Byla 3K-3-334/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui R. V. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo už ieškinį, kuriuo rentos mokėtojas prašo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti sutarties nutraukimo teisines pasekmes.

5Ieškovė prašė teismo: 1) nutraukti jos ir atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį; 2) taikyti restituciją; 3) grąžinti atsakovui iš ieškovės 36,80 kv. m butą ( - ); 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 13 028,70 Lt teikto išlaikymo ir 8535,88 Lt nuostolių, iš viso – 21 564,58 Lt. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 774 Lt žyminio mokesčio (126 Lt už reikalavimą nutraukti sutartį ir 648 Lt už reikalavimą priteisti 21 564,58 Lt teikto išlaikymo ir nuostolių atlyginimą). Taip byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. balandžio 17 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurią atsakovas (rentos gavėjas) perdavė ieškovei (rentos mokėtojai) nuosavybės teise 36,80 kv. m butą ( - ), o ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti išlaikymą iki gyvos galvos. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas agresyviais ir brutaliais kaltinimais jo nuodijimu išlaikymo jam teikimą padarė neįmanomą, todėl ieškovė siekia nutraukti nurodytą sutartį. Taip pat ji nurodė, kad patyrė 13 028,70 Lt išlaidų atsakovui išlaikyti ir 8535,88 Lt nuostolių dėl atsakovo skolų padengimo, prašomos nutraukti sutarties sudarymo ir kitų išlaidų.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir ieškinį su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, nenustatytas jų dydis, nes ieškinys grindžiamas bendrosiomis CK nustatytomis sutarčių teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių pabaigą (CK XVIII skyrius „Sutarčių pabaiga“), nors turėtų būti grindžiamas specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą (CK XXVI skyriaus „Renta“ ketvirtasis skirsnis „Išlaikymas iki gyvos galvos“). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis už ieškovę negali suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Be to, teismas sprendė, kad svarstytinas šio ginčo teismingumo klausimas, nes prašomos nutraukti sutarties dalykas taip pat yra ir butas, sutartyje šalių įvertintas 119 tūkst. Lt.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad ieškovė pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus – vieną neturtinį ir tris turtinius: nutraukti sutartį, taikyti restituciją, grąžinti 13 028,70 Lt teikto išlaikymo ir atlyginti 8535,88 Lt nuostolių. Kauno apygardos teismas pripažino, kad reikalavimu taikyti restituciją ieškovė prašo priteisti atsakovo nuosavybėn butą ( - ), todėl šis reikalavimas yra turtinis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas padarė išvadą, kad žyminis mokestis už šį reikalavimą turi būti apskaičiuojamas nuo prašomo priteisti buto vertės, kuri 2008 m. spalio 9 d. buvo 219 tūkst. Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, nes ieškovės reikalavimų suma yra didesnė už 100 tūkst. Lt.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorė nesutinka su žemesniųjų instancijų teismų išvada, kad ji už ieškinio padavimą sumokėjo ne visą žyminį mokestį. Kasatorės vertinimu, teismai neteisingai nustatė ieškinio dalyką. Jos ieškinio dalykas nėra buto išreikalavimas iš jos atsakovo naudai. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados, kodėl jis ieškinio reikalavimą nutraukti sutartį ir reikalavimą, nutraukus sutartį, taikyti restituciją (išskyrus reikalavimą ieškovei iš atsakovo priteisti ieškovės atsakovui pagal sutartį suteikto 13 028,70 Lt išlaikymo) laikė vienu reikalavimu ir pripažino jį turtiniu. Kasatorė nurodo, kad teismų reikalavimas papildomai sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo buto vertės, neatitinka CPK 3 straipsnio 1 dalies, 80, 85 straipsnių, pagal kuriuos žyminiu mokesčiu ieškinys apmokestinamas atsižvelgiant į ieškinio sumą, nustatomą pagal prašomą priteisti sumą arba prašomo priteisti turto vertę. Kasatorė tvirtina, kad ji neprašo priteisti buto, bet, priešingai, sutinka jį grąžinti atsakovui ir prašo priteisti 13 028,70 Lt (restitucijos būdu) jos atsakovui suteikto išlaikymo ir dėl atsakovo padaryto sutarties pažeidimo jos patirtus 8535,88 Lt nuostolių. Taigi kasatorė pabrėžė, kad pagal prašomą nutraukti sutartį jai perduotas butas yra nesusijęs su ieškinio dalyku, nes ieškiniu nereikalaujama jo priteisti.
  2. Kasatorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino klausimą, susijusį su ieškinio sumos ir ieškinio dalyko nustatymu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 82 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai), t. y. kokie ieškinio reikalavimai buvo pareikšti – turtiniai ar neturtiniai, savarankiški ar nesavarankiški. Kasatorė teigia, kad ji pareiškė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, o pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimo šį reikalavimą sujungė į vieną su reikalavimu taikyti restituciją ir atsakovui grąžinti iš jo ieškovės įsigytą butą. Vėliau pirmosios instancijos teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje dėl atsisakymo priimti ieškinį laikė, kad nurodytas ieškinio reikalavimas yra reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
  3. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinyje pareikšti keturi savarankiški reikalavimai – vienas neturtinis ir trys turtiniai: nutraukti sutartį, taikyti restituciją, grąžinti 13 028,70 Lt teikto išlaikymo ir atlyginti 8535,88 Lt nuostolių. Kasatorė pabrėžia, kad ji nepareiškė ieškinio dėl buto išreikalavimo iš atsakovo neteisėto valdymo.
  4. Kasatorė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai yra neaiškūs ir turi būti patikslinti, yra nepagrįsta, nes, kasatorės vertinimu, ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti tinkamai ir yra aiškūs. Be to, pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinio reikalavimai yra aiškūs, nes juos analizavo apmokestinimo žyminiu mokesčiu aspektu ir pripažino turtiniais.
  5. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog ieškinyje nenustatytas ieškinio reikalavimų dydis. Kasatorė teigia, kad jos ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes jame nurodyta ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su nurodyta ieškinio suma, neįvykdė CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatytos teismo pareigos rašytinio proceso tvarka nustatyti ieškinio sumą, jeigu ieškinyje ieškovo nurodyta ieškinio suma aiškiai neatitinka išreikalaujamo turto vertės. Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai, padarę išvadą, kad paduodant ieškinį sumokėtas ne visas žyminis mokestis, nenustatė, koks turėtų būtų visas žyminis mokestis ir nenurodė kasatorei konkretaus trūkstamo žyminio mokesčio dydžio, kurį reikia primokėti.
  6. Kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai nurodė jai svarstyti šalių ginčo teismingumo klausimą ir nepaaiškino, kodėl šio klausimo patys neapsvarstė ir neišsprendė (CPK 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 punktas). Kasatorė tvirtina, kad šis šalių ginčas teismingas apylinkės teismui, nes šalių sutartimi perduotas butas nėra ginčo dalykas – kasatorė sutinka jį grąžinti atsakovui be ginčo. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusių teismų pozicija skiriasi. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad ieškinio suma turi būti skaičiuojama nuo buto vertės, nurodytos šalių sutartyje (119 tūkst. Lt), o apeliacinės instancijos teismas – kad nuo dabartinės buto vertės (219 tūkst. Lt). Taip pat kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys neteismingas apylinkės teismui, nes įpareigojo pateikti ieškinį su patikslintais reikalavimais, o atsisakęs priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, rėmėsi tik motyvais, jog nepatikslinti ieškinio reikalavimai.

11Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nagrinėja kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, kuriose reglamentuojami žyminio mokesčio dydis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas) priklausomai nuo pareiškiamo reikalavimo pobūdžio (turtinis ar neturtinis), esant keliems savarankiškiems reikalavimams (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat civilinės bylos rūšinis teismingumas ir atsisakymas priimti ieškinį.

15Dėl ginčo pobūdžio (turtinis ar neturtinis)

16CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema.

17Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB „Santava“ v. AB „Klaipėdos maistas“, byla Nr. 3K-3-99/2001). Taigi teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė prašė teismo: nutraukti jos ir atsakovo sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui ginčo butą bei priteisti kasatorei iš atsakovo 13 028,70 Lt teikto išlaikymo, taip pat jai iš atsakovo priteisti 8535,88 Lt nuostolių atlyginimo. Taigi kasatorė ieškinyje pareiškė keletą savarankiškų reikalavimų, ir žyminio mokesčio dydis turi būti nustatytas vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis. Ginčo šalys sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią atsakovas (rentos gavėjas) perdavė kasatorei (rentos mokėtojai) nuosavybės teise 36,80 kv. m butą ( - ), ši įsipareigojo atsakovui teikti išlaikymą iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Gavusi pagal sutartį nekilnojamąjį turtą, kasatorė prisiėmė pareigas, nustatytas CK 6.641 straipsnio 1 dalyje. Sutarties dalykas yra butas, kurį sutarties sudarymo metu šalys įvertino 119 tūkst. Lt. Teisėjų kolegija laiko, kad išlaikymo vertę šalys apibrėžė būtent buto verte (CK 6.461 straipsnio 3 dalis). Iš to darytina išvada, kad kilęs šalių ginčas yra turtinis, ir ieškinio kaina turi būti nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo sąlygas rentos mokėtojo reikalavimu yra nustatytos specialiosiose CK XXVI skyriaus normose, reglamentuojančiose rentą, taip pat išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą (CK 6.464 straipsnis). Nurodytose CK normose nustatyta tik rentos gavėjo teisė, remiantis specialiosiomis teisės normomis, nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ieškovė, rentos mokėtoja, prašydama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodo bendrąsias CK normas, kuriose reglamentuojama sutarčių pabaiga, taip pat CK 6.222 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo taikyti restituciją, t. y. grąžinti atsakovui ginčo butą. Ieškinyje nurodoma, kad ginčas yra turtinis, bet laikoma, kad šiuo atveju, kai turtas grąžinamas, o turtas nepriteisiamas, tai ginčas yra jau neturtinio pobūdžio ir CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl turto rinkos vertės netaikoma. Tačiau teisėjų kolegija su nurodytais kasacinio skundo argumentais nesutinka dėl pirmiau išdėstytų motyvų, susijusių su ginčo dalyku, ir atsižvelgia į jau suformuotą teismų praktiką, kad restitucijos taikymo atveju ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Dėl bylos rūšinio teismingumo

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas proceso teisės normas, teisingai kvalifikavo kilusio ginčo pobūdį (turtinis ar neturtinis) bei pagrįstai nurodė, kad, esant ieškinio sumai didesnei negu 100 tūkst. Lt, ginčas yra teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes jis neteismingas apylinkės teismui. Dėl nurodytų argumentų ginčas pagal rūšinio teismingumo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą) ir teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis) yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

21Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, kuriose reglamentuojami ginčo pobūdžio nustatymas (turtinis ar neturtinis) ir civilinės bylos teismingumo taisyklės. Dėl to apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

22Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 30,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. liepos 23 d. pažyma. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti valstybei iš ieškovės R. J. ( - ) 30,20 Lt (trisdešimt litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo už ieškinį,... 5. Ieškovė prašė teismo: 1) nutraukti jos ir atsakovo 2007 m. balandžio 17 d.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 15. Dėl ginčo pobūdžio (turtinis ar neturtinis)... 16. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks... 17. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė prašė teismo: nutraukti jos ir... 19. Dėl bylos rūšinio teismingumo... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 21. Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai nedaro... 22. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 30,20 Lt bylinėjimosi... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 25. Priteisti valstybei iš ieškovės R. J. ( - ) 30,20 Lt (trisdešimt litų 20... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...