Byla 2S-153-730/2017
Dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija,

Nustatė

3

  1. Pareiškėjas prašo atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymą iki 2017-11-01. Nurodė, jog teismo sprendimo įvykdymas nepriklauso vien nuo pareiškėjo valios, tam taip pat turi įtakos ir kitų pastato bendraturčių veiksmai. Teigia, kad pastato rekonstrukcijos leidimui gauti reikalinga visų pastato savininkų pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, tačiau sutartį pasirašė ne visi bendrijos nariai. Tarp bendrijos narių vyksta nesutarimai, kas tik apsunkina operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, mano, jog statybą leidžiančio dokumento gavimas priklauso ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo kitų to paties pastato 37 patalpų savininkų valios bei valstybės institucijų veiksmų operatyvumo.
  2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, pareiškėjo prašymą, suinteresuoto asmens atsiliepimą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju 2011-11-18 teismo sprendimas, įpareigojęs V. K. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius reikalavimo per nustatytą terminą įpareigotas savo lėšomis atstatyti patalpų, esančių ( - ), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę, įgijo res judicata galią dar 2012-05-23. V. K. net tris kartus buvo atidėtas teismo sprendimo įvykdymas. Paskutinis teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas suėjo 2016-08-01. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei ketveri metai, tačiau jis iki šiol nėra įvykdytas. Pareiškėjas teikdamas teismui prašymą atidėti sprendimo vykdymą iki 2017-11-01, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nuo nutarties, kuria V. K. buvo atidėtas sprendimo įvykdymo terminas, priėmimo – 2016-01-28 iki 2016-08-01 būtų parengti dokumentai ir atlikti atitinkamai veiksmai, susiję su teismo 2011-11-18 sprendime numatytais įpareigojimais, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.
  3. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-10-03 nutartį ir atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymą iki 2017-11-01. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bylą nagrinėjęs teisėjas elgėsi akivaizdžiai šališkai, apribojo galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis, neobjektyviai įvertino susidariusią situaciją.
    2. Įvykdyti teismo sprendimą iki 2016-08-01 nebuvo objektyvių galimybių, kadangi savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių likvidavimas priklauso ne vien nuo pareiškėjo valios, bet ir kitų pastato bendraturčių veiksmų, nes pastate esančios gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos savavališkai buvo rekonstruotos visų bendraturčių ir patalpų atstatymas į pradinę būklę nėra objektyviai įmanomas.
    3. Skubus ir formalus teismo sprendimo vykdymas, nelaukiant pastato rekonstrukcijos įteisinimo, pažeistų apelianto kaip lygiateisio su kitais patalpų savininkais, asmens interesus, patirtų didelių finansinių nuostolių.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad apeliantas nuo tada, kai buvo konstatuota savavališka statyba, nėra atlikęs jokių aktyvių veiksmų, susijusių su projektinės dokumentacijos parengimu ir statybą leidžiančio dokumento gavimu. Tai, kad pasatas priklauso keliems savininkams, nėra priežastis nevykdyti teismo sprendimo, o apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad sprendimo įvykdymas yra neįmanomas.

4Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10480-794/2011 vykdymą.

5Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
  2. Apeliantas pateikė papildomus įrodymus kartu su atskiruoju skundu bei 2016-12-13 prašymu prijungti papildomus įrodymus. Kadangi apeliantas šiais įrodymais grindžia savo atskirajame skunde bei prašyme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nurodytas aplinkybes, šie įrodymai pridėtini prie bylos, išskyrus, su 2016-12-13 prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo pateiktą atskirojo skundo su priedais papildomą egzempliorių.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10480-794/2011 įpareigojo atsakovą per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius reikalavimo per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinius – atstatyti patalpų, esančių ( - ), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2013-12-12 civilinėje byloje Nr. 2S-1803-538/2013 sprendimo vykdymas atidėtas iki 2014-03-31. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1509-26/2014 teismo sprendimo vykdymas atidėtas iki 2015-10-01. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-136-163/2016 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutartį ir teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2016-08-01. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas 2016-07-27 dar kartą pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2017-11-01, teismas netenkino jo prašymo.
  4. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atidėjus, svarbu įvertinti, ar nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai bei paties sprendimo privalomumo principas.
  5. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad įvykdyti teismo sprendimą iki 2016-08-01 nebuvo objektyvių galimybių, kadangi savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių likvidavimas priklauso ne vien nuo pareiškėjo valios, bet ir kitų pastato bendraturčių veiksmų, nes pastate esančios gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos savavališkai buvo rekonstruotos visų bendraturčių ir patalpų atstatymas į pradinę būklę nėra objektyviai įmanomas.
  6. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10480-794/2011 įpareigojo atsakovą per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2010-08-09 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100809-00050 ir Statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius reikalavimo per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinius – atstatyti patalpų, esančių ( - ), pakeistą būklę, buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, apeliantas minėtą teismo sprendimą gali įvykdyti dviem būdais – gaudamas statybą leidžiančius dokumentus arba savo lėšomis likviduodamas statybos padarinius.
  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-136-163/2016 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutartį ir teismo sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2016-08-01, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti 2011-11-18 teismo sprendimą, kadangi teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog apeliantas kokiais nors aktyviais veiksmais siekė savavališkos statybos įteisinimo (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistavo formalus pagrindas prašymui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinti.
  8. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus bei teismo iniciatyva išreikalautus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  9. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios ( - ), yra poilsio pastate – ( - ). Ginčo, jog minėtas poilsio pastatas priklauso ir kitiems savininkams, nėra. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų (2016-02-10 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas) nustatyta, kad pastate ( - ), yra atlikti patalpų kapitalinio remonto darbai, kuriems įteisinti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo pateikti kiti įrodymai (elektroninių laiškų kopijos, 2015-09-22 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis) patvirtina atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, jog poilsio pastato savininkų bendrija „Ievos kalnas“ deda pastangas ir atlieka aktyvius veiksmus, siekdama įteisinti atliktus kapitalinio remonto darbus ginčo pastate. Iš teismo iniciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad poilsio pastato, esančio ( - ), savininkų bendrija „Ievos kalnas“, siekdama įteisinti viso pastato kapitalinio remonto darbus, 2016-12-05 kreipėsi į Neringos savivaldybę dėl specialiųjų architektūros reikalavimų kapitalinio pastato remonto projektui išduoti. Neringos savivaldybės administracija taip pat nurodė, jog kad siekiant įteisinti pastato patalpų kapitalinio remonto darbus, bendrija privalo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka parengti kapitalinio remonto projektą ir nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
  10. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjui priklausančio patalpos, dėl kurių buvo priimtas 2011-11-18 teismo sprendimas, įpareigojant pareiškėją arba gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba likviduoti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinius, yra pastate, kuriame taip pat yra atlikti kapitalinio remonto darbai, kurie dar nėra įteisinti, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pareiškėjo argumentas, jog jo patalpose atliktų darbų įteisinimui turi tiesioginės reikšmės viso pastato kapitalinio remonto darbų įteisinimas, yra pagrįstas, nes įteisinus viso poilsio pastato kapitalinio remonto darbus, apeliantas turės galimybę įteisinti ir jam priklausančiose patalpose tame pastate atliktus rekonstrukcijos darbus. Todėl esant įrodymams, kad pastato bendrijos nariai, tarp jų ir pareiškėjas, deda pastangas įteisinti kapitalinio remonto darbus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas išvadai padaryti, kad netenkinus pareiškėjo rašymo atidėti sprendimo vykdymą, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai. Todėl sutiktina su apeliantu, jog formalus teismo sprendimo vykdymas, nelaukiant pastato rekonstrukcijos įteisinimo, pažeistų apelianto kaip lygiateisio su kitais patalpų savininkais asmens interesus, bei apeliantas patirtų didelių finansinių nuostolių atstatydamas patalpas į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį. Pareiškėjas prašė sprendimo vykdymą atidėti iki 2017-11-01, tačiau priežasčių, pagrindžiančių tokį ilgą sprendimo vykdymo atidėjimo terminą, nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad yra pradėtas pastato, ( - ), kapitalinio remonto darbų įteisinimas, daro išvadą, jog sprendimo vykdymo atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų pakankamas, protingas sprendimui įvykdyti, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.
  11. Apeliantas taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas elgėsi akivaizdžiai šališkai, apribojo galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis, neobjektyviai įvertino susidariusią situaciją. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
  12. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.
  13. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėjas Petras Mineikis turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Ta aplinkybė, jog minėtas teisėjas nesuteikė apeliantui galimybės perskaityti paruošto paaiškinimo apie faktinę situaciją, nesudaro jokio pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu, kadangi minėtas apelianto rašytinis paaiškinimas buvo pridėtas prie bylos. Išklausius 2016-09-23 teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus prašymus, išaiškino pareiškėjui jam priklausančias teise ir pareigas, pareiškėjui buvo leista pasisakyti dėl faktinių bylos aplinkybių, suteikta teisė užduoti klausimus. Tai, kad teismas atsisakė pridėti prie bylos foto nuotraukas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kuri patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.
  14. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas dėl netinkamo civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, išdėstymą ir vykdymo tvarkos pakeitimą (CPK 284 straipsnis) taikymo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymą iki 2017-08-14 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

8Tenkinti pareiškėjo V. K. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėti 2011-11-18 sprendimo vykdymą iki 2017-08-14.

9Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. su 2016-12-13 prašymu dėl papildomų dokumentų pridėjimo pateiktą 2016-10-20 atskirojo skundo su priedais papildomą egzempliorių.

Proceso dalyviai
Ryšiai