Byla 2A-1770-798/2011
Dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba ieškinį atsakovui UAB „Levitransa“ dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 881,77 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apdraudė automobilio IVECO AS440S43, v/n ( - ), valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. 2007 m. sausio 31 d. įvyko eismo įvykis, kurio pasekoje buvo sugadintas automobilis VW GOLF v/n ( - ). Įvyko kaltininku pripažintas IVECO AS440S43, v/n ( - ) vairuotojas. Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo 2881,77 Lt už autoįvykyje sugadintą transporto priemonę. Atsakovas nesumokėjo draudimo sutartyje numatytu terminu draudimo įmokos, todėl ieškovas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str. 7 d. įgijo teisę reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovo.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nors paskutinė draudimo įmoka buvo sumokėta pavėluotai, tačiau atsakovas sumokėjo visas draudimo įmokas, t.y. visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui UAB ,,Levitransa“ draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. lingvistine analizė rodo, kad ji nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Iš byloje esančios Poliso išklotinės matyti, kad draudimo įmokos buvo mokamos pavėluotai, (b.l.4), tačiau draudikas šios aplinkybės nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (CK) 6.217 str. 2 d. 2 p.), nes TPVCAPDĮ 9 str. 6 d. pagrindu nereiškė dėl to jokių pretenzijų ir priėmė visas pavėluotai sumokėtas įmokas. LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų 27 p. taip pat numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, bei nurodyti įstatymo 11 str. 5 ir 7 d. numatytas nesumokėjimo pasekmes. Tai rodo, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui, faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu (CK 6.206 str.). Teismas laikė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kuris yra pareikštas vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokio teisės aiškinimo laikosi ir formuojama teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1011-115/2008, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-792-275/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-311-115/2010).

6Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog šioje byloje turėjo būti taikomos Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. nuostatos, kaip nepagrįstus, kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis Draudimo įstatymo atžvilgiu, todėl turi taikymo pirmenybę.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia nurodytais argumentais:

  1. Pagal TPVCAPDĮ 7 str. 1 d. draudikas nenutraukė draudimo sutarties, nes draudimo sutartis sudaroma ne tik draudėjo, bet ir nukentėjusiojo interesais, be to, draudikas turi tik teisę, o ne pareigą nutraukti draudimo sutartį;
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPDĮ 9 str. 6 d., kadangi ji nereguliuoja teisinio santykio nagrinėjamoje byloje ir skelbia tik draudėjo pareigą mokėti draudimo įmokas, jeigu draudėjui neišduodamas naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra sutaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl neišduotų polisų (nes jie buvo išduoti), nei prašymų dėl atleidimo nuo įmokų mokėjimo, nes tokių prašymų draudėjas niekada nereiškė;
  3. Draudimo įmonė neturi teisės atsisakyti priimti draudimo įmoką už suteiktą draudimo apsaugą, tačiau draudėjui pavėlavus sumokėti draudimo įmokas, draudikas turi teisę reikalauti delspinigių, o jeigu tuo laikotarpiu įvyko įvykis, draudikas turi teisę reikalauti ir sumokėtos draudimo išmokos;
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi teisę mokėti įmokas tada, kada nori, turi teisę būti atleistas nuo atsakomybės pagal TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., toks vertinimas nesuderinamas su protingumo, teisingumo principais.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Levitransa“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad draudėjui pareiga grąžinti draudiko išmokėtą draudimo išmoką būtų atsiradusi tik draudikui pasinaudojus savo teise nutraukti draudimo sutartį, bei nepriėmus pavėluotai mokamos draudimo įmokos. Už pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką atsakovas gali reikalauti tik sumokėti delspinigius. Šios byloje kilusio ginčo išsprendimui reikšminga teismų suformuota praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-792-275/2010).

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

12Byloje yra kilęs ginčas dėl TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. taikymo ir aiškinimo apimtyje, ar draudikas įgiję regreso teisę į draudėją už trečiajam asmeniui išmokėtą išmoką už draudėjo sukeltą draudiminį įvykį laikotarpiu, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku buvo nesumokėjęs draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, tačiau įmoką sumokėjo vėliau, o draudikas ją priėmė.

13Bylos medžiaga nustatyta, kad bylos šalys 2006 m. sausio 27 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės IVECO AS440S43, v/n ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartimi atsakovas UAB „Levitransa“ įsipareigojo už teikiamą 12 mėnesių draudimo apsaugą sumokėti 2 600 Lt dydžio draudimo įmoką (1.5.1 p.). Sutartyje taip pat buvo nustatyta draudimo liudijimo trukmė ir įmokų mokėjimo terminai bei dydžiai, nurodant, kad draudimo įmokos 12 mėnesių laikotarpyje yra mokamos kas ketvirtį, įmokas sumokant atitinkamai iki 2006 m. sausio 27 d., 2006 m. liepos 30 d., 2006 m. spalio 30 d., 2007 m. sausio 30 d.

142007 m. sausio 31 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė, eismo įvykio kaltininku – pripažintas transporto priemonės IVECO AS440S43, v/n ( - ), vairuotojas. Dėl įvykusio draudiminio įvykio 2007 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo 2881,77 Lt dydžio draudimo išmoką. Draudiminio įvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs paskutinės privalomos draudimo įmokos. Įmoka sumokėta 2007 m. vasario 9 d.

15Ieškovas ieškiniu prašė išmokėtą draudimą išmoką priteisti iš atsakovo remiantis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kuris yra pareikštas vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti ieškovo reikalavimus.

16Nagrinėjantys civilines bylas bendrosios kompetencijos teismai privalo formuoti tokią teisminę praktiką, kuri būtų grindžiama, kaip 2007 m. spalio 24 d. nutarime pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas) su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir su iš jų kylančia maksima, kad tokios pats (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat , t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Tuo pačiu teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.

17Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius; kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-560/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; kt.).

18Apygardos teismai, nagrinėdami bylas apeliacine tvarka, yra išaiškinę, jog draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos remdamasis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. UAB „SB Trans“, bylos Nr. 2A-1011-115/2008; 2010 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,BTA draudimas“ v. UAB ,,Transtrado“, bylos Nr. 2A-311-115/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,BTA draudimas“ v. UAB ,,Transtrado“, bylos Nr. 2A-792-275/2010; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Modus“, bylos Nr. 2A-1348-601/2011). Atsižvelgiant į tai, jog minėtos apygardos teismų nutartys priimtos bylose, kurių ratio decidendi iš esmės tapati nagrinėjamai bylai, todėl konstatuotina, kad ieškovui „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba priėmus iš atsakovo UAB „Levitransa“ pavėluotai mokamą draudimo įmoką, ieškovas neteko teisės remtis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai ir faktinė situacija nesudaro pagrindo nukrypti nuo apygardos teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

19Apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo (apelianto) priteisiama atsakovo UAB „Levitransa“ naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 500,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos įrodytos, nėra didelės, įvertinus ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą.

21Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje“, atsakovo UAB „Levitransa“ naudai 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba ieškiniu prašė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog šioje byloje turėjo būti taikomos... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Levitransa“ prašo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Byloje yra kilęs ginčas dėl TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. taikymo ir aiškinimo... 13. Bylos medžiaga nustatyta, kad bylos šalys 2006 m. sausio 27 d. sudarė... 14. 2007 m. sausio 31 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui... 15. Ieškovas ieškiniu prašė išmokėtą draudimą išmoką priteisti iš... 16. Nagrinėjantys civilines bylas bendrosios kompetencijos teismai privalo... 17. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir... 18. Apygardos teismai, nagrinėdami bylas apeliacine tvarka, yra išaiškinę, jog... 19. Apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios... 20. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo (apelianto) priteisiama atsakovo UAB... 21. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 22. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti iš ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, Lietuvos...