Byla 2A-452-227/2013
Dėl dalies privačios žemės sklypo (miško) pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir parduoto turto kainos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-839/2013 pagal ieškovo D. R. (pirminė ieškovė Z. L.) ieškinį atsakovei UAB ,,Miškolita“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Utenos rajono pirmojo notarų biuro notarė D. M., dėl dalies privačios žemės sklypo (miško) pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir parduoto turto kainos priteisimo, ir

Nustatė

3Ieškovė Z. L. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010-05-03 privačios žemės sklypo (miško) pirkimo- pardavimo sutarties Nr. DM-2236, 2.2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad 50.000 Lt pardavėjo atstovas D. R. gavo grynais pinigais iš pirkėjos UAB „Miškolita“ atstovo O. K. prieš šios sutarties pasirašymą, priteisti iš atsakovės UAB ,,Miškolita“ ieškovės naudai 50.000 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad ieškovė, atstovaujama D. R., 2010-12-03 su atsakove sudarė 1,6000 ha žemės (miško) pirkimo- pardavimo sutartį Nr. DM-2236, tačiau sutartų 50.000 Lt iki šiol negavo.

5Bylos eigoje pasikeitė ieškovai. Vietoj mirusios ieškovės Z. L. teises perėmė G. L., S. D. ir R. K., kurie reikalavimo teisę perleido D. R. (2012-11-14 teismo nutartis- b.l.132).

6Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo D. R. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškolita naudai 3.962 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės biudžeto naudai 62 Lt 5 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7Teismas iš pirkimo -pardavimo sutarties 2.2 punkto nustatė, kad 50.000 Lt pardavėjos atstovas D. R. gavo grynais pinigais iš pirkėjos UAB „Miškolita“ atstovo O. K. prieš šios sutarties pasirašymą, taigi atsiskaitymo aplinkybė yra įtraukta į oficialų rašytinį dokumentą- notaro patvirtintą sutartį. Sutartimi taip pat susitarta, kad ši sutartis yra ir turto priėmimą- perdavimą liudijantis dokumentas ir sutarties sudarymas patvirtina turto nuosavybės perleidimo faktą, t.y. atsakovė įgijo turtą nuosavybės teise. Sutarties šalys patvirtino, kad, pasirašydamos sutartį, perdavė visus su turtu susijusius dokumentus. Atsakovės vardu nuosavybės teisė įregistruota sutarties sudarymo dieną. Ieškovo teiginiai, jog tik dėl pirkėjo prašymo ir jo pažado vėliau atsiskaityti, būtent jis notarei pamelavo, kad atsiskaityta prieš sutartį ir šis sutarties punktas buvo įtrauktas į sutartį, niekuo nepagrįsti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui ne pirmą kartą tenka parduoti turtą ir jis ne kartą bendradarbiavo su atsakovu, padarė išvadą, kad ieškovas turi pakankamai patirties sudarant turto pirkimo pardavimo sutartis ir tai yra jo veiklos sritis. Įvertinęs tai, jog sutarčių teisėje yra įtvirtintas sąžiningumo imperatyvas (CK 6.158 str. 1 d), darė išvadą, kad ieškovas, nesilaikęs reikalavimo sąžiningai nurodyti aplinkybes apie mokėjimą už parduodamą turtą , kartu prisiėmė riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Nurodė, kad trečiojo asmens- notarės paaiškinimu į jos užklausą abi sutarties šalys patvirtino, kad atsiskaitė prieš sutartį ir todėl sutartyje yra punktas dėl atsiskaitymo. Teismas, vertindamas pas notarą sudaromos sutarties nuostatas, nurodė, kad sandorio šalys apie aplinkybes aiškina ir sutartį sudaro laisva valia, kol neįrodyta priešingai. Sutarties dalis dėl įvykusio atsiskaitymo laikytina kaip tinkamas ir teisingas asmenų valios išreiškimas, kol jis nenuneigtas. Teismas sprendė, kad Atsiskaitymo fakto įrodinėjimo požiūriu, šalių žodiniai pareiškimai, padaryti notarui sutarties sudarymo metu, įtraukti į sutartį ir pasirašyti šalių, gali būti pripažįstami rašytiniam atsiskaitymo patvirtinimui, nes jis šalių pareikštas ir pasirašytas. Pirkėjas, pateikdamas tokią sutartį, pateikia rašytinį įrodymą, kad pagal sutartį atsiskaityta. Kita sandorio šalis, iškilus ginčui aiškinanti, kad nebuvo atsiskaityta, privalo įrodyti tai ką teigia (CPK 12,178 str.). Ieškovas teiginio, kad anksčiau sudarant sutartis su atsakove būdavo pasirašomi kasos pajamų orderiai įrodymais nepagrindė. Teismas iš atsakovės buhalterinių apskaitos dokumentų : kasos knygos registro, kuriame užregistruotas 2010-05-03 kasos išlaidų orderis Nr.11 dėl 50.000 Lt išmokėjimo O. K. grynais pinigais kaip avansas žemės sklypui pirkti, 2010 m. Avanso apyskaitos registracijos žurnalo eil. Nr.13, kurioje užregistruota avanso apyskaita dėl minėtos sumos išleidimo ir Avanso apyskaitos Nr.13, kurioje nurodyta kokiu tikslu buvo atliktas grynųjų pinigų išmokėjimas, padarė išvadą, kad pinigų išmokimas iš įmonės kasos atliktas tą pačią dieną kaip sudaryta sutartis. Pažymėjo, kad kasos pajamų orderis nebuvo surašytas ir dėl to O. K. buvo nubaustas administracine bauda. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovo padarytas buhalterinės piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimas ir dėl šio pažeidimo administracinės baudos paskyrimas, esant Sutartyje aiškiai atsispindėtam pinigų perdavimo faktui bei atsižvelgiant bylos aplinkybių visetą, nepakankamas pagrindas pripažinti, kad atsiskaitymas neįvyko. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys, jo teikti paaiškinimai, liudytojo parodymai, esantys FNNT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atlikto tyrimo bylos Nr. AT-5-10/2011 medžiagoje, tarpusavyje sutampa ir esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Vertinant ieškovo teiginius teismas pažymėjo, kad jis nėra pakankamai nuoseklus duodamas parodymus finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnams ir bylos nagrinėjimo metu teismui, t.y. nesutampa jo nurodytos aplinkybės dėl pažinties su Z. L.; informacija apie tai, kad jis turėjo atsiskaityti pardavęs turtą, be to, kai kurių aplinkybių nurodymas iš esmės skiriasi nuo Z. L. teiktų paaiškinimų FNNT pareigūnams. Sprendė, kad tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovo nurodytų aplinkybių patikimumu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą tikėtinumu principu, darė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsiskaitymas neįvyko, todėl ieškinį atmetė.

8Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais motyvais:

91. Juridinių asmenų ūkinių operacijų įrodinėjimo leistinomis priemonėmis pripažįstama tik finansinės apskaitos dokumentai. Todėl įmonės vadovo paaiškinimai ir notariškai patvirtintos sutarties sąlygos negalėjo būti laikomi pakankamais atsakovo piniginės prievolės tinkamą įvykdymą pagrindžiančiais įrodymais. Kasos išlaidų orderis Nr. 11, avanso apyskaita Nr. 13 nepatvirtina pinigų išmokėjimo ir šios sumos perdavimo apeliantui fakto.

102. Teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi 2010 m. gegužės 3 d. privačios žemės sklypo (miško) pirkimo- pardavimo sutarties, sudarytos tarp Z. L. ir pirkėjo UAB „Miškolita“ , 2.2 punktu, kadangi jis šioje byloje buvo ginčijamas.

11Atsakovas UAB „Miškolita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1d. 1 p).

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.0, 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl skundą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų.

14Nagrinėjamoje byloje ieškovas D. R. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, jo teigimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, be pagrindo rėmėsi ginčijamu sutarties 2.2 punktu, kaip įrodymu, patvirtinančiu pinigų už žemės sklypą sumokėjimą faktą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis ieškinio neįrodė.

15Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

16Šioje byloje ieškovas teiginį, kad už žemės (miško) sklypą pinigų (50.000 Lt) pirkėjas nesumokėjo, ir iš to ginčidamas sutarties 2.2 punktą, kuriame nurodyta, kad 50.000 Lt pardavėjos atstovas D. R. gavo grynais pinigais iš pirkėjos UAB „Miškolita“ atstovo O. K. prieš šios sutarties pasirašymą, įrodinėja tuo, jog pirkėja neišrašė ir nepateikė pasirašyti kasos išlaidų orderio (pinigų išmokėjimo pirkėjui kvito) ir jo buhalteriškai neapskaitė ir todėl atsakovas neturi įrodymo, patvirtinančio, kad pinigai pagal minėtą sutartį pirkėjo atstovui buvo perduoti. Atsakovas atsikirtinėja ieškovo patvirtinimu notarei apie atsiskaitymą prieš sutarties pasirašymą, trečiojo asmens- notarės paaiškinimu, kad abi šalys patvirtino, jog pinigus pardavėjos atstovas gavo prieš sutarties pasirašymą ir jokių abejonių dėl šių patvirtinimų jai nekilo ir to pasėkoje į sutartį įtraukė 2 2. punktą apie šalių atsiskaitymą prieš pasirašymą sutarties, UAB „Miškolita“ buhalteriniais dokumentais, FNTT medžiaga, t.t. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. AT-5-10/2011, 2011-08-11 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 2.

17Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

18Priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog už perkamą žemę pirkėjo atstovas atsiskaitė su pardavėjos atstovu prieš sutartį, ne tik iš sutarties ginčijamo 2.2 punkto, tačiau ištyręs visus byloje esančius įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs, aptaręs skundžiamajame sprendime ir įvertinęs jų visumą bei sąsajumą remdamasis tikėtinumo taisykle.

19Taip 2010-05-03 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, kad 50 000 Lt pardavėjos atstovas- apeliantas D. R. gavo grynais pinigais iš pirkėjos UAB „Miškolita“ atstovo O. K. prieš šios sutarties pasirašymą. Aplinkybę apie šalių atsiskaitymą prieš sutarties pasirašymą, patvirtino apklausta notarė. Ieškovas pripažino, kad jis notarei patvirtino apie prieš sandorį gautus pinigus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsiskaitymo aplinkybė pagrįstai įtraukta į oficialų rašytinį dokumentą- notaro patvirtintą sutartį. Taigi, atsakovas, pateikęs tokio turinio sutartį, iš esmės pateikė rašytinį įrodymą, kad pirkėjas neskolingas. Ieškovas, neigdamas gavęs pinigus, privalėjo įrodyti savo teiginį, kad su juo nebuvo atsiskaityta, tačiau šio teiginio įrodymais nepagrindė ir nenuginčijo sutarties 2.2 punkto (CPK 178 str.).

20Minėta, apelianto teiginį, kad pinigai pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo perduoti, paneigia ne tik notarės paaiškinimai ir rašytinė notarine tvarka patvirtinta 2010-05-03 privačios žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš FNNT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atlikto tyrimo bylos Nr. AT-5-10/2011 medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turtas sutarties sudarymo dieną užregistruotas nekilnojamojo turto registre (tyrimo medžiagos 10, 11 b.l.). Iš atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad sutarties pasirašymo dieną atsakovo atstovui buvo išduota 50.000 Lt avansas žemės sklypui pirkti ir pažymėta, kad tuo tikslu pinigai išleisti (b.l. 30-33). Pažymėtina, kad kasos pajamų orderis nebuvo surašytas ir dėl to O. K. buvo nubaustas administracine bauda.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Tuo pačiu jis privalo veikti sąžiningai.

22Nepaneigta , jog žemės (miško) sklypų pardavimas yra ieškovo veiklos sritis ir jis ne kartą bendradarbiavo su atsakovu. Kaip pripažino apeliantas, jis, pasirašydamas ginčijamą sutartį, žinojo sutarties turinį, kuriame yra ginčijamas sutarties 2.2 punktas, jog atsiskaityta už žemės sklypą iki sutarties pasirašymo, ir būtent taip paaiškino notarei, ruošusiai sutartį. Tai reiškia, kad apeliantas tinkamai suprato šios sąlygos esmę. Taigi jis, pasirašydamas tokio turinio sutartį, patvirtino, jog už perkamą žemę pilnai atsiskaityta- gavo 50.000 Lt grynais pinigais prieš sandorio pasirašymą. Todėl, tuo atveju, jei pinigų jis negavo, kaip teigia, tai veikdamas rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, turėjo notarei paaiškinti visas aplinkybes, susijusias su atsiskaitymu už žemės sklypą ir realią galimybę siekti, kad ši sąlyga būtų pakeista, patvirtinant ne jau įvykusį visišką atsiskaitymą pagal sandorį, bet numatant kitą jų teises ir interesus apsaugantį atsiskaitymo būdą, pvz. įrašant sąlygą, kad 50 000 Lt bus sumokėti atitinkamu būdu ir per tam tikrą terminą ar nustatytu laiku. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis pasitikėjo atsakovu, jog tik pasirašius sutartį bus su juo atsiskaityta ir suklaidino notarę, patvirtina tik apelianto neapdairumą ir nerūpestingumą ir tuo pačiu jis, pasirašydamas tokio turinio sutartį, prisiėmė visas iš šios sutarties kylančias pasekmes. Kaip pagįstai pažymėjo pirmosios instnacijos teismas, atsakovo pateikti duomenys, jo teikti paaiškinimai, liudytojo parodymai, esantys FNNT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atlikto tyrimo bylos Nr. AT-5-10/2011 medžiagoje, tarpusavyje sutampa ir esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Vertindamas ieškovo teiginius teismas pažymėjo, kad jis nėra pakankamai nuoseklus duodamas parodymus finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnams ir bylos nagrinėjimo metu teismui, t.y. nesutampa jo nurodytos aplinkybės dėl pažinties su Z. L.; informacija apie tai, kad jis turėjo atsiskaityti pardavęs turtą, be to, kai kurių aplinkybių nurodymas iš esmės skiriasi nuo Z. L. teiktų paaiškinimų FNNT pareigūnams. Sprendė, kad tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovo nurodytų aplinkybių patikimumu. Apeliantas dėl šių teismo argumentų nepasisako. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą tikėtinumu principu, pirmosios instnacijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsiskaitymas neįvyko.

23Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai finansinę apskaitą turi tvarkyti taip, jog ji būtų objektyvi ir išsami, o finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindėtų įmonės finansinę padėtį (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

24Sutiktina su ieškovu, kad atsakovas nepateikė pinigų išmokėjimo ieškovui kvito (kasos išlaidų orderio). Iš FNNT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atlikto tyrimo bylos Nr. AT-5-10/2011 medžiagos matyti, kad UAB „Miškolita“, tvarkydama buhalterinę apskaitą, pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančius norminius teisės aktus – nesurašytas kasos pajamų orderis ir dėl šio administracinio pažeidimo UAB “Miškolita“ vadovas O. K. buvo nubaustas pinigine bauda ( 27-29 b.l.). Tačiau ši aplinkybė konstatuoja faktą apie atsakovo UAB „Miškolita“ buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus ir neįrodo apelianto teiginio, kad atsakovas UAB „Miškolita“ nesumokėjo pinigų už parduotą daiktą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamajame teismo sprendime, atsakovo atstovo padarytas buhalterinės piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimas ir dėl šio pažeidimo administracinės baudos paskyrimas, esant Sutartyje aiškiai atsispindėtam pinigų perdavimo faktui bei atsižvelgiant bylos aplinkybių visetą, nepakankamas pagrindas pripažinti, kad atsiskaitymas neįvyko. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas, teigdamas, jog ankstesniuose sandoriuose gavęs pinigų išmokėjimo kvitus, taip pat šio teiginio įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.) .

25Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, šios bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog su apeliantu buvo atsiskaityta prieš žemės pirkimo -pardavimo sutarties pasirašymą. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą turėjo 1000 Lt išlaidų (b.l. 182). Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, nustatytą Rekomendacijų 8.11 punkte. Vadovaujantis LR CPK 98 straipsnio 2 d. iš apelianto atsakovo naudai priteistina 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

28Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš D. R., asmens kodas ( - ) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Miškolita“, įmonės kodas 184265596.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovė Z. L. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010-05-03... 4. Nurodė, kad ieškovė, atstovaujama D. R., 2010-12-03 su atsakove sudarė... 5. Bylos eigoje pasikeitė ieškovai. Vietoj mirusios ieškovės Z. L. teises... 6. Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas iš pirkimo -pardavimo sutarties 2.2 punkto nustatė, kad 50.000 Lt... 8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti... 9. 1. Juridinių asmenų ūkinių operacijų įrodinėjimo leistinomis... 10. 2. Teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi 2010 m. gegužės 3 d.... 11. Atsakovas UAB „Miškolita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 12. Apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas D. R. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios... 15. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 16. Šioje byloje ieškovas teiginį, kad už žemės (miško) sklypą pinigų... 17. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti... 18. Priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog už... 19. Taip 2010-05-03 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.2... 20. Minėta, apelianto teiginį, kad pinigai pagal žemės pirkimo-pardavimo... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų... 22. Nepaneigta , jog žemės (miško) sklypų pardavimas yra ieškovo veiklos... 23. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad visos ūkinės... 24. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovas nepateikė pinigų išmokėjimo ieškovui... 25. Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, šios bylos įrodymų visuma... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 28. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš D. R., asmens kodas ( - ) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų)...