Byla 2A-404-340/2018
Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei E. L. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės ir atsakovės 2015 m. kovo 15 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos sutartį nutraukta, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1714,65 Eur nuompinigių ir mokesčių už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas
  2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). 2015 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 29,50 kv.m. bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), o atsakovė įsipareigojo už jai perduotas patalpas kas mėnesį mokėti 160,00 Eur nuomos mokestį bei apmokėti komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad patalpos atsakovei išnuomojamos iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Jeigu pasibaigus sutarties terminui atsakovė daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir ieškovė tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Nuomos mokestis turėjo būti mokamas iki einamojo mėnesio 20 dienos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai mokami iki einamojo mėnesio 27 dienos. Sudarius numos sutartį, atsakovė iki 2015 m. rugsėjo 15 d. reguliariai ir nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėdavo ieškovei buto nuomos mokestį bei atsiskaitydavo už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Pasibaigus sutartyje numatytam nuomos terminui, atsakovė liko gyventi bute, o ieškovė tam neprieštaravo. Nuo 2015 m. spalio mėnesio atsakovė pradėjo nuolat pažeidinėti nuomos sutarties sąlygas, t. y. laiku nemokėti nuomos mokesčio bei neatsiskaityti už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Nuo 2016 m. kovo 22 d. atsakovė faktiškai negyveno ginčo bute, tačiau buvo jame palikusi jai nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus. 2016 m. spalio 23 d. atsakovė išsikėlė iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, atlaisvino nuomojamas patalpas, išsivežė visus ten buvusius jai priklausančius daiktus. Visu tuo laikotarpiu atsakovė faktiškai naudojosi butu, tačiau sutartyje numatyta tvarka ir terminais nemokėjo nuomos mokesčių bei išlaidų, susijusių su butui teikiamomis komunalinėmis ir kitomis paslaugomis, dėl ko susidarė 1 714,65 Eur dydžio įsiskolinimas. Kadangi atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės, kaip buto savininkės, teises ir teisėtus interesus, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai apribojo buto savininkei teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu butu, gauti iš jo pajamas, sudaryti naujus sandorius su trečiaisiais asmenimis, tokiais savo veiksmais darydama ieškovei žalą, todėl yra teisėtas pagrindas ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti vienašališkai (nuomotojos iniciatyva) nutraukta.
  3. Atsakovė E. L. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 70,00 Eur sumokėtų antstolei D. P. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ginčo bute negyvena jau nuo 2016 m. kovo 22 d., kai atsakovės darbo metu į butą atvyko ieškovė su savo vyru, kurie išlaužė buto duris ir pakeitė spyną. Kadangi ieškovė atsakovei rakto nuo naujos buto durų spynos neperdavė, atsakovė negalėjo patekti į butą ir toliau jame gyventi, tačiau jame liko atsakovės daiktai, kuriuos grąžinti jai ieškovė piktybiškai vengė, atsisakinėjo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir iš atsakovės reikalauti nuompinigių mokėjimo už buto, į kurį ji dėl buto savininkės ieškovės kaltės negalėjo patekti, nuomą. Pažymėjo, kad atsakovė buvo visiškai priklausoma nuo ieškovės ir jos sutuoktinio valios ir be jų leidimo neturėjo šansų pasiimti daiktų. Pati ieškovė pakeitė buto durų spyną ir tyčia vengė perduoti raktą atsakovei, todėl nuo spynos pakeitimo momento atsakovei išnyko pareiga mokėti nuomos mokestį. Kadangi pati ieškovė ne tik faktiškai užkirto kelią atsakovei naudotis butu, bet ir teisiškai nutraukė su atsakove sudarytą nuomos sutartį trumpąja žinute, todėl ieškinys yra pareikštas nepagrįstai ir nesąžiningai. Nurodė, kad ieškovės sutuoktinis pinigus už 2015 metų gruodį gavo grynaisiais, o vietoj nuomos mokesčio už 2016 metų sausį buvo padengta ieškovės skola uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad 2015 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 24 d.; priteisė ieškovei D. P. iš atsakovės E. L. 242,57 Eur skolos ir 1119,90 Eur nuostolių atlyginimo; priteisė ieškovei D. P. iš atsakovės E. L. 762,52 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė atsakovei E. L. iš ieškovės D. P., 78,48 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  2. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo dėl nuomos nutraukimo pripažinimo byloje nėra, atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teisminio nagrinėjimo metu prieštaraujančių argumentų dėl šio reikalavimo nepateikė, nors ieškovė ir nesilaikė Sutarties 3.1 punkte nustatytos tvarkos, reikalavimą tenkino, pripažįstant, kad 2015 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 24 d. (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas, nustatęs, kad įrodymų, patvirtinančių nuomos mokesčio sumokėjimą už 2016 metų kovo mėnesį ir 114,65 Eur už komunalines paslaugas atsakovė nepateikė, ieškovės reikalavimą priteisti skolą už nesumokėtą nuomos mokestį iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2016 m. kovo 24 d., kas sudaro 127,92 Eur (5,33 Eur x 24 dienų = 127,92 Eur), ir 114,65 Eur skolą už komunalines paslaugas, tenkino, priteisiant ieškovei iš atsakovės 242,57 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis).
  4. Teismas iš antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad atsakovė iš ieškovei priklausančio buto daiktus pasiėmė 2017 m. spalio 23 d., atsiėmimo faktą fiksuojant antstolei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad išsinuomotas butas savininko žinion nebuvo grąžintas, o atsakovė subjektyvių vertinimų pagrindu nesiėmė reikiamų priemonių bendradarbiauti su buto savininke ir išsikelti iš buto su jai priklausančiais daiktais.
  5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ji nuomojamo daikto neperdavė. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys, nes dėl patalpų neatlaisvinimo ieškovė negavo pajamų ir tokiu būdu patyrė piniginę žalą (nuostolius). Patirtų nuostolių dydį pagrindžia Sutartimi sutartas nuomos mokesčio dydis (160,00 Eur) ir 2016 m. lapkričio mėnesio sutartis, sudaryta su kitu nuomininku, kurioje sutartas nuomos mokestis 180,00 Eur. Teismas,

    7atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteisė 1119,90 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 23 d. (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė E. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-20 sprendimo dalį, kuria ieškovei D. P. buvo priteista iš atsakovės E. L. 242,57 Eur skola ir 1 119,90 Eur nuostolių atlyginimas; priteisti iš ieškovės D. P. atsakovės E. L. naudai 70 Eur (pusę pinigų sumos, sumokėtos antstolei D. P. už 2016-10-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas suklydo, nes praleido ir neįvertino fakto, jog pagal 2015 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų – buto, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – Butas), nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutartis) 1.2 punktą ieškovė Nuomos sutarties sudarymo metu jau buvo gavusi iš apeliantės vieno mėnesio nuomos mokesčio avansą – 160 Eur. Todėl nesutiktina su teismo išvada, jog „įrodymų, patvirtinančių nuomos mokesčio sumokėjimą už 2016 metų kovo mėnesį ir 114,65 Eur skolą už komunalines paslaugas atsakovė nepateikė,“ dėl ko teismas priteisė iš apeliantės 242,57 Eur. Įvertinus minėtą avansą, ši teismo priteista suma turėtų būti mažinama 160 Eur.
    2. Atsakovė bandė susigrąžinti savo daiktus iš buto, bet ieškovė ir jos sutuoktinis jų neatidavė. Kadangi ne apeliantė piktybiškai išėjo iš buto ir visus daiktus paliko, bet ieškovės sutuoktinis pakeitė buto spyną ir ilgą laiką negrąžino apeliantei daiktų, būtent apeliantė, o ne ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų ir nuostolių. Ieškovės sutuoktinis nesirūpino buto rakto perdavimu apeliantei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2016 m spalio 15 d. iš buto nepasiėmė savo daiktų dėl ieškovės sutuoktinio kaltės (reikalavusio iš anksto pasirašyti, kad ji visus savo daiktus jau paėmė ir neturi jokių pretenzijų), net ir pripažinus, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl to, kad apeliantė, nors ir neturėjo buto rakto, bet privalėjo jai grąžinti butą, šie nuostoliai turi būti mažinami laikant, kad butas buvo perduotas 2016 m. spalio 15 d.
    3. Atsakovė negalėjo naudotis butu, kai jame negyveno. Kadangi, kaip minėta, pati ieškovė pakeitė buto durų spyną ir tyčia vengė perduoti raktą atsakovei, todėl pagal CK 6.484 straipsnį nuo spynos pakeitimo momento atsakovei išnyko pareiga mokėti nuomos mokestį, inter alia – kaip nuostolių atlyginimą.
    4. Kadangi antstolei D. P. už 2016 m spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą apeliantė ir ieškovė sumokėjo po 70 Eur, patenkinus šį skundą, ši suma yra priteistina apeliantei iš ieškovės.
  2. Ieškovė D. P. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės E. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Skundas paremtas tik prielaidomis ir nieko nepagrįstais teiginiais. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas tinkamai argumentuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo jo keisti ar naikinti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Byloje nustatyta, jog 2015 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 29,50 kv.m. bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), o atsakovė įsipareigojo už jai perduotas patalpas kas mėnesį mokėti 160,00 Eur nuomos mokestį bei apmokėti komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (1 tomas, b. l. 4-6). Nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad patalpos atsakovei išnuomojamos iki 2015 m. rugsėjo 15 d. (Sutarties 1.4 punktas, 1 tomas, b. l. 4). Vadovaujantis sutarties nuostatomis, nuomos mokestis turėjo būti mokamas iki einamojo mėnesio 20 dienos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai mokami iki einamojo mėnesio 27 dienos (Sutarties 1.1, 1.3. punktai, 1 tomas, b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus sutarties terminui, atsakovė toliau naudojosi butu, o ieškovė (nuomotoja) tam neprieštaravo, vadovaujantis 2015 m. kovo 15 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 punktu, sutartis tapo neterminuota. Atsakovei pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nustatytais terminais nemokant nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio, mokesčių už komunalines paslaugas bei nuostolių priteisimo.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad 2015 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 24 d.; priteisė ieškovei D. P. iš atsakovės E. L. 242,57 Eur skolos ir 1119,90 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė E. L., nesutikdama su minėtu 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
  4. Byloje ginčo dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo fakto ir datos nėra. Iš esmės atsakovė nesutinka su teismo priteista skola ir nuostoliais.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nesant įrodymų, patvirtinančių nuomos mokesčio už 2016 m. kovo mėn. ir 114,65 Eur už komunalines paslaugas sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šią skolą priteisti ieškovei iš atsakovės.
  6. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė buvo gavusi iš apeliantės vieno mėnesio nuomos mokesčio avansą – 160 Eur, todėl teismo priteista 242,57 Eur skolos suma turėtų būti mažinama 160 Eur suma. Sumažinti priteistiną skolos sumą sumokėto avanso suma, atsakovės atstovas prašė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. 2017 m. kovo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu.
  7. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt.). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
  8. Pažymėtina, jog ieškovės ir atsakovės sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog pasirašant sutartį nuomininkas sumoka vieno mėnesio nuomos mokesčio avansą – 160 Eur. Ieškovė aplinkybės, kad yra gavusi iš atsakovės 160 Eur dydžio avansą neginčijo. Įvertinus šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, spręsti, kad avansu sumokėta pinigų suma atliko užtikrinamąją funkciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl netesybų, nagrinėjamu atveju nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovės sumokėtas avansas atliko tik mokėjimo funkciją, todėl nutraukus nuomos sutartį, ieškovė prarado teisę disponuoti atsakovės sumokėto avanso suma. Byloje nėra duomenų, kad avansas, nutraukiant nuomos sutartį su atsakove, jai buvo grąžintas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovės sumokėtas avansas – 160 Eur, turėtų būti įskaitomas į atsakovės nesumokėtus nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius, todėl yra pagrindas teismo priteistą skolos sumą – 242,57 Eur, mažinti sumokėto avanso suma, t.y. iki 82,57 Eur.
  9. Byloje taip pat sprendžiamas ginčas dėl nuomininko pareigos kompensuoti nuomotojo patirtus nuostolius dėl pavėluoto daikto grąžinimo.
  10. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.499 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Taip pat nurodo, kad atsakovė nuomoto buto ieškovei neperdavė dėl pačios ieškovės kaltės.
  11. CK 6.499 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą ir tuo atveju, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį priteisiama ne nuomos mokesčio skola – šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, bei atlyginant kitus, nuomotojo įrodytus nuotolius, kurių neapima nuomos mokestis (LAT 2008-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).
  12. Nagrinėjamu atveju byloje esantis antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atsakovė iš ieškovei priklausančio buto daiktus pasiėmė, nuomotą butą ieškovei grąžino 2017 m. spalio 23 d. Įvertinus byloje esančius šalių paaiškinimus, šalių susirašinėjimus telefono žinutėmis, kurių turinį išsamiai sprendime atskleidė pirmosios instancijos teismas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė po nuomos sutarties nutraukimo nuosekliai siekė iškeldinti atsakovę iš buto. Minėti byloje esantys įrodymai, t. y. šalių paaiškinimai, šalių susirašinėjimai telefono žinutėmis, patvirtina, jog šiuo atveju pati atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių dalykiškai, sąžiningai, ekonomiškiausiu ir labiausiai abiem šalims priimtinu būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, bei laiku pasiimti iš nuomoto buto atsakovei priklausančius daiktus. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė bandė susigrąžinti daiktus iš buto, tačiau ieškovė ir jos sutuoktinis jų neatidavė, yra deklaratyvaus pobūdžio, atsakovė nepateikė jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Be to, aplinkybę, jog atsakovė pati nesiėmė reikiamų priemonių savo daiktams iš buto pasiimti patvirtina ir pačios atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, jog apeliantė nenorėjo ir neprivalėjo vykti pas ieškovę ir jos sutuoktinį pasiimti buto rakto ir tikėjosi, kad buto raktą jai pristatys arba sąlygas pasiimti savo daiktus sudarys patys nuomotojai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog CK 6.499 straipsnio 1 dalis pareigą, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą, numato būtent nuomininkui, todėl atsakovė, kaip buto nuomininkė, turėjo būti aktyvi ir dėti visas reikiamas pastangas, kad CK 499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jos, kaip nuomininkės, pareiga būtų įvykdyta tinkamai.
  13. Nors atsakovė ginčo bute negyveno nuo 2016 m. kovo 22 d., tačiau dėl atsakovės bute paliktų daiktų ir kito turto ieškovė negalėjo butu naudotis savo nuožiūra iki 2017 m. spalio 23 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomininko pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą, tinkamai neįvykdė.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė dėl pavėluoto buto grąžinimo patirtus nuostolius (negautas pajamas) bei įrodė aplinkybę, kad nuomotas butas nustatyta tvarka negrąžintas dėl nuomininkės kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1119,90 Eur nuostolių atlyginimo.
  15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta. Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tik patikslintina ieškovei iš atsakovės priteistos 242,57 Eur skolos suma, sumažinant ją iki 82,57 Eur.
  17. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant ieškovei D. P., a.k. ( - ) iš atsakovės E. L., a.k. ( - ) priteistos 242,57 Eur skolos sumą, sumažinant ją iki 82,57 Eur.

Ryšiai