Byla 2S-2043-467/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovams B. B. ir Bondario individualiai įmonei „Boresta“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Z. R. 2012 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų B. B. ir Bondario individualios įmonės „Boresta“ 58 294 Lt žalos atlyginimą. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti B. B. turtą: žemės ūkio sklypą bei šiame sklype esantį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) ir 4/7 dalis buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, pats atsakovas visiškai nevykdo ir neketina vykdyti savo prievolės, ignoruoja raginimus atsiskaityti. Todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir palikus atsakovui galimybę perleisti visą turtą ar turto dalį kitiems asmenims, visiškai realu, jog bus pažeistos ieškovo teisės ir interesai, be to bus pažeisti proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo Z. R. prašymą tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui B. B. nuosavybės teise priklausantį 58 294 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausdamas tuo turtu disponuoti, o, nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leisdamas atsakovui atsiskaityti su ieškovu, likusioje dalyje ieškovo prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymą dėl atsakovui B. B. priklausančio turto arešto patenkino pareikšto reikalavimo ribose. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad prašomas areštuoti turtas tikrai priklauso atsakovui B. B. nuosavybės teise, teismas netenkino ieškovo prašymo dėl konkretaus turto arešto.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atsakovas B. B. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad Bondario individualiai firmai „Boresta“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Iškelta civilinė byla pagal ieškovo Z. R. ieškinį turi būti nutraukta ir kartu panaikinta teismo 2012 liepos 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, kad skolos iš restruktūrizuojamos įmonės nebegalimos išieškoti teismo tvarka, o ieškovas turi teisę pareikšti savo reikalavimus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta tvarka. Be to individualios įmonės savininko atsakomybė yra ne solidari, o subsidiari, dėl to laikinosios apsaugos priemonės, reikalingos užtikrinti su individualia įmone susijusių pareikštų reikalavimų įvykdymui, negali būti nukreipiamos tiesiogiai į jo savininko turtą, prieš tai neišsiaiškinus, kad juridinio asmens turto neužteks reikalavimams patenkinti. Ieškovo prašymas taikyti areštą atsakovo B. B. turtui yra nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

12Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas Z. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš B. B. solidariai su Bondario individualia firma „Boresta“ 58 294 Lt žalos dėl netinkamos kokybės atliktų statybinių darbų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio pagrindą ir dalyką bei konstatavęs, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovui B. B. nuosavybės teise priklausantį 58 294 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausdamas tuo turtu disponuoti, o, nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leisdamas atsakovui atsiskaityti su ieškovu, motyvuodamas tuo, jog ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

13Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad iškelta civilinė byla pagal ieškovo Z. R. ieškinį turi būti nutraukta, kartu panaikinta teismo 2012 liepos 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, kad skolos iš restruktūrizuojamos įmonės nebegalimos išieškoti teismo tvarka, o ieškovas turi teisę pareikšti savo reikalavimus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta tvarka. Tačiau tokie apelianto argumentai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti, nors iš esmės įstatymų nuostatos nurodytos teisingai.

14CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Restruktūrizavimo bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi, restruktūrizavimo metu kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, kreditorių reikalavimų atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nenumato išimčių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kai įmonei, kuriai iškėlus restruktūrizavimo bylą, yra pareikšti ieškiniai dėl turtinių reikalavimų. Todėl tokiu atveju taikytinos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios CPK normos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog restruktūrizuojama įmonė negali būti vertinama kaip išskirtinis rinkos dalyvis, kuriam negalėtų būti taikomi disponavimo turtu suvaržymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr.2-35/2011). Iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, jos kreditorius nepraranda teisės į ieškinio pareiškimą, tačiau iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, kreditoriai turi teisę savo reikalavimus atsakovui patenkinti ir specialaus - Įmonių restruktūrizavimo įstatymo - nustatyta tvarka. Dėl to apelianto argumentai, kad iškelta civilinė byla pagal ieškovo Z. R. ieškinį turi būti nutraukta ir kartu panaikinta teismo 2012 liepos 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vien dėl tos aplinkybės, kad vienam iš atsakovų yra iškelta restruktūrizavimo byla, atmestini kaip nepagrįsti.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl didelės sumos priteisimo iš atsakovo ir ieškinyje išdėsčius pareikštą reikalavimą pagrindžiančius argumentus, pirmosios instancijos teismas paprastai turi pakankamą pagrindą šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą. Be to teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

16Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas Z. R. pareiškė ieškinį atsakovams B. B. ir Bondario individualiai firmai „Boresta“ dėl prievolės, kilusios iš sutarties tarp ieškovo ir atsakovų nevykdymo, argumentuodamas tuo, jog atsakovų atlikti statybos darbai atlikti nekokybiškai ir atsakovai nepašalino nustatytų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Todėl pripažino pagrįstu ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad ieškovas nepateikė duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jo ieškininius reikalavimus, nes ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, vertinant ieškinio pagrįstumą preliminariai, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Todėl apelianto argumentai, kuriais jis įrodinėja ieškinio nepagrįstumą, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taikant šias priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas tikėtinai, taigi, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys yra nepagrįstas, daryti išvadą, kad ieškinys nepagrįstas net tikėtinai, nėra teisinio pagrindo.

17Apeliantas taip pat teigia, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo principams, kadangi atsakovas dėl jų taikymo patirtų neproporcingus suvaržymus ir nuostolius. Tokius apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta, nors ir sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia vienokias ar kitokias neigiamas pasekmes šaliai, kurios atžvilgiu jos yra taikomos. Pritaikytos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės neriboja bei nepagrįstai nesuvaržo atsakovo teisių labiau negu nagrinėjamu atveju yra būtina. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos fizinio asmens B. B. atžvilgiu, kuris yra vienas iš atsakovų šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko skundžiamas nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai