Byla 2A-1064/2012
Dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Jovyva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1548-153/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jovyva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei AB ,,SEB lizingas“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Jovyva“, kuriam Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,SEB lizingas“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir prašė pripažinti 2010 m. sausio 22 d. raštu Nr. 02-489 atliktą vienašališką finansinio lizingo sutarčių: 2004 m. vasario 19 d. Nr. K2004-020015, 2004 m. vasario 19 d. Nr. K2004-020016, 2004 m. rugsėjo 27 d. Nr. K2004-090040, 2004 m. spalio 13 d. Nr. K2004-100047, 2005 m. vasario 14 d. Nr. K2005-020010, 2005 m. balandžio 15 d. Nr. K2005-030014, 2005 m. balandžio 15 d. Nr. K2005-040022, 2006 m. rugpjūčio 30 d. Nr. K2006-080141, 2006 m. rugpjūčio 30 d. Nr. K2006-080142, 2006 m. gruodžio 13 d. Nr. K2006-120056, 2007 m. vasario 5 d. Nr. K2007-020009, 2007 m. kovo 8 d. Nr. K2007-020008, 2007 m. gegužės 22 d. Nr. K2007-050153, 2007 m. gegužės 22 d. Nr. K2007-050154, 2007 m. rugsėjo 10 d. Nr. K090050, 2007 m. rugsėjo 10 d. Nr. K090051, 2008 m. sausio 21 d. Nr. K2008-010104, 2008 m. sausio 21 d. Nr. K2008-010105, 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nr. K080012, 2008 m. rugpjūčio 28 d. Nr. K2008-080070 (toliau – Lizingo sutartys) nutraukimą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo AB „SEB lizingas“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2010 m. sausio 22 d. raštu Nr. 02-489 (toliau – raštas) informavo ieškovą, kad šiam iki 2010 m. sausio 29 d. nesumokėjus 988 885,81 Lt pradelsto įsiskolinimo ir 187 510,58 Lt delspinigių, nuo 2010 m. vasario 1 d. minėtos Lizingo sutartys yra nutraukiamos. Ieškovo nuomone, raštas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie Lizingo sutarčių nutraukimą, nes Lizingo sutartys nėra susiję tarpusavyje ir laikytinos atskirais šalių sandoriais, kurių sukurti lizingo teisiniai santykiai tiesiogiai susiję su kiekvienoje sutartyje aptarto lizingo objekto naudojimu ir mokėjimais už lizingo objekto naudojimą, todėl kiekvienai Lizingo sutarčiai privalo būti siunčiamas atskiras raštas su tik tos sutarties netinkamam vykdymui reiškiamomis finansinėmis ar kitokiomis pretenzijomis arba rašte turi būti išvardinti reikalavimai dėl kiekvienos Lizingo sutarties nevykdymo. Ieškovo nuomone, Lizingo sutartys nutrauktos neteisėtai, todėl Lizingo sutarčių nutraukimas turi būti pripažintas negaliojančiu.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad ieškovo skolos sumą atsakovui įrodo į bylą pateikta ieškovo įsiskolinimo apskaičiavimo ataskaita, kurioje esantys duomenys nėra nuginčyti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas šia ataskaita rėmėsi. Teismas konstatavo, kad lizingo sutarčių pagrindu ieškovui buvo perduotos transporto priemonės bei sudarytas išmokų už gautas prekes mokėjimo grafikas. Taip pat konstatavo, kad tarp šalių sutarčių pagrindu susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip lizingo arba dar kitaip vadinama finansinės nuomos sutartis. Lizingo gavėjas gali ginčyti tik lizingo davėjo reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, viršijantį minimalius nuostolius. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas neteisėtai nutraukė Lizingo sutartis, nes byloje neginčytinai įrodyta, kad ieškovas finansinių įsipareigojimų Lizingo sutartyse 3.4 ir 3.5 punktuose (mokėjimų grafike - sąskaitoje) nustatyta tvarka nevykdė. Teismas sprendė, kad reikšminga yra ir tai, kad šiuo metu ieškovui iškelta bankroto byla, tad jo turtinė padėtis nėra gera. Šiuo atveju dėl ieškovo negalėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus sutarties galiojimas yra nuostolingas atsakovui, nes ieškovas naudoja atsakovo turtą (skolos dydis – 1 176 396,39 Lt) nuo 2010 metų neatlygintinai, o iškėlus bankroto bylą ieškovui neskaičiuojamos baudinės sankcijos, numatytos Lizingo sutartyje, todėl nustačius, kad ieškovo pažeidimas yra susijęs su sutartinių mokesčių nemokėjimu, pripažįstama, jog pažeidimas, dėl kurio nutraukta sutartis, yra esminis ir negali būti pašalintas per protingą terminą dėl ieškovo blogos turtinės padėties. Teismas atmetė ieškovo motyvą dėl sutarčių nutraukimo negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos, o remiantis CK 6.574 straipsniu lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį, jei lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad ieškovas pažeidė Lizingo sutarčių 18.1 punktus, todėl atsakovas turėjo pagrindą, remdamasi lizingo sutarčių 18.1.3 ir 18.1.9 punktais, nutraukti ginčo sutartis, nes taip susitarta šalių pasirašytose sutartyse. Teismas taip pat atmetė ieškovo teiginį, kad atsakovas nekonkretizavo atskirai kiekvienoje sutartyje padaryto ieškovo pažeidimo, kurio pagrindu buvo nutrauktos sutartys. Atsakovas rašte aiškiai nurodė Lizingo sutarčių pažeidimo priežastį – ieškovo mokestinės prievolės nevykdymą, todėl tas faktas, kad pažeidimas nurodytas viename rašte, o ne skirtinguose raštuose dėl kiekvienos nutraukiamos sutarties atskirai, esminės reikšmės atsakovo veiksmų teisėtumui neturi. Taip pat teismas atmetė ieškovo teiginį, kad dėl to, jog atsakovas, pranešdamas apie sutarties nutraukimą, nesurašė atskirų dokumentų (pranešimų), ieškovas neteko galimybės vykdyti dalį jam naudingų sutarčių. Toks ieškovo aiškinimas (dėl ieškovo teisių vykdyti jo nuožiūra pasirenkant dalį jam (ieškovui) naudingų sutarčių), teismo nuomone, prieštarauja šalių sudarytų sutarčių sąlygoms (18.1.9 p.), nes atsakovas turi teisę reikalauti vykdyti visas neįvykdytas sutartis. Ieškovas negali savo nuožiūra pasirinkti, kurias sutartis jis nori vykdyti, atsakovui nesutinkant su ieškovo prašymu dėl sutartinių santykių vykdymo pasirinktu būdu. Nustačius, kad ieškovas nei vienos Lizingo sutarties tinkamai neįvykdė, teismas sprendė, kad Lizingo sutarčių nutraukimas yra visiškai pagrįstas.

5Teismas atmetė ieškovo teiginį dėl atsakovo nesąžiningumo ir taikytino ginčo santykiams CK 6.66 straipsnio nuostatų, nes šiuo atveju ne kreditorius (atsakovas), o ieškovas privalo atsiskaityti su kreditoriais iš bankrutuojančios įmonės, o ne iš atsakovo turto, todėl tas faktas, jog ieškovui bankrutavus atsakovas nutraukė Lizingo sutartis ir prašo grąžinti jam turtą, nesudaro pagrindo laikyti atsakovo veiksmus nesąžiningais. Kitu ieškovo argumentus dėl galimybės gauti lėšas paskolos būdu ir sumokėti įsiskolinimą, teismas atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 str.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Ieškovas BUAB ,,Jovyva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    1. Atsakovui įstatymo nustatyta pareiga nurodyti kiekvienos pažeistos sutarties trūkumus ir jų ištaisymo būdą, todėl atsakovo atliktas vienašališkas Lizingo sutarčių nutraukimas prieštarauja imperatyviai CK 6.574 straipsnio normai ir naikintinas vadovaujantis CK 1.80 straipsniu. Atsakovas apie kitų kreditorių reikalavimus ieškovui žinojo, tačiau kitų ieškovo kreditorių interesus sąmoningai ignoravo, todėl vienašalis Lizingo sutarčių nutraukimas prieštarauja CK 6.66 straipsniui ir yra naikintinas.
    2. Lizingo sutarčių teisinės galios atnaujinimas lemtų ieškovo sprendimų dėl sandorių dalių ginčijimo tikslingumą. Ieškovas nėra bankrutavusi įmonė ir Lizingo sutarčių teisinės galios atnaujinimas gali lemti taikos sutarties galimybę ir bankroto bylos nutraukimą.
    3. Šalis sieję ilgalaikiai Lizingo sutartimis pagrįsti teisiniai verslo santykiai, ieškovo teikti finansinę būklę atspindintys dokumentai (lizingo sutarčių 8.1.6 p.) sudarė sąlygas atsakovui pagrįstai įvertinti ieškovo galimybę pašalinti sutarčių pažeidimus per tam tikrą laiką. Atsakovas veikė nesąžiningai, nes pateikė ieškovui neįvykdomą formalų reikalavimą. Lizingo sutarčių 18.4 straipsnyje nustatyta, kad atsakovas galėjo Lizingo sutartį nutraukti ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo datos. Atsakovo, finansinės veiklos profesionalo, nustatytas minimalus savaitės terminas 1 176 396,39 Lt sumokėti yra akivaizdžiai neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,SEB lizingas“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo ieškovo atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas poveikio priemones. Nurodo, kad:

    1. Ieškovas teigia, jog vienašalis finansinio lizingo sutarčių nutraukimas prieštarauja CK 1.80 ir 6.66 straipsniams, tačiau taip ir nepaneigė skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas netaikė minėtų sandorių negaliojimo pagrindų.
    2. CK 6.574 ir 6.218 straipsnių normos, bent jau dalyje dėl to, kaip lizingo gavėjas turi būti įspėtas apie būsimą Lizingo sutarties nutraukimą, yra neimperatyvios. Vienos savaitės įspėjimo terminas buvo šalių susitarimu nustatytas Lizingo sutarčių 18.4 punkte ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios sąlygos neginčijo nei viena iš šalių, todėl ji turi būti vykdoma, nes turi šalims įstatymo galią.
    3. Nesąžiningais laikytini ieškovo teiginiai, kad, nenurodžius konkretaus kiekvienos Lizingo sutarties pažeidimo, buvo panaikinta jo teisė išsaugoti sutartinius santykius: atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo ir yra žinomas jo neįvykdytų prievolių pagal kiekvieną iš sutarčių dydis, akivaizdu, kad jis, kaip sąžininga sutarties šalis, pats nesiėmė veiksmų šias sutartis išsaugoti.
    4. Šią bylą ir joje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nesąžiningai naudoja kaip pagrindą kuo ilgiau negrąžinti AB „SEB lizingas“ priklausantį turtą, suteikiant galimybę juo naudotis su BUAB „Jovyva“ susijusiems asmenims. Manytina, kad, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, turėtų būti taikomos atitinkamos įstatyme numatytos poveikio priemonės.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

10Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių atsirado prievoliniai santykiai Lizingo sutarčių pagrindu. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pradelsė sumokėti 988 885,81 Lt įsiskolinimą išrašytų sąskaitų pagrindu bei 187 510,58 Lt delspinigių, iš viso pradelsė sumokėti 1 176 396,39 Lt.

11Nustatyta, kad atsakovas 2010 m. sausio 22 d. raštu Nr. 02-489 pranešė ieškovui, jog iki 2010 m. sausio 29 d. ieškovui nesumokėjus pradelstų sumų bei delspinigių, atsakovas nuo 2010 m. vasario 1 d. vienašališkai nutrauks Lizingo sutartis Nr. K2004-020015, Nr. K2004-020016, Nr. K2004-090040, Nr. K2004-100047, Nr. K2005-020010, Nr. K2005-030014, Nr. K2005-040022, Nr. K2006-080141, Nr. K2006-080142, Nr. K2006-120056, Nr. K2007-020009, Nr. K2007-020008, Nr. K2007-050153, Nr. K2007-050154, Nr. K090050, Nr. K090051, Nr. K2008-010104, Nr. K2008-010105, Nr. K080012, Nr. K2008-080070 (3 t., 149-150 b. l.).

12Nagrinėjamu atveju svarstomas klausimas ar atsakovas, nutraukdamas Lizingo sutartis, privalėjo įvertinti ieškovo kreditorių interesus bei traktuoti Lizingo sutartyse nustatytą vienos savaitės terminą kaip neprotingą, ar privalėjo kiekvieną Lizingo sutartį nutraukti atskiru raštu, t. y. byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.

13CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir šių normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pateiktą kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nagrinėjamu atveju Lizingo sutarčių sąlygų nei viena iš šalių neginčija. Taigi jos turi šalims įstatymo galią ir turi būti vykdomos.

14Byloje esantys duomenys įrodo, kad apeliantas, sutartimis nustatytais terminais tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo ginčo sutartyse nustatytų įmokų (sutarčių 8.1.3 p.). Vienas iš pagrindų, dėl kurio atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis, - ginčo Lizingo sutartyse nustatyta sąlyga: jeigu klientas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų (sutarčių 18.1.3 p.). Apeliantas nuo 2009 m. lapkričio mėnesio nesumokėdavo visų sutartyse bei papildomuose susitarimuose nustatytų mokėjimų. Tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl atsakovas turėjo pagrindą nutraukti ginčo sutartis. Atsakovas sutartis nutraukė 2010 m. vasario 1 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ir anksčiau vėluodavo atsiskaityti su atsakovu, tačiau atsakovas, 2009 m. liepos 10 d. susitarimu atidėdamas pradelstų mokėjimų terminus, sudarė ieškovui galimybę tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus (1 t., 15-16 b. l.), tačiau ir šio susitarimo ieškovas tinkamai neįvykdė. Be to, apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl jo galimybės ateityje įvykdyti ginčo sutartis ir kokiu būdu galėtų padengti susidariusį beveik 1,2 mln. Lt įsiskolinimą, toliau mokėti nustatytus mokėjimus. Apeliantas iki šiol naudojasi lizingo objektais, tačiau jokių projektų kaip galėtų padengti įsiskolinimus nepateikė (CPK 185 str.).

15CK 6.218 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei sutartyje toks terminas nenurodytas, prieš trisdešimt dienų. Ši teisės norma nenustato konkrečios pranešimo formos. Lizingo sutartyje buvo sutarta, kad apie sutarties nutraukimą turi būti informuojama raštu. Atsakovas, pranešdamas apeliantui apie Lizingo sutarčių nutraukimą raštu, susitarimų nepažeidė. Apeliantas raštą gavo ir dėl to ginčo nėra. Minėta teisės norma nereglamentuoja situacijos, t.y. pranešimų kiekio, kai nutraukiama ne viena sutartis, sudaryta tarp tų pačių šalių. Įstatymas nedraudžia nutraukti jas vienu pranešimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu turi reikšmę ne raštų kiekis, o rašto turinys, iš kurio skolininkui būtų aišku dėl kokių sutarčių nukentėjusysis nutarė pasinaudoti teise nutraukti sutartis vienašališkai ir pan. Iš byloje esančio atsakovo apeliantui pateikto 2010 m. sausio 22 d. rašto Nr. 02-489 turinio matyti, kad atsakovas nurodė visas Lizingo sutartis, apelianto įsiskolinimus, delspinigius, nustatė terminą prievolei įvykdyti, įspėjo apie jos (prievolės) neįvykdymo pasekmes ir sutartyje nustatytą sutarčių nutraukimo terminą. Išį to daroma išvada, kad apeliantas žinojo visas aplinkybes, susijusias su ginčo sutarčių nutraukimu. Jokių pasiūlymų dėl sutarčių vykdymo atsakovui neteikė (CK 6.218 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas apie ketinimą nutraukti Lizingo sutartis pranešė tinkamai ir laiku, ir neprivalėjo įspėti apie jų (sutarčių) nutraukimą atskirais raštais.

16Apeliantas teigia, kad šalis siejo ilgalaikiai Lizingo sutartimis grįsti teisiniai verslo santykiai ir ieškovo Lizingo sutarčių pagrindu atsakovui teikti finansinę būklę atspindintys dokumentai sudarė sąlygas atsakovui pagrįstai įvertinti ieškovo galimybę pašalinti sutarčių pažeidimus per tam tikrą laiką. Kaip jau minėta, apeliantas iki šiol naudojasi lizingo objektais, tačiau nenurodė, kaip jis ketina atsiskaityti pagal Lizingo sutartis. Be to, pažymėtina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes, nors įstatymų leidėjas ir teikia prioritetą sutarties vykdymui, o ne jos nutraukimui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ne atsakovas, o apeliantas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesiekė jų pakeisti, nebendradarbiavo su atsakovu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas ilgą laiką nemokėjo sutartimis nustatytų mokėjimų ir atsakovas turėjo pagrindą ginčo sutartis nutraukti kur kas ankščiau, dar iki 2009 m. liepos 10 d. susitarimo, kuriuo atsakovas sutiko atidėti apelianto pradelstų mokėjimų terminus, taip sudarydamas jam galimybę tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau byloje nustatyta, kad apeliantas ir šio susitarimo nevykdė. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas siūlė realius bendradarbiavimo variantus, kurie tenkintų abi šalis ir būtų galima toliau tinkamai vykdyti ginčo sutartis. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog kitoks nei numatytas Lizingo sutartyse terminas (vienos savaitės) skolai sumokėti yra neprotingas (CK 6.574 str.) ir būtų turėjęs esminės reikšmės sutarčių vykdymui (CPK 178 str.).

17CK 6.567 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) sutarties apibrėžimas. Lizingo (finansinės nuomos) sutartis – tai susitarimas, pagal kurį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, nebent sutartis numatytų kitaip. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, kol lizingo gavėjas nesumoka pastarajam visos lizingo objekto vertės, palūkanų, kitų mokesčių (PVM, nuomos naudojimosi laikotarpiu). Taigi finansinio lizingo sutartyse numatytų mokėjimų tinkamas vykdymas turi esminės reikšmės atsakovui, nes tai yra viena iš pagrindinių sutarties sąlygų - atsakovas tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais. Šalių sudarytose Lizingo sutartyse numatyti mokėjimai, skirti Lizingo sutarčių objekto vertei dengti, visų pirma kompensuoja atsakovo nuostolius, atsirandančius dėl to, jog ieškovas savo veikloje naudoja atsakovui priklausantį turtą ir tokiu būdu mažina jo vertę. Taigi akivaizdu, jog atsakovui yra svarbu ne tik kad ieškovas vykdytų sutartyse numatytus mokėjimus ginčo turto vertei dengti ir mokėtų palūkanas, bet ir kad tai atliktų laikydamasis abiejų šalių nustatytų terminų. Dėl šių motyvų nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, jog atsakovas, nutraukdamas Lizingo sutartis, turėjo įvertinti kitų kreditorių interesus (CPK 185 str.).

18Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms ir jų įvertinimui. Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta.

19Pasisakydama dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su apelianto piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pateikiant apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK numato byloje dalyvaujantiems asmenims teisę apeliaciniu skundu skųsti teismo priimtus sprendimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti akivaizdūs apelianto piktnaudžiavimo procesu veiksmai pareiškiant apeliacinį skundą, todėl prašymas paskirti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą netenkintinas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas BUAB „Jovyva“, kuriam Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d.... 4. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinio netenkino.... 5. Teismas atmetė ieškovo teiginį dėl atsakovo nesąžiningumo ir taikytino... 6. Ieškovas BUAB ,,Jovyva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,SEB lizingas“ prašo... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 10. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių atsirado prievoliniai santykiai Lizingo... 11. Nustatyta, kad atsakovas 2010 m. sausio 22 d. raštu Nr. 02-489 pranešė... 12. Nagrinėjamu atveju svarstomas klausimas ar atsakovas, nutraukdamas Lizingo... 13. CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio... 14. Byloje esantys duomenys įrodo, kad apeliantas, sutartimis nustatytais... 15. CK 6.218 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma... 16. Apeliantas teigia, kad šalis siejo ilgalaikiai Lizingo sutartimis grįsti... 17. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas lizingo (finansinės nuomos)... 18. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, keisti arba naikinti... 19. Pasisakydama dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą....