Byla 2-109-407/2015
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo SH + E GmbH

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,Dzūkijos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dzūkijos statyba“ ieškinį, pareikštą atsakovams Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui ir Meyer&John GmbH & Co. KG dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo SH + E GmbH.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas UAB ,,Dzūkijos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui (toliau – ir Filialas) ir Meyer&John GmbH & Co. KG, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 1 024 966,79 Lt įsiskolinimą. Pareikštą reikalavimą pareiškėjas kildino iš tarp pareiškėjo ir atsakovo Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo sudarytų statybos rangos sutarčių, pagal kurias pareiškėjas atliko darbus, o minėtas atsakovas neatsiskaitė. Pareiškėjo teigimu, sudarydamas šias rangos sutartis atsakovas Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas veikė kaip savarankiškas teisinių santykių dalyvis, o juridiniam asmeniui Meyer&John GmbH & Co. KG reikalavimas solidariai reiškiamas CK 2.53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles, pagrindu.

6Pareiškėjo teigimu, minėtiems atsakovams pareikštas ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovo Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo buveinės vietą, nepaisant to, kad kitam atsakovui Meyer&John GmbH & Co. KG Hamburgo apylinkės teisme yra iškelta bankroto byla. Pareiškėjas nurodė, kad tarptautiniam teismingumui taikytini du reglamentai: ES Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – ir Reglamentas Nr. 1346/2000) arba ES Tarybos Reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 44/2001). Pareiškėjas nurodė, kad Reglamentas Nr. 44/2001 taikomas visais atvejais, išskyrus ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su jais susijusius. Pareiškėjo teigimu, ieškinio reikalavimai kyla iš rangos sutarčių vykdymo, jie nėra susiję su atsakovo Meyer&John GmbH & Co. KG bankroto byla, todėl teismingumas nustatomas pagal Reglamentą Nr. 44/2001, o ne Reglamentą Nr. 1346/2000.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB ,,Dzūkijos statyba“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

9Teismas nurodė, kad atsakovas Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas nėra atskiras juridinis asmuo, jis veikia kaip Meyer&John GmbH & Co. KG filialas, o atsakovui Meyer&John GmbH & Co. KG yra iškelta bankroto byla. Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 39 straipsnis numato, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad įsiskolinimą pareiškėjas prašo priteisti iš abiejų atsakovų kaip solidarių skolininkų, todėl, teismo nuomone, ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu bankrutuojančiam asmeniui ir turi būti nagrinėjamas bankroto bylą iškėlusiame teisme. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys reiškiamas bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, registruotam Vokietijos Federacijoje, bei šio juridinio asmens filialui, veikiančiam Lietuvoje, teismas konstatavo, kad byla yra teisminga atsakovo Meyer&John GmbH & Co. KG bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atskiruoju skundu apeliantas UAB ,,Dzūkijos statyba“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti jo ieškinį. Nurodo šiuos argumentus:

121. Skundžiama nutartis yra priimta formaliai, teismui nesiaiškinus atsakovo Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo veiksnumo apimties ir neįsigilinus į bylos esmę, t. y. sandorių, iš kurių kilo prievolės, turinį. Atsakyti pagal ieškinį visų pirma turi bankrutuojančios įmonės filialas, kuris, sudarydamas statybos rangos sutartis, veikė savarankiškai pagal savo nuostatus. Bankrutuojanti įmonė atsakovu nurodyta tik dėl to, kad juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles (CK 2.53 str. 2 d.). Apeliantas su šiuo ieškiniu negali kreiptis į juridiniam asmeniui bankroto bylą iškėlusį teismą, nes ginčas kilęs ne tarp bankrutuojančios įmonės ir ieškovo, o tarp ieškovo ir bankrutuojančios įmonės filialo iš tarp ieškovo ir Filialo sudarytų sutarčių; į bankroto teismą pareiškėjas galėtų kreiptis tik tada, kai bus išspręstas ginčas tarp ieškovo ir Filialo. 2009 m. rugsėjo 30 d. steigėjo Meyer&John GmbH & Co. KG patvirtintų ir įgalioto asmens pasirašytų Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo nuostatų 4.1.8 punktas suteikia teisę Filialui savarankiškai sudaryti sandorius ir juos vykdyti, pagal Filialo nuostatų 7.3 punktą kreditorių reikalavimai, kylantys iš Filialo prievolių, visų pirma turi būti tenkinami iš Filialo turto. Statybos rangos sutartys, tarpusavio susirašinėjimo dokumentai įrodo, kad prievolės, kylančios iš statybos rangos sutarčių, saisto tik ieškovą ir Filialą, todėl tinkamas atsakovas sumokėti už atliktus darbus yra būtent Filialas. Šalys statybos rangos sutartimis susitarė ginčus dėl sutarčių vykdymo spręsti Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinę teisę. Be to, Filialo nuostatuose nurodyta, kad bet kokie ginčai, kylantys iš dėl filialo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nevertino Filialo veiksnumo ir Filialo pareigos sumokėti įsiskolinimą savarankiškai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas prisiteisti įsiskolinimą solidariai tiek iš Filialo, tiek iš steigėjo, reiškia, kad reikalavimas tiesiogiai yra susijęs su bankroto byla. Teismas negali daryti tokių išvadų nevertinęs sutarčių, iš kurių kyla šalių tarpusavio įsipareigojimai.

132. Teismo nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-715/2012 nurodė, kad Meyer&John GmbH & Co. KG filialas turėjo procesinį veiksnumą.

143. Teismas be pagrindo taikė Reglamentą Nr. 1346/2000 ir netaikė Reglamento Nr. 44/2001, kurio 7 skirsnis numato, kad jeigu šalys, kurių vienos ar daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas ar teismai ir turi jurisdikciją. Teismas nutartyje neargumentavo, kodėl atmetė apelianto prašymą taikyti šį reglamentą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Byloje kilęs ginčas, kuriam teismui – Vokietijos ar Lietuvos – yra teismingas ieškovo UAB ,,Dzūkijos statyba“ ieškinys, pareikštas solidariems atsakovams – bankrutuojančiai Vokietijos įmonei Meyer&John GmbH & Co. KG ir Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui.

17Visų pirma pažymėtina, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas nėra juridinis asmuo (Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo Nuostatų 1.2 p.; b. l. 161-163), todėl jis neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali byloje būti atsakovu (CPK 38 str. 1 d.; 41 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialui suteikta teisė savarankiškai sudaryti sandorius (Nuostatų 4.1.8 p.), kad kreditorių reikalavimai, kylantys iš Filialo prievolių, visų pirma turi būti tenkinami iš Filialo turto (Nuostatų 7.3 p.) nereiškia, kad Filialas turi civilinį procesinį veiksnumą ir gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu. Skirtingai nei teigia apeliantas, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-715/2012, nekonstatuota, kad Filialas gali būti dalyvaujantis byloje asmuo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad atskirąjį skundą Filialo vardu pasirašęs asmuo turėjo įgaliojimus veikti ir paties juridinio asmens vardu, todėl sprendė, kad šio asmens pasirašytą atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti nepagrįstai (CPK 179 str. 3 d.).

18Konstatavus, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas negali būti atsakovu, pagal apelianto pareikštą ieškinį byloje atsakovu yra tik Vokietijos įmonė Meyer&John GmbH & Co. KG, kuriai 2014 m. kovo 31 d. Hamburgo apylinkės teismo nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 90-95). Taigi sprendžiant šio ieškinio priėmimo klausimą, nacionalinės teisės aktai ieškinio teismingumo nereglamentuoja, kadangi bylos šalys yra skirtingų Europos Sąjungos valstybių subjektai.

19Kaip teisingai nurodo apeliantas, šioje byloje sprendžiant tarptautinio teismingumo klausimą yra aktualūs du Tarybos Reglamentai – Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų ir ieškinio pateikimo metu galiojęs Reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo. Ramentas Nr. 44/2001 laikytinas lex generalis, o visi kiti teisės aktai, nustatantys nacionalinių teismų tarptautinę jurisdikciją tam tikrais klausimais, inter alia Reglamentas Nr. 1346/2000, – lex specialis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-150/2013; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-214/2014 ir kt).

20Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankroto bylą. Remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 6 konstatuojamąja dalimi, šis reglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reglamentuojančiomis jurisdikciją iškelti bankroto bylą ir priimti sprendimus, tiesiogiai išplaukiančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Teisingumo teisme formuojama praktika, kokie sprendimai laikytini sprendimais, kylančiais tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiais (1979 m. vasario 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Gourdain prieš Nadler; 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-292/08; Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. Europos Sąjungos prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-339/07 ir kt.). Klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiškai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-142/2014).

21Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vien tai, kad ieškinys pareikštas bankrutuojančiai įmonei, reiškia, kad jis yra tiesiogiai išplaukiantis iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijęs. Reglamente Nr. 1346/2000 nėra įtvirtinta, kad bet kokie ieškiniai, kuriuose atsakovu įtraukiama bankrutuojanti įmonė, patenka į šio reglamento taikymo sritį.

22Šiuo atveju ieškinys kildinamas iš tarp apelianto ir Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialo sudarytų statybos rangos sutarčių, pagal kurias Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas neatsiskaito su apeliantu už atliktus statybos rangos darbus. Pareikštas ieškinys grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, o ne bankroto teise, apelianto reikalavimas atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, jis nėra siejamas su bankroto bylos iškėlimu ir gali būti reiškiamas nepriklausomai nuo bankroto bylos iškėlimo. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, vien faktas, kad šioje byloje ieškinys yra pareikštas bankrutuojančiai įmonei, nereiškia, kad jis yra tiesiogiai susijęs su bankroto byla Reglamento Nr. 1346/2000 prasme.

23Teisėjų kolegijos vertinimu, Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnis, nustatantis, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje, nedraudžia reikšti ieškinį bankrutuojančiai įmonei teisme bendra tvarka, juo labiau, kad šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog apelianto ieškinyje nurodyta jo turima reikalavimo teisė į 1 024 996,79 Lt sumą yra ginčijama.

24Nustačius, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje nėra glaudžiai susijęs su atsakovo bankroto procesu, tarptautiniam teismingumui nustatyti taikytinos ieškinio padavimo metu galiojusio Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.

25Reglamento 44/2001 23 straipsnio, reglamentuojančio sutartinį teismingumą, 1 dalis numato, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Kaip minėta, šiuo atveju apelianto reikalavimas kildinamas iš trijų statybos rangos sutarčių, dviejose iš jų – 2012 rugsėjo 26 d. statybos rangos sutartyje (b. l. 28-41) ir 2013 m. gegužės 13 d. statybos rangos sutartyje (b. l. 65-78) šalys susitarė, kad išimtinė jurisdikcijos vieta yra Vilnius, Lietuva (Sutarčių 20 str. 4 p.). Todėl ieškinys dėl apelianto reikalavimų, kildinamų iš šių sutarčių, vadovaujantis Reglamento 44/2001 nuostatomis išimtinai teismingas Lietuvos Respublikos teismams. 2011 m. spalio 5 d. rangos sutartyje (b. l. 46-57), iš kurios taip pat kildinamas apelianto reikalavimas, dėl tarptautinio teismingumo nėra susitarta. Reglamento 44/2001 5 straipsnio, reglamentuojančio specialią jurisdikciją, 5 dalyje nurodyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veiklos, gali būti nagrinėjamos vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose. Šiuo atveju pagal minėtą 2011 m. spalio 5 d. statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami Lietuvoje; Filialas, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, yra Lietuvoje, todėl apeliantas turėjo teisę ieškinį dėl visų trijų rangos sutarčių pareikšti Lietuvoje (Reglamento 44/2001 23 str. 1 d; 5 str. 5 d.).

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis, kurioje nustatyta, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, panaikinama, ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas UAB ,,Dzūkijos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Pareiškėjo teigimu, minėtiems atsakovams pareikštas ieškinys yra... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti... 9. Teismas nurodė, kad atsakovas Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atskiruoju skundu apeliantas UAB ,,Dzūkijos statyba“ prašo panaikinti... 12. 1. Skundžiama nutartis yra priimta formaliai, teismui nesiaiškinus atsakovo... 13. 2. Teismo nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Lietuvos... 14. 3. Teismas be pagrindo taikė Reglamentą Nr. 1346/2000 ir netaikė Reglamento... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 16. Byloje kilęs ginčas, kuriam teismui – Vokietijos ar Lietuvos – yra... 17. Visų pirma pažymėtina, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus... 18. Konstatavus, kad Meyer&John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas negali... 19. Kaip teisingai nurodo apeliantas, šioje byloje sprendžiant tarptautinio... 20. Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė... 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 22. Šiuo atveju ieškinys kildinamas iš tarp apelianto ir Meyer&John GmbH... 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnis,... 24. Nustačius, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje nėra glaudžiai susijęs su... 25. Reglamento 44/2001 23 straipsnio, reglamentuojančio sutartinį teismingumą, 1... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis, kurioje nustatyta, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti...