Byla 2-779/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. A. , G. Ž. , M. K. , L. Ž. , S. A. , R. K. , V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties, kuria nustatytas atsakovams terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-3039-585/2010 pagal ieškovo AB Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , V. K. , L. K. , M. K. , R. K. , A. K. , T. A. , V. Ž. , uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , V. K. , L. K. , M. K. , R. K. , A. K. , T. A. , V. Ž. , UAB „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

4Atsakovai A. A. , G. Ž. , M. K. , L. Ž. , S. A. , R. K. , V. K. pateikė teismui priešieškinį dėl kreditavimo bei laidavimo sutarčių negaliojimo ir niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo, kuriuo prašė taikant niekinio sandorio pasekmes pripažinti kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/17D ir kreditavimo sutartimi Nr. KK 07/07/01D išduotų kreditų gavėju BUAB „Alodas“; pripažinti apsimestinėmis ir niekinėmis kreditavimo sutartis Nr. KK 06/11/17D ir Nr. KK07/07/01D, taip pat paskolos sutartis Nr. AL070703/1, Nr. AL070912/1, Nr. AL070703/2, Nr. AL070912/2, Nr. AL070703/3, Nr. AL070912/3, Nr. AL061107/1, Nr. AL061107/2, Nr. AL061107/3 bei laidavimo sutartis Nr. LKK 06/11/08D, Nr. LKK 06/11/09D, Nr. LKK 06/11/07D, Nr. LKK 07/07/02D, Nr. LKK 07/07/03D, Nr. LKK 07/07/04D, Nr. LKK 07/07/05D, Nr. LKK 07/07/lOD, Nr. LKK 07/07/11D.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovams terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos nurodyti priešieškinio sumą, sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

6Teismas nurodė, kad priešieškiniu atsakovai ginčija savo pinigines prievoles ieškovui, todėl priešieškinis yra turtinio pobūdžio, o jo suma, kuri nustatoma pagal ginčo dalyką, apskaičiuojama pagal ginčijamų piniginių prievolių dydį, atsakovų turi būti nurodyta jų pateikiamame teismui priešieškinyje. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas ieškinys (priešieškinis) turi būti apmokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kad įstatymas numato maksimalią žyminio mokesčio sumą turtiniuose ginčuose ir ji yra 39 000 Lt. Teismo teigimu, toks ribojimas žyminio mokesčio dydžiui taikomas kiekvienam ieškovui (ieškovui pagal priešieškinį), esant neprivalomajam procesiniam bendrininkavimui, todėl priešieškinio suma nustatoma pagal kiekvieno savarankiško ieškovo teisme iškelto ginčo dalyko vertę. Teismas pažymėjo, kad tokia teismo pozicija grindžiama ir esama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Teismas nurodė, kad atsakovams pareiškus priešieškinį, kiekvienas atsakovas (arba atsakovai, per savarankišką reikalavimą susieti privalomuoju procesiniu bendrininkavimu) privalo apmokėti savo turtinį reikalavimą savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų ieškovų reikalavimų vertės, o taisyklė, pagal kurią žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus dydis neturi viršyti įstatyme numatytos ribos, taikoma kiekvienam savarankiškam ieškovui atskirai. Teismo teigimu, kadangi įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti pridėti prie priešieškinio, o priešieškinyje turi būti nurodyta jo suma, tokio nurodymo ir atitinkamų įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nesant, priešieškinio trūkumams pašalinti nustatomas terminas. Teismas pažymėjo, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo pašalinti priešieškinio trūkumus ir nepateikus priešieškinio, atitinkančio įstatymo reikalavimus, priešieškinis bus grąžintas atsakovams ir laikomas nepaduotu.

7Atskiruoju skundu atsakovai A. A. , G. Ž. , M. K. , L. Ž. , S. A. , R. K. , V. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovų priešieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

81. Nors teismas nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi atsakovai kiekvienas atskirai pagal iškelto ginčo dalyko vertę privalo sumokėti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą žyminį mokestį. Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką, tuo atveju, kai ieškovas nesumoka žyminio mokesčio ar sumoka per mažai žyminio mokesčio už ieškinyje pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, teismo nutartis, kuria nustatomas terminas primokėti trūkstamą žyminį mokestį, gali būti apeliacijos apskundimo objektu.

92. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad priešieškinis yra turtinio pobūdžio. Atsakovai pareiškė reikalavimus, susijusius su sutartinių santykių modifikavimu ir sandorių nuginčijimu, t. y. reikalavimus dėl UAB „Alodas“ pripažinimo kreditavimo sutarčių Nr. KK 06/11/17D ir Nr. KK 07/07/01D šalimi (kredito gavėju). Pagal formuojamą teismų praktiką ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo pripažintini neturtiniais. Be to, atsakovai priešieškiniu siekia konstatuoti, kad jie nėra kreditavimo sutarčių Nr. KK 06/11/17D ir Nr. KK 07/07/01D šalimi (kredito gavėjais); kreditavimo sutartis Nr. KK 06/11/17D ir Nr. KK 07/07/01D pripažinus apsimestiniais sandoriais, restitucija atsakovų pareikštų reikalavimų atžvilgiu negalima; atsakovai priešieškiniu nereikalauja, kad teismas įpareigotų ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus; atsakovų priešieškinyje pareikštų reikalavimų nereikia vykdyti priverstine tvarka. Tai patvirtina, kad atsakovų priešieškinyje yra reiškiami negatyvūs reikalavimai, kurie yra apmokestinami CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu.

103. Teismas, nurodydamas, kad priešieškinio suma nustatoma pagal kiekvieno savarankiško ieškovo teisme iškelto ginčo dalyko vertę, nenurodė, kurie atsakovų reikalavimai yra savarankiški ir atskirai apmokestinami žyminiu mokesčiu. Atsakovų nuomone, jie pateikė priešieškinį, kuriuo pateikė du savarankiškus reikalavimus – reikalavimus pripažinti kreditavimo sutartimis Nr. KK 06/11/17D ir Nr. KK 07/07/01D išduotų kreditų gavėju BUAB „Alodas“, o kiti reikalavimai laikytini sudėtinėmis nurodytų dviejų reikalavimų dalimis, todėl jie atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestintini.

114. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus nurodyti priešieškinio sumą, kadangi atsakovai priešieškiniu pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus ir priešieškinis neturi būti įkainotas.

125. Nors teismas nurodė, kad kiekvienas atsakovas privalo apmokėti savo turtinį reikalavimą savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų ieškovų reikalavimų vertės, tačiau juos pareiškę atsakovai neatskiriamai susiję su šiais reikalavimais, kurie grindžiami tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Priešieškinio reikalavimai nelaikytini pareikštais kiekvieno atsakovo atskirai, todėl taip pat jiems nekyla pareiga kiekvienam atskirai sumokėti žyminį mokestį.

136. Atsakovai neturi mokėti teismo nurodomo žyminio mokesčio, kadangi ieškinio patenkinimo atveju atsakovai patirtų dvigubus nuostolius: sumokėtų proporcinį žyminį mokestį valstybei bei turėtų grąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą. Tokia situacija ne tik neatitiktų žyminio mokesčio paskirties, bet ir reikštų, jog nagrinėjamoje byloje valstybė nepagrįstai praturtėjo bylą pralaimėjusios šalies sąskaita.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB Nordea Bank Finland Plc prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, kadangi nutartis yra teisinga ir pagrįsta, priimta tinkamai bei teisingai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius procesines teisės normas. Ieškovo nuomone, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikintina ir atsakovų priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria atsakovai įpareigoti nurodyti priešieškinio sumą, nutrauktinas.

16Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad yra skundžiama visa Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis. Minėta teismo nutartimi atsakovai buvo įpareigoti per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos nurodyti priešieškinio sumą, sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus nėra skundžiama atskiruoju skundu (CPK 115 str. 5 d.), todėl apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria atsakovai įpareigoti nurodyti priešieškinio sumą, nutrauktinas, nesant apeliacinio apskundimo objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.; 338 str.).

17Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

18Sprendžiant už paduodamą ieškinį ar priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio ar priešieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas, o paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

19Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog priešieškinis yra turtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju atsakovai pareikšdami priešieškinį prašė teismą pripažinti kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/17D ir kreditavimo sutartimi Nr. KK 07/07/01D išduotų kreditų gavėju BUAB „Alodas“ bei pripažinti apsimestinėmis ir niekinėmis konkrečias kreditavimo, paskolos bei laidavimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų pareikšti reikalavimai pripažinti kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/17D ir kreditavimo sutartimi Nr. KK 07/07/01D išduotų kreditų gavėju BUAB „Alodas“ yra neturtinio pobūdžio ir teismas negali reikalauti už jo (jų) nagrinėjimą mokėti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą proporcinį žyminį mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų priešieškiniu pareikštais reikalavimais neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, jeigu priešieškinis būtų tenkintas, minėtų kreditavimo sutarčių šalimi būtų pripažinta UAB „Alodas“, tačiau restitucija nebūtų taikoma, t.y. viena sandorio šalis neprivalėtų grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, kadangi atsakovų turtinė prievolė būtų perkelta kitam asmeniui. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atsakovų priešieškinyje pareikšti reikalavimai – reikalavimai dėl konkrečių kreditavimo, paskolos bei laidavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis ir niekinėmis – yra išvestiniai reikalavimai ir neatskiriamai susiję su pagrindiniais reikalavimais pripažinti kreditavimo sutartimi Nr. KK 06/11/17D ir kreditavimo sutartimi Nr. KK 07/07/01D išduotų kreditų gavėju BUAB „Alodas“, kadangi tenkinus pagrindinius priešieškinio reikalavimus būtų pagrindas tenkinti ir kitus priešieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovų įpareigojimas sumokėti proporcinį žyminį mokestį ne tik reikštų, jog už ginčijamo fakto nagrinėjimą atsakovai turėtų sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, bet ir tai, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovas patirtų dvigubus nuostolius: sumokėtų proporcinį žyminį mokestį valstybei bei turėtų grąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą (CPK 93 str.). Tokia situacija ne tik neatitiktų žyminio mokesčio paskirties, bet ir reikštų, jog nagrinėjamoje byloje valstybė nepagrįstai praturtėjo bylą pralaimėjusios šalies sąskaita.

20Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikintina ir atsakovų priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria atsakovai įpareigoti nurodyti priešieškinio sumą, nutrauktinas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 315 straipsnio penktąja dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikinti ir atsakovų A. A. , G. Ž. , M. K. , L. Ž. , S. A. , R. K. , V. K. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria atsakovai įpareigoti nurodyti priešieškinio sumą, nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas AB Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Atsakovai A. A. , G. Ž. , 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė nustatyti... 6. Teismas nurodė, kad priešieškiniu atsakovai ginčija savo pinigines... 7. Atskiruoju skundu atsakovai A. A. , G. Ž.... 8. 1. Nors teismas nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, tačiau nagrinėjamu... 9. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad priešieškinis yra turtinio... 10. 3. Teismas, nurodydamas, kad priešieškinio suma nustatoma pagal kiekvieno... 11. 4. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus nurodyti priešieškinio sumą,... 12. 5. Nors teismas nurodė, kad kiekvienas atsakovas privalo apmokėti savo... 13. 6. Atsakovai neturi mokėti teismo nurodomo žyminio mokesčio, kadangi... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB Nordea Bank Finland Plc prašo... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 16. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad yra skundžiama visa Vilniaus... 17. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13... 18. Sprendžiant už paduodamą ieškinį ar priešieškinį mokėtino žyminio... 19. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad... 20. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties dalį dėl... 23. Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d....