Byla e2A-1435-230/2019
Dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir atsakovo H. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui H. D., trečiajam asmeniui L. D. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo H. D. už tiektą šilumos energiją 1 323,95 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d., 47,92 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 31,00 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur advokato atstovavimo išlaidas 1,71 Eur išlaidas už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą. Nurodė, kad atsakovui priklausiusiame bute, esančiame ( - ), buvo tiekiama šilumos energija. Atsakovas nebuvo sudaręs šilumos energijos pirkimo sutarties, tačiau atsakovui priklausęs butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, todėl atsakovas privalo atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją. Atsakovas už parduotą šilumos energiją nėra su ieškove pilnai atsiskaitęs, atsakovui per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. yra susidariusi 1 323,95 Eur skola.

82.

9Atsakovas H. D. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad įmokas mokėjo nereguliariai, tačiau nesutinka su paskaičiuotu skolos dydžiu. Atsakovui įsigijus butą, buvo likusi nepadengta buvusio buto savininko 1 734,59 Lt skola už vandens pašildymą. Atsakovas ne kartą buvo nuvykęs ir žodžiu kreipęsis į ieškovę dėl svetimos skolos, ieškovė žadėjo skolą panaikinti, tačiau to nedarė, dėl ko atsakovas iš pradžių nemokėjo už suteiktas paslaugas. Kad nedidėtų skola ir pripažindamas, kad paslauga jam teikiama, vėliau mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, tačiau jo padarytomis įmokomis buvo dengiama ir buvusio savininko palikta skola. Svetima skola buvo skaičiuojama atsakovui nuo 1999 m. spalio 1 d., kas mėnesį priskaičiuojant šią skolą ir delspinigius nuo nesumokėtos skolos sumos. Dėl to atsakovas negali nurodyti, kiek yra skolingas ieškovei. Laiko, kad ieškovei iš viso nėra skolingas, nes buvo susidariusi permoka, kuria iškovė padengė svetimą skolą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB ,,Kauno energija“ iš atsakovo H. D. 182,78 Eur skolą už parduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 gegužės 30 d., 6,58 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (189,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

144.

15Teismas nustatė, kad atsakovas H. D. nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), įgijo 1999 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir jo savininku buvo iki 2016 m. gegužės 30 d. Ieškovė su atsakovu šilumos pirkimo–pardavimo rašytinės sutarties sudarę nebuvo, todėl laikytina, kad sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui priklausiusiam butui laikotarpiu nuo 1999 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. ieškovė tiekė šilumos energiją. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovui įsigijus butą skolos už patalpų šildymą nebuvo, bet buvo likusi ankstesnių buto savininkų 1 734,59 Lt (502,37 Eur) skola už ieškovės suteiktas vandens šildymo paslaugas.

165.

17Teismas nustatė, kad buto šildymo ir vandens pašildymo 2005 m. sausio 1 d. – 2006 m. spalio 1 d. žiniaraštyje grafoje 2006 m. sausio 1 d. skiltyje ,,koreguota“ nurodytas 1 594,63 Lt išminusavimas, vandens 1999 m. spalio – 2001 m. vasario mėn. žiniaraštyje 1999 m. spalio mėn. skiltyje ,,perskaičiuota“ nurodytas 126,74 Lt išminusavimas, viso išminusuota 1 721,37 Lt (498,54 Eur). Šie ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad svetima skola buvo išminusuota ne iš karto ir ne visa – dalis skolos (126,74 Lt/36,70Eur) išminusuota 1999 m. spalio mėn., dalis skolos (1 594,63 Lt/461,83 Eur) išminusuota 2006 m. sausio mėn., dalis skolos – iš viso nebuvo išminusuota 13,22 Lt/3,82 Eur (1 734,59 Lt (502,37 Eur) – 1 721,37 Lt (498,54 Eur)). Iš ieškovės atsakovui išrašytų ir apmokėjimui iki ieškinyje nurodomo laikotarpio, už kurį prašoma priteisti skolą, pradžios pateiktų sąskaitų nustatė, kad jose nurodytą bendrą mokėjimo sumą sudaro sumos (nurodant skolą ir kiek priskaičiuota naujai) už patalpų šildymą, vandens pašildymą, sistemų aptarnavimą, nuo skolos sumos paskaičiuoti delspinigiai. Iš ieškovės pateiktos delspinigių, priskaičiuotų per laikotarpį nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2016 m. birželio mėn., skaičiuotės matyti, kad nuo skolos už energiją vandens pašildymui sumos delspinigiai buvo skaičiuojami kiekvieną mėnesį.

186.

19Teismas, nustatęs, kad ankstesnio buto savininko skolos dalis (1 594,63 Lt/461,83 Eur) išminusuota 2006 m. sausio mėn., dalis skolos 13,22 Lt/3,82 Eur visai neišminusuota, taip pat nustačius, kad atsakovui buvo išrašoma apmokėjimui viena bendra sąskaita už visas ieškovės teikiamas paslaugas ir tai, kad ieškovė atsakovo gaunamomis eilinėmis įmokomis dengė seniausias skolas ir delspinigius, sprendė, kad tokiu būdu buvo nepagrįstai dengiama ir ankstesnio buto savininko skola, įskaitant ir delspinigius, už vandenį. Ieškovė nepateikė duomenų, kiek iš viso buvo priskaičiuota delspinigių nuo nesumokėtos svetimos skolos sumos ir kiek jų atsakovo atliktais mokėjimais buvo padengta, taip pat negalėjo paaiškinti dėl žiniaraščiuose esančių skirtingų duomenų argumentuojant dokumentų neišsaugojimu ir kad tai apskritai nesusiję su nagrinėjamu dalyku. Tačiau ieškovė į reikalaujamos priteisti skolos sumą įtraukė ir iki prašomo priteisti laikotarpio susidariusią skolą, todėl nors atsakovas ir neneigė, kad nereguliariai vykdė atsiskaitymus su ieškove, tačiau ieškovė, kurios pareiga tinkamai apskaityti atliktų atsiskaitymų bei priklausančias mokėti sumas, privalėjo pateikti šios skolos dydį pagrindžiančius įrodymus. Vien tik ieškovės argumentai, kad 2003 m. spalio 1 d. atsakovo skola už šildymą buvo 1 374,43 Lt ir ji nuolat didėjo, o atsakovas pripažįsta, kad mokėjo nereguliariai, nepateikiant šios skolos pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nėra pakankami ir neįrodo iki 2014 m. sausio 1 d. susidariusios skolos dydžio.

207.

21Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs su ieškove už jam parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. ir yra skolingas ieškovei 182,78 Eur.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

248.

25Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261.1.

27Teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovo atliekamų mokėjimų CK 6.55 straipsnio pagrindu dengė ankstesnio buto savininko skolos dalį, padaryta netinkamai įvertinus ir ištyrus bylos duomenis. Atsakovas buto savininku buvo nuo 1999 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. Į bylą 2018 m. spalio 4 d. pateiktas išsamus buto apyvartos žiniaraštis už šildymą patvirtina, kad 1999 m. spalio mėn. likutis už šildymą buvo 0. Taigi nepagrįsta teismo išvada, kad skola priklausė buvusiam buto savininkui.

281.2.

29Atsakovas nuo buto įsigijimo nereguliariai atliko įmokas už šildymą, nepilnai dengė priskaitymus, todėl, kaip patvirtina „šildymo“ žiniaraštis, 2003 m. spalio 1 d. jau buvo susidaręs 1 374,43 Lt įsiskolinimas už šildymą. Ši skolos suma už šildymą nuolat augo iki pat ieškinyje nurodomo skolos laikotarpio pradžios, t. y. 2014 m. sausio 1 d. Ieškovė CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. atliekamų mokėjimų už šildymą dengdavo seniausią butui priskaičiuotą skolą „2014-01-01 dienai likutį pradžiai“, o ne einamuosius priskaitymus, kol galiausiai liko ieškiniu prašoma priteisti skola. Atsakovas, darydamas einamuosius mokėjimus, nenurodė už kokį laikotarpį suteiktas paslaugas apmoka, todėl jo įmokomis buvo pagrįstai padengta sena atsakovo skola.

301.3.

31Nuo 2003 m. spalio 1 d. buvo sudaromi du atskiri žiniaraščiai „šildymas“ ir „energija vandens pašildymui“. Į bylą su ieškiniu pateiktas buto apyvartos žiniaraštis skolos laikotarpiui vadinasi „šildymas ir vandens pašildymas“. Likutis pradžiai nurodomas 3 935,41 Lt. Nurodyta suma visiškai atitinka su papildomais dokumentais į bylą pateikto išsamaus „šildymo“ žiniaraščio 2014 m. sausio 1 d. sumą 3 873,36 Lt plius išsamaus „energijos vandens pašildymui“ žiniaraščio 2014 m. sausio 1 d. sumą 62,05 (3 873,36 Lt + 62,05 Lt = 3 935,41 Lt). Likutis 2014 m. sausio 1 d. už šildymą susidarė dėl nereguliarių nuo pat buto įsigijimo atsakovo atliekamų mokėjimų už šildymą. Buto įsigijimo momentu likutis už šildymą buvo lygus 0. Tačiau jau 2003 m. spalio 1 d. skola už šildymą buvo 1 374,43 Lt ir ji nuolatinai didėjo. Ieškovė CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo atliekamų einamųjų mokėjimų dengdavo seniausią butui priskaičiuotą skolą už šildymą bei delspinigius. Likutis 2014 m. sausio 1 d. pradžiai buvo 3 873,36 Lt. Jis buvo dengiamas iš atsakovo per 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gegužės 30 d. atliekamų einamųjų mokėjimų už šildymą.

329.

33Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

342.1.

35Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė skolos, susidariusios iki 2014 m. sausio 1 d. pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, tačiau tuo pačiu nurodė, kad jis laiko įrodyta aplinkybę, jog ieškovė iš skolos išminusavo buvusių savininkų paliktą skolą. Tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, be to, pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, t. y. silpnesnės pusės, teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja elementariai logikai ir įrodymų vertinimui.

362.2.

37Ieškovė, būdama stambi paslaugos teikėja, turi pareigą teisingai, sąžiningai ir tiksliai apskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas. Ieškovė šios pareigos nevykdė, nes pateikti skaičiavimai kelia pagrįstas abejones, todėl teismas jas turėjo vertinti kritiškai.

382.3.

39Ieškovė, pripažindama, kad atsakovui yra skaičiuojama svetima skola už karšto vandens pašildymą, jos iš karto visos neišminusavo, o tai padarė per ilgą laiką ir dalimis – jeigu tikėti ieškove, tai buvo padaryta 1999 m. lapkričio mėnesį – 126,74 Lt ir 2006 m. sausio mėnesį 1 594,63 Lt. Teismas tokius ieškovės paaiškinimus laikė pagrįstu įrodymu, kad buvusių savininkų skola iš atsakovo skolos buvo išminusuota, tačiau visiškai nevertino tos aplinkybės, kad toks ieškovės paaiškinimas prieštarauja jos iki tol pateiktiems rašytiniams duomenims: buto apyvartos žiniaraštyje „Energija vandens pašildymui“ nurodoma, kad 2006 m. sausio mėnesį koreguota suma sudaro 663,14 Lt.

402.4.

412004 m. rugsėjo 1 d. ieškovė atsakovo mokėtą už šildymą permoką 1 373,79 Lt sumai nurašė, nurodydama, kad šia suma buvo padengtas įsiskolinimas už vandens pašildymą, tačiau jeigu pažiūrėti buto apyvartos žiniaraštį „Energija vandens pašildymui“, atsakovo skola už vandens pašildymą buvo sumažinta ne 1 373,79 Lt suma, o tik 956,46 Lt suma, t. y. 417,33 Lt permokos sumą ieškovė pradangino. Ieškovės atstovas paaiškino, kad likusia suma (417,33 Lt) buvo padengtas įsiskolinimas už sistemų aptarnavimą, tačiau ieškovė nepateikė duomenų nei apie tokios skolos egzistavimą, nei apie tokio mokesčio paskaičiavimą.

422.5.

43Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė už skolą atsakovui skaičiavo delspinigius. Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis apie priskaičiuotus delspinigius nuo 2004 m. kovo mėn., nurodydama, kad tokių duomenų iki 2004 m. kovo mėn. nėra išsaugojusi. Abejonių, kad nuo 1999 m. spalio mėn. iki 2004 m. kovo mėn. atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai nėra, nes šią aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė bei atsakovo pateiktos sąskaitos. Tai, kad ieškovė nepateikė skaičiavimų, kiek buvo priskaičiuota delspinigių nuo atsakovui priskaitytos svetimos skolos (1 734,59 Lt), nereiškia, kad teismas šios aplinkybės neturėjo vertinti ar negalėjo delspinigių dydžio paskaičiuoti savo iniciatyva.

442.6.

45Delspinigių suma paskaičiuota tik iki tos datos, iki kurios atsakovas neteikė duomenų apie delspinigių paskaičiavimą, kas reiškia, kad ši suma būtų dar didesnė, jeigu būtų skaičiuojama iki 2006 metų sausio 1 d., t. y. iki tos datos, kuria, jeigu tikėti ieškove, buvo sumažinta atsakovui skaičiuojama svetima skola.

462.7.

47Atsakovas neginčija teismo nurodytų motyvų dėl per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. ieškovės priskaičiuotos sumos už suteiktas paslaugas ir atsakovo apmokėtos sumos bei susidariusio skirtumo – 182,78 Eur nepriemokos, tačiau mano, kad ši skola iš atsakovo neturėjo būti priteista, kadangi ieškovė daugiau negu penkis metus skaičiavo atsakovui delspinigius už svetimą skolą, ši delspinigių suma buvo padengta atsakovo sumokėtų įmokų suma (ieškovė pripažino, kad įmokos buvo dengiamos CK 6.55 straipsnyje numatyta tvarka), ieškovė nepateikė duomenų apie dalies permokos (417,33 Lt) panaudojimą, byloje esantys duomenys apie svetimos skolos išminusavimą prieštaringi, dėl ko yra pagrindas teigti, kad atsakovas ne tik kad buvo neskolingas, tačiau už paslaugas iki 2014 m. sausio 1 d. buvo permokėjęs.

4810.

49Atsakovas H. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

503.1.

51Ieškovės teiginius dėl nuo 2003 m. spalio 1 d. vis didėjančios skolos už šildymą paneigia pateiktas į bylą buto apyvartos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad 2003 m. spalio 1 d. atsakovas ne tik, kad buvo neskolingas ieškovei už šildymą, tačiau buvo už ją permokėjęs ir ieškovės minima 1 374,43 Lt suma yra ne skola, o permoka.

523.2.

532014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė atliko korekciją ir esamą permoką (1 373,79 Lt) nurašė, palikdama 2004 m. rugsėjo mėnesio pabaigai likutį 0,00 Lt. Kaip panaudojo šias atsakovo sumokėtas lėšas, ieškovė nei rašytiniais paaiškinimais, nei žodžiu teismo posėdžiuose logiškai paaiškinti negalėjo, kaip negalėjo paaiškinti, ką reiškia minuso ženklas prieš skaičių.

543.3.

55Tiek pateiktos į bylą atsakovo išsaugotos sąskaitos, tiek ieškovės raštas patvirtina, kad ieškovė atsakovui už iki 1999 m. spalio 1 d. susidariusį įsiskolinimą už vandens pašildymą skaičiavo delspinigius, tačiau nepateikė duomenų, kokia atsakovo įmokų dalis buvo panaudota būtent delspinigių už šią skolą apmokėjimui. Tai, kad dalį atsakovo įmokų ieškovė panaudojo delspinigių dengimui patvirtino ir ieškovė, nurodžiusi, kad atskaitymai buvo atliekami vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, t. y. pirmiau buvo dengiamos netesybos, o tik po to pagrindinė prievolė.

56IV.

57Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5911.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6112.

62Byloje kilo ginčas dėl šilumos energijos vartotojo pareigos sumokėti už tiektą šilumos energiją nevykdymo. Ieškovė AB „Kauno energija” ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo H. D. už tiektą šilumos energiją 1 323,95 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d., 47,92 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6313.

64Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB ,,Kauno energija“ iš atsakovo H. D. 182,78 Eur skolą už parduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 gegužės 30 d., 6,58 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (189,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6514.

66Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė AB „Kauno energija“, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš atsakovo atliekamų mokėjimų buvo dengiama ankstesnio buto savininko skola, nes buto apyvartos žiniaraštis už šildymą patvirtina, kad 1999 m. spalio mėn. likutis už šildymą buvo 0, atsakovas nuo buto įsigijimo nereguliariai atliko įmokas už šildymą ir skola nuolat augo, o ieškovė iš atsakovo atliekamų einamųjų mokėjimų dengdavo seniausią butui priskaičiuotą skolą, tiek atsakovas H. D., apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieškovė daugiau negu penkis metus skaičiavo atsakovui delspinigius už svetimą skolą, ši delspinigių suma buvo padengta atsakovo sumokėtų įmokų suma, ieškovė nepateikė duomenų apie dalies permokos (417,33 Lt) panaudojimą, byloje esantys duomenys apie svetimos skolos išminusavimą prieštaringi, dėl ko yra pagrindas teigti, kad atsakovas ne tik kad buvo neskolingas, tačiau už paslaugas iki 2014 m. sausio 1 d. buvo permokėjęs. Dėl ieškovės AB „Kauno energija“ apeliacinio skundo argumentų

6715.

68Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas H. D. nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), įgijo 1999 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir jo savininku buvo iki 2016 m. gegužės 30 d. Ieškovė atsakovui priklausiusiam butui laikotarpiu nuo 1999 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. tiekė šilumos energiją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui įsigijus butą skolos už patalpų šildymą nebuvo, bet buvo likusi ankstesnio buto savininko 1 734,59 Lt (502,37 Eur) skola už ieškovės suteiktas vandens šildymo paslaugas.

6916.

70Ieškovės AB „Kauno energija“ teigimu, į bylą pateiktas išsamus buto apyvartos žiniaraštis už šildymą patvirtina, jog 1999 m. spalio mėn. likutis už šildymą buvo 0, taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad skola priklausė buvusiam buto savininkui. Atsakovas nuo buto įsigijimo nereguliariai atliko įmokas už šildymą, nepilnai dengė priskaitymus, todėl įsiskolinimas už šildymą nuolat augo. Ieškovė CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. atliekamų mokėjimų už šildymą dengdavo seniausią butui priskaičiuotą skolą, kol galiausiai liko ieškiniu prašoma priteisti skola.

7117.

72Iš byloje esančių buto apyvartos žiniaraščių „Šildymas“ ir „Vanduo“ matyti, kad 1999 m. spalio mėn. skolos likutis už šildymą buvo 0, o už vandenį – 1 734,59 Lt (ankstesnio buto savininko skola) (e. b. l. 46-48). Nors apeliantė AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad 1999 m. spalio mėn. likutis už šildymą buvo 0, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo bendrą skolą tiek už šildymą, tiek už energiją vandens pašildymui, kurią grindžia bendru buto apyvartos žiniaraščiu „Šildymas ir vandens pašildymas gyventojams“, iš kurio matyti, kad 1999 m. spalio mėn. likutis už vandenį buvo 1 734,59 Lt (ankstesnio buto savininko skola) (e. b. l. 8,46-48). Be to, pagal ieškovės atstovo paaiškinimus dalis atsakovo permokos už šildymą buvo panaudota skolai už vandenį padengti, o iš atsakovo mokamų einamųjų mokėjimų buvo dengiama seniausia skola ir delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovei už šilumos energiją ir jo dydžio, turi būti vertinami bendri buto apyvartos žiniaraštyje esantys duomenys apie priskaitymus ir apmokėjimus tiek už šildymą, tiek už vandenį, todėl buto apyvartos žiniaraštyje „Vanduo“ 1999 m. spalio mėn. nurodomas likutis už vandenį (1 734,59 Lt), t. y. ankstesnio buto savininko skola, ir duomenys apie šios skolos (ne)iškėlimą buvusiam savininkui turi esminę reikšmę.

7318.

74Nors ieškovė AB „Kauno energija“ teigia, kad ankstesnio buto savininko skola už vandenį (1 734,59 Lt) buvo išminusuota (1999 m. lapkričio mėn. 126,74 Lt suma ir 2006 m. sausio mėn. 1 594,63 Lt suma), tačiau tokių argumentų nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių buto apyvartos žiniaraščių matyti, kad 1999 m. lapkričio mėn. ir 2006 m. sausio mėn. buvo atliktos korekcijos ir iš atsakovo mokėtinų sumų išminusuotos 126,74 Lt ir 1 594,63 Lt sumos (e. b. l. 46-54), tačiau iš šių duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo atveju buvo išminusuota būtent buvusio buto savininko skola, kadangi, visų pirma, nesutampa ankstesnio buto savininko skolos už vandenį suma (1 734,59 Lt) su iš atsakovo mokėtinų sumų išminusuota suma (1 721,48 Lt), antra, šie išminusavimai atlikti ne iš karto, o dalimis (dalis skolos išminusuota 1999 m. lapkričio mėn., kita dalis daugiau kaip po 6 metų, t. y. 2006 m. sausio mėn.) (ieškovės atstovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nepaaiškino, kodėl skola buvo nurašyta dalimis ir praėjus ilgam laiko tarpui, o ne visa iš karto, be to, ne visa skola), trečia, iš buto apyvartos žiniaraščių matyti, kad per visą laikotarpį nuo 1999 m. spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. buvo atlikti ne tik minėti išminusavimai, bet ir kiti perskaičiavimai (pvz., 2001 m. rugpjūčio mėn. išminusuota 156,55 Lt suma ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose (11 p.) yra nurodžiusi, jog perskaičiavimai dažniausiai atliekami, kai vartotojas deklaruoja skaitiklių parodymus ar perskaičiuoja normatyvus, taip pat kreipiasi dėl skolos iškėlimo. Šiuo atveju ieškovė neturi duomenų dėl kokių priežasčių buvo padaryti perskaičiavimai, nes tokių senų duomenų nebeturi (e. b. l. 136-137).

7519.

76Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

7720.

78Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė AB „Kauno energija“ nepateikė jokių objektyvių neginčijamų įrodymų (neįrodė), jog ankstesnio buto savininko skola buvo išminusuota, o atsakovo H. D. mokamomis einamosiomis įmokomis nebuvo dengiama ankstesnio buto savininko skola (CPK 178, 185 straipsniai).

7921.

80Taip pat pažymėtina, kad iš atsakovo H. D. pateiktų ieškovės išrašytų sąskaitų (e. b. l. 132-134) matyti, jog atsakovui apmokėjimui buvo išrašoma viena bendra sąskaita už visas ieškovės teikiamas paslaugas, tame tarpe ir delspinigiai. Iš ieškovės pateiktos delspinigių, priskaičiuotų per laikotarpį nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2016 m. birželio mėn. (e. b. l. 55-78), skaičiuotės matyti, kad nuo skolos už energiją vandens pašildymui sumos delspinigiai buvo skaičiuojami kiekvieną mėnesį. Ieškovė 2019 m. sausio 8 d. raštu (e. b. l. 124) patvirtino, kad delspinigiai gyventojams, nesumokėjusiems už šilumos energiją nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2004 m. kovo 1 d. buvo skaičiuojami po 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, tačiau jų paskaičiavimo negali pateikti dėl techninių galimybių. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde patvirtino, kad atsakovo mokamomis einamosiomis įmokomis buvo dengiama seniausia skola ir delspinigiai. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kiek iš viso buvo priskaičiuota delspinigių nuo nesumokėtos ankstesnio buto savininko skolos ir kiek jų atsakovo atliktais mokėjimais buvo padengta (CPK 178 straipsnis).

8122.

82Be to, iš byloje esančio buto apyvartos žiniaraščio „Šildymas“ (e. b. l. 49-51) matyti, kad 2004 m. rugsėjo mėn. atsakovas H. D. turėjo 1 373,79 Lt dydžio permoką už šildymą. Pagal ieškovės atstovo paaiškinimus dalis šios permokos (956,46 Lt) buvo panaudota skolos už vandenį padengimui, o kita dalis (417,33 Lt) skolai už sistemų aptarnavimą padengti. Tačiau jokių objektyvių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, apie skolos už sistemų aptarnavimą buvimą (jos dydį) ir šios skolos padengimą iš atsakovo turimos permokos už šildymą ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

8323.

84Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip šilumos energijos tiekėja, yra atsakinga už tinkamą atliktų atsiskaitymų bei priklausančių mokėti sumų apskaitymą, todėl prašydama priteisti iš atsakovo skolą (į ją įtraukdama ir iki prašomo priteisti laikotarpio susidariusią skolos dalį), turėjo tinkamai pagrįsti savo reikalavimą ir pateikti skolos dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos tinkamai nevykdė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė AB „Kauno energija“ neįrodė, jog laikotarpiu iki 2014 m. sausio 1 d. buvo susidaręs įsiskolinimas (kokio dydžio) už atsakovo butui tiektą šilumos energiją. Šios išvados niekaip nepaneigia ir ieškovės nurodomos aplinkybės, kad nuo 2003 m. spalio 1 d. atsakovo skola už šildymą buvo 1 374,43 Lt ir nuolat didėjo, o atsakovas mokėjimus atliko nereguliariai. Dėl atsakovo H. D. apeliacinio skundo argumentų

8524.

86Atsakovas H. D. apeliaciniame skunde neginčija teismo motyvų dėl per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. ieškovės priskaičiuotos sumos už suteiktas paslaugas ir atsakovo apmokėtos sumos bei susidariusio skirtumo – 182,78 Eur nepriemokos, tačiau mano, kad ši skola neturėjo būti priteista, kadangi ieškovė daugiau negu penkis metus skaičiavo atsakovui delspinigius už svetimą skolą, ši delspinigių suma buvo padengta atsakovo sumokėtų įmokų suma, ieškovė nepateikė duomenų apie dalies permokos (417,33 Lt) panaudojimą, byloje esantys duomenys apie svetimos skolos išminusavimą prieštaringi, dėl ko yra pagrindas teigti, kad atsakovas ne tik kad buvo neskolingas, tačiau už paslaugas iki 2014 m. sausio 1 d. buvo permokėjęs.

8725.

88Iš byloje esančių buto apyvartos žiniaraščių „Šildymas“ ir „Vanduo“ (e. b. l. 46-48) matyti, kad laikotarpiu nuo 1999 m. spalio mėn. iki 2003 m. spalio mėn. atsakovas H. D. turėjo 1 324,40 Lt (383,57 Eur) permoką už šildymą (4 279,78 Lt + 51,37 Lt – 4 553,50 Lt – 1 102,05 Lt) ir 21,66 Lt (6,27 Eur) skolą už vandenį (išminusavus 1 734,59 Lt buvusio savininko skolą už vandenį) (2 978,66 Lt – 1 734,59 Lt – 283,29 Lt – 200 Lt – 739,12 Lt). Iš buto apyvartos žiniaraščių „Šildymas“ ir „Energija vandens pašildymui“ (e. b. l. 49-54) matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. atsakovas H. D. turėjo 1 443,26 Eur skolą už šildymą ((14 299,04 Lt – 50,03 Lt + 9,78 Lt – 9 229,81 Lt – 442,30 Lt) + (527,49 Eur – 412,62 Eur)) ir 991,76 Eur permoką už vandenį ((9 943,16 Lt – 65,60 Lt + 10,05 Lt – 11 705,85 Lt – 1 619,60 Lt) + (286,71 Eur – 282,80 Eur)). Taigi, įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad atsakovo H. D. įsiskolinimas (išminusavus ankstesnio buto savininko skolą už vandenį) už šilumos energiją sudaro 74,20 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė skaičiavo delspinigius už skolą, į kurią įėjo ir ankstesnio buto savininko skolos dalis, delspinigiai buvo dengiami iš atsakovo mokamų einamųjų mokėjimų, duomenų apie priskaičiuotus ir atsakovo apmokėtus delspinigius ieškovė nepateikė, be to, ieškovė nepateikė duomenų apie dalies permokos už šildymą (417,33 Lt) panaudojimą sistemų aptarnavimo skolos padengimui, o byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad ankstesnio buto savininko skola už vandenį buvo išminusuota iš bendro atsakovo įsiskolinimo, todėl, atsižvelgiant į visus ieškovės atliktus priskaitymus, apmokėjimus ir perskaičiavimus / korekcijas / kompensacijas laikotarpiu nuo 1999 m. spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn., darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovas H. D. įsiskolinimo ieškovei AB „Kauno energija“ už šilumos energiją neturi (CPK 178, 185 straipsniai).

8926.

90Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

9127.

92Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

9328.

94Atsakovo H. D. apeliacinį skundą tenkinus, o ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos 6,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9529.

96Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomu sprendimu iš ieškovės AB ,,Kauno energija“ valstybei priteistos 338,40 Eur bylinėjimosi (antrinės teisinės pagalbos) išlaidos.

9730.

98Pažymėtina, kad papildomas sprendimas, priimtas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, yra skirtas procesinio pobūdžio klausimo, dėl kurio nebuvo pasisakyta byloje priėmus teismo sprendimą, išsprendimui. Tuo tarpu CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies normos reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai priklauso nuo ginčo esmės baigties. Taigi minėtų normų analizė leidžia teigti, kad papildomas teismo sprendimas nėra autonomiškas, juo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas tiesiogiai priklauso nuo byloje priimto teismo sprendimo, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka ir dėl to nėra įsiteisėjęs.

9931.

100Nors šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomas sprendimas nėra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neturi teisės pasisakyti dėl papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tokie apeliacinės instancijos teismo procesiniai veiksmai neturėtų būti laikomi apeliacinio skundo ribų peržengimu, nes CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmos instancijos teismas. Taigi šios normos suponuoja, kad tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidas privalo paskirstyti ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1024-340/2014).

10132.

102Atsakovui H. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4139-15406 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2019 m. birželio 20 d. pažyma Nr. NTP-7-3764 patvirtina, kad valstybė, atstovaudama atsakovą byloje pirmosios instancijos teisme, patyrė 388,96 Eur išlaidas.

10333.

104Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomas sprendimas pakeičiamas, priteisiant valstybei iš ieškovės AB ,,Kauno energija“ 388,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

105Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

106Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

107Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą, priteisiant valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ 388,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

108Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ 6,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

109Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė... 8. 2.... 9. Atsakovas H. D. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad įmokas mokėjo... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad atsakovas H. D. nuosavybės teisę į butą, esantį ( -... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad buto šildymo ir vandens pašildymo 2005 m. sausio 1 d.... 18. 6.... 19. Teismas, nustatęs, kad ankstesnio buto savininko skolos dalis (1 594,63... 20. 7.... 21. Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė,... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno... 26. 1.1.... 27. Teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovo atliekamų mokėjimų... 28. 1.2.... 29. Atsakovas nuo buto įsigijimo nereguliariai atliko įmokas už šildymą,... 30. 1.3.... 31. Nuo 2003 m. spalio 1 d. buvo sudaromi du atskiri žiniaraščiai... 32. 9.... 33. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m.... 34. 2.1.... 35. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė skolos, susidariusios iki... 36. 2.2.... 37. Ieškovė, būdama stambi paslaugos teikėja, turi pareigą teisingai,... 38. 2.3.... 39. Ieškovė, pripažindama, kad atsakovui yra skaičiuojama svetima skola už... 40. 2.4.... 41. 2004 m. rugsėjo 1 d. ieškovė atsakovo mokėtą už šildymą permoką 1... 42. 2.5.... 43. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė už skolą atsakovui skaičiavo... 44. 2.6.... 45. Delspinigių suma paskaičiuota tik iki tos datos, iki kurios atsakovas... 46. 2.7.... 47. Atsakovas neginčija teismo nurodytų motyvų dėl per laikotarpį nuo 2014 m.... 48. 10.... 49. Atsakovas H. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį... 50. 3.1.... 51. Ieškovės teiginius dėl nuo 2003 m. spalio 1 d. vis didėjančios skolos už... 52. 3.2.... 53. 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė atliko korekciją ir esamą permoką (1 373,79... 54. 3.3.... 55. Tiek pateiktos į bylą atsakovo išsaugotos sąskaitos, tiek ieškovės... 56. IV.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 59. 11.... 60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 61. 12.... 62. Byloje kilo ginčas dėl šilumos energijos vartotojo pareigos sumokėti už... 63. 13.... 64. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį... 65. 14.... 66. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė AB... 67. 15.... 68. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas H. D. nuosavybės teisę į... 69. 16.... 70. Ieškovės AB „Kauno energija“ teigimu, į bylą pateiktas išsamus buto... 71. 17.... 72. Iš byloje esančių buto apyvartos žiniaraščių „Šildymas“ ir... 73. 18.... 74. Nors ieškovė AB „Kauno energija“ teigia, kad ankstesnio buto savininko... 75. 19.... 76. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta,... 77. 20.... 78. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 79. 21.... 80. Taip pat pažymėtina, kad iš atsakovo H. D. pateiktų ieškovės išrašytų... 81. 22.... 82. Be to, iš byloje esančio buto apyvartos žiniaraščio „Šildymas“ (e. b.... 83. 23.... 84. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip šilumos energijos... 85. 24.... 86. Atsakovas H. D. apeliaciniame skunde neginčija teismo motyvų dėl per... 87. 25.... 88. Iš byloje esančių buto apyvartos žiniaraščių „Šildymas“ ir... 89. 26.... 90. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 91. 27.... 92. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 93. 28.... 94. Atsakovo H. D. apeliacinį skundą tenkinus, o ieškovės AB „Kauno... 95. 29.... 96. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomu sprendimu iš... 97. 30.... 98. Pažymėtina, kad papildomas sprendimas, priimtas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3... 99. 31.... 100. Nors šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomas... 101. 32.... 102. Atsakovui H. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno... 103. 33.... 104. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, Kauno apylinkės... 105. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 106. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir... 107. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą,... 108. Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“... 109. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....