Byla e2-49-880/2017
Dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės M. G. priešieškinį ieškovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo, įpareigojant iškelti vietinės reikšmės kelią

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei, dalyvaujant ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei D. M., atsakovei M. G., jos atstovui advokatui Vaidui Paulauskui, atstovei pagal įgaliojimą S. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei M. G., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės M. G. priešieškinį ieškovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo, įpareigojant iškelti vietinės reikšmės kelią.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinus, teismo prašė nustatyti per atsakovei M. G. nuosavybės teise priklausantį 7,12 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,1619 ha ploto neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus pagal matininko G. K. parengtą kelio planą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės žemės sklypą nuo senų laikų kerta Pigonių kaimo kelias, kuriuo naudojasi visas kaimas. Iš ankstesnės minėto žemės sklypo savininkės J. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, t. y. iš abriso, žemės sklypo plano, žemės naudojimo plotų eksplikacijos, Valstybinio žemės kadastro duomenų registro, sudaryto 1995 m. balandžio 11 d., matyti, kad minėtą žemės sklypą kerta kelias, kuris užima 0,2300 ha ir kuris yra įskaičiuotas į grąžinamos natūra žemės plotą. Be to, 1993 m. balandžio 22 d. Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomoti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte yra įrašai „žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m) - yra bendro naudojimo kelias 6 m. pločio“, kiti pastebėjimai - „per sklypą nutiestas bendro naudojimo kelias“. Ieškovė taip pat nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-106 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ kelias Skruzdėlės-Pigonys ir kelias Liuliškiai-Pigonys įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą. 2013 m. spalio 24 d. Pigonių kaimo kelias, nutiestas Čiobiškio ir Musninkų seniūnijų teritorijoje, įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centre. Šis kelias yra vienintelis nuo neatmenamų laikų bendro naudojimo kelias, susiklostęs istoriškai, vadinamas Napoleono traktu arba Napoleono keliu ir jungia dvi seniūnijas. Širvintų rajono savivaldybė nuolat skiria lėšų šio kelio priežiūrai ir būklės gerinimui. 1999 metais Širvintų r., Čiobiškio sen., kelias Liuliškiai-Pigonys buvo remontuojamas Kaimo rėmimo fondo lėšomis, o 2003 m. atlikta šio kelio techninė inventorizacija. Kiekvienais metais kelias greideriuojamas, kai kurios kelio atkarpos pagal poreikį žvyruojamos. 2013 m. gegužės mėn. atsakovė metalinio tinklo tvora užtvėrė minėtą vietinės reikšmės kelią, kuris būtinas kaimo gyventojams. Todėl Pigonių k. gyventojai ne vieną kartą kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į kitas institucijas dėl atsakovės veiksmų užtveriant minėtą kelią, nurodydami, kad jiems šis kelias gyvybiškai svarbus ir reikalingas, nes juo važiuoja mokyklinis autobusiukas ir veža mokinius į mokyklą, vietos gyventojai vyksta į Čiobiškio seniūniją tvarkyti reikalų, vyksta į parduotuvę, bažnyčią, autobuso stotelę, ūkininkai važiuoja prie savo žemės valdų. Taigi, Pigonių kaimo gyventojai, siekdami be trukdžių naudotis ginčijamu keliu, aktyviai kreipiasi į įvairias institucijas su prašymais ir skundais. Tokiu būdu gyventojai pagrindžia poreikį užtikrinti kelio, kuris eina per atsakovės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tinkamą naudojimą. Ieškovė, kaip kelio savininkė, įsitikinusi, kad yra tiek viešas interesas nustatyti servitutą ir išsaugoti istoriškai susiklosčiusi ir gyvybiškai svarbų gyventojams bendro naudojimo kelią, vedantį į Pigonių kaimą nuo rajoninio kelio Nr. 4305 Musninkai-Čiobiškis, tiek poreikis užtikrinti kelio savininkei galimybę naudotis keliu pagal paskirtį. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei buvo žinoma, kad žemės sklypo ribose yra 6 metro pločio bendro naudojimo kelias, ir į tai, kad prašoma nustatyti kelio servitutą esamo kelio vietoje, todėl nuostoliai dėl šio servituto nustatymo nepatiriami ir neskaičiuojami, todėl ieškovė prašo nustatyti neatlygintinį kelio servitutą atsakovės žemės sklype esančiam keliui, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei.

4Atsiliepimu į ieškinį atsakovė teismo prašė jį atmesti ir nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad per M. G. žemės sklypo ribose yra 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Iš pačios ieškovės pateikto matininko G. K. plano neįmanoma suprasti, kokio pločio yra nustatytas servitutinis kelias, todėl argumentai, kad kelias yra 6 metrų pločio yra grindžiamas tik paties ieškovės prielaidomis pagrįstais teiginiais. UAB „Geodezijos linija“ pateiktame 2017-03-21 rašte nurodoma, kad kelio dangos plotis apskritai svyruoja nuo 2,45 m iki 3,00 metrų. Atsakovė taip pat nurodė, ji niekada nesutiko, kad jos žemės sklype, per sodybos vidurį būtų įrengtas bendro naudojimo kelias. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovei nebuvo žinoma, kad jos žemės sklypo ribose yra bendro naudojimo kelias. Kelio ir jo servituto nustatymas per atsakovės sodybos vidurį labai neigiamai įtakotų atsakovės gyvenimo sąlygas. Tokio servituto nustatymas reikštų, kad atsakovė norėdama iš gyvenamojo namo nueiti į ūkinį pastatą, turėtų pereiti per kelią, kuriuo galėtų važiuoti transporto priemonės. Kelio servituto nustatymas reikštų grėsmę tiek atsakovės, tiek ir bet kurio kito asmens saugumui ir sveikatai. Dėl kelio atsakovės namų valdoje labai stipriai nuvertėtų atsakovės turtas - žemės sklypas ir statiniai. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą prieštarauja bet kokiai teisinei - ekonominei logikai. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė servituto nustatymo būtinybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-07-14 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1077-552/2016, įvertinęs visas NŽT Širvintų skyriaus ir ieškovės nurodomas aplinkybes konstatavo, kad byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės privačiame žemės sklype nustatytas servitutas būtinas įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, kaip tai apibrėžia Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Atsakovė taip pat nurodo, kad aplink jos sodybą nėra tokių teritorijų, į kurias būtų galima patekti tik per M. G. nuosavybės teise priklausančios sodybos kiemą. O privačių žemės sklypų savininkai prie jiems priklausančių žemės sklypų gali privažiuoti kitais bendrojo naudojimo (vietinės reikšmės) keliais, t.y. nuo rajoninio kelio Musninkai-Čiobiškis per Liuliškių kaimą. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą.

5Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja. Tretysis asmuo nurodė, kad atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias ginčo kelio servituto būtinumą, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą kelio planą, iš kurio aiškiai suprantama kelio servituto lokalizacija, plotas, konfigūracija ir ribos, taip pat įvertinus tai, kad minėtas kelias yra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, kuris patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-106 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“, 2013 m. spalio 24 d. kelias įregistruotas VĮ Registrų centre, Širvintų rajono savivaldybė nuolat skiria lėšų šio kelio priežiūrai ir būklės gerinimui, kelias kiekvienais metais greideriuojamas, kai kurios kelio atkarpos žvyruojamos, kelias yra istoriškai susiklostęs, vadinamas Napoleono traktu arba Napoleono keliu ir jungia dvi seniūnijas, juo važiuoja mokyklinis autobusiukas ir veža vaikus į mokyklą, vietiniai gyventojai vyksta į Čiobiškio seniūniją tvarkyti reikalų, vyksta į parduotuvę, bažnyčią, autobuso stotelę, ūkininkai važiuoja prie savo žemės valdų, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

6Priešieškiniu atsakovė teismo prašė pripažinti, kad vietinės reikšmės kelias - Pigonių kaimo kelias atsakovei M. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įrengtas (pastatytas) neteisėtai ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti aptariamą kelią iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Ieškovui Širvintų rajono savivaldybei neįvykdžius nustatyto įpareigojimo išketi kelią iš atsakovės žemės sklypo, numatyti teisę pačiai atsakovei iškelti vietinės reikšmės kelią - Pigonių kaimo kelią iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovė nurodė, kad ji dėl per jos sodybą (tarp gyvenamojo namo ir tvarto) einančio kelio gyvena nuolatinėje įtampoje ir strese, turi nuolatos saugotis prie kiemą važiuojančių transporto priemonių. Atsakovės sodyboje labai dažnai būna apie 13 artimiausių žmonių, iš kurių net 6 yra mažamečiai vaikai. Ji taip pat nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastatai patenka į Pigonių kaimo kelio apsaugos zoną. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad „atstumas nuo svečių namelio iki minėto keliuko yra apie 6,80 m. Atstumas nuo gyvenamojo namo iki minėto keliuko yra apie 8,10 m. Atsakovės teisės apribojimas pasireiškia ir tuo, kad Pigonių kaimo kelio apsaugos zona (po 10 metrų iš kiekvienos pusės) riboja atsakovės galimybę net tik naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, bet riboja galimybę užsiimti žemės ūkio veikla. Pagal Kelių įstatymo 13 str. 1 dalį, atsakovė norėdama užsiimti bet kokia veikla kelio apsaugos zonoje turėtų gauti Širvintų rajono savivaldybės sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu atsakovė norėtų remontuoti / rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus - gyvenamąjį namą, malkinę ar tvartą, ji turėtų gauti ieškovo leidimą. Atsakovė taip pat nurodo, kad Pigonių kaimo kelias atsakovės žemės sklype buvo įrengtas ir įregistruotas neturint atsakovės sutikimo, todėl yra neteisėtas. Akcentuotina, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija Pigonių kaimo kelią atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengė neturėdama atsakovės rašytinio sutikimo. Tokia situacija vertintina kaip teisiškai ydinga neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ši situacija turėtų būti vertinama kaip savavališkas kitam asmeniui priklausančios žemės sklypo dalies užėmimas (pasisavinimas) ir naudojimasis ja be savininko sutikimo. Todėl Pigonių kaimo kelias atsakovei priklausančiame žemės sklype yra įrengtas neteisėtai, esmingai pažeidžia atsakovės interesus, todėl turėtų būti iškeltas iš atsakovei priklausančio žemės sklypo.

7Atsiliepimu į atsakovės priešieškinį ieškovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad ginčo kelias visada kirto atsakovei M. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pastatai, esantys žemės sklype visada buvo išdėstyti abipus kelio, t. y. vienoje kelio pusėje gyvenamasis pastatas, kitoje ūkiniai pastatai. Pažymėtina, kad ginčo kelias planuose buvo žymimas ir dokumentuose aprašomas (realiai egzistavo) dar iki nuosavybės teisių atkūrimo J. B., tai yra istoriškai susiformavęs kelias. Atsižvelgiant į tai, jokie atsakovės teisėti interesai niekada nebuvo pažeisti ir šiuo metu nėra pažeidžiami. Atsakovė galėjo ir turėjo tikėtis, kad ginčo keliu bus siekiama naudotis, t. y. neįgijo teisėto lūkesčio naudotis įgyjamu žemės sklypu be jokių suvaržymų. Ieškovės nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo kelias neproporcingai suvaržo atsakovės teises. Atsakovė taip pat nepagrindžia, kokiais būdais Pigonių kaimo kelias apriboja jos galimybę naudotis sodyboje esančiais pastatais, ūkininkauti, naudoti žemės sklypą bei juose esančius pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė klaidina teismą, siekdama įrodyti, kad Pigonių kaimo kelio atkarpa jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengta neturint jos, kaip sklypo savininkė, sutikimo. Visi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Pigonių kaimo kelias visada buvo toje vietoje, dar iki atkuriant nuosavybės teises J. B., todėl jokių sutikimų (kelio remonto ar kt. darbams) gauti iš atsakovės kelio savininkė Širvintų rajono savivaldybės administracija neprivalėjo ir neprivalo. Ieškovė taip pat nurodė, kad vietinės reikšmės keliai gali priklausyti tik savivaldybėms. Tai patvirtina ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999-06-30 įsakymu Nr. 1991-89 patvirtino Vilniaus apskrities Širvintų rajono savivaldybės Virvyčių vietovės žemės kadastro plane valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės miško ir vandens telkinių planą, kuriame šis kelias priskirtas valstybės išperkamai žemei. Todėl ginčo kelias atkuriant nuosavybės teises apskritai negalėjo patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, patenkinus atsakovės priešieškinį, ieškovė normaliomis sąlygomis negalėtų perkelti (iš naujo įrengti) Pigonių kaimo kelio aplinkkelį, aplenkiant atsakovės sodybą ir taip realizuoti jai priklausančią nuosavybės teisę.

8Teismas

konstatuoja:

9Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinys atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 7,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) Širvintų r. savivaldybėje (el.b. II t., 148-149 b.l.). Per atsakovės žemės sklypą eina Pigonių kaimo kelias, kuris sodybą padalija į dvi dalis (kelias atskiria gyvenamąjį namą nuo ūkinių pastatų). Atsakovės žemės sklypo nuosavybės dokumentuose, t. y. Nekilnojamojo turto registro išraše žymų apie kelią ar kelio servitutą nėra. 7,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), atsakovė paveldėjo iš J. B.. J. B. atkuriant nuosavybės teises ginčijamo kelio užimamas plotas buvo įskaičiuotas į jai grąžintos natūra žemės plotą. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-2524-789/2015 nedžiagos matyti, kad ginčijamas kelias yra pažymėtas 2005 m. rugpjūčio 17 d. parengtame ginčijamo žemės sklypo plane (adm. b. Nr. I-2524-789/2015, t. 1, b. l. 141). 2006-05-05 Širvintų rajono savivaldybės administracijoje gautas pareiškėjos 2006-05-05 prašymas išspręsti klausimą dėl patekimo į Pigonių kaimą nukreipiant eismą taip, kad aplenktų bent jos sodybos kiemą (adm. b. Nr. I-2524-789/2015, t. 2, b. l. 52). 2009-04-02 Širvintų rajono savivaldybės administracijoje gautas pakartotinis pareiškėjos 2009-04-01 prašymas spręsti viešojo kelio problemą aplenkiant jos sodybą (adm. b. Nr. I-2524-789/2015, t. 2, b. l. 50). Širvintų rajono savivaldybės taryba 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-106 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ patvirtino Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą (adm. b. Nr. I-2524-789/2015t. 2, b. l. 8–19). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2013 m. galioja įrašas, jog Širvintų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės trečios kategorijos žvyro dangos 4,506 km ilgio Pigonių kaimo kelias (adm. b. Nr. I-2524-789/2015, t. 2, b. l. 71–72), kuris pastatytas 1971 m., o dangos plotis nuo 4,5 ir 3 m. Ginčijamo kelio vieta užfiksuota 2017 m. kovo mėnesį MB „Ginmesta“ parengtame kelio plane (el.b. III t., 142-147 b.l.) ir šioje vietoje ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą bei nurodo, kad jis yra susiformavęs nuo seno ir naudojamas viso kaimo gyventojų bei yra jiems būtinas. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes tokio kelio servituto nustatymas pažeistų jos teises, o kaimo gyventojai gali važinėti aplinkiniais keliais.

11Dėl kelio servituto nustatymo.

12CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

13Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ar taku galvijams varyti, nenustatant kelio (tako) vietos ir krypties, laikoma, kad suteikiama teisė naudotis esamu keliu (taku), o jei jo nėra, – anksčiau buvusiu keliu (taku), o jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) vietą ir kryptį turi teisę parinkti daikto savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus (CK 4.121 str.). Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 str. 3 d.).

14Pagal teismų praktiką servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas.

15Byloje apklausti liudininkai V. C., A. L., S. A., J. L. ir A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kelias einantis per atsakovės žemės sklypą buvo nuo senų laikų, juo naudojasi kaimo gyventojai, nes tai yra trumpiausias kelias iš Pigonių k. į Čiobiškio k. Šiuo keliu iki atsakovei užtveriant kelią važinėjo mokyklinis autobusas, ūkininkai, turistai, nes šis kelias vadinamas Napaleono keliu ir jį mėgsta dviratininkų grupės. Pasak liudytojų nenustačius kelio servituto Pigonių kaimas tampa padalintu į dvi dalis, o į seniūniją tenka važiuoti per kitus kaimus ženkliai didesnį atstumą. Teismui su šalimis nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad nuo asfalto iki atsakovės M. G. sodybos yra 1,6 km., važiuojant nuo pirmosios Pigonių kaimo sodybos, esančios už atsakovės sodybos, iki asfalto, kur buvo nusukta į atsakovės sodybą susidaro 4,6 km atstumas. Taigi Pigonių kaimo gyventojams norint vykti į Čiobiškio seniūniją, kuriai priklauso kaimas aplinkiniu keliu tektų važiuoti 3 kilometrais didesnį atstumą, o kelionė iš Pigonių kaimo į kitas vietoves, esančias už ginčijamo žemės sklypo, pavyzdžiui, Pakerpę, pailgėja dar daugiau.

16Iš šios bylos ir prijungtos administracinės bylos medžiagos ir šalių paiškinimų matyti, kad iki kreipimosi į teismą dėl servituto nustatymo vietinio kelio problemą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais, t.y. atsakovei buvo siūloma žemės sklypo dalį, kurią užima kelias kompensuoti kitu žemės sklypu, tačiau ji nesutiko, buvo svarstoma perkelti kelią, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta dėl labai didelių kelio statybos kaštų, o vėliau kelio servitutą nustatė Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau jį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino, nes buvo pažeistos servituto nustatymo administraciniu aktu procedūros.

17Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paiaškinimus ir liudytojų parodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kelio servitutas yra ojektyviai būtinas, nes jo nenustačius neproporcingai apsunkinamas kaimo gyventojų susisiekimas. Per atsakovės žemės sklypą einantis kelias susiformavęs dar iki nuosavybės teisių atkūrimo, jis priklauso Širvintų rajono savivaldybei, yra vietinės reikšmės kelias, atsakovės žemės sklypą esamoje vietoje skyrė nuo jo padarymo, t. y. jau nuo 1971 metų, o liudininkų teigimu – dar anksčiau. Šis kelias kaimą padalina į dvi puses, didelė dalis kaimo gyventojų yra pagyvenę žmonės ir jiems padidėjęs atstumas iki seniūnijos, kapinių ar kitos vietos trimis kilometrais yra ženklus. Teismo nuomone, tiek atkuriant nuosavybės teises J. B., tiek jos žemės sklypą paveldėjus atsakovei, buvo akivaizdu, kad žemės sklype yra ginčo kelias ir juo naudojasi viso Pigonių kaimo gyventojai, kitur gyvenantys ūkininkai, medžiotojai bei kiti asmenys, nes šis kelias planuose buvo žymimas ir dokumentuose aprašomas dar iki nuosavybės teisių atkūrimo J. B. ir yra istoriškai susiformavęs kelias. Tą patvirtina ir atsakovės 2006 ir 2009 metų prašymai Širvintų rajono savivaldybei, kuriais prašoma iškelti vietinės reikšmės kelią iš jos sodybos. Tai, kad kelias toje vietoje buvo nuo seno iš dalies patvirtina ir elektros linija, kuri nutiesta šalia kelio, nes seniau visuomet elektros linijos kaimo vietovėse buvo tiesiamos prie kelio.

18Teismas sutinka su atsakove, kad kelio servitutas negali būti nustatomas tik dėl to, kad kažkam juo naudotis yra patogiau. Pirmiausia, šiuo atveju nesukuriamas naujas kelias, o tik įteisinamas nuo seno susiformavęs kelias. Antra, naujai suformuoti kelią reikalingi dideli finansiniai ištekliai. Ir trečia, Pigonių kaimas perskiriamas į dvi dalis, o kaimo gyventojams sudaromi neproporcingi nepatogumai, lyginant su ieškovės patiriamais nepatogumais. Ketvirta, iš byloje pateiktų nuotraukų (el.b. II t., b.l. 34-42) ir byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad kelias per Liuliškių kaimą esant blogesnėms oro sąlygoms, pavasarį ir rudenį praktiškai nepravažiuojamas, labai šlapias, o per atsakovės žemės sklypą einantį kelią galima eksploatuoti visus metus. Penkta, tai yra vietinės reikšmės kelias, priklausantis Širvintų rajono savivaldybei ir jos prižiūrimas. Šešta, nors atsakovė nurodo, kad kelias kelia grėsmę jos ir jos artimųjų sveikatai, nes jis skiria kiemą per pusę, tačiau šie argumentai niekuo nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad šis kelias toje pačioje yra naudojamas daugiau kaip 45 metus, eismo intensyvumas yra labai nedidelis ir jis neturėtų keistis.

19Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės pateikta vaizdo medžiaga, kurioje matyti kaip V. C. ir R. V. gadina atsakovės turtą. Teismas sutinka, kad tarp atsakovės ir minėtų asmenų yra konfliktiški santykiai, kad V. C. ir R. V. elgiasi netinkamai, gadindami atsakovės turtą ir jai trukdydami, tačiau, nustatant kelio servitutą, pirmiausia vertinamas jo būtinumas, poreikis, o tam tikrų asmenų tarpusavio santykiai esminės reikšmės neturi. Be to, byloje sprendžiamas viso kaimo gyventojų poreikis naudotis keliu ir dėl dviejų asmenų visas kaimas atsakingas neturi būti. Pažymėtina, kad problema dėl V. C. ir R. V. veiksmų turėtų būti sprendžiama kitomis teisinėmis priemonėmis. Kelio servituto nenustatymas egzistuojančios problemos neišspręs ir galimai ją tik pagilins, kadangi konfliktas yra prasidėjęs dėl užtverto kelio.

20Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog prašomas nustatyti kelias neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą jo plotis turi būti 10 metrų. Teismo manymu, vietinės reikšmės kelias jungiantis kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui neprivalo būti 10 metrų pločio ir daugumoje kaimo vietovių jie yra siauresni. Be to, Kelių įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorinio planavimo dokumentais, o tiesiami pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus. Kelių tiesimo ir taisymo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos kelių projektavimo normomis ir taisyklėmis. Šiuo atveju keliui keliamus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Remiantis šio Reglamento 15 punkte nurodytais pagrindiniais vietinės reikšmės kelių techniniais parametrais IIv kategorijos vietinio kelio važiuojamoji dalis turi būti 4,5 m. pločio, o IIIv kategorijos kelio – 3,5 pločio. Šiuo atveju prašoma nustatyti 5 metrų pločio kelią, todėl teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Tuo pačiu tokio pločio kelias yra protingai parinktas atsižvelgiant į neintensyvų eismą bei į atsakovės interesus, nes tokiu atveju mažiau ribojamos jos teisės.

21Atsakovė nurodo, kad šioje byloje kelio servituto būtinumas nėra įrodymas, ir kad tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1077-552/2016 bei prašo vadovautis šia nutartimi kaip prejudicinę reikšmę turinčiu faktu. Tačiau, teismo vertinimu, ši nutartis prejudicinės reikšmės šioje byloje neturi, nes byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 44SK-(14.44.110.)-844 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype kadastrinis Nr. 8972/0003:0038, esančiame Širvintų r. sav. Pigonių k.“ teisėtumo. Administracinėje byloje kelio servituto nustatymo klausimas buvo vertinamas pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardintus atvejus, nes tik jiems esant valstybės institucijos gali nustatyti kelio servitutą administraciniu aktu. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu, o teismo sprendimu nustatant kelio servitutą vadovaujamasi CK normomis, kurios numato daugiau atvejų kada galima nustatyti servitutą. Be to, ir pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1077-552/2016 nurodė, kad egzistuojant pagrįstam ir realiam naudojimosi ginčo kelio atkarpa būtinumui ir siekdama suderinti tiek privataus sklypo savininko, tiek aplinkinių gyventojų, tiek ir savo pačios, kaip kelio savininkės, interesus, Širvintų rajono savivaldybė turėtų arba atlikti Žemės įstatymo 46 straipsnyje numatytą paėmimo pareiškėjos žemės sklypo dalies valstybės ir visuomenės poreikiams procedūrą, arba prašyti nustatyti kelio servitutą teismo sprendimu kaip viešpataujančio daikto, t.y. kelio savininkė. Būtent tai ieškovė ir padarė pareikšdama šį ieškinį.

22Atsakovė taip pat nurodo, kad jai visiškai neaišku, kokį viešąjį interesą reikšdama ieškinį gina savivaldybė. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Šiuo atveju ieškovė aiškiai nurodė, kad gina Pigonių kaimo gyventojų teises naudotis vietinės reikšmės keliu. Prie ieškinio pateiktas didelės žmonių grupės prašymas patvirtina, kad ieškovė atstovauja jų interesus. Be to, ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji reiškia ieškinį ir kaip kelio savininkė, kurios teisės yra pažeistos. Taigi, ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl kelio servituto nustatymo.

23Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 0,1619 ha ploto kelio servituto per atsakovės žemės sklypą nustatymo suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėms, teisę naudotis pėsčiųjų taku ir teisę varyti gyvulius.

24Priešieškiniu atsakovė teismo prašė pripažinti, kad vietinės reikšmės kelias - Pigonių kaimo kelias atsakovei M. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įrengtas (pastatytas) neteisėtai ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti aptariamą kelią iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Nustačius kelio servitutą, nebėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį, todėl jis atmetamas.

25Dėl kelio servituto atlygintinumo ir jo dydžio.

26Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, o atsakovė nurodė, kad jeigu bus nustatytas kelio servitutas jai turi būti už tai kompensuojama, t.y. tinkamai atlyginama dėl jos patiriamų nepatogumų ir nuostolių.

27Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

28Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.).

29Kaip jau minėta, J. B. atkuriant nuosavybės teises ginčijamo kelio užimamas plotas buvo įskaičiuotas į jai grąžintos natūra žemės plotą, todėl teismas sprendžia, kad nustačius kelio servitutą atsakovė patirs nuostolius, nes jeigu būtų kelias neįtrauktas į žemės sklypo plotą, atsakovei šiuo metu priklausytų didesnis žemės sklypas.

30Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutą, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Asmens išlaidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais.

31Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad kelio ir jo servituto nustatymas per atsakovės sodybos vidurį labai neigiamai įtakotų atsakovės gyvenimo sąlygas. Tokio servituto nustatymas reikštų, kad atsakovė norėdama iš gyvenamojo namo nueiti į ūkinį pastatą, turėtų pereiti per kelią, kuriuo galėtų važiuoti transporto priemonės. Kelio servituto nustatymas reikštų grėsmę tiek atsakovės, tiek ir bet kurio kito asmens saugumui ir sveikatai. Dėl kelio atsakovės namų valdoje labai stipriai nuvertėtų atsakovės turtas - žemės sklypas ir statiniai. Tačiau atsakovė net ir teismui klausus nenurodė, kokio dydžio kompensacija turėtų būti už kelio servitutą, o tik nurodė, kad servitutas neturi būti nustatytas.

32Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal Europos deliktų teisės principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

33Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

34Kadangi byloje jokių duomenų apie nuostolius nepateikta, teismas vadovaujasi viešojo registro duomenimis. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovei priklausančio 7,12 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 7965 Eur. Nustatyto kelio servituto plotas yra 0,1619 ha, todėl šios žemės ploto rinkos vertė yra 181 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kelias atsakovės žemės sklype visuomet egzistavo, tokiu žemės sklypu naudojosi tiek ankstesnė jo savininkė, tiek atsakovė, kad realiai šis kelio servitutas buvo neįtvirtintas J. B. nuosavybės atkūrimo dokumentuose tik dėl valstybės institucijų klaidos, į atsakovės patiriamus nepatogumus, turtinius nuostolius ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad teisingas atlyginimas už kelio servitutą yra 600 Eur vienkartinė kompensacija.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip jau buvo minėta, teismas ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Atsakovė 2017 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jos patirtas 4092,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškinys atmestas nedidelėje dalyje, o priešieškinys atmestas visiškai, atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos 500 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

37Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 30,75 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą buvo atleista. Įvertinus tai, kad ieškinys atmestas nedidelėje dalyje, ši suma priteisiama iš atsakovės.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

39Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

40Nustatyti per atsakovei M. G., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausantį 7,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - )., 0,1619 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, pagal 2017 m. kovo mėnesį MB „Ginmesta“ parengtą kelio planą.

41Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, į. k. 188722373, atsakovės M. G., a. k. ( - ) naudai 600 Eur vienkartinę kompensaciją už kelio servitutą ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43Iš atsakovės M. G., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti 30,75 Eur žyminį mokestį.

44Sprendimui įsiteisėjus, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą... 4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė teismo prašė jį atmesti ir nurodė, kad... 5. Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio tenkinimui... 6. Priešieškiniu atsakovė teismo prašė pripažinti, kad vietinės reikšmės... 7. Atsiliepimu į atsakovės priešieškinį ieškovė prašė jį atmesti kaip... 8. Teismas... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinys atmestinas.... 10. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 7,12 ha žemės... 11. Dėl kelio servituto nustatymo.... 12. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 13. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra... 14. Pagal teismų praktiką servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu... 15. Byloje apklausti liudininkai V. C., A. L., S. A., J. L. ir A. S. teismo... 16. Iš šios bylos ir prijungtos administracinės bylos medžiagos ir šalių... 17. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paiaškinimus ir liudytojų... 18. Teismas sutinka su atsakove, kad kelio servitutas negali būti nustatomas tik... 19. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės pateikta vaizdo medžiaga,... 20. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog prašomas nustatyti kelias neatitinka... 21. Atsakovė nurodo, kad šioje byloje kelio servituto būtinumas nėra įrodymas,... 22. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai visiškai neaišku, kokį viešąjį... 23. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 0,1619 ha ploto kelio... 24. Priešieškiniu atsakovė teismo prašė pripažinti, kad vietinės reikšmės... 25. Dėl kelio servituto atlygintinumo ir jo dydžio.... 26. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, o... 27. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų... 28. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad... 29. Kaip jau minėta, J. B. atkuriant nuosavybės teises ginčijamo kelio užimamas... 30. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra... 31. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178... 32. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jeigu konkretūs nuostoliai... 33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl... 34. Kadangi byloje jokių duomenų apie nuostolius nepateikta, teismas vadovaujasi... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 36. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 37. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307... 39. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 40. Nustatyti per atsakovei M. G., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausantį 7,12... 41. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, į.... 43. Iš atsakovės M. G., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti 30,75 Eur... 44. Sprendimui įsiteisėjus, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...