sąlygomis. Tačiau Susitarime nėra numatyta kokiu pagrindu, kokioms sąlygoms esant bankas turi teisę pakeisti bendrosiose taisyklėse numatytas sąlygas. Pažymėtina, kad visi sutarties keitimo bei papildymo atvejai turi būti numatyti pačioje sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui, sudarančiam sutartį su banku, tam tikros sutarties sąlygos yra esminės, todėl jų pakeitimas be sutartyje numatyto ir pakankamo pagrindo neatitinka vartotojo teisėtų lūkesčių bei pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teises ir teisėtus interesus. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 4 str. 4.3 punktas nepagrįstai suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto ir pakankamo pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas.

62Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašoma pripažinti nesąžininga ir negaliojančia Susitarimo 4 atr. 4.3. p. sąlyga niekada nebuvo ieškovams pritaikyta, todėl, atsakovo nuomone, šios sąlygų buvimas ar egzistavimas nėra susijęs su ieškovų teisėmis ar pareigomis. Atsakovas nereikalavo vykdyti įsipareigojimų, kurie nebūtų numatyti kreditavimo sutartyje ar Susitarime, o būtų numatyti tik „Banko paslaugų teikimo bendrosiose taisyklėse“, skelbiamose tinklapyje www.dnb.lt. tačiau teismas pažymi, jog sutarties nuostatų atitiktis sąžiningumo kriterijams vertintina neatsižvelgiant į praeityje sukeltus padarinius, tačiau vertintinas šių nuostatų sukuriamas teisinis reguliavimas. Kitaip tariant, teismas vertindamas sutarties nuostatas, neatsižvelgia, ar ginčijamos sutarties nuostatos de facto buvo įgyvendintos, ar šių nuostatų taikymas šalims sukėlė padarinius, ar ne. Šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės sutartyje įtvirtintas nuostatas pripažįstant prieštaraujančiomis įstatymo įtvirtintiems sąžiningumo kriterijams. Į sutarties ginčijamų nuostatų pagrindu sukeltus padarinius atsižvelgiama sprendžiant prievolių įvykdymo ar žalos atlyginimo klausimus. Sutarties nuostatų pripažinimas negaliojančiomis yra teisės taikymo, o ne fakto klausimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovo teiginiai, jog sutarties nuostatos negali būti pripažintos negaliojančiomis, nes jos de facto nebuvo taikytos ar įgyvendintos, yra nepagrįsti.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, sutinkamai su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos išvadomis, 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 3 str. 3.1 p. nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 9 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, sutarimo 4 str. 4.3 p. nuostata atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 10 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas.

64LR CK 6.188 str. 7 d. nustatyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas.

65Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai šalims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.2d.). Ieškovai pateikė kvitus 2000,00 Lt sumai patirtų advokato pagalbai skirtų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b.l. 175), atsakovas pateikė kvitą 3025,00 Lt patirtų advokato pagalbai skirtų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b.l. 149). Teismui dalį reikalavimų patenkinus, dalį reikalavimų atmetus, reikalavimams esant neturtinio pobūdžio, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos per pusę, ieškovams iš atsakovo priteisiant pusę jų patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 220,00 Lt žyminio mokesčio, viso 1220,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovui iš ieškovų priteisiant 1513,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.

66Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

Nutarė

67ieškinį tenkinti iš dalies.

68Priteisti ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB bankas 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

69Pripažinti, kad 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 3 str. 3.1 p., kuriame numatyta, kad „Susitarime numatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas“, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 9 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti).

70Pripažinti, kad 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 4 str. 4.3 p., kuriame numatyta, kad „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutarti bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiosmis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt”, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 10 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (suteikia teisę paslaugųteikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas);

71Pripažintų nesąžiningomis 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 3 str. 3.1 p., 4 str. 4.3 p. nuostatos pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo.

72Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

73Priteisti ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB banko 1220,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

74Priteisti atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų V. P. ir J. P. 1513,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

75Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,... 2. ieškovai V. P. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB... 3. 3)... 4. priteisti iš atsakovo AB DNB banko visas bylinėjimosi išlaidas ieškovų V.... 5. Nurodė, kad 2007-09-18 ieškovai V. P. ir J. P. su atsakovu AB DNB banku... 6. Sutarties pakeitimas turi būti aiškinamas kaip nesąžiningas: nes a)... 7. EURIBOR vidurkis... 8. VILIBOR vidurkis... 9. LIBOR vidurkis
  1. 5,22... 10. 6,16... 11. 3,11
  2. 5,18... 12. 7,22... 13. 3,98
  3. 4,30... 14. 8,34... 15. 3,12
  4. 3,37... 16. 9,67... 17. 2,59
  1. 2,54... 18. 8,94... 19. 1,75
  2. 2,02... 20. 8,16... 21. 1,66 (šaltiniai www.euribor.org ir wwwjb.lt)
... 22. Kaip matyti iš palyginimo ekonominės krizės, kuri prasidėjo 2008.09,... 23. Vartotojų teises ginančios institucijos gali būti įtrauktos į bylą... 24. Atsakovas AB DNB pateikė atsiliepimą, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.... 25. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos... 26. 3.... 27. Pripažino kad Sutarties bendrosios dalies 42.4. punkto nuostata atitinka... 28. 7.... 29. Nurodė, kad esant būtinybei įvertinti atsakovo AB DNB banko veiksmų... 30. Teismo posėdyje ieškovai ieškinį palaiko, ieškinyje nurodytų motyvų... 31. Teismo posėdyje atsakovo AB DNB banko atstovas prašo ieškinį atmesti kaip... 32. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 33. Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, rašytinės... 34. Liudytoja J. O. parodė, kad dalyvavo 2008-09-30 susitarimo dėl 2007-09-18... 35. Liudytoja J. M. parodė, kad 2007-2008 m. dirbo AB DNB banke, dalyvavo... 36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo... 37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri... 38. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo... 40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., Lietuvos Respublikos... 41. Nagrinėjamuoju atveju ieškovai siekia neturtinės žalos, atsiradusios dėl... 42. Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 1str. 1.2 punkto... 43. 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo... 44. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai civilinėje byloje... 45. LR CK 6.188 str. 2 d numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir... 46. Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 2 str. 2.1 punkto... 47. 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo... 48. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pats ieškovas V. P. kreipėsi į... 49. Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 2 str. 2.5 punkto... 50. 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo... 51. Teismas, vertindamas, ar šio punkto nuostata gali būti pripažinta... 52. Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 3 str. 3.1 punkto... 53. 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo... 54. Susitarimo 3.2 punkte numatyta, kad „Kredito gavėjui neįvykdžius bent... 55. Vertinant šiuos Susitarimo punktus, darytina išvada, jog bet kokių... 56. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalimi,... 57. Atkreiptinas dėmesys, kad esminio sutarties pažeidimo nustatymas yra fakto... 58. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš Susitarimo punktų sąlygų vartotojui gali... 59. Dėl susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 4 str. 4.3 punkto... 60. 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo... 61. Šis Susitarimo punktas įtvirtina banko teisę vienašališkai keisti ir... 62. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, sutinkamai su Valstybinės... 64. LR CK 6.188 str. 7 d. nustatyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas)... 65. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai šalims priteistinos jų turėtos... 66. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 67. ieškinį tenkinti iš dalies.... 68. Priteisti ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB bankas 1000 Lt (vieną... 69. Pripažinti, kad 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18... 70. Pripažinti, kad 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18... 71. Pripažintų nesąžiningomis 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl... 72. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 73. Priteisti ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB banko 1220,00 Lt... 74. Priteisti atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų V. P. ir J. P. 1513,00 Lt... 75. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...