Byla 2A-313-370/2013
Dėl sutarties sąlygų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, teikianti išvadą institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-04 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-384-512/2012 pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl sutarties sąlygų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, teikianti išvadą institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-04 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai ieškiniu teismo prašė:

  1. priteisti iš atsakovo 10 000 Lt žalos atlyginimo ieškovui V. P.;
  2. pripažinti 2008-09-30 Susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 „Dėl 2007-09-18 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo“, sudaryto V. P. ir J. P. su AB DnB banku, šias Specialiosios Dalies sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio:
  1. 1 straipsnio dalis, kurioje numatyta, jog „Už gautą kreditą Kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Iki 2008 m. lapkričio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) Kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 7,03 (septynių ir trijų šimtųjų) proc. metų palūkanų normą, kuri 2008 m. gruodžio mėnesio 1 dieną pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną, gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusiam šešių mėnesių termino litų VILIBOR, ir pridedant 0,70 (septyniasdešimt šimtųjų) proc. metų palūkanų dydžio Banko maržą. Jei antrą Darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną palūkanų bazė neskelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė“.
  2. 2 straipsnio dalis 2.1, kurioje numatyta, jog „Susitarimo dokumentų paruošimo mokestis: 2829 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt devyni litai).“
  3. 2 straipsnio dalis 2.5, kurioje numatyta, jog „Nežiūrint konvertavimo įsigaliojimo dienos visi mokėjimai iš ES eurų į litus perskaičiuojami nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Jei Kredito gavėjas iki nurodytos datos neįformina užtikrinimo priemonių pagal šio Susitarimo sąlygas, Bankas turi teisę visus mokėjimus (tiek atliktus, tiek būsimus) perskaičiuoti pagal pradinę valiutą ES eurus ir sąlygas, numatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos, ir toliau įsipareigojimai vykdomi pradine valiuta ES eurais pagal sąlygas, nustatytas iki Susitarimo pasirašymo dienos“.
  4. 3 straipsnio 3.1 dalis, kurioje numatyta, jog „Susitarime numatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas“.
  5. 4 straipsnio 4.3 dalis, kurioje numatyta, jog „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutarti bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiomis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt”.

43)

5priteisti iš atsakovo ieškovams visas šių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2007-09-18 ieškovai V. P. ir J. P. su atsakovu AB DNB banku (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616 sudarytą iš Bendrosios dalies ir Specialiosios dalies. Kreditavimo sutartimi suteiktas kreditas – 3 770 678,50 Lt, skirtas namui įsigyti. Šiam tikslui ir buvo panaudotos pagal kreditavimo sutartį gautos lėšos, kaip tai įtvirtinta kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 straipsnyje „Kredito paskirtis” (atitinkamos kredito dalys buvo panaudotos): „refinansuoti žemės sklypui X g., Klaipėdoje, pirkti”, “statomam namui X g., Klaipėdoje, pirkti”, „statomam gyvenamajam namui, X g., Klaipėdoje, įrengti”. 2009-01-09 atsakovas raštu Nr. 30.58.17/120 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo” ieškovus įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-01-30 nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009-02-02 atsakovas raštu Nr. 30.58.17/643 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo” pranešė ieškovams, kad neįvykdžius įsipareigojimų per 10 dienų atsakovas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009-02-03 ieškovai, siekdami bendradarbiauti pagal kreditavimo sutartį bei tinkamiausiu būdu spręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į atsakovą su prašymu atidėti palūkanų mokėjimą, nes dėl ekonominio sunkmečio pasekmių, t. y. iš esmės dėl objektyvių priežasčių, pasunkėjo ieškovų finansinė padėtis.

7Atsakovas neteisėtai pateikė informaciją apie kredito sutarties vykdymą tretiesiems asmenims, nurodydamas ieškovus kaip nemokius. Šį pažeidimą konstatavo tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt, t. y. patirtų neigiamų išgyvenimų (buvo atsisakyta su juo sudaryti tam tikras sutartis), taip pat aplinkybė, kad ilgą laikotarpį plačiam ratui – UAB „Creditinfo Lietuva“ klientams – apie jį buvo teikiama informacija kaip apie nemokų ir nepatikimą asmenį.

82008-09-30 susitarimas Nr. K-2300-2007-616/1 „dėl 2007 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo“ laikytinas nesąžiningu: nes a) ieškovai nebuvo informuoti apie naują kriterijų, jo savybes, ir riziką; b) banko parengta sutartis numato perkelti visą palūkanų normų padidėjimo riziką Ieškovams ir, kaip paaiškėjo ieškovams vėliau, bankas turėjo įtakos VILIBOR kriterijaus nustatymui (kaip bankas teikiantis kotiruotes), tuo tarpu LIBOR kriterijus absoliučiai nepriklausė nuo atsakovo.

9Ieškovų vertinimu, sąlyga dėl 2829 Lt dokumentų paruošimo mokesčio yra pripažintina nesąžininga sąlyga, nes savo riziką ir savo prievolių kaštų padengimą atsakovas perkelia visa apimtimi ieškovams. Sutarties dokumentų paruošimas yra banko patiriami kaštai, kuriuos jis turi pats prisiimti.

10Sąlyga, kurioje numatytas mokėjimų valiutos perskaičiavimas, yra nesąžininga, nes bankas pasilieka sau teisę nepaisant sutarties pakeitimo taikyti ankstesnio, ir jau nebegaliojančio susitarimo nuostatas. Tuo tarpu, analogiškai reikšmingos atsakomybės bankas savo atžvilgiu nenustatė.

11Sąlyga numatanti, kad susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, nepagrįstai pasunkina ieškovų padėtį lyginant su pirmine sutartimi bei jos nuostatomis. Tai pasireiškia pripažinimu, jog bet kuri prievolė, kuri nėra įvykdyta ne dėl teisės pažeidimo sunkumo, bet ipso facto buvimu susitarime, kvalifikuojamas pagal šį sandorį kaip esminis sutarties pažeidimas.

12Nesąžininga yra ir sutarties sąlyga numatanti, jog šalių santykiams, kaip neatskiriama sutarčių dalis, taip pat taikomos banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurių pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai banko interneto svetainėje. Šia nuostata bankas iš esmės sukuria situaciją, jog gali vienašališkai keisti sutarties nuostatas.

13Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, banko civilinė atsakomybė gali kilti tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir kaltei. Atsakovo nuomone, nėra nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios būtinos neturtinės žalos atlyginimui, ieškovai nepateikė jokių duomenų, įrodymų, kurie leistų teigti, jog jie apskritai patyrė neturtinę žalą, kokio dydžio neturtinę žalą patyrė, o apsiriboja tik trumpa nuoroda apie tai, kad patyrė neigiamų išgyvenimų. Prie ieškinio taip pat nėra pateikiama jokių įrodymų, kad su ieškovais neva buvo atsisakyta sudaryti kažkokias sutartis, kaip ir nėra pateikiama įrodymų dėl to, kad sutartis buvo atsisakyta sudaryti dėl informacijos, nurodytos UAB „Creditinfo Lietuva“, t. y. nėra įrodytas priežastinis ryšys. Bankas 2011-11-18 pranešimu Nr. 30.11-18/763 kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir nurodė, kad kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“ su pranešimu apie pakoreguotą ieškovų skolos dydį ir informavo, kad ieškovai ginčija kreditavimo sutarties nutraukimą bei tuo pagrindu atsiradusį reikalavimą grąžinti visą kreditą anksčiau termino bei mokėtinų palūkanų, delspinigių dydį. Bankas turi teisę kreiptis į UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl 53 484,28 Lt skolos ir 673,23 Lt delspinigių, kadangi šioje dalyje nevyksta joks teisminis ginčas, todėl bankas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl susitarimo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, ieškovai ieškinyje nutyli aplinkybę, kad susitarimas buvo sudarytas ieškovo V. P. iniciatyva ir prašymu, kuriame pats V. P. prašo pakeisti paskolos valiutą iš eurų į litus. Bankas sutiko pakeisti paskolos valiutą, o banko darbuotojos J. P. ir J. M. patvirtino, kad ieškovui V. P. buvo išsamiai ir smulkiai išaiškintos visos susitarimo sąlygos, galimi palūkanų pasikeitimai, palūkanų sandara. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nė karto nėra kreipęsi į banką su prašymu paaiškinti kreditavimo sutarties ar susitarimo sąlygų, niekada nebuvo išreiškę abejonių dėl sudarytų susitarimų sąžiningumo/nesąžiningumo ir neprašė jų pakeisti. Visų tarp banko ir ieškovų sudarytų susitarimų sąlygos ieškovams „tapo“ neaiškios ir nesąžiningos, kuomet bankas ėmė vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ieškovų turto. Bankui nėra suprantamas ieškovų teiginys apie tai, kad susitarimo 2.1. p. nurodytas dokumentų paruošimo mokestis laikytinas nesąžininga sąlyga, nes neva bankas savo riziką ir kaštus perkelia ieškovams. Jei viena iš šalių pageidauja pakeisti sutarties sąlygas, natūralu, kad sutartį keisti pageidaujanti šalis apmoka šio pakeitimo išlaidas. Ieškovai sutiko su tokia susitarimo formuluote, sutiko su dokumentų parengimo mokesčio suma, šį mokestį sumokėjo. Kitos prašomos pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis sąlygomis yra Susitarimo 2.5. p. ir 4.3. p. Banko nuomone, šių sąlygų buvimas ar egzistavimas nėra susijęs su ieškovų teisėmis ar pareigomis, kadangi kreditavimo sutartis su ieškovais yra nutraukta, o susitarimo sąlygos, kurias ieškovai prašo pripažinti nesąžiningomis niekaip nepažeidė ieškovų teisių, nebuvo jiems pritaikytos, be to, neturėjo įtakos kreditavimo sutarčiai nutraukti. Ieškovų pasvarstymai apie tai, kad bankas elgėsi nesąžiningai paskaičiuojant VILIBOR yra visiškai nepagrįsti. VILIBOR yra nustatomas pagal Lietuvos banko patvirtintą metodiką ir vienas bankas negali jų įtakoti. Kadangi kredito gavėjas prašė banko pakeisti paskolos sumą iš eurų į litus, natūralu, kad palūkanos jam buvo perskaičiuotos pagal VILIBOR dydžius.

14Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pateikė teismui išvadą, kurioje:

  1. Pripažino, kad sutarties bendrosios dalies 12.2, 19, 25, 30, 46.1, 46.10, 49.3 punktų bei Sutarties specialiosios dalies 13.3.2., 13.11. ir 13.14. punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.
  2. Pripažino, kad Sutarties bendrosios dalies 39, 40 punktų bei sutarties specialiosios dalies 13.11. punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.

153.

16Pripažino kad sutarties bendrosios dalies 42.4. punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.

  1. Pripažino, kad sutarties bendrosios dalies 51 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 17 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. suteikia teisę pardavėjui be vartotojo sutikimo perleisti kitam asmeniui savo teises ir pareigas, atsirandančias iš sutarties, jeigu dėl to gali sumažėti vartotojui teikiamos garantijos.
  2. Pripažino, kad Sutarties 57 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas.
  3. Pripažino, kad Sutarties bendrosios dalies 15, 16, 27, 37.5, 43, 44, 49.3, 49.4.3., 53, 54 punktai bei Sutarties specialiosios dalies 13.12. punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

177.

18Nurodė, kad esant būtinybei įvertinti atsakovo AB DNB banko veiksmų atitikimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams, Teismui siūlytina į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kaip kompetentingą instituciją, pateikti išvadą byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 str. dėl ieškovų Teismui pareikšto reikalavimo, susijusio su jų asmens duomenų panaudojimu, pagrįstumo.

19Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-04 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovo 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pripažino, kad 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 3 str. 3.1 p., kuriame numatyta, kad „Susitarime numatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas“, atitinka CK 6.188 str. 2 d. 9 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti), o 4 str. 4.3 p., kuriame numatyta, kad „Papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų, šalių santykiams pagal Sutartį bei visas kitas tarp Banko ir Kredito gavėjo sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Kredito gavėjui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. Kredito gavėjas patvirtina, jog susipažino ir sutinka su Banko paslaugų teikimo bendrosiomis taisyklėmis bei gavo jų egzempliorių. Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės bei jų pakeitimai ir papildymai skelbiami viešai Banko interneto svetainėje www.dnbnord.lt”, atitinka CK 6.188 str. 2 d. 10 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas); pripažintų nesąžiningomis sąlygų nuostatas pripažino negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovams iš atsakovo 1 220 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovų priteisė 1 513 Lt bylinėjimosi išlaidų.

20Dėl neturtinės žalos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės asmens mokumo įvertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslu teikti ieškovų duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, nes byloje nenustatyta būtinų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d. sąlygų šiai atsakovo teisei įgyvendinti, kadangi ieškovai, gavę raštišką atsakovo įspėjimą apie susidariusį įsiskolinimą, per įstatymo nustatytą terminą pateikė atsakovui prašymą kartu su priminimu apie ankstesnį prašymą dėl mokėjimo termino atidėjimo. Atsakovas, ieškovų asmens duomenis perdavęs UAB „Creditinfo Lietuva“, neteisėtai paskleidė informaciją apie ieškovus – perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis apie ieškovus, kaip asmenis, neatsiskaitančius su kreditoriais. Atsakovui paskelbus ieškovo V. P. duomenis duomenų valdytojui, jis negalėjo pakeisti sutarties sąlygų su AB „TEO.lt“, jo žmonai J. P. buvo blokuojamos kortelės, tiek jis, tiek jo žmona J. P. patyrė stresą, nukentėjo reputacija, nes negalėjo sudaryti naujų sutarčių, keisti sutarčių sąlygų, kadangi duomenų bazėje jie buvo įvesti kaip nemokūs klientai. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, ieškovo dvasinių išgyvenimų, patirtų nepatogumų pobūdį, jo pasekmes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad vertindamas reikšmingų kriterijų visumą neturtinei žalai nustatyti, atsižvelgė į tai, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie jo ketinimus keisti sutartį su AB „TEO.lt“, apie blokuojamas korteles ar atsisakymą su ieškovais sudaryti naujas sutartis.

21Dėl 2008-09-30 susitarimo 1 str. 1.2 punkte įtvirtintos sąlygos teismas nurodė, kad ji yra individualiai aptarta, nes būtent ieškovas prašė keisti kreditavimo sutarties valiutą. Ieškovai pasinaudojo ir kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.13 punkto sąlyga, suteikiančią kredito gavėjo galimybę kredito sumos valiutą pakeisti iš eurų į litus kuriame ir nurodyta, kad keičiantis kredito sumos valiutai, bus taikomas VILIBOR, šios sąlygos neginčijo. Teismas pažymėjo, kad informacija apie VILIBOR ir LIBOR yra viešai skelbiama bei prieinama visiems asmenims, skelbimo tvarka yra objektyvi, nepriklausanti nuo vieno banko vykdomos komercinės veiklos, be to, konkretaus VILIBOR ir LIBOR dydžio įtvirtinimas sutartyje nėra įmanomas, dėl šių tarpbankinių palūkanų normų apskaičiavimo tvarkos specifikos, kredito gavėjai, turėjo pakankamai laiko pasidomėti, koks ir kodėl jiems yra taikomas tarpbankinių palūkanų kriterijus. Be to, teismo posėdžio metu banko darbuotojos liudytojos J. P. bei J. M. patvirtino, kad ieškovams buvo paaiškinta dėl valiutos, palūkanų pasikeitimų ir ieškovai jokių klausimų pasirašant minėtą susitarimą neturėjo.

22Dėl susitarimo 2 str. 2.1 punkto sąlygos, nustatančios susitarimo dokumento 2 829 Lt paruošimo mokestį, teismas nurodė, kad būtent pats ieškovas V. P. kreipėsi į atsakovą su prašymu keisti kreditavimo sutarties valiutą, todėl, teismo nuomone, su sutarties pakeitimu susijusius kaštus padengti turi šalis, prašanti pakeisti sutartį, t. y. ieškovai. Be to, dokumentų paruošimo mokesčio dydis buvo aiškiai įvardintas sutartyje, todėl ieškovai pasirašydami susitarimą turėjo visas galimybes susipažinti su mokesčio dydžiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. 2008-09-30 pasirašydami susitarimą Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo ir sumokėdami minėtą susitarimo dokumentų paruošimo mokestį, sutiko su nurodytu mokesčio dydžiu, jo neginčijo.

23Dėl susitarimo 2 str. 2.5 punkto sąlygos, nustatančios mokėjimų perskaičiavimo iš eurų į litus tvarką, teismas nurodė, kad tai protinga ir logiška susitarimo įsigaliojimo atidedamoji sąlyga, nes eurų konvertavimą į litus susieja su tinkamų užtikrinimo priemonių (nekilnojamojo turto hipotekos lakštų) pakeitimų įforminimu. Ieškovai neginčija fakto, kad būtent jie yra atsakingi už tinkamą užtikrinimo priemonių pakeitimų įforminimą.

24Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jų reikalavimai pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2008-09-30 susitarimo Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo 1 str. dalies, 2 str. 2.1 p. bei 2.5 p. sąlygas, ir šiuos jų reikalavimus tenkinti. Dėl šių sąlygų nesąžiningumo nurodo tuos pačius motyvus kaip ir savo ieškinyje. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas: spręsdamas dėl VILIBOR ir LIBOR tarpbankinių palūkanų normų nevertino Lietuvos banko pateiktos pažymos šiuo klausimu, ieškovams perkėlė individualaus sutarties sąlygų aptarimo įrodinėjimo naštą, netinkamai vertino prieštaringus liudytojų – atsakovo darbuotojų – parodymus. Liudytoja J. P. dėl banko įtakos palūkanų normai nurodė nieko negalinti atsakyti. Apeliantams jokios informacijos apie VILIBOR kitimo dinamiką, jo istoriją bei galimas tendencijas nebuvo pateikta, be to, jei tokia informacija ieškovams ir būtų pateikta, tokiu atveju ši informacija nepripažintina pakankama įvardinimui, kad VILOBOR sąlyga buvo individualiai aptarta išvengiant vartotojo suklaidinimo. Antroji liudytoja J. M. įvardino, jog buvo sudaryta standartinė sutartis, be to, paskolų komitetas nepriėmė jokio sprendimo. Tačiau tokia aplinkybė prieštarauja komercinių bankų reguliavimui, galiojusiam pasirašant sutarties pakeitimą. Lietuvos banko valdybos 2008-09-25 nutarimo Nr. 149 24 p. nustato, kad prieš priimdamas sprendimą suteikti arba nesuteikti kreditą (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką.

25Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs susitarimo sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, sprendimu nepakeitė šių sąlygų į teisėtas ir galiojančias. Teismas visiškai nesvarstė ir nevertino teisės klausimo dėl negaliojančių ab initio sutarties sąlygų sukurtų spragų ir jų teisinių implikacijų, sąžiningų sąlygų teismas nenustatė.

26Pirmosios instancijos teismas nepaisė būtinybės nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų instituto normas aiškinti ir taikyti Europos Bendrijų Tarybos 1993-04-05 direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse, nemotyvavo savo sprendimo atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

27Pirmosios instancijos teismas vertindamas sutartį užėmė neutralaus arbitro poziciją visiškai atmesdamas savo pareigą vertinti sutarties sąlygas ex officio, taip pažeisdamas Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir ES teisės aiškinimus.

28Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl susitarimo 1 str. 1.2 p. yra ydinga, nes teismas rėmėsi teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje kredito sutarties 5.2 p. sąlygų nebuvo pripažinta nesąžininga ir negaliojančia. Tačiau teismas netenkino ieškovų prašymo abi bylas sujungti, vadinasi, teismas pripažino, kad tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, todėl šioje byloje negalėjo remtis kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, kredito sutarties 5.2 p. neturi jokios juridinės reikšmės kreditavimo sutarties objektui. Teismo išvada, kad susitarimo 1 str. 1.2 p. sąlyga yra individualiai aptarta, nepagrįstai remiasi kreditavimo sutarties 13.13 p., be to, argumentavimas, kad ieškovai šio punkto sąlygų neginčija, yra ydingas, nes teismas privalo sąžiningumo požiūriu ex officio ištirti ir tas sąlygas, kurių vartotojas ieškiniu net neprašė panaikinti. Teismas dėl VILIBOR, kaip sąžiningo kriterijaus, nepateikė jokių teisinių argumentų, tuo tarpu Lietuvos banko pažyma tiesiogiai ir aiškiai įrodo, kad atsakovas teikė Lietuvos bankui kotiruotes, t. y. turėjo įtakos palūkanų normos formavimui ir, atitinkamai, apeliantų prievoliniams įsipareigojimams. Kreditavimo sutarties nuostatos negali būti laikomos pakankamu įrodymu, jog sąlyga buvo individualiai aptarta.

29Dėl susitarimo 2 str. 2.1 p. apeliantai nurodo, jog ši sąlyga yra nesąžininga, nes nustato iškreiptą teisių ir pareigų pusiausvyrą tarp šalių, o ne tai, kad ji yra aiškiai apibrėžta. Teismas sprendime visiškai neargumentavo, kaip ir kokiu pagrindu konstatavo, jog ši sąlyga nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir teisėtų interesų. Teismas privalėjo vertinti šią sąlygą bendrų teisių ir pareigų, sukurtų sutartimi, kontekste. Teismas nevertino, kad iš esmės bet kurių atsakovo prisiimtų pagal sutartį prievolių vykdymo išlaidų padengimas yra perkeltas apeliantų rizikai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio sąlyga pripažintina negaliojančia ab initio.

30Dėl susitarimo 2 str. 2.5 p. apeliantai nurodo, jog ši sąlyga yra nesąžininga, nes bankas pasilieka sau teisę nepaisant sutarties pakeitimo taikyti ankstesnio, ir jau nebegaliojančio susitarimo nuostatas. Taip sukuriama nelygiavertė šalių teisių ir pareigų situacija, nes apeliantams nėra palikta jokia teisė spręsti dėl perskaičiavimo ir galimybės pateikti savo perskaičiavimo variantą. Teismas, apsiribodamas vien sąlygos įsigaliojimo analize, nevertino ir nesiaiškino, kaip konkrečiai ši sąlyga buvo pritaikyta. Atsakovas remdamasis šia nuostata atlieka perskaičiavimą, kuris nėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu atliekamas. Valiutos konvertavimo skirtumai ir jų įskaitymas nėra niekur apibrėžti ir įvardinti. Kategorija „perskaičiavimas“ nėra apibrėžta sutartyje. Greičiausiai bus panaudotas paties atsakovo nustatytas litų ir eurų kursas.

31Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovams iš banko priteistas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad padarydamas išvadą, jog bankas pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 dalies nuostatas, teismas šias nuostatas netinkamai aiškino ir taikė, be to, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Pirma, teismas sprendime rėmėsi atsakovo 2009-04-21 įspėjimu, nors tokio dokumento byloje nėra, jis neminimas ir kitose šalių bylose. Antra, teismas visiškai neatsižvelgė, kad atsakovas pirmąjį įspėjimą dėl skolos ieškovams išsiuntė dar 2009-01-09. Bankas 2009-02-02 išsiuntė dar vieną raštą, kuriuo dar kartą įspėjo ieškovus apie susidariusį įsiskolinimą bei kreditavimo sutarties nutraukimą. Taigi ieškovai, norėdami pagrįstai užginčyti skolą, turėjo tai padaryti per 30 kalendorinių dienų nuo 2009-01-09. Trečia, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl nepradelstos skolos mokėjimo termino atidėjimo gali būti prilygintas prašymui dėl pradelstos skolos termino atidėjimo, o taip pat nepagrįstai laikė, kad tokio prašymo pateikimas sukelia analogiškas pasekmes kaip ir skolos mokėjimo termino atidėjimas, nurodytas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. 1 punkte. Ketvirta, ieškovo 2009-02-03 raštas negali būti laikomas pagrįstu skolos ginčijimu, kadangi šiuo raštu ieškovas pripažįsta skolą ir prašo atidėti palūkanų mokėjimą ir kredito dalies dengimą dvejiems metams. Penkta, jei minėtas ieškovo raštas būtų laikomas skolos ginčijimu, toks ginčijimas negalėtų būti laikomas pagrįstu, nes ieškovas nepateikė jokių argumentų dėl skolos nepagrįstumo ar neegzistavimo. Be to, ieškovo skola netrukus, t. y. 2009-06-22, buvo pripažinta įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 101-2N/2009. Ieškovų reikalavimas pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu taip pat buvo atmestas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-613/2012. Ieškovo 2009-05-12 prašymas taip pat negalėtų būti sandoriu dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo ar pagrįstu skolos ginčijimu, nes juo tik prašoma atsakyti, ar yra nutraukta kreditavimo sutartis. Be to, šis prašymas buvo surašytas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo banko pirmojo priminimo apie skolą.

32Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai laikė, kad vien neteisėtų veiksmų konstatavimas iš esmės suteikia ieškovui teisę į neturtinės žalos atlyginimą, t. y. teismas iš esmės taikė neturtinės žalos egzistavimo prezumpciją. Ieškovų ieškinyje iš viso nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė jiems padarytą neturtinė žala, nebuvo pagrįstas prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis, o teismo sprendime nurodytos ieškovų patirtos neturtinės žalos apraiškos yra grindžiamos vien ieškovo žodiniais paaiškinimais (ieškovė nepateikė netgi jų, nes teismo posėdžiuose nedalyvavo). Ieškovo nurodytos aplinkybės, t. y. kad negalėjo pakeisti sutarties sąlygų su AB „TEO.lt“, kad ieškovei buvo blokuojamos kortelės, ieškovai negalėjo sudaryti naujų sutarčių, keisti sutarčių sąlygų, galėjo būti objektyviai nustatytos, tačiau ieškovai tokia galimybe nepasinaudojo ir jokių jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovo dalykinė reputacija ir taip buvo bloga, kadangi ieškovo valdoma įmonė UAB „Neto“, vykdžiusi nekilnojamojo turto projektus, bankrutavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad ieškovai dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus dviem su puse metų po to, kai jų duomenis bankas perdavė duomenų tvarkytojui „Creditinfo Lietuva“. Tai patvirtina, kad patys ieškovai banko veiksmų nelaikė ypač žalingais.

33Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 93 str. 2 dalį nepagrįstai šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė po lygiai, nors buvo tenkinta tik dešimtadalis ieškovų turtinio reikalavimo ir 2/5 neturtinio.

34Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

35Ieškovai atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

36Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo – tenkintinas.

37Byloje nustatyta, kad 2007-09-18 ieškovai su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-616 žemės sklypo bei namo įsigijimui ir įrengimui (t. 1, b. l. 158–167). 2008-08-28 ieškovo V. P. prašymu (t. 1, b. l. 96), 2008-09-30 buvo sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2007-616/1 dėl 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-616 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo (t. 1, b. l. 93–95). Atsakovas 2009-01-09 raštu Nr. 30.58.17/120 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovus, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų iki 2009-01-30 ar nepateikus dokumentų, patvirtinančių pradelstų sumų padengimą bei tolesnį įsipareigojimų vykdymą, bankas nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą (t. 1, b. l. 171). 2009-02-02 raštu Nr. 30.58.17/643 atsakovas ieškovus įspėjo, kad jų įsiskolinimas bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2009-02-01 sudaro 3 824 836,09 Lt, nesumokėta 53 484,28 Lt palūkanų ir 673,23 Lt delspinigių, kad neįvykdžius įsipareigojimų per 10 dienų, atsakovas vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovui įkeisto ir kito ieškovams priklausančio turto (t. 1, b. l. 172). Ieškovas V. P. 2009-02-03 prašyme bankui nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės vykdyti savo įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį dėl pastovių pajamų trūkumo, negali įkeisti papildomo turto, nes jo neturi, prašė banko atidėti palūkanų mokėjimą ir kredito dalies dengimą dvejiems metams, kol bus surastas kitas pajamų šaltinis paskolos grąžinimui (t. 1, b. l. 173). 2009-05-12 raštu ieškovas V. P. paklausė atsakovo ar jų kredito sutartis yra nutraukta (t. 1, b. l. 174).

38Teisėjų kolegija sutikdama su atsakovo atsiliepimo motyvais atmeta ieškovų argumentus dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Lietuvos banko 2012-07-12 rašte Nr. S 2012/(23.4-2300)-12-3482 nurodyta buvus atvejų, kai AB DNB banko teiktos palūkanų normos buvo didžiausios, tačiau pagal VILIBOR apskaičiavimo metodiką jos būdavo atmetamos apskaičiuojant VILIBOR; VILIBOR rodiklį sudaro kelių bankų kotiruotės, kurios visada natūraliai skiriasi dėl skirtingo banko likvidumo valdymo, skirtingų skolinimosi sąnaudų, kurias lemia įvairios banko veiklos modelio ypatybės; VILIBOR nustatymo metodika atitinka rinkos standartus ir praktiką, iš principo eliminuoja kraštutines dėl individualios tam tikrų bankų padėties vertes, nes atmetamos didžiausios ir mažiausios reikšmės, bankų sąrašai peržiūrimi atsižvelgiant į bankų aktyvumą tarpbankinėje rinkoje ir į tai, ar jų teikiamos palūkanų normos atitinka bendras tarpbankinės rinkos sąlygas ir tendencijas. Taigi minėtas rašytinis įrodymas, kurio neaptarimu apeliaciniame skunde remiasi ieškovai, tik papildomai patvirtina, o ne paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad papildomo susitarimo 1 straipsnio dalies, kurioje nustatytos palūkanos susiejamos su tarpbankinių palūkanų norma VILIBOR, nėra pagrindo pripažinti nesąžininga ieškovų nurodomu pagrindu, t. y. kad bankas gali specialiai daryti įtaką VILIBOR dydžiui, ir, atitinkamai, bendram ieškovų pagal kredito sutartį mokėtiną palūkanų dydžiui.

39Taip pat atmestini ieškovų argumentai, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Šiuo klausimu visų pirma pasakytina, kad bankas neturi pareigos savo iniciatyva kiekvienam klientui išaiškinti bankininkystės pagrindus, konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju – VILIBOR kitimo dinamiką, jo istoriją, galimas tendencijas ir dar pasirūpinti rašytiniais įrodymais, kad klientas visus paaiškinimus tikrai suprato. Skirtingu laiku paskolos gavėjas gali laimėti tiek pasirinkdamas paskolos valiutą litus, tiek užsienio valiutą (kaip, pavyzdžiui, buvo pasirinkusiems JAV valiutą iki lito atsiejimo nuo JAV dolerio). Byloje nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pats ieškovas paprašė banko pakeisti paskolos valiutą, VILIBOR rodiklio apskaičiavimo ir skelbimo tvarka patvirtinta Lietuvos banko valdybos 1998-12-10 nutarimu Nr. 211 (2005-04-28 redakcija), VILIBOR rodiklis skelbiamas viešai. Bankas bet kokių nei LIBOR, nei VILIBOR pokyčių šalių sudarytoje sutartyje negarantavo, be to, sutarties pakeitimas buvo sudarytas būtent ieškovų iniciatyva, realizuojant jų teisę, nustatytą kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.13 punkte, susitarimu pakeista ne viena kredito sutarties sąlyga, todėl nėra protingo pagrindo išvadai, kad šis susitarimas sudarytas pagal standartines individualiai neaptartas sąlygas, kurioms ieškovai negalėjo daryti įtakos, ar juo labiau – kad bankas ieškovus suklaidino. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad palūkanų dydį ir jų sandarą, apskaičiavimo mechanizmą nustatanti sąlyga laikytina esmine, ji apibūdina kreditavimo sutarties dalyką, todėl iš viso neturi būti vertinama sąžiningumo požiūriu (CK 6.188 str. 5 d.). Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad sutarties pakeitimas buvo sudarytas paskolų komitetui nepriėmus tokio sprendimo, t. y. pažeidus Lietuvos banko valdybos 2008-09-25 nutarimo Nr. 149 24 punkto reikalavimus, byloje nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos susitarimo sąlygų vertinimui sąžiningumo požiūriu, nes minėtas nutarimas skirtas banko vidaus kontrolės sistemos ir rizikos vertinimo (valdymo) tinkamam ir veiksmingam organizavimui, saugios ir stabilios banko veiklos užtikrinimui (nutarimo 1 punktas), o 24 punktas kalba apie banko, o ne kliento rizikos įvertinimą. Be to, minėtas nutarimas įsigaliojo 2009-04-01, t. y. jau po šalių susitarimo pasirašymo.

40Atmestini ir ieškovų argumentai, kad teismas nesvarstė ir nevertino teisės klausimo dėl pripažintų negaliojančiomis sutarties sąlygų sukurtų sutarties spragų, ex officio nevertino visų sutarties sąlygų sąžiningumo požiūriu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui pripažinus negaliojančiomis susitarimo 3 str. 3.1 dalį ir 4 str. 4.3 dalį, jokių sutarties spragų neatsirado, sutartis galėjo būti sudaryta be šių sąlygų, be jų toliau galioja (CK 6.226 str. 1 d.). Patys ieškovai nenurodo atsiradus kokių nors sutarties spragų jau nekalbant apie šalių ginčą dėl jų, kurį privalėtų spręsti teismas (CK 6.162 str. 2 d.). Ieškovų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva sąžiningumo požiūriu nevertino kitų sutarties sąlygų yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus, nes teismas neprivalo sprendimu atskirai patvirtinti kiekvieną sutarties sąlygą esant sąžininga ar sutarties sąlygas sukurti (CK 6.156 str.). Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė, kad sutarties sąlygą pripažinus nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.188 str. 7 d.).

41Taip pat atmestini kaip deklaratyvūs ieškovų argumentai dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo. Ieškovų nurodyta Direktyva nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, o tik programinės nuostatos skirtos įstatymo leidėjui, kuris pats sprendžia kaip direktyvą įgyvendinti. Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė, ieškovai nenurodo, koks Europos Teisės aktas, konkuruojantis su Lietuvos teisės aktu, kurį taikė pirmosios instancijos teismas, buvo pažeistas.

42Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ieškovų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje kredito sutarties 5.2 p. sąlygų nebuvo pripažinta nesąžininga ir negaliojančia. CPK 182 str. 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal ieškovų logiką, minėta įstatymo nuostata neturi prasmės, nes išeitų, kad teismas galėtų remtis kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis tik tuo atveju, kai abi bylos yra sujungtos ir jokiais atvejais negalėtų – jei bylos nesujungtos. Įstatymas nenumato privalomo bylų sujungimo nepriklausomai nuo jas siejančio ryšio (CPK 136 str. 4 d., 163 str. 3 p.), CPK 182 str. 2 punkte nuostata taikoma būtent tais atvejais, kai bylos išnagrinėtos skyrium. Kreditavimo sutarties 5.2 p. nustatyta, kad bankas informavo ieškovus apie tai, kad palūkanos gali keistis priklausomai nuo palūkanų bazės pasikeitimo, bei tai, kad palūkanų padidėjimo riziką prisiima ieškovai, todėl atmestinas ieškovų argumentas, kad minėtas punktas neturi jokios juridinės reikšmės kreditavimo sutarties objektui.

43Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai dėl susitarimo 2 str. 2.1 punkto. Ieškovai nepagrįstai mokestį už susitarimo dokumentų paruošimą sieja su kitų sutartinių prievolių vykdymo rizika. Ieškovai patys prašė keisti sutarties sąlygas, aptariamas mokestis yra aiškiai išreikštas, ieškovai su juo sutiko, jį sumokėjo, nepateikė jokių duomenų, kad dėl šio mokesčio prieštaravo, prašė sumažinti ir pan., todėl nėra priežasčių išvadai, kad šis mokestis yra nepagrįstai didelis, nesąžiningas, ar kad jį turėtų dengti atsakovas.

44Atmestini apeliantų argumentai dėl susitarimo 2 str. 2.5 punkto. Šalys aptariamu susitarimo punktu susiejo kredito sutarties pakeitimo dėl mokėjimų valiutos perskaičiavimo sąlygos įsigaliojimą su susitarimo 2.3 punkto sąlygos įvykdymu – nekilnojamojo turto hipotekos lakštų, užtikrinančių kredito gavėjų įsipareigojimų bankui įvykdymą, pakeitimu ir įregistravimu (CK 1.66 str. 1 d.), todėl ieškovų argumentai, kad bankas pasiliko sau teisę nepaisant sutarties pakeitimo taikyti ankstesnio, ir jau nebegaliojančio susitarimo nuostatas, yra visiškai nepagrįstas. Pagal aptariamą susitarimo 2.5 punktą, ieškovams neįvykdžius hipotekos lakštų pakeitimo procedūrų, bus taikoma ankstesnė įmokų apskaičiavimo tvarka, todėl ieškovų argumentas, kad ginčijama sąlyga yra iškreipiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, yra nepagrįstas, nes tokiu atveju būtų taikomos tos pačios sąlygos, pagal kurias ieškovai atlikdavo mokėjimus iki susitarimo sudarymo. Atmestinas ir ieškovų argumentas, kad teismas, apsiribodamas vien sąlygos įsigaliojimo analize, nevertino ir nesiaiškino, kaip konkrečiai ši sąlyga buvo pritaikyta. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad susitarimo 2.5 punkto sąlyga niekada nebuvo ir nebebus pritaikyta, nes kredito valiutos konvertavimo iš eurų į litus sąlygos buvo sėkmingai įvykdytos, ir konvertavimas buvo atliktas.

45Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo V. P. 2009-02-03 ir 2009-05-12 prašymais padarydamas išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog ieškovai siekė, jog mokėjimo terminas jiems būtų atidėtas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nei 2009-02-03, nei 2009-05-12 raštų turinys nepratvirtina, kad ieškovai savo skolą bankui bent iš dalies ginčijo Asmens duomenų apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. 2 punkto prasme, taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovai įsiskolinimą padengė arba bankas įsiskolinimo mokėjimo terminą atidėjo (Asmens duomenų apsaugos įstatymo 21 str. 3 d. 1 p.). Pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatyme nustatyto 30 kalendorinių dienų termino paskirtis yra nustatyta, kad būtų išvengta asmens duomenų paviešinimo jungtinėse skolininkų duomenų rinkmenose neįsitikinus, kad duomenų subjektas yra skolininkas. Byloje nagrinėjamu atveju nei ieškovų duomenų perdavimo UAB „Creditinfo Lietuva“ metu, nei vėliau nebuvo nustatyta, kad ieškovai atsakovui yra neskolingi, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ieškovų asmens duomenis atsakovas perdavė neteisėtai, yra nepagrįsta. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su banko argumentais dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, tačiau konstatavimas, kad bankas pažeidimo perduodamas ieškovų asmens duomenis pažeidimo nepadarė, yra pakankamas civilinės atsakomybės eliminavimo pagrindas (CK 6.245–6.250 str.), todėl teisėjų kolegija dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų plačiau nepasisako.

46Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams iš atsakovo buvo priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo naikintina ir sprendimas keistinas ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.., 331 str. 6 d.).

47Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo argumentais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu – byloje nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išvadai, kad buvo tenkinta pusė ieškovų ieškinio reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas pažeisdamas CPK 93 str. 3 dalies taisykles. Apeliacinėje instancijoje pakeitus teismo sprendimą šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos (CPK 93 str. 5 d.).

48Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 439 Lt žyminio mokesčio bei 2 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 14, 175), bei 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 67), iš viso 2 582 Lt. Atsakovas patyrė 3 025 Lt teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 149), 3 630 Lt apeliacinėje instancijoje (t. 1, b. l. 116–118) bei sumokėjo 71 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 96), iš viso – 6 726 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu galutiniu sprendimu tenkinta 1/5 visų ieškovų reikalavimų, t. y. 2/5 neturtinių reikalavimų ir visiškai atmestas turtinis reikalavimas, todėl atitinkamomis proporcijomis tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovams iš atsakovo priteistina 516,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovų – 5 380,80 Lt (CPK 93 str. 3, 5 d., 98 str.). Įskaičius šias sumas, atsakovui iš ieškovų priteistina 4 864,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

49Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str.,

Nutarė

50Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

51panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB bankas priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti visiškai.

52Panaikinti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

53Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54Atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų V. P. ir J. P. priteisti 4 864,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai ieškiniu teismo prašė:
  1. priteisti iš atsakovo... 4. 3)... 5. priteisti iš atsakovo ieškovams visas šių patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 6. Nurodė, kad 2007-09-18 ieškovai V. P. ir J. P. su atsakovu AB DNB banku... 7. Atsakovas neteisėtai pateikė informaciją apie kredito sutarties vykdymą... 8. 2008-09-30 susitarimas Nr. K-2300-2007-616/1 „dėl 2007 m. rugsėjo 18 d.... 9. Ieškovų vertinimu, sąlyga dėl 2829 Lt dokumentų paruošimo mokesčio yra... 10. Sąlyga, kurioje numatytas mokėjimų valiutos perskaičiavimas, yra... 11. Sąlyga numatanti, kad susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų... 12. Nesąžininga yra ir sutarties sąlyga numatanti, jog šalių santykiams, kaip... 13. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, banko civilinė atsakomybė gali... 14. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos... 15. 3.... 16. Pripažino kad sutarties bendrosios dalies 42.4. punkto nuostata atitinka... 17. 7.... 18. Nurodė, kad esant būtinybei įvertinti atsakovo AB DNB banko veiksmų... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-04 sprendimu ieškovų ieškinį... 20. Dėl neturtinės žalos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo... 21. Dėl 2008-09-30 susitarimo 1 str. 1.2 punkte įtvirtintos sąlygos teismas... 22. Dėl susitarimo 2 str. 2.1 punkto sąlygos, nustatančios susitarimo dokumento... 23. Dėl susitarimo 2 str. 2.5 punkto sąlygos, nustatančios mokėjimų... 24. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 25. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs susitarimo sąlygas... 26. Pirmosios instancijos teismas nepaisė būtinybės nesąžiningų vartojimo... 27. Pirmosios instancijos teismas vertindamas sutartį užėmė neutralaus arbitro... 28. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl... 29. Dėl susitarimo 2 str. 2.1 p. apeliantai nurodo, jog ši sąlyga yra... 30. Dėl susitarimo 2 str. 2.5 p. apeliantai nurodo, jog ši sąlyga yra... 31. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria... 32. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai laikė, kad vien... 33. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 93 str. 2... 34. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovų apeliacinį skundą... 35. Ieškovai atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.... 36. Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo – tenkintinas.... 37. Byloje nustatyta, kad 2007-09-18 ieškovai su atsakovu sudarė kreditavimo... 38. Teisėjų kolegija sutikdama su atsakovo atsiliepimo motyvais atmeta ieškovų... 39. Taip pat atmestini ieškovų argumentai, kad teismas netinkamai įvertino... 40. Atmestini ir ieškovų argumentai, kad teismas nesvarstė ir nevertino teisės... 41. Taip pat atmestini kaip deklaratyvūs ieškovų argumentai dėl Europos... 42. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ieškovų argumentas, kad pirmosios... 43. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai dėl susitarimo 2 str. 2.1... 44. Atmestini apeliantų argumentai dėl susitarimo 2 str. 2.5 punkto. Šalys... 45. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais... 46. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo... 47. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo argumentais bylinėjimosi... 48. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 439 Lt žyminio mokesčio bei 2... 49. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str.,... 50. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą iš dalies... 51. panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovams V. P. ir J. P. iš atsakovo AB DNB... 52. Panaikinti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 53. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 54. Atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų V. P. ir J. P. priteisti 4 864,40 Lt...