Byla e2-1466-196/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės SKIPTON INVEST LLP atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1478-260/2016 atsakovams A. Ž., M. A., M. V., trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė SKIPTON INVEST LLP kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų A. Ž., M. A. ir M. V. subsidiariai su trečiuoju asmeniu BAB Ūkio bankas 1 199 711,76 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bei nurodyti, kad tarpusavyje atsakovų atsakomybė prieš ieškovę yra solidari.
  2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškinio sumai, t. y. 1 199 711,76 Eur, areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų arba trečiųjų asmenų kreditų įstaigų sąskaitose; areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti atsakovams arba tretiesiems asmenims atsiskaityti su ieškove ir mokėti mokesčius valstybei; surasti ir aprašyti atsakovų turtą prašo pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
  3. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad ieškiniu reiškiamas 1 199 711,76 Eur reikalavimas, kuris akivaizdžiai laikytinas dideliu. Pagal teismų praktiką fiziniam asmeniui laikinosios apsaugos priemonės visada taikomos jeigu šis nepateikia įrodymų apie tai, jog ieškinio suma jam nėra didelė. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali pasinaudoti galimybe parduoti ar kitaip perleisti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip apsunkinti ar iš viso padaryti neįmanomą ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymą. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės teismas turi išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovai atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad šioje byloje ieškinys atsakovams reiškiamas kaip AB Ūkio bankas vadovams – valdybos pirmininkui ir nariams, kurie netinkamai vykdė pareigas ir dėl to ieškovė patyrė žalą. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus neteisėto atsakovų veiksmo ar konkrečių pareigų nevykdymo ieškovės atžvilgiu, atsakovų veiksmus ir atsakomybės pagrindus nurodė labai abstrakčiai. Todėl teismas, svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sprendė, kad ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Teismas sutiko su atsakovų bei trečiojo asmens paaiškinimais dėl ieškinio prima facie pagrįstumo argumentais, kad ieškovė pateiktame ieškinyje tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad ar ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).
  3. Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui įvardijo vien tik didelę ieškinio sumą. Teismo vertinimu, vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, kaip turto savininkai, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdami išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį, tačiau įstatymai nepreziumuoja atsakovų nesąžiningumo. Teismas akcentavo, kad nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Teismo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos, kai yra duomenų, jog atsakovai ketina perleisti turimą turtą ar jį apsunkinti. Nesant tokių duomenų, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktus byloje duomenis atsakovai yra nepriekaištingos reputacijos asmenys, vadovaujantys stambioms finansų įstaigoms, turi šeimas Lietuvoje, todėl manyti, kad jie dėl pareikšto ieškinio bandys slėpti savo turtą, taigi atliks jų gerai reputacijai kenkiančius veiksmus, nėra pagrindo.
  4. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad šioje byloje nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą (CPK 144 str.).
  5. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jų, t. y. buvusių AB Ūkio banko vadovų civilinė atsakomybė yra apdrausta, teismo vertinimu, taip pat yra pagrindas pripažinti, kad šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaps neįmanomu ir nepasunkės.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovė SKIPTON INVEST LLP (apeliantė) prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai, t. y. 1 199 711,76 Eur, areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų arba trečiųjų asmenų kreditų įstaigų sąskaitose; areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti atsakovams arba tretiesiems asmenims atsiskaityti su ieškove ir mokėti mokesčius valstybei; surasti ir aprašyti atsakovų turtą prašo pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

    1. Ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinyje buvo nurodytos teisės aktų ir banko įstatų nuostatos, kurios tikėtinai buvo pažeistos atsakovų, t. y. šiems neveikiant ar veikiant nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir profesionaliai. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Teismas šį ieškinį priėmė. Pirminių įrodymų pateikimas yra pakankamas vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinio reikalavimus, įrodymus ir faktines aplinkybes, nors turėjo tik nustatyti, ar pagal byloje pateiktus įrodymus (kurių gali būti ir daugiau) įmanomas reikalavimų tenkinimas. Teismas negali kelti tokių pat reikalavimų įrodymų vertinimui, kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės, be to, ieškovė turi procesinę teisę pateikti papildomų įrodymų nagrinėjant bylą.

11Dėl aplinkybių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas

    1. Atsakovai nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos, todėl labai didelė ieškinio suma (1 199 711,76 Eur), pareikšta fiziniams asmenims, rodo tikėtiną grėsmę dėl būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
    2. Atsakovų byloje pateikti duomenys apie jų užimamas pareigas, išsilavinimą, šeiminę padėtį nepatvirtina geros finansinės padėties, pakankamos įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
    3. Atsakovai duomenų apie savo gerą finansinę padėtį (turtą) nepateikė. To nepatvirtina ir draudimo sutarties kopija, nes neaišku, ar draudimo sutartis galioja, originali jos kopija nepatvirtinta, pateikta tik neoriginalaus dokumento kopija, todėl šį dokumentą teismas turėjo vertinti kritiškai. Neaiškios šios sutarties sąlygos, taip pat neaišku, ar draudikas atlygintų žalą, ar sumokėtos draudimo įmokos.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BAB „Ūkio bankas“ prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

    1. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, vertindamas ieškovės reikalavimų prima facie pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu, tinkamai įvykdė pareigą įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, taip pat ir įrodymus, kurie šio ginčo atveju nei vieni, nei kiti nepagrindžia preliminaraus ieškinio tenkinimo galimumo.
    2. Ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei teisės aktų bei prie jo pridėtų dokumentų negalima suabsoliutinti. Vien tam tikrų aplinkybių ar dokumentų pateikimas teismui negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl negali būti toleruojama ieškovės pozicija, kuri teigia, jog pakanka „kažką“ nurodyti ir „kažką“ pridėti prie ieškinio, kad būtų galima taikyti areštus atsakovų atžvilgiu.
    3. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pateikti įrodymai yra pirminiai, kad jų šiame etape lyg ir apskritai nėra, bet bus gauti, taip pat, kad reikalavimai dar bus tikslinami ir t.t., kas tik patvirtina banko, atsakovų ir pirmosios instancijos teismo poziciją, jog ieškinys prima facie nepagrįstas.
    4. Ieškovės teisės negali būti suabsoliutinamos, o preliminariai nepagrįsto nei teisiškai, nei faktiškai (taip pat įrodymais) reikalavimo pagrindu negali būti varžomos atsakovų teisės laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) pagrindu.
    5. Teismas ieškinio pagrįstumo iš esmės nesprendė, nes skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ar ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).
    6. Ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginio ieškinio banko vadovams. Ieškovė nesiremia tuo, kad atsakovai jai individualiai tyčia nukreiptais veiksmais padarė žalą (CK 6.263 str.), o abstrakčiai išdėstė argumentus apie tai, kad dėl atsakovų veiksmų buvo padaryta žala kreditoriams, kaip interesų grupei (nešalinami veiklos trūkumai, sukeliamas nemokumas, neinformuojami kreditoriai, t.t.). Tokio pobūdžio reikalavimus atsakingiems asmenims gali pareikšti tik bankroto administratorius.
    7. Ieškovė taip pat nereiškia byloje ir netiesioginio ieškinio (CK 6.68 str.), o ir negalėtų, nes bankas, atstovaujamas administratoriaus, yra pareiškęs reikalavimą buvusiai banko vadovybei dėl daugiau kaip 370 mln. Eur žalos atlyginimo, padaryto galimai kaltais banko vadovų veiksmais – turto iššvaistymu, sąlygojusiu banko bankrotą.
    8. Pagal galiojančią kasacinio teismo praktiką, kreditorius turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose tik pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę).
    9. Ieškovė yra pasirinkusi netinkamą bei negalimą reikalavimų juridinio asmens vadovams atlyginti žalą procesinę įgyvendinimo formą. Taigi ieškinys niekada negalės būti tenkintas. Todėl pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas, atitinkamai skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
    10. Ieškovė, inicijavusi šią bylą, siekia apeiti privalomas bankroto procedūras ir gauti išimties tvarka lėšas, nesilaikant bankroto įstatyme įtvirtintos kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų tenkinimo iš banko turto eilės bei tvarkos. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise, kas draudžiama tiek materialinėje, tiek proceso teisėje (CPK 42 str. 5 d., 95 str., CK 1.2 str.).
    11. Banko procesinė padėtis byloje nėra tinkama. Byloje reiškiami reikalavimai atsakovams priteisti žalą subsidiariai su banku, nors bankui reikalavimai nereiškiami.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai A. Ž., M. A., M. V. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13Dėl civilinės atsakomybės draudimo

    1. Atskirajame skunde ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl draudimo sutarties egzistavimo bei jos galiojimo. Pažymėtina, kad atsakovai nėra Draudimo sutarties šalis, todėl originalaus sutarties egzemplioriaus jie negali turėti. Originalus draudimo sutarties egzempliorius yra saugomas pas sutarties šalis. Tai, kad atsakovų civilinės atsakomybės draudimas yra galiojantis, patvirtina teismui pateikta 2016-05-26 draudimo tarpininko UADBB „Aon Baltic“ pažymos kopija. AB Ūkio banko pareiškimo tarptautiniam mokėjimo nurodymui kopija patvirtina, kad metinė draudimo įmoka už įmonės direktorių ir vadovų civilinės atsakomybės draudimą, poliso Nr. FD1260512, buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog nėra įrodymų, kad draudimo sutartyje numatytas metinis mokestis sumokėtas ar draudimo sutartis yra negaliojanti, nepagrįsti, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad mokestis yra sumokėtas ir atsakovų civilinės atsakomybės draudimas galiojantis.
    2. Draudimo sutartyje yra susitarta dėl vadovų ir tarnautojų (vadovaujančių asmenų) civilinės atsakomybės draudimo laikotarpiu nuo 2012-11-06 iki 2013-11-05. Būtent iš šio laikotarpio ieškovė kildina savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Draudimo suma yra 6 000 000 Eur, ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti 1 199 711,76 Eur žalą. Taigi, minėta draudimo suma visiškai padengia ieškinyje iš atsakovų reikalaujamą priteisti sumą.
    3. Įvertinus pateiktus draudimo dokumentus bei kitus byloje esančius susijusius dokumentus, matyti, kad draudimo sutartis yra galiojanti, draudimo suma (6 000 000 Eur) yra penkis kartus didesnė už ieškinyje iš atsakovų reikalaujamą priteisti sumą, todėl nėra jokios rizikos, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba išvis nebus įmanomas. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog buvusių AB Ūkio bankas vadovų civilinė atsakomybė – apdrausta, yra pagrindas pripažinti, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaps neįmanomu ir nepasunkės. Ši teismo išvada yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Būsimas sprendimas galės būti realiai įvykdytas ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas pagrįstai ir teisėtai.

14Dėl atsakovų turtinės padėties

    1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės argumentų, susijusių su atsakovų finansine padėtimi, nes tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

    1. Ieškovė skunde kvestionuoja pirmos instancijos teismo išvadas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo nebuvimo ir nurodo, kad ieškinyje pateiktų motyvų bei įrodymų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų turėjo pakakti išvadai, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Su tokiais ieškovės argumentais negalima sutikti, nes pirmos instancijos teismas, vertindamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, visapusiškai ištyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus neteisėto atsakovų veiksmo ar konkrečių pareigų nevykdymo ieškovės atžvilgiu, atsakovų atsakomybės pagrindus nurodė labai abstrakčiai.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Apeliantė su šiuo teismo argumentu nesutinka.
  3. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovų turto areštą) pagal ieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus atsakovams A. Ž., M. A. ir M. V. subsidiariai kartu su trečiuoju asmeniu BAB Ūkio banku dėl nuostolių priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus neteisėto atsakovų veiksmo ar konkrečių pareigų nevykdymo ieškovės atžvilgiu, atsakovų veiksmus ir atsakomybės pagrindus nurodė labai abstrakčiai.
  4. Pirmosios instancijos teismo argumentą apie preliminarų ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir ieškovės pateiktas pareiškimas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo bei patikslintas ieškinys, kuris priimtas 2016 m. rugsėjo 28 d. teisėjo rezoliucija. Pareiškime dėl ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo nurodyta, kad po pradinio ieškinio pateikimo ieškovė sužinojo, jog bankroto administratorė pareiškė civilinį ieškinį siekdama priteisti žalos atlyginimą iš banko organų (akcininkų ir vadovų) ir kitų asmenų. Ieškovė paaiškino, kad jeigu minėtas ieškinys būtų tenkintas, tai iš atsakingų asmenų būtų priteistas žalos atlyginimas BAB Ūkio bankui ir iš gautos pinigų sumos būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Dėl to ieškovė nurodė, kad BAB Ūkio bankas šioje byloje trauktina atsakove, nes jai finansiškai nepajėgus (neužtekus priteistos sumos ir turimo turto visiems kreditoriams) tenkinti ieškovės reikalavimą, tai likusią priteistą sumą (ar ją visą) tektų atlyginti subsidiariems skolininkams – atsakovams A. Ž., M. A., M. V.. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ieškovė pakeitė ieškinio dalyką.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimas gali būti peržiūrimas, suinteresuotam asmeniui pateikus ir teismui vertinant naujas aplinkybes, galinčias būti reikšmingomis klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-419-302/2016).
  6. Šioje byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pradinis ieškinys preliminariai nepagrįstas. Šią išvadą patvirtina ir vėliau pateiktas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo bei patikslintas ieškinys. Pažymėtina, kad kartu su šiuo patikslintu ieškiniu ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien ieškovės argumentai, kad bankroto administratorės išieškotų lėšų gali nepakakti ieškovės reikalavimui patenkinti, nepaneigia skundžiamoje nutartyje konstatuoto pradinio ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, kas sudaro savarankišką pagrindą netaikyti atsakovų A. Ž., M. A., M. V. turto arešto (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to apelianto argumentai dėl atsakovų turtinės padėties esminės reikšmės sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebeturi, nes ieškovė nepagrindė pradinio ieškinio reikalavimų dėl nuostolių priteisimo preliminaraus pagrįstumo, o su patikslintu ieškiniu prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.
  7. Pažymėtina, kad šis preliminarus pradinio ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės reikšmės teismams, nagrinėjantiems bylą iš esmės.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai