Byla 2A-454-513/2014
Dėl sutarčių nutraukimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovėms UAB „Pagrindinis ėjimas“, UAB „Danės baldai“ dėl iškeldinimo iš patalpų ir atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ priešieškinį ieškovei AB „SEB lizingas“ atsakovei UAB „Danės baldai“, trečiasis asmuo AB SEB bankui, dėl sutarčių nutraukimo panaikinimo,

Nustatė

2ieškovė AB „SEB lizingas“ (2014-01-20 nutartimi ieškovė AB „SEB lizingas“ byloje pakeista jos teisių perėmėja – AB SEB banku, t. 3, b. l. 45, toliau – ieškovė) prašė iškeldinti atsakoves UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ su joms priklausančiais daiktais iš AB „SEB lizingas“ priklausančio turto: gamybinio pastato, unikalus Nr. ( - ) ir mechaninio cecho, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), įpareigojant šias patalpas perduoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad 2006-12-15 ieškovė su atsakove UAB „Pagrindinis ėjimas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014, kurios pagrindu atsakovei perdavė valdyti ir naudotis gamybinį pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), su sąlyga, kad sumokėjus visą kainą, minėtas turtas bus perduotas atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybėn. 2011-11-30 su atsakove UAB „Pagrindinis ėjimas“ pasirašė finansinio lizingo sutartis Nr. 2011-110205, dėl to pačiu adresu esančio pastato, unikalus Nr. ( - ). 2012-12-14 ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovei UAB „Pagrindinis ėjimas“, kuriame nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdo finansinio lizingo sutartyse numatytų mokėjimų, yra skolingas ieškovei 44 776,38 Lt pagal išrašytas sąskaitas – faktūras ir 160 850,24 Lt delspinigių, todėl įspėjo, kad iki 2012-12-21 neapmokėjus 205 626,62 Lt įsiskolinimo, nuo 2012-12-22 nutraukiamos finansinio lizingo sutartys. Sutarčių 19.1 punktais šalys susitarė, kad lizinguotą turtą atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ turi grąžinti per 1 mėnesį nuo sutarčių nutraukimo momento, tačiau šios prievolės atsakovė neįvykdė ir tolia naudojasi turtu, be to, ginčo pastatus atsakovė yra išnuomojusi UAB „Danės baldai“, tačiau ieškovė, kaip turto savininkė, rašytinio sutikimo tam nėra davusi.

3Atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti AB „SEB lizingas“ 2012-12-14 raštu atliktą vienašališką tarp UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB lizingas“ sudarytą 2006-12-15 sutarties Nr. L2006-120014 dėl pastato ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2011-11-30 sutarties Nr. 2011-110205 dėl gamybinio cecho ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2011-11-30 sutarties Nr. 2011-110203 dėl kiemo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), 2006-10-09 sutarties Nr. L2006-090068 dėl koloriferinio šildymo, 2006-10-09 sutarties Nr.L2006-090069 dėl vėdinimo sistemos, 2006-10-09 sutarties Nr. L2006-090070 dėl ofiso katilinės, 2008-03-03 sutarties Nr. L2008-030007 dėl elektrinio krautuvo, 2008-09-04 sutarties Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio tinklų, unikalus Nr. ( - ) ir dėl nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ) nutraukimą nepagrįstu ir negaliojančiu ir pripažinti, kad AB „SEB lizingas“ nepagrįstai laiko nutraukęs 2006-12-15 sutartį Nr. L2006-120014 dėl pastato ( - ), unikalus Nr. ( - ) rašto vienašališku pareiškimu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Argumentavo, kad ieškovė pinigus atsakovei suteikė neįgijusi nuosavybės teisės į turtą, o po pinigų gavimo atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ pagerino tą nekilnojamąjį daiktą, todėl atsakovės manymu, šalys sudarė pirkimo – pardavimo sandorį su atpirkimo teise ( CK 6.417 str. 6.418 str.). Ieškovė nepagrįstai siekia už itin mažą kainą įsigyti atsakovės turtą, o ne atgauti finansavimo sumą. Ieškovė sutartį nutraukė, motyvuodama nevykdymu, nes atsakovė nemokėjo turto vertės dengimo įmokų, palūkanų ir delspinigių. Sutinkamai su CK 6.414 str., jeigu už daiktą sumokėta pusę ar daugiau kainos, padavėjas neturi teisės reikalauti jam grąžinti daiktą esminio sutarties pažeidimo atveju. Neišmokėta skolos dalis turi būti išieškoma bendrais pagrindais. Iš viso buvo sudarytos 8 sutartys ir pagal jas ieškovei yra sumokėta daugiau nei pusę kainos. Tik pagal 2006-12-15 sutartį Nr. L2006-120014 yra sumokėta 1 794 640,83 EUR, kai pirminė vertė yra 2 838 276,18 EUR, bet šis daiktas yra pagerintas, todėl mano, kad atsakovė išmokėjo pusę kainos. Pranešime nurodytų delspinigių atsakovė nepripažįsta ir laiko, kad jie skaičiuojami piktnaudžiaujant savo padėtimi ir realiai nepatiriant nuostolių. Ieškovė pareiškė reikalavimą sumokėti delspinigius, praleidusi senaties terminą.

4Ieškovė atsiliepimu nesutiko su atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ priešieškiniu. Nurodė, kad 2012-12-14 pranešimas Nr. 02-03-02-9662 yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo nutraukti tarp šalių buvę lizingo sandoriai. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika kitokio pobūdžio bylose, kai buvo kilę ginčai dėl vartojimo kredito sutarčių, o šiuo atveju ginčas kilo dėl lizingo sutarčių, kurios sudarytos verslo tikslais, dviejų juridinių asmenų, kurie, vadovaujantis CK 6.256 str. 4 d. už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako visais atvejais. CK 6.217 str. 5 d. leidžia šalims nutraukti vienašališkai sutartis joje numatytais atvejais ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Ieškovė su atsakove finansinio lizingo sutarčių 18.1.3. punktais konkrečiai susitarė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovė ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų sutartimis numatyto mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartis jam tenkančių mokėjimų. Atsakovė vėlavo daugiau nei 1 242 dienos vykdyti savo mokėjimus, tai buvo ne laikini, o nuolatiniai vėlavimai. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė negalėjo nutraukti visų lizingo sutarčių, o turėjo spręsti atskirai dėl kiekvienos sutarties nutraukimo. Sutartis Nr. L2006-120014 sudaryta dėl gamybinio pastato, o visos kitos sutartys buvo sudarytos dėl šio pastato priklausinių ar įrangos finansavimo. Tai patvirtina paties atsakovės pateiktos finansinių lizingo pakeitimo sutarties, jog atsakovė nuosavybės teises į kiemo aikštelę, gamybinį cechą ir vandentiekio bei nuotekų tinklus įgyja įvykdžiusi pagrindinę sutartį Nr. L2006-120014. Taigi ieškovė turėjo teisę nutraukti visas lizingo sutartis. Atsakovė neturi realių galimybių įvykdyti sutartis, nes sumažinus turto vertės dengimų įmokas ir mokant palūkanas, atsakovė nesugebėjo tinkamai vykdyti mokėjimų. Nutraukus sutartis, atsakovė nuo 2013-01-10 jokių mokėjimų nevykdo ir toks jos elgesys rodo, kad ji pripažįsta sutartis nutrauktomis ir neketina jų vykdyti. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ji turi realias galimybes įvykdyti sutartis. Ji siūlo sumažinti mokėjimus iki 20 000 Lt, o kitus mokėjimus atidėti ateičiai, tikėdamasi, kad ateityje situacija pagerės. Iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad jos veikla nuostolinga. Nesutiko su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti sutartį, nes ieškovė atidėjo turto vertės mokėjimus daugiau nei vieneriems metams. Taip pat nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ji neprivalo mokėti delspinigių, nes delspinigių mokėjimą numato sutarčių 3.7 punktas. Nesutinka, jog yra suėjęs senaties terminas delspinigiams išsireikalauti, nes ieškovė turi teisę reikalauti tokią prievolę įvykdyti CK 6.58 str. 1 d. numatytu būdu. Nesutinka, jog buvo pažeista sutarčių nutraukimo procedūra, nes sutarčių 18.4 punktu šalys nustatė vienos savaitės terminą, pranešimas turi būti įforminamas raštu ir išsiųstas registruotu paštu, kurjerio paštu ar faksimiliniu aparatu. Šios sąlygos buvo įvykdytos ir pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas registruotu paštu bei el. paštu ir faksu, tai patvirtina atsakovės pridėtas 2012-12-20 atsakymas į ieškovės pranešimą N. 02-03-02-9662. Mano, kad atsakovės reikalavimas kvalifikuoti santykius ne kaip lizingo sutartis, o kaip pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise šiam ginčui jokios reikšmės neturi, nes yra sprendžiamas ginčas dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo.

5Atsakovė UAB „Danės baldai“ atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė UAB „Danės baldai“ nėra pateikusi jokių pareiškimų ar reikalavimų atlaisvinti ginčo patalpas. UAB „Danės baldai“ nėra užėmusi jokių pastatų savavališkai. UAB „Danės baldai“ pagal susitarimą su UAB „Pagrindinis ėjimas“ atlieka tam tikrus produkcijos gaminimo darbus UAB „Pagrindinis ėjimas“ patalpose, adresu ( - ). Ieškovei tapus formalia patalpų valdytoja, ji galės spręsti, kam leisti naudotis ginčo patalpomis.

6Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakoves UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ su visais jiems priklausančiais daiktais iš AB „SEB lizingas“ priklausančio turto – gamybinio pastato, unikalus Nr. ( - ) ir mechaninio cecho, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), įpareigojant šias patalpas perduoti AB „SEB lizingas“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš atsakovių UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ po 72 Lt žyminio mokesčio ieškovės AB „SEB lizingas“ naudai. Teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad atsakovei buvo atidėti turto vertės dengimai, buvo mokamos tik palūkanos, tačiau atsakovė nevykdė prievolės ir nemokėjo sumažintų turto dengimo mokėjimų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji turi realias galimybes vykdyti sutartis. Savo pranešimuose ieškovei atsakovė prašė mažinti mokėjimus ir iš pateiktos finansinės ataskaitos matyti, kad atsakovės veikla yra nuostolinga ir ji neturi jokių galimybių įvykdyti sutartis. Motyvavo, kad esminis sutarties pažeidimas yra, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2d.1p.). Pagal lizingo sutartį Nr. 2006-120014 ieškovei yra sumokėta tik nedidelė turto vertės dalis ir atsakovė neturi realių galimybių išsipirkti turtą, todėl šios aplinkybės taip pat laikytinos esminiu sutarties pažeidimu. Konstatavo, kad atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ padarė esminius finansinio lizingo sutarčių pažeidimus, todėl jos reikalavimas pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendė, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad visos finansinio lizingo sutartys yra susijusios, nes finansinio lizingo sutartis Nr. 2006-120014 buvo sudaryta dėl gamybinio pastato, unikalus Nr. ( - ), o visos kitos sutartys yra tiesiogiai susijusios su šia sutartimi, kadangi pagal kitas sutartis buvo finansuojami minėto gamybinio pastato priklausiniai arba šio pastato įranga. Atsakovė nevykdė visų lizingo sutarčių, pradelsė mokėjimus pagal visas sutartis, todėl ieškovė pagrįstai nutraukė visas lizingo sutartis su atsakove, nes šalis siejo kelios lizingo sutartys, ieškovė įvertino pradelstų įsipareigojimų dydį ir pažeidimų mastą. Atsakovės teiginys, kad jai turi būti leista vykdyti jos nuožiūra pasirinktas lizingo sutartis prieštarauja sąžiningumo principui (CK 6.158 str.). Atsakovės teiginys, jog ji negavo pranešimo apie sutarčių nutraukimą iš ieškovės paneigia ir pačios atsakovės 2012-12-20 raštas ieškovei. Taigi nebuvo pažeisti CK 6.218 str. 1 d. reikalavimai dėl pranešimo apie sutarties vienašalį nutraukimą ir todėl atsakovės reikalavimas pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu atmestinas. Argumentavo, kad ieškovė, sutinkamai su CK 6.574 str. ir lizingo sutarčių Nr. L2006-120014 ir 2011-110205 19.1 punktais, turi teisę reikalauti grąžinti jai sutarties dalyką. Kadangi be ieškovės sutikimo lizinguojamomis patalpomis naudojasi ir atsakovė UAB „Danės baldai“, iš šių patalpų iškeldintinos atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ su jiems priklausančiais daiktais per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

7Atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nesutinka su teismo išvada, kas atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ padarė 2006-12-15 sutarties Nr. L2006-120014 ir 2011-11-30 sutarties Nr. 2011-110205 esminius pažeidimus, numatytus CK 6.217 str. 2 d. 1 p. (nukentėjusioji šalis negavo to, ko tikėjosi) ir 2 p. (pastoviai vėlavo atlikti mokėjimus). Nesutinka su teismo nuomone, kad šiuo atveju nebuvo pažeista pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarka. Atsakovė tik 2012-12-20 turėjo sutarčių nutraukimo 2012-12-14 raštą. Ieškovės naudojama sutarčių sąlyga, kad esminiu pažeidimu laikomas bet koks (įskaitant delspinigių ir baudų) nemokėjimas ilgiau kaip 20 dienų, būtent reiškia esminio sutarties pažeidimo apibrėžimą, kuris ir turi būti įvertintas tiek faktinių aplinkybių kontekste, tiek pagal tai, ar atitinka įstatymų ir teismų praktikos dėl jų taikymo keliamus reikalavimus.

8Teigia, kad teismo motyvacija CK 6.217 str. 2 d. 1 ir 2 p. nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes šie pagrindai nebuvo naudojami sutarčiai nutraukti, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, aiškino veiksmus taip, kaip jų neaiškino nė viena sutarties šalis ir tokiu būdu buvo šališkas. Teismas pripažino, kad nenagrinėjo klausimo dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo aplinkybių, nevertino delspinigių ir baudų priskaičiavimo pagrįstumo, tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškovės pateiktus kitus apskaičiavimus pripažino pagrįstais, jais vadovavosi, nors buvo pateiktos pagrįstos abejonės dėl jų. Atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ teikė į bylą argumentus ir įrodymus, kad ieškovės pateiktais skaičiavimais nėra pagrindo tikėti, nes jie nėra tikslūs, jie padaryti išimtinai ieškovės interesais, t. y. ieškovė niekaip negalėjo paaiškinti palūkanų paskaičiavimo už pirmąjį laikotarpį, taip pat nepaaiškino, kodėl skaičiavo palūkanas už sumas, kurių nesuteikė atsakovei UAB „Pagrindinis ėjimas“. Jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė 2013-11-08 raštu nurodė, kad iš tikrųjų dalies gamybinio pastato kainos (200 000 Lt) nebuvo sumokėjusi atsakovei UAB „Pagrindinis ėjimas“, tačiau palūkanas skaičiavo už šią sumą iki 2007-12-29 ir jų niekada neperskaičiavo už šį laikotarpį, nors turėjo tai padaryti. 2007 m. buvo taikytos 5,19213, 5,94688 procentų metų palūkanų normos, taigi vien dėl šios priežasties ieškovė netinkamai užskaitė maždaug 10 000 Lt sumą, t. y. ši suma atiteko bankui nepagrįstai ir jis ją turėjo panaudoti kitiems mokėjimams sumokėti. Atlikus koregavimus vien dėl šios sumos, tiek vėlavimų skaičius, tiek nesumokėtų įmokų sumos sumažėja. Be to, teismas nenagrinėjo kiek vėlavimai truko, dėl kokių sumų jie buvo, t. y. ar iš tikrųjų vėlavimus galima laikyti esminiais (CK 6.209 str.). Byloje nėra duomenų, kad jie tokiais galėtų būti laikomi, o faktas, kad ieškovė, nutraukdama sutartis, jų nenurodė kaip pažeidimų, visos sumos buvo sumokėtos (tai patvirtina ir ieškovės 2013-10-07 raštu pateikti tarpusavio įsipareigojimų duomenys), paneigia teismo prielaidas. Teismas galėjo ir turėjo vertinti ieškovės 2012-12-14 rašte nurodytus pagrindus nutraukti sutartį – nebuvo apmokėtos jame nurodytos sąskaitos faktūros ir nesumokėti delspinigiai, tačiau to neatliko. Dėl sąskaitų neapmokėjimo teismas iš esmės nepasisakė, nenurodė kaip vėlesnis sumokėjimas įtakojo ieškovės interesus, kad tai galėtų būti pagrindas nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, panaikinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ teisę įsigyti sutarčių objektus. Argumentuoja CK 6.414 str. ir mano, kad nėra sąžininga paimti daiktą ar dalį jų, jeigu jų kaina iš esmės sumokėta, tuo labiau, kad UAB „Pagrindinis ėjimas“ patvirtino savo ketinimus išpirkti daiktus (2013-01-11 raštas) ir proceso metu juos įgyvendino (2012-12-31 ir 2013-01-10 atlikti mokėjimai). Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir sudarytų sutarčių rūšį, taikyti joms atitinkamas teisės norma. Teigia, kad faktiškai ieškovė neteikė jokių lizingo paslaugų, o faktiškai buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys su atpirkimo teise sutartys, todėl ieškovė iš esmės laikytina pardavėju, o UAB „Pagrindinis ėjimas“ pirkėja. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad sutartis nutrauktina, nes nebuvo atlikti mokėjimai griežtai laikantis nustatytų mokėjimo grafikų, netyrė ir nenurodė, kodėl mokėjimo grafikai ieškovei turi esminę reikšmę, kodėl jų negalima pakeisti.

9Argumentuoja, kad sutarties nutraukimas – kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012, 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012), todėl suteikiant jam pirmenybę prieš sutarties išsaugojimo principą, būtina konstatuoti, kad tik tokiu būdu gali būti ginamos jos teisės susidariusioje situacijoje. Jeigu sutarties nutraukimo sąlygos, jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali būti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, įskaitant ir tų sąlygų taikymą konkrečiu faktiniu atveju, atitinkamai aiškinant sutarties sąlygas pagal CK 6.193 str. teisės normas, ar jų pripažinimą nesąžiningomis, pažeidžiančiomis sutarties šalių lygybę, todėl netaikytinomis, nepripažįstant jų atskiru teismo sprendimu negaliojančiomis (CK 6.211 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė vertinti tų sutarčių sąlygų pagrįstumą.

10Pažymi, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Ieškovė tokios žalos nenurodė, o jos veiksmai rodo, kad dabartiniu momentu jai priimtiniausia nutraukti sutartis, nes perimamo turto vertė yra didesnė negu neišmokėta jo vertė, t. y. ieškovė tokiu būdu ne tik atgautų savo pinigus, bet dar ir uždirbtų pelno, kuri priskiria sau. Ieškovės 2012-12-14 rašte kaip pažeidimas nurodytas pavėluotas finansinių mokėjimų atlikimas. iš jų dėl vertės dengimo ir palūkanų mokėjimo ilgiausiai buvo vėluojama dėl dalies mokėjimų, kurių terminas suėjo 2012-10-25, dalies terminai dar buvo net nesuėję (pvz. 2012-12-15). Jų bendra suma – 44 776,38 Lt ir ji buvo sumokėta dviem mokėjimais – 22 642,28 Lt suma sumokėta 2012-12-31, o likusi 22 134,10 Lt suma – 2013-01-10. Bendra neišmokėta sutarčių suma buvo virš 6 milijonų litų, t. y. pradelstų mokėjimų suma nesudaro nė vieno procento net skaičiuojant pagal paties ieškovės skaičiavimus. Taigi, CK 6.209 str. 4 d. pagrindu, tokių sumų pradelsimas nėra ir negali būti pagrindas nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo. AB „SEB lizingas“ 2013-10-07 raštu atsiųstas tarpusavio įsipareigojimų derinimo rašte nurodoma, kad nėra neapmokėtų sąskaitų ir nėra jokio ieškovės reikalavimo dėl delspinigių. Tai leidžia tvirtinti, kad ieškovės 2012-12-14 raštu reikalaujamų sumokėti 160 850,24 Lt delspinigių susidarymo laikotarpis ir jų apskaičiavimas nėra aiškūs, UAB „Pagrindinis ėjimas“ delspinigių nepripažino, o teismas jų nevertino.

11Bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo UAB „Pagrindinis ėjimas“ galimybės įvykdyti finansinius įsipareigojimus ateityje, šios bendrovės finansinė būklė. Jos nevertino ir ieškovė vienašališkai nutraukdama sutartis. UAB „Pagrindinis ėjimas“ pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina, kad bendrovė gauna pakankamai pajamų, yra veikiantis ūkio subjektas. Pažymi, kad pagal 2006-12-15 sutarties Nr. L2006-120014 sąlygas paskutinis mokėjimas buvo numatytas 1 033 845,76 EUR sumai 2016-12-30 datai, taigi tokios didelės sumos sumokėjimas iš UAB „Pagrindinis ėjimas“ veiklos nėra galimas ir tai buvo aišku bei ši sąlyga patvirtina UAB „Pagrindinis ėjimas“ teiginius, kad sutartimi buvo sprendžiamas ne atsakovės finansavimo, o jos skolų AB SEB bankui grąžinimo klausimas (CK 4.170 str. 2 d.). Ieškovė yra sudarytų sutarčių objektų savininkė ir sutartys su UAB „Pagrindinis ėjimas“ neriboja jos teisės disponuoti šiuo turtu. Kaip deklaruoja ieškovė, jos interesas yra tik finansinis – parduoti objektus už įmanomai didžiausią kainą. Tokiomis aplinkybėmis ji turi teisę šią galimybę realizuoti, nepažeisdama atsakovių interesų – tam nebūtina nutraukti sutartis ir atsakoves iškeldinti iš patalpų.

12Ieškovė nepadarė pranešimo (reikalavimo) dėl prievolės įvykdymo prieš padarydama pranešimą apie sutarčių nutraukimą kaip tai numato CK 6.213 ir 6.218 str. Sprendime nurodoma, kad 2012-12-14 pranešimas išsiųstas atsakovėms iš Vilniaus 2012-12-14 (penktadienį). Atsakovėms šis pranešimas nebuvo įteiktas, o tapo žinomas neoficialiai 2012-12-20, t. y. likus vienai dienai iki rašte nurodyto termino, kada ieškovės aiškinimu sutartis laikoma nutraukta (arba turi būti pašalinti jos pažeidimai). Įvertinusi tai, kad tuo metu buvo šventinis laikotarpis (Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, kai daugelis nebedirba ir nevykdo aktyvios veiklos), jog pradelsti mokėjimai buvo sumokėti, kad ir pavėluotai, apeliantė konstatuoja, kad sutarties vykdymas iš esmės buvo galimas ir įmanomas, UAB „Pagrindinis ėjimas“ ketinimai buvo ir yra pagrįsti ir realūs. Ieškovės suteiktas terminas buvo nerealus, per trumpas, per jį nebuvo jokių galimybių UAB „Pagrindinis ėjimas“ pašalinti sutarčių pažeidimus. Tuo tarpu ieškovės, kaip kreditorės veiksmai buvo „siurpriziniai“ ir faktiškai neįgyvendinami, o kad tą suprastų ir skolininkė, kreditorė į pareiškimą įrašė ir reikalavimą sumokėti delspinigius, kurių dydis, pagrįstumas ir paskaičiavimas nebuvo atskleistas (tam nepakanka vienos ar kelių dienų), anksčiau jų nebuvo reikalaujama mokėti. Mokėjimų vėlavimai buvo ir anksčiau, tačiau ieškovė niekada nesiėmė tokių drastiškų veiksmų. Dėl to, UAB „Pagrindinis ėjimas“ nebuvo pagrindo tikėtis kitokio ieškovės elgesio negu visada. Motyvuoja, kad net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus elgesio be „siurprizų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

13Ginčo sutartimis atskiri nekilnojamojo turto daiktai, iki šių sutarčių sudarymo priklausė nuosavybės teise UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir jai nereikėjo jokio finansavimo nei dėl jų įsigijimo (jų nereikėjo įsigyti), nei kokiems nors kitiems tikslams, tuo labiau, kad ir ieškovės sumokėtos sumos už juos buvo simbolinės ir vien dėl to tų sandorių nėra pagrindo laikyti kaip finansavimo. Pažymi, kad ieškovė irgi nepateikė jokių įrodymų, ką ir kokiu būdu finansavo pagal minėtus sandorius, kuo tas finansavimas pasireiškė, kaip jis buvo svarstomas. Ieškovė tokį daiktų pasilikimą savo nuosavybėn taiko kaip sankciją UAB „Pagrindinis ėjimas“ dėl to, kad ji neįvykdė 2006-12-15 sutarties pagal ieškovės reikalavimus. Toks sankcijos taikymas neatitinka įstatymų reikalavimų, nes sudaro sąlygas ieškovei be pagrindo praturtėti UAB „Pagrindinis ėjimas“ sąskaita, sudaro sąlygas taikyti baudines netesybas, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų yra draudžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis Nr. 3K-7-367/2006, 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Būtent tokios sąlygos reiškia CK 6.158 str. numatytą nesąžiningumą, imperatyvių teisės normų (CK 6.73, 6.228 str.) pažeidimą. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-07-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011 sutarčių aiškinimas, kuris lemia aiškų nesąžiningumą vienos iš šalių atžvilgiu, nėra galimas, todėl turi būti taikomos tos teisės normos, kurios taikytinos iš tikrųjų šalių vykdytinam sandoriui, ir taip, kad pasekmės šalių atžvilgiu būrų sąžiningos. Sandoriai, kuriais perimamas turtas už nerealiai mažą kainą ir taip nepagrįstai praturtėjama kito asmens sąskaita, įstatymų nėra ginami, jie laikomi prieštaraujantys viešajai tvarkai ir moralei, tuo pačiu negali būti laikomi sąžiningais, nes toks asmenų elgesys griauna nusistovėjusią ir sąžiningą prekių ir paslaugų apyvartą, rodo nepagarbą įstatymo ginamoms vertybėms, jų nepaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012).

14Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, o atsakovė apeliaciniame skunde nurodo eilę aplinkybių, kuriomis nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo žinomos sutarčių sąlygos (inter alia 18.1 p. nustatyta sąlyga dėl mokėjimo termino), tačiau nei sudarydama sutartis, nei vėliau jas vykdydama, nereiškė prieštaravimų dėl jų buvimo, taip pat CK 6.228 str. nustatyta tvarka nesikreipė dėl jų pakeitimo. Pažymi, kad dėl identiškos sutarties sąlygos savo praktikoje yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2012-06-06 nutartyje civ. byloje Nr. 2A-1064/2012 nurodė, kad „<..> taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pageidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“ Nagrinėjamu atveju lizingo sutarčių sąlygų nei viena iš šalių neginčija. Taigi jos turi šalims įstatymo galią ir turi būti vykdomos. Byloje esantys duomenys įrodo, kad apeliantė, sutartimis nustatytais terminais tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo sutartyse nustatytų įmokų (sutarčių 8.1.3 p.). Vienas iš pagrindu, dėl kurio atsakovė turėjo teise vienašališkai nutraukti sutartis, – sutartyse nustatyta sąlyga: jeigu klientas ilgiau kaip per 20 kalendoriniu dienų nuo mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų (sutarčių 18.1.3 p.), Apeliantė nuo 2009 m. lapkričio mėnesio nesumokėdavo visų sutartyse bei papildomuose susitarimuose nustatytų mokėjimų. Tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl atsakovas turėjo pagrindą nutraukti ginčo sutartis. Ataskaitos, kurią pateikė ieškovė (atsakovė joje nurodytų aplinkybių neginčijo) duomenims, pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2011-110203, L2006-090068, L2006-090069, L2006-090070, L2006-120014, L2008-030007 bendras pradelstų dienų skaičius yra 1 242 dienos. Akivaizdu, kad UAB „Pagrindinis ėjimas“ vėlavimai buvo ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio, tuo tarpu finansinio lizingo sutartyse numatytų mokėjimo terminų laikymasis turėjo esminės reikšmės ieškovei. Iš 2012-12-14 AB „SEB lizingas“ pranešimo Nr. 02-03-02-9 matyti, kad net tuo laikotarpiu, kai UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo leista mokėti tik palūkanas ir sumažintus turto vertės dengimus, bendrovė nesugebėjo laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

15Nepagrįstai, ieškovės nuomone, atsakovė apeliuoja į tai, kad 2012-12-14 AB „SEB lizingas" pranešime nurodyti 160 850,24 Lt delspinigių nesumokėjimas nelaikytinas esminiu sutarčių pažeidimu, kadangi atsakovei neva niekas jų nepagrindė ir nėra aiškus jų apskaičiavimas. Nurodo, kad konkretus delspinigių dydis buvo nurodomas kiekvieną mėnesį atsakovei išrašome sąskaitose, tačiau prieštaravimo dėl jų skaičiavimo atsakovė niekada nereiškė. Po sutarčių nutraukimo atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ AB „SEB lizingas“ pranešime nurodytą įsiskolinimą, kitų mokėjimų, nors sutartis ji laiko galiojančiomis, neatlieka, toliau naudojasi lizinguotu turtu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog 2012 m. atsakovės veikla buvo nuostolinga. Iš 2012-12-31 balanso matyti, kad metų pabaigoje atsakovė turėjo tik 53 277 Lt piniginių lėšų (kurių nebūtų pakakę net vienam mėnesiniam mokėjimui pagal visas sutartis atlikti). Be to, atsakovė 2012-12-20 ir 2013-01-11 raštais prašė bendrą, pagal visas sutartis mokėtiną sumą sumažinti iki 30 000 Lt, o vėliau – iki 20 000 Lt, taigi iš esmės pripažino, kad iš veiklos gaunamų pajamų nepakako visiems įsipareigojimams pagal lizingo sutartis padengti. Nesutinka, jog pranešimą apie sutarčių nutraukimą atliko netinkamai, nes CK 6.213, 6.218 str. nenumato reikalavimo du kartus įspėti sutartį pažeidusią šalį apie būsimą nutraukimą. CK 6.218 str. 1 d. numato, jog šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, — prieš trisdešimt dienų. Ginčo sutarčių 20.1 punkte šalys susitarė, kad visi pagal sutartis arba su jomis susiję pranešimai privalo būti įforminami raštu ir laikomi įteikti tinkamais, jei išsiųsti registruoto paštu, kurjerio paštu ar faksimiliniu aparatu. Ieškovas pateikė dokumentus, pavirtinančius, kad AB „SEB lizingas“ 2012-12-14 d. pranešimą Nr. 02-03-02-9662 atsakovei išsiuntė tą pačią dieną registruotu paštu. Be to, šis pranešimas atsakovei buvo siunčiamas el. paštu ir faksu. Tai, kad atsakovė jau 2012-12-14 gavo šį pranešimą patvirtina ir prie priešieškinio pridėtas atsakovės 2012-12-20 atsakymas į 2012-12-14 AB „SEB lizingas“ pranešimą Nr. 02-03-02-9662.

16Apeliantė pateikė du naujus rašytinius įrodymus – 2013-11-08 AB „SEB lizingas“ atsakymą ir 2013-10-07 įsiskolinimų suderinimo aktą, tačiau nepaaiškino, kodėl būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado tik teikiant apeliacinį skundą. Teismo posėdis, kuriame išnagrinėta ši byla pirmosios instancijos teisme įvyko 2013-10-22, todėl akivaizdu, kad jau posėdžio metu atsakovė galėjo pateikti 2013-10-07 įsiskolinimų suderinimo aktą. 2013-11-18 AB „SEB lizingas“ atsakymą davė tik po 2013-09-24 atsakovės paklausimo.

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19Dėl naujų įrodymų priėmimo

20Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė objektyviai neturėjo galimybės pateikti 2013-11-08 AB SEB banko rašto Nr. 02-03-01-9338, nes šis raštas priimtas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 22). 2013-10-07 įsiskolinimų suderinimo aktas, atsižvelgiant į tai, kad jis susijęs su priimtu ieškovės atsakymu, nelaikytinas pertekliniu ar neaktualiu ginčui, todėl taip pat teismo priimamas.

21Apeliacinių skundų argumentai, teisinis jų vertinimas ir teismo išvados

22Nagrinėjamu atveju išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą matyti, kad atsakovė priešieškiniu ginčydama lizingo sutarčių (jų priedų) nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės siekia ne tik teisminio šių sutarčių nutraukimo įvertinimo, tačiau iš esmės ginčija ir šių sutarčių 18.6.2 p. numatytos sąlygos, jog „visi iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimui Klientui negrąžinami“ (t. 1, b. l. 14, 29) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš UAB „Pagrindinis ėjimas“ argumentų akivaizdu, jog ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme apeliantė kritiškai vertina aplinkybę, jog lizingo gavėjas (AB „SEB lizingas“) nutraukė lizingo sutartis su ja tuo metu, kai ginčo lizingo daikto vertė yra didesnė negu neišmokėta jo vertė, tokiu būdu, atgaudamas ne tik pinigus, bet ir ginčo lizingo sutarčių objektus – atsakovei UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teise iki ginčo lizingo sutarčių sudarymo priklaususius, nekilnojamuosius daiktus. Teismas pažymi, kad ieškovė AB SEB bankas neginčija apeliantės argumentų, jog UAB „Pagrindinis ėjimas“ nereikėjo jokio finansavimo dėl šių nekilnojamųjų daiktų įsigijimo (jų nereikėjo įsigyti), neginčija, kad ieškovės sumokėtos sumos už juos buvo simbolinės ir vien dėl to tų ginčo lizingo sandoriai iš esmės neatitinka joms būdingo finansavimo požymio.

23CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir per papildomai lizingo davėjo nustatytą terminą pažeidimo nepašalina, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos būdai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrąžinto lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrąžinti daiktą, bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo padariniai CK 6.574 straipsnyje reglamentuojami taip, kad prioritetas suteikiamas lizingo davėjo investicijoms kompensuoti, o ne nuosavybės teise turimo daikto valdymo ir naudojimosi teisėms susigrąžinti. Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslą, jos šalių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus. Lizingo dalyko amortizacija yra numatoma iš anksto, šalys šią aplinkybę įtraukia į sutarties sąlygas, o lizingo gavėjas, kaip daikto naudotojas, prisiima jos padarinius, lizingo įmokomis, be kita ko, dengdamas ir mažėjančią dėl amortizacijos turto vertę. Nuo turto vertės sumažėjimo dėl amortizacijos reikia skirti jo rinkos vertės pasikeitimą, kurį sunku iš anksto prognozuoti ir kurio rizikos pasiskirstymo šalims taisyklės negali būti analogiškos daikto amortizacijos padariniams, kurie yra neišvengiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014).

24Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes sprendimą priėmė nesiaiškinęs tikrųjų ginčo lizingo sutarčių sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į UAB „Pagrindinis ėjimas“ argumentus ir siekį šį ginčą su banku išspręsti in corpore (visa apimtimi), nerealizavo teisės ir pareigos siūlyti UAB „Pagrindinis ėjimas“ tikslinti priešieškinio reikalavimus ir tokiu būdu iš esmės siekti išspręsti apeliantės keliamus ir šiam ginčui aktulius klausimus dėl sumokėtų bankui įmokų dydžio ir perduotino nekilnojamojo turto vertės santykio, dėl apeliantės galimybių toliau vykdyti sutartis, dėl šių sutarčių pobūdžio bei po jų nutraukimo kylančių faktinių pasekmių teisinio vertinimo (CPK 3 str. 1 d., 7 str. 1 d., 42 str. 1 d., CK 6.158 str., 6.200 str.). Skundžiamu sprendimu iš esmės yra užprogramuotas ginčas ateityje kilti ginčui tarp šalių dėl sutarties nutraukimo pasekmių, o šiuo atveju to galima išvengti ginčą išsprendžiant vienoje byloje.

25Be to, atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad UAB „Pagrindinis ėjimas“ mokumo klausimas šiai dienai nėra aiškus, nes dėl šios įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo dar bus sprendžiama Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. B2-1103-513/2014. Akivaizdu, kad išsprendus restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą paaiškės ir UAB „Pagrindinis ėjimas“ (ne) mokumo aplinkybė. Ši aplinkybė neabejotinai svarbi iš naujo vertinant UAB „Pagrindinis ėjimas“ galimybes toliau vykdyti ginčo sutartis bei sprendžiant dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

26Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

27Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius atsakovei UAB „Pagrindinis ėjimas“ klausimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.).

30Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė AB „SEB lizingas“ (2014-01-20 nutartimi ieškovė AB „SEB... 3. Atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ pateikė priešieškinį, kuriuo... 4. Ieškovė atsiliepimu nesutiko su atsakovės UAB „Pagrindinis ėjimas“... 5. Atsakovė UAB „Danės baldai“ atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko.... 6. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu ieškovės ieškinį... 7. Atsakovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 8. Teigia, kad teismo motyvacija CK 6.217 str. 2 d. 1 ir 2 p. nėra aktuali... 9. Argumentuoja, kad sutarties nutraukimas – kraštutinis kreditoriaus teisių... 10. Pažymi, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu... 11. Bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo UAB „Pagrindinis ėjimas“ galimybės... 12. Ieškovė nepadarė pranešimo (reikalavimo) dėl prievolės įvykdymo prieš... 13. Ginčo sutartimis atskiri nekilnojamojo turto daiktai, iki šių sutarčių... 14. Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu. Mano, jog... 15. Nepagrįstai, ieškovės nuomone, atsakovė apeliuoja į tai, kad 2012-12-14 AB... 16. Apeliantė pateikė du naujus rašytinius įrodymus – 2013-11-08 AB „SEB... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 21. Apeliacinių skundų argumentai, teisinis jų vertinimas ir teismo išvados... 22. Nagrinėjamu atveju išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą matyti, kad... 23. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš... 24. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines... 25. Be to, atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad UAB... 26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 27. Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius atsakovei UAB „Pagrindinis... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi... 30. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija... 31. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą...