Byla 2-589-755/2012
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kuncienei, dalyvaujant atsakovo UAB „Naideka“ direktoriui J. R., atsakovo atstovei advokatei Ingai Radinienei, nedalyvaujant ieškovui „BTA Insurance Company“ SE ir jo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB UAB „Naideka“ dėl draudimo išmokos grąžinimo ir

Nustatė

2ieškovas “BTA Insurance Company“ SE prašo priteisti iš atsakovo UAB „Naideka“ 61 517,88 Lt draudimo išmoką, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas nedalyvauja, prašo nagrinėti bylą ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 55). Ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2009-05-29 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės DAF FT XF.430, valst. Nr. ( - ) įprastinė valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. ( - ). 2009-09-10 Didžiojoje Britanijoje dėl atsakovo transporto priemonę DAF FT XF.430, valst. Nr. ( - ) vairavusio A. M. kaltės įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW GOLF, valst. Nr. ( - ). “BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje 2011-03-03 už pastarojo automobilio apgadinimą nukentėjusiam asmeniui atlygino 61517,88 Lt (17 816,8 EUR) žalą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. pagrindu, t.y. autoįvykio metu (2009-09-10) negaliojant draudimo apsaugai pagal šią sutartį, nes atsakovas UAB “Naideka” praleido draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus, o būtent iki 2009-08-30 nesumokėjo antros draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, draudikas įgijo 100 proc. draudimo išmokos dydžio - 61 517,88 Lt reikalavimo teisę į draudėją – atsakovą, kuriam dėl to teikė pretenzijas, tačiau atsakovas jų nepatenkino, todėl prašo iš atsakovo minėtą draudimo išmoką priteisti.

4Atsakovas UAB „Naideka“ su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo direktorius J. R. paaiškino, kad BTA draudimo kompanijoje yra apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu gal 20 savo bendrovės vilkikų. Sudarant draudimo sutartis su draudiku dirbo ir tiesiogiai ir per draudimo brokerį UAB “Balgva”, per kurį ir buvo apdraudęs vilkiką, dėl kuriuo sukelto eismo įvykio padarytos žalos ieškovo išmokėtos ir abejonių keliančios labai didelės draudimo išmokos, kurios dydžio ieškovas nepagrindė, išieškojimo iš UAB “Naideka” vyksta ginčas. Už minėto vilkiko draudimo sutartį jis per brokerį yra sumokėjęs visą draudimo įmoką, ką patvirtina teismui pateikti pavedimai. 2009-08-26 pavedimu sumokėjo UAB “Balgva” nurodant mokėjimo paskirtį “59” – kas reiškia jog mokama brokeriui pagal šio pateiktas sąskaitas – faktūras kaip skolą pagal draudimo sutartis arba mokamos draudimo įmokos į priekį. Kituose mokėjimo nurodymuose brokeriui mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodė: 2009-08-26 – “skola už 06 mėn.”, ko dabar smulkiai detalizuoti negali, 2009-11-16 – “683”, tai yra sąskaitos – faktūros, pagal kurią moka, numeris, 2010-01-29 – “12-2087013” - poliso arba draudimo sutarties numeris, o 2010-01-07 jis asmeniškai už atsakovą mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB “Balgva”. Jis detalizuoti įmokų negali, nes bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB “Gražjūris” bei firma “Regama”. Ar dėl šios draudimo sutarties iš ieškovo yra gavęs pretenzijų nežino. Į visas pretenzijas atsakydavo. UAB “Naideka” draudimo įmokas pagal minėtą draudimo sutartį ieškovui yra pilnai sumokėjusi, todėl ieškinį prašo atmesti.

5Atsakovo atstovė visiškai palaikė atstovaujamojo poziciją, nurodydama, kad atsakovas 2009-05-29 draudimo sutartį yra pilnai apmokėjęs. Ieškovas teigia, kad eismo įvykio momentu (2009-09-10) nebuvo sumokėta sutartyje nustatyta antroji draudimo įmokos dalis, tačiau kaip matyti iš atsakovo brokeriui UAB “Balgva” padarytų 2009-05-29 bei 2009-08-26 mokėjimo nurodymų, ieškovui buvo laiku sumokėtos abi draudimo įmokos dalys. Kaip matyti iš kitų atsakovo UAB “Balgva” padarytų pavedimų, po eismo įvykio atsakovas ir toliau mokėjo pagal draudimo sutartį likusias draudimo įmokas. Taigi, eismo įvykio metu atsakovas buvo sumokėjęs draudimo sutartyje numatytas įmokas laiku bei šią draudimo sutartį yra pilnai apmokėjęs, todėl prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-05-29 ieškovas, atstovaujamas UAB „Balgva“, ir atsakovas sudarė paprastąją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. ( - ) (toliau tekste draudimo sutartis) pagal kurią buvo apdrausta krovininio automobilio DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos. Pagal sutarties 2. punktą draudimo sutartis įsigaliojo 2009-05-30 ir jos galiojimo trukmė buvo 12 mėnesių, t.y. iki 2010-05-29. Draudimo įmoka už pagal sudarytą sutartį teikiamą draudimo apsaugą sudarė 4700 Lt. Pagal sutarties 4 p. ši įmoka turėjo būti sumokėta dalimis po 1175 Lt, pirmąją įmokos dalį įmokant iki 2009-05-29, antrąją dalį – iki 2009-08-30, trečiają dalį – iki 2009-11-30 ir paskutiniąją dalį – iki 2010-02-28 (b.l. 8). 2009-09-10 Didžiojoje Britanijoje (Sunderlande) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo automobilis DAF FT 95XF.430, valst. Nr. ( - ) vairuojamas atsakovo kaip pastarasis nurodė, o ir ieškovas neneigė, darbuotojo A. M., žiede susidūrė ir apgadino J. R.-Hall automobilį VW (USA) Golf, valst. Nr. ( - ) (b.l. 29). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovo automobilio DAF FT 95XF.430 vairuotojas A. M. (b.l. 30). Šios aplinkybės šalys neginčija. Dėl minėto eismo įvykio ieškovas Europos tarpvalstybinių ieškinių valdymu užsiimančiai bendrovei Inter Europe AG sumokėjo 61 517,88 Lt (17 816,81EUR) dydžio draudimo išmoką 2009-09-10 eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti (b.l. 5, 7). Nors atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, tačiau tai nėra atsakovo pagrindinis nesutikimo su ieškiniu argumentas – atsakovas iš esmės nesutinka su ieškovo jam pareikštu ieškiniu, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7d. nuostatomis, todėl tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas iki eismo įvykio buvo sumokėjęs draudimo sutartimi numatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, tai yra ar ieškovas buvo sumokėjęs draudimo įmokos 1175 Lt dalį, kurią pagal sutartį turėjo būti sumokėjęs iki 2009-08-30. Ieškovas teismui pateikta draudimo poliso Nr. 12 2204769 2009 m. rugsėjo 15 d. išklotine įrodinėja, kad atsakovas vėlavo mokėti draudimo įmoką draudimo sutartyje numatytais terminais ir ieškovui 2009-08-22 mokėjimo nurodymu Nr.159 sumokėjo tik pirmą įmokos dalį – 1175 Lt, kuri pagal draudimo sutartį turėjo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną (2009-05-29) (b.l. 6). Tačiau iš tos pačios poliso išklotinės stulpelio „Apmokėta suma“ matyti, kad jame nurodyta ir draudimo įmokos dalies, kuri turėjo draudiko būti sumokėta iki 2009-08-30, suma – 1175 Lt, nenurodant sekančiuose stulpeliuose mokėjimo numerio, datos, būdo bei sąskaitos. Ieškovas taip pat pateikė atsakovui siųstus 2009-08-05 bei 2009-10-29 pranešimus dėl nesumokėtų draudimo įmokų, kuriuose atsakovui primena, kad pagal sudarytas draudimo sutartis, tame tarpe ir pagal ginčo sutartį Nr. 12 2204769 turi sumokėti atitinkamai po 1 175 Lt draudimo įmoką (b.l. 59-63), tačiau, kadangi atsakovui kiekviename pranešime primenama apie vienos dalies dydžio nesumokėtą draudimo įmoką, iš šių pranešimų negalima nustatyti apie kelintų draudimo įmokų sumokėjimą atsakovui yra primenama – ar apie eilinės draudimo įmokos sumokėjimą, ar apie draudimo įmokos už praeitą laikotarpį skolos sumokėjimą. Tuo tarpu atsakovas aplinkybę, kad jis 2009-09-10 draudiminio įvykio metu draudimo sutartyje Nr. 12 2204769 nurodytais terminais buvo sumokėjęs visas pagal sutartį iki šio momento priklausiusias mokėti įmokas, o po draudiminio įvykio ir toliau pagal šią sutartį mokėjo draudimo įmokas, kol pilnai atsiskaitė su ieškovu, įrodinėja UAB „Naideka“ 2012-03-16 patikslinta pažyma apie sumokėtas draudimo įmokas bei bendrovės mokėjimų nurodymų draudiko atstovui UAB „Balgva“ kopijomis: 2009-05-29 Nr. 1497 – 6475 Lt sumai , 2009-08-26 Nr. 159 – 12962 Lt sumai, 2009-11-16 Nr. 1862 – 7597 Lt sumai, 2010-01-07 Nr. 192 – 5381 Lt sumai ir 2010-01-29 Nr. 2046 – 1175 Lt sumai (b.l. 68, 69-71), nurodydamas kiekviename atitinkamai mokėjimo paskirtis: „59“, „skola už 06 mėn.“, „683“, „00905 įsiskolinimo dengimas už UAB „Naideka““ bei „12 2087013“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas poliso išklotinėje yra nurodęs, kad pavedimu Nr. 159 už draudimo polisą Nr. 12 2204769 iš draudiko atstovo yra gavęs 1175 Lt draudimo įmoką 2009-08-22 (b.l. 6), tačiau iš atsakovo pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 159 matyti, kad jis pavedimą draudiko atstovui padarė 2009-08-26, t.y. 4 dienomis vėliau, nei draudimo įmoka užfiksuota ieškovo duomenų bazėje, o 2009-08-22 jokių mokėjimo nurodymų draudikui ar jo atstovui nedarė (b.l. 68, 69), kas neleidžia remtis ieškovo pateiktos poliso išklotininės 2009-09-15 duomenimis, kaip neginčijamu įrodymu, juolab, kad tokie duomenys yra ieškovo vidaus informacijos vartotojams skirti išvestiniai apskaitos duomenys, kurių ieškovas nepagrindė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – banko sąskaitų išrašais ir kt., patvirtinančiais apie atsakovo ar draudimo sutartį sudariusio draudiko atstovo už minėtą draudimo sutartį sumokėtas įmokas ir kad atsakovas draudimo įvykio metu buvo praleidęs terminą sumokėti antrąją pagal sutartį draudimo įmoką. Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo civilinėje byloje pateiktų įrodymų, atsakovas per draudimo tarpininką su ieškovu buvo sudaręs ne vieną draudimo sutartį, už kurias buvo ieškovo primenama sumokėti draudimo įmokas (b.l. 59, 61), o atsakovas draudiko tarpininkui UAB „Balgva“ mokėjimo nurodymais įvairiomis sumomis mokėjo draudimo įmokas (b.l. 68, 69-71), tačiau iš šiuose mokėjimo nurodymuose nurodytų mokėjimo paskirčių negalima nustatyti už kokias draudimo sutartis, kokias įmokas ir už kokius laikotarpius atsakovas mokėjo, ko teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir UAB „Naideka“ direktorius J. R..Vienok, atsakovas, būdamas ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu, privalo organizuoti ir tvarkyti savo buhalterinę apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kuriuose būtų aiškus ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str., 4 str., 12 str., 13 str. 4 p.). Tai gi, atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai taip pat neįrodo, kad atsakovas tinkamai ir laiku pagal draudimo sutartyje nustatytus terminus draudimo įvykio metu ieškovui būtų sumokėjęs visas priklausančias draudimo įmokas. Dėl pasisakyto, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė savalaikio įmokos sumokėjimo fakto (CPK 178 str.).

8Ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 str.7d. nuostatomis, kurios numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Ši teisės norma nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl laiku nesumokėtos draudimo draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose, t.y. netgi tuomet, kai yra įrodyta, jog draudimo įmokos dalis pagal sutartį yra sumokėta praleidus terminą, pabrėžia, jog civiliniai teisiniai santykiai yra reglamentuojami ne tik įstatymuose įtvirtintų teisės normų, bet ir teisinių imperatyvų, įpareigojančių teisinių santykių subjektus veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo standartus. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. taikymas siejant vien tik su faktu, kad atsakovas draudiminio eismo įvykio metu nebuvo sumokėjęs priklausančios draudimo įmokos, būtų nepagrįstas minėtų teisės normų požiūriu. Kai pats draudikas neginčija to fakto, kad visos draudimo įmokos pagal draudimo sutartis draudėjo draudikui buvo sumokėtos ir priimtos, konstatuojama, jog net jeigu ir būtų pagrindo laikyti, kad draudėjas priklausančios mokėti draudimo įmokos laiku nesumokėjo, pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra esminis sutarties pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba v UAB „Levitransa“, bylos Nr. 2A-1770-798/2011; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v UAB “Naideka”, bylos Nr. 2A-16-252/2012; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje “BTA Insurance Company“ SE v UAB “Volvega“, bylos Nr.2A-33-124/2012 ir kt.). Atsakovas teigia, kad jis pagal draudimo sutartį Nr. 12-2204769 yra sumokėjęs visas draudimo įmokas, t.y. pilnai apmokėjęs už šia sutartimi ieškovo prisiimtą draudimo apsaugą, ieškovas tos aplinkybės neginčija, t.y. neneigia, kad yra pagal šią draudimo sutartį iš atsakovo (draudimo tarpininko) priėmęs visą, t.y. 4700 Lt draudimo įmoką. Reikalavimo dėl nesumokėtų įmokų priteisimo nereiškia.

9CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą daro išvadą remdamasis tikėtinumo kriterijumi, t. y. kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Iš bylos rašytinių įrodymų, paties atsakovo direktoriaus paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę ne tik draudimo sutartį Nr. 12 2204769, bet ir nemažai kitų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių (b.l. 59, 61), pagal kurias atsakovas taip pat mokėjo draudimo įmokas dalimis ir, kaip matyti iš atsakovo direktoriaus draudiko atstovui UAB „Balgva“ 2009-08-26 padaryto mokėjimo nurodymo Nr. 159 paskirties, ne visuomet laikydavosi jų mokėjimo terminų. Dėl šio daroma išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo nusistovėjusi draudimo sutarčių vykdymo tarpusavio santykių praktika, kuomet ieškovas pavėluoto atsakovo draudimo įmokų mokėjimo nelaikė esminiu sutarčių pažeidimu (CK 6.217str. 2d. 2p.), nesinaudojo įstatymo jam suteiktomis galimybėmis dėl draudimo sutarties vienašališko nutraukimo (TPVCAPDĮ 7str. 2d.), nesiėmė atsakovo atžvilgiu veiksmų dėl draudimo įmokų mokėjimo terminų pažeidimo. Ieškovas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, toleravo tokią draudimo sutarčių, tame tarpe ir sutarties Nr. 12 2204769, dėl pagal kurią išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo tarp šalių kilęs ginčas, vykdymo praktiką, pagal kurias atsakovas nevisuomet draudimo įmokos dalis mokėjo draudimo sutartyje nustatytais terminais, o pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas priėmė, kaip tinkamą iš draudimo sutarčių kylančių prievolių įvykdymą, pavėluotai sumokėtų draudimo įmokų negrąžino. Kadangi ieškovas neginčija, jog visos draudimo įmokos pagal ginčo draudimo sutartį atsakovo ieškovui buvo sumokėtos ir ieškovo priimtos, tai daroma išvada, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Tokio teisės normų aiškinimo laikosi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose. Apygardos teismai, nagrinėdami bylas apeliacine tvarka, yra išaiškinę, jog draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos remdamasis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-03 nutartis civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. UAB „SB Trans“, bylos Nr. 2A-1011-115/2008; 2010-03-31 nutartis civilinėje byloje UAB ,,BTA draudimas“ v. UAB ,,Transtrado“, bylos Nr. 2A-311-115/2010; 2010-09-23 nutartis civilinėje byloje UAB ,,BTA draudimas“ v. UAB ,,Transtrado“, bylos Nr. 2A-792-275/2010; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-11 nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Modus“, bylos Nr. 2A-1348-601/2011; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-23 nutartis civilinėje byloje „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba v UAB „Levitransa“, bylos Nr. 2A-1770-798/2011; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-11 nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v UAB “Naideka”, bylos Nr. 2A-16-252/2012; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-14 nutartis civilinėje byloje “BTA Insurance Company“ SE v UAB “Volvega“, bylos Nr.2A-33-124/2012 ir kt.). Be to, ieškinio patenkinimas prieštarautų pačiai draudimo sutarties esmei, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes atsakovui sumokėjus, o ieškovui iš atsakovo priiėmus visas draudimo įmokas, draudėjas dar ir pats turėtų atlyginti draudiminio įvykio metu padarytą žalą ir taip patirtų didesnių nuostolių nei apskritai nesidraudęs (CK 1.5 str.).

10Esant šioms aplinkybėms, t.y. ieškovui nepaneigus, jog jis priėmė iš atsakovo visą draudimo įmoką pagal draudimo sutartį Nr. 12 2204769, netgi jei įmokos antroji dalis galėjo būti sumokėta pavėluotai, ieškovas neturi teisės remtis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., todėl ieškinys atmetamas.

11Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 92 str., 93str.).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263, 270, 271 straipsniais

Nutarė

13ieškinį atmesti.

14Priteisti iš “BTA Insurance Company” SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per “BTA Insurance Company” SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, valstybei 24 Lt (dvidešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai