Byla 3K-3-236/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Erdana“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Erdana“ ieškinį atsakovui UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ priešieškinį ieškovui UAB „Erdana“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje sprendžiami klausimai dėl rangos sutarties šalių civilinės atsakomybės, avanso instituto ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

7Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo sutarties nutraukimą neteisėtu ir iš atsakovo priteisti 6 782,74 Lt negrąžintos avanso dalies, 16 170, 15 Lt ieškovo patirtų nuostolių, 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šalys 2010 m. rugsėjo 24 d. sudarė rangos sutartį Nr. LS 10/09-24-1 dėl reklaminio stendo gamybos ir sumontavimo (toliau – Rangos sutartis). Ieškovas 2010 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo atsakovui 14 000 Lt avansą. 2010 m. spalio 11 d. stendas buvo pagamintas ir sumontuotas. Ieškovas atsisakė priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, grąžino jį ir pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą atsakovui, nurodydamas atliktų darbų trūkumus. 2010 m. spalio 19 d. atsakovas pranešė, kad šalių sudaryta rangos sutartis nutraukta. Ieškovo teigimu, atsakovas nutraukė šią sutartį pažeisdamas CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatas, todėl turi pareigą atlyginti jo patirtus nuostolius ir grąžinti likusią 6782,74 Lt avanso dalį. Dėl atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių, t. y. negavo pajamų, numatytų gauti pagal su UAB „Hes-Pro Vilnius“ ir UAB „Saulės spektras“ sudarytas sutartis, kuriuos taip pat prašo atlyginti.

8Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 5603,34 Lt nuostolių, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pagrįstai nutraukė šalių sudarytą Rangos sutartį, nes ieškovo padaryti sutarties pažeidimai buvo esminiai: ieškovas nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą –faktūrą už atliktus darbus, taip vengdamas sumokėti Rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, neteisėtai naudojosi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu stendu, nes jis iki visiško atsiskaitymo pagal šalių sudarytos Rangos sutarties 3.6. punktą priklausė atsakovui. Ieškovui iš esmės pažeidus šalių sutarties sąlygas, atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos sudarė išlaidos faktiškai atlikus stendo sumontavimo darbus ir išmontavimo darbus, išieškant padarytus nuostolius ikiteismine tvarka. Atsakovas šiuos savo patirtus nuostolius išskaičiavo iš ieškovui grąžintinos avanso sumos, t. y. 6782,74 Lt. Dėl ieškovo neteisėtai iškabintos reklamos 2010 m. spalio 11–27 d. atsakovas patyrė nuostolių, lygių reklamos ploto nuomos mokesčiui, taip pat dėl transportavimo paslaugų.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ veiksmai, vienašališkai nutraukiant šalių sudarytą Rangos darbų sutartį Nr. LS 10/09-24-1, buvo neteisėti, ir priteisė iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškovui UAB „Erdana“ 5395,42 Lt nuostolių, t. y. 4548,42 Lt negrąžinto avanso, 847 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų; priteisė iš ieškovo UAB „Erdana“ atsakovui UAB „Pajūrio metalo“ konstrukcijos“ 2209,97 Lt nuostolių atlyginimo, 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

11Nurodyta, kad ieškovas įrodė aplinkybes, jog šalių Rangos sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl atsakovas neturėjo teisės jos nutraukti. Rangos sutarties 3.3, 3.4 punktuose buvo nustatyta, kad už atliktus sutartyje įtvirtintus darbus, per tris darbo dienas užsakovas pasirašo gamintojo pateiktus atliktų darbų aktus, netinkamai atliktų darbų aktą surašo užsakovas ir gamintojas, už atliktus darbus atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų, pasirašius atliktų darbų pridavimo aktą. Byloje įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad ieškovas turėjo teisę atsisakyti priimti darbus, esant įstatyme nustatytoms išimtims, teismo manymu, nebuvo (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Ieškovui nepasirašius atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovas turėjo teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienvaldiškai ir juo, kaip tokią pačią juridinę galią kaip abiejų šalių pasirašytu aktu, remdamasis reikalauti ieškovo įvykdyti prievolę, pasinaudoti sulaikymo teise ir pan. Tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo ir vienvaldiškai nutraukė šalių sudarytą Rangos sutartį, išmontavo stendą. Teismas, įvertinęs ekspertizės aktus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovas byloje įrodė aplinkybes, jog atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų.

12Nustatyta, kad šalys pateikė du Rangos sutarties dėl to paties objekto (stendo) pastatymo tekstus, t. y. vieną ieškovas, kuris yra pasirašytas ieškovo ant kiekvieno iš dviejų sutarties lapų, kitą – atsakovas, kuris yra pasirašytas ieškovo – antrame sutarties lape ir atsakovo kiekviename lape iš dviejų sutarties lapų, ir šiame sutarties tekste, priešingai nei ieškovo pateiktame sutarties tekste, yra sutarties 3.6 punktas, kuriame nustatyta, kad gaminys iki galutinio atsikaitymo nuosavybė teise priklauso gamintojui (atsakovui). Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo sutarties tekste įtvirtinto 3.6 punkto galiojimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog abiejų šalių valia buvo nustatyti 3.6 punkto sąlygas, pasirašant Rangos sutartį. Nustatyta, kad ieškovo parašo atsakovo pateiktos sutarties pirmame lape, kuriame įtvirtinta 3.6 punkto nuostata, nėra. Ieškovas pateikė elektroninį susirašinėjimą, kuriame buvo gautas atsakovo sutarties projektas, kurį, pasirašęs abiejuose sutarties lapuose, išsiuntė atsakovui, šias aplinkybes patvirtino ir liudininkai.

13Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, t. y. ieškovo nepriimtas atliktų darbų rezultatas, atsisakymas priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, pateiktos PVM sąskaitos–faktūros už atliktus darbus grąžinimas, taip vengiant sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, neteisėtas naudojimasis stendu, nelaikytinos esminiu sutarties pažeidimu. Dėl to, kad atsakovo lūkesčiai gauti apmokėjimą už atliktus darbus nebuvo pakankamai teisėti ir pagrįsti dėl atliktų darbų trūkumų, šalys taip pat nebuvo susitarusios dėl sąlygos, jog iki galutinio atsiskaitymo stendas yra atsakovo nuosavybė, ir atsakovas apmokėjimo už darbus negavo ne vien dėl ieškovo veiksmų, bet ir paties veiksmų, nes nepasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis gauti apmokėjimą už darbą.

14Pažymėta, kad atsakovas neįvykdė pareigos įspėti apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų (CK 6.218 straipsnis), tačiau nenustačius esminio sutarties pažeidimo, šis atsakovo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas ir su juo susiję teisiniai padariniai (sutarties nutraukimo datos nukėlimas) nagrinėjamoje byloje netaikytini.

15Teismas nustatė, kad ieškovas reklamos plotų nuomos sutartis su UAB „Saulės spektras“ ir „Hes Pro Vilnius“ sudarė 2010 m. spalio 6 d., šalių Rangos sutartis laikoma sudaryta ir įsigaliojusia 2010 m. rugsėjo 24 d. Ieškovas Rangos sutartį su atsakovu sudarė anksčiau nei nuomos sutartis su UAB „Saulės spektras“ ir su UAB „Hes Pro Vilnius“, todėl, teismo nuomone, nebuvo pagrindo padaryti išvadą, kad, sudarant rangos sutartį, iš kurios pažeidimo yra kildinami nuostoliai, jau buvo numatytos gauti pajamos iš nuomos sutarčių, kurių ieškovas negavo ir prašo priteisti. Nuomos sutarčių sudarymo dieną darbai pagal šalių Rangos sutartį nebuvo atlikti, ieškovas nebuvo jų priėmęs, t. y. jis nuomos sutarčių sudarymo dieną prisiėmė prievolę vykdyti įsipareigojimus, kurių objektyviai negalėjo vykdyti, veikė savo rizika. Be to, Rangos sutartyje buvo nustatytos sąlygos, kad tam tikrais atvejais sutarties įvykdymo terminas gali būti nukeliamas (sutarties 4. 3, 7.1 punktai), tai verslo santykiuose yra normalu, todėl ieškovas neturėjo pagrindo pagrįstai tikėtis pajamų iš šių nuomos sutarčių. Kadangi teismo buvo įvertinta, kad šalių sutartis buvo nutraukta ir dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, tai nuostoliai nelaikytini tik atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatais.

16Teismas, įvertinęs, kad Rangos sutartis buvo nutraukta ir dėl ieškovo kaltės, jam nevykdant įstatyme nustatytos imperatyviosios pareigos (su išlygomis ar be jų) priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, bendradarbiauti su atsakovu, sumažino ieškovo priteistinų nuostolių (avanso) sumą ir priteisė dalį atsakovo prašomų priteisti nuostolių, kurių atsiradimą lėmė ieškovo neteisėti veiksmai. Tuo pagrindu mažindamas avanso sumą teismas iš atsakovo priteisė 4548,42 Lt ir 847 Lt, iš ieškovo atsakovui – 2209,97 Lt nuostolių.

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, jog egzistavo aplinkybės, sudarančios sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindą. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog byloje įrodyti atsakovo atliktų darbų trūkumai, o atsakovo nurodytos aplinkybės, t. y. ieškovo nepriimti darbų rezultatai, pateiktos PVM sąskaitos–faktūros grąžinimas ir kt., nėra pagrindas laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, neatleido ieškovo nuo pareigos atliktus darbus priimti. Atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamoje situacijoje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Ieškovas atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą ir priimti atliktų darbų rezultatą grindė atliktų darbų trūkumais, tačiau neįrodė, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal Rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti, arba yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Priešingai, byloje esantys duomenys, ekspertizės aktai patvirtino, kad atsakovo atlikti darbai galėjo būti naudojami pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl sutarties nutraukimo yra ir ieškovo kaltės, nurodė, jog pagrįstai sumažinta ieškovo priteistinų nuostolių (avanso) suma ir priteista dalis atsakovo prašomų priteisti nuostolių, kurių atsiradimas siejamas priežastiniu ryšiu su ieškovo neteisėtais veiksmais.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Erdana“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

211. Dėl rangos sutarties šalių civilinės atsakomybės taikymo. Teismai taikydami mišrią civilinę atsakomybę neįvertino atsiradusių nuostolių ir neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio. Taikyta mišri kaltė argumentuojant tuo, kad sutartis buvo nutraukta ir dėl kasatoriaus kaltės, jam nevykdant pareigos su išlygomis priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktus. Atliktų darbų akto nepasirašymas nesusijęs priežastiniu ryšiu su neteisėtu sutarties nutraukimu, ši aplinkybė negali būti laikoma nuostolių atsiradimo sąlyga, nes aktą galėjo pasirašyti atsakovas vienvaldiškai. Statybos atliktų darbų akto nepasirašymas neturėjo jokios įtakos tiek kasatoriaus, tiek atsakovo patirtiems nuostoliams. Kasatoriui atsisakius pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą dėl pastebėtų trūkumų, atsakovas net nepatikrino jų pagrįstumo, nesiekė taikiai išspręsti ginčą, o nutraukė Rangos sutartį, vėliau išmontuodamas statybos darbų rezultatą. Išmontavimo nuostoliai yra atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto sutarties nutraukimo, rezultatas. Bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti kiekvienos šalies kaltės dalį ir kiekvienos šalies patirtų nuostolių dydį proporcingai sumažinti. Šiuo atveju neaišku, kokia kasatoriaus ir atsakovo kaltė.

222. Dėl avanso ir nuostolių santykio. Jeigu rangos sutartis nutraukta, tai sumokėta užsakovo sutarties vykdymo metu suma ar lėšos kvalifikuojamos kaip suma perduota vykdant sutartį, bet ne kaip užsakovo nuostoliai. Dėl šių lėšų perdavimo ir išreikalavimo po sutarties nutraukimo tarp šalių nesusiklosto žalos atlyginimo santykiai ir netaikoma civilinė atsakomybė, tai vertinama kaip avanso grąžinimas. Vienas iš sutarties nutraukimo padarinių – restitucija, kai šalis gali reikalauti grąžinti jai visa tai, ką yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Šiuo atveju kasatorius turi teisę remdamasis CK 6.222 straipsniu reikalauti grąžinti pagal sutartį jo sumokėtą avansą. Nuostolių atlyginimas ir restitucija yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, todėl jie negali būti sutapatinti. Teismai, mažindami kasatoriui priteistinų nuostolių dydį, nepagrįstai sumažino ir dėl sutarties nutraukimo grąžintino avansinio mokėjimo sumą (6782,74 Lt grąžintiną avanso dalį sumažino iki 4548,42 Lt). Nagrinėjamu atveju neteisėtai nutraukus rangos sutartį ir išmontavus reklaminį stendą, kasatorius negalėjo suteikti reklamos ploto nuomos paslaugų UAB „Saulės spektrui“ ir UAB „Hes Pro Vilnius“ ir todėl negavo planuotų 5888,78 Lt pajamų. Ta aplinkybė, kad Rangos sutartis buvo sudaryta anksčiau nei nuomos sutartys ir nebuvo priimti statybos darbų rezultatai, nelaikytina pagrindu neatlyginti kasatoriaus nuostolių ir vertinti tokį elgesį kaip rizikos prisiėmimą, toks aiškinimas prieštarauja negautų pajamų sampratai (CK 6.249 straipsnis). Kasatorius nurodo, kad jeigu atsakovas nebūtų nutraukęs Rangos sutarties ir nebūtų išmontavęs reklaminio stendo, o ištaisęs darbų rezultato trūkumus, kasatorius būtų gavęs 5888,78 Lt pajamų už reklaminio stendo nuomą. Šios nuomos sutartys yra teisėtas pagrindas, leidžiantis kasatoriui tikėtis gauti pajamas.

233. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai, spręsdami kasatoriaus patirtų nuostolių pagrįstumo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, nes nevertino nuostolių atsiradimo faktą ir dydį patvirtinančių aplinkybių. Teismų nevertinta, kad kasatorius buvo priverstas skubos tvarka, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, užsakyti naujo dvipusio reklaminio stendo pagaminimą ir sumontavimą, nes buvo prisiimti įsipareigojimai su stendo nuomininkais, todėl patyrė 3803,03 Lt nuostolių.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie argumentai:

251. Dėl rangos sutarties šalių civilinės atsakomybės taikymo. Rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktika nustato aiškius pagrindus, kada užsakovas turi pagrindą atsisakyti priimti darbus ir nepasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto. Byloje nustatyta, kad jokių pagrindų atsisakyti priimti darbų ir nepasirašyti akto nebuvo. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad atsakovo pagamintas statinys iš esmės atitiko Rangos sutarties reikalavimus, pagamintas ir sumontuotas statinys būtų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tą patvirtino ir liudytojai. Pagal CK 6.694, 6.687 straipsnių nuostatas ir Rangos sutarties 3.3 ir 3.4 punktus atsakovas turėjo teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus tik kasatoriui pasirašius atliktų darbų aktą. Kasatorius nenorėjo priimti atliktų darbų todėl, kad turėdamas finansinių sunkumų (2010 m. lapkričio 5 d. pateiktas pareiškimas įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo ir kt.) vengė sumokėti už atliktus darbus. Byloje taip pat nustatyta, kad net ir neperėmęs reklamos stendo kasatorius juo naudojosi pagal tiesioginę paskirtį ir gavo pajamų. Atsakovas šiuo atveju turi ne pareigą, bet teisę vienvaldiškai pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, tačiau jis pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – laikė, kad kasatorius padarė esminį Rangos sutarties pažeidimą ir vienvaldiškai ją nutraukė. Teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti. Pažymėtina, kad kreditoriaus kaltės buvimas yra pagrindas sumažinti jo atlygintinus nuostolius arba skolininką visai atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis). Atsakovo nuostolių, t. y. reklaminio stendo išmontavimo išlaidų, kilimui įtakos turėjo ir kasatoriaus pareigos bendradarbiauti pažeidimas. Nepagrįstai kasatorius argumentuoja, kad teismai, pripažindami abiejų šalių kaltę dėl Rangos sutarties nutraukimo, turėjo paskirstyti atlygintiną žalą šalims procentine išraiška. Bylą nagrinėję teismai nustatė kiekvienos iš šalių patirtų nuostolių dydį, kuris yra fakto klausimas, ir atitinkamai priteisė iš kiekvienos iš šalių, taip sumažindami kreditoriams priteistinus nuostolius.

262. Dėl avanso ir nuostolių santykio. Nepagrįstai kasatorius argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai kvalifikavo užsakovo sumokėtą avansą kaip užsakovo patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį už atliktus darbus. Kadangi kasatorius negavo Rangos sutartyje nustatyto darbų rezultato, atsakovas turėtų grąžinti 6782,74 Lt negrąžinto avanso. Taigi teismas sumokėto avanso nekvalifikavo kaip patirtų nuostolių. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo įskaitęs savo patirtus nuostolius į negrąžintą avansą. Teismai konstatavo, kad dalis atsakovo įskaitytų nuostolių yra pagrįsti, todėl sumažino kasatoriui grąžintino avanso sumą iki 4548,42 Lt. Pažymėta, kad negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas ir atsižvelgus į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Kadangi kasatorius Rangos sutartį sudarė anksčiau nei nuomos sutartis, tai nėra pagrindo išvadai, jog, sudarant Rangos sutartį, iš kurios pažeidimo kildinami nuostoliai, jau buvo numatytos gauti pajamos iš nuomos sutarčių. Kasatorius nuomos sutarčių sudarymo dieną prisiėmė prievolę vykdyti įsipareigojimus, kurių objektyviai negalėjo įvykdyti, t. y. veikė savo rizika, nes rangos darbai dar buvo neatlikti. Kasatorius, nepriėmęs darbų rezultato, neturėjo teisės 2010 m. spalio 11 d. perduoti reklaminių plotų nuomininkams, negalėjo pradėti skaičiuoti nuomos termino ir gauti nuomos pajamų. Dėl to atsakovas išmontavo stendą.

273. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai pagrįstai laikė, kad iš esmės ginčo šalių Rangos sutartis bei kasatoriaus ir UAB „Karuselė plius“ sutartis dėl stendo gamybos sudarytos tomis pačiomis sąlygomis, vertinant sutarčių kainą, įvykdymo terminus, todėl vertinta, jog nėra pagrindo išvadai, kad realiai kasatorius sumokėjo UAB „Karuselė plius“ už tokius pat atliktus darbus

283803,03 Lt brangiau. Kasatorius neįrodė, kad į atsakovo reklaminio stendo gamybos ir montavimo kainą buvo įtrauktos transportavimo išlaidos. Pažymėta, kad Vilniuje kasatoriaus užsakyti darbai yra brangesni net ir vertinant transportavimą, todėl pats kasatorius samdė rangovą iš Klaipėdos. UAB „Karuselė plius“ reklaminio stendo kaina atitinka įprastą tokiems stendams kainą ir kainos pabrangimo nelėmė atliktų darbų skuba.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl vienašalio Rangos sutarties nutraukimo pagrindo

32CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju Rangos sutartyje šalys šiuo klausimu nesusitarė, todėl taikomos įstatymo nuostatos.

33Sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi sutartis gali būti pažeista iš esmės tiek tada, kai ji apskritai nevykdoma, tiek tada, kai vykdoma netinkamai. Įstatymo nustatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties privalomumu ir kitais principais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl to sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą, CK šeštosios knygos II dalies normas yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu.

34Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2009; kt.).

35Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vienašališkai nutraukė Rangos sutartį esminiu jos pažeidimu laikydamas aplinkybes, jog kasatorius nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą–faktūra už atliktus darbus. Pažymėtina, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise, taigi šiuo atveju – atsakovas. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.

36Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Teismai įvertinę ekspertizės aktų išvadas sprendė, kad atlikti darbai buvo su trūkumais, tačiau šie atliktų darbų kokybės trūkumai neatleido kasatoriaus nuo pareigos priimti atliktus darbus CK 6.694 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atsakovo atlikti darbų trūkumai galėjo būti pašalinami, o aplinkybę, kad kasatorius reklaminiu stendu galėjo naudotis ir naudojo pagal tiesioginę paskirtį patvirtina byloje pateikti įrodymai. Tačiau vien ši aplinkybė, kad kasatorius nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto nagrinėjamoje byloje negali būti laikoma pagrindu vertinti kasatorių esant kaltą dėl Rangos sutarties nutraukimo.

37Pažymėtina, kad jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai (CK 6.694 straipsnis). Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kolegija pažymi, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Taigi įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas šiomis įstatyme suteiktomis teisinėmis priemonėmis nepasinaudojo, įvertinęs kasatoriaus elgesį kaip esminį sutarties pažeidimą, vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Rangos sutartį ir išmontavo stendą. Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės t. y. jog ieškovas nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus, neteisėtai naudojosi stendu, nesudaro pagrindo jas laikyti esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio prasme. Įvertinus šias aplinkybes padaryta išvada, kad atsakovas apmokėjimo už darbus negavo ne vien dėl ieškovo veiksmų, bet ir paties veiksmų, nes nepasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis gauti apmokėjimą už darbą. Be to, teismų buvo nustatytas dar vienas atsakovo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas, t. y. įspėjimo apie numatomą sutarties nutraukimą termino nesilaikymas. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnio išvardytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą) privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų, tačiau šios nuostatos atsakovas nesilaikė. Taigi, atsakovas, būdamas verslo subjektas, pasirinkęs nagrinėjamu atveju netinkamą teisinį instrumentą ir netinkamai jį taikydamas susidariusiems Rangos sutarties šalių ginčo teisiniams santykiams spręsti, prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių.

38Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; kt.). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, gavęs kasatoriaus nepasirašytą atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą su jo nurodomais trūkumais, nesiekė bendradarbiauti ar derybomis išspręsti galimus trūkumų ištaisymo darbus, bet atsiuntė pranešimą apie Rangos sutarties nutraukimą. Vertintina, kad toks atsakovo elgesys neatitinka CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos sutarties šalies pareigos bendradarbiauti.

39Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas, nesant CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, neteisėtai ir netinkamai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, taip pat su kasatoriumi nebendradarbiavo siekdamas derybų būdu išspręsti šalių ginčą ir išsaugoti šalių susitarimą. Tačiau nepagrįstai buvo įvertinta, kad dėl Rangos sutarties nutraukimo buvo kaltas ir kasatorius. Teismų nurodyta aplinkybė, kad, atsakovui pranešus apie Rangos sutarties nutraukimą, kasatorius ne iš karto, o po aštuonių dienų kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti avansą, negali būti laikoma pagrindu vertinti ir jo kaltę dėl atsakovo netinkamo vienašalio sutarties nutraukimo, nes ši aplinkybė įvyko jau po sutarties nutraukimo.

40Dėl užsakovo (ieškovo) avanso ir nuostolių atlyginimo konstatavus netinkamą sutarties nutraukimą

41Rangos sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad užsakovas sumoka gamintojui 15 000 Lt avansą per tris kalendorines dienas po sutarties pasirašymo. Dalį avanso atsakovas grąžino, tačiau dalį, t. y. 6782,74 Lt, jis įskaitė kaip savo nuostolius ir šios sumos ieškovui negrąžino.

42Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. UAB „Baltijos Orfėjas“, bylos Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ju2“ v. UAB „Lietuvos kino studija“, bylos Nr. 3K-3-238/2011; kt.). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo netesybų forma. Nagrinėjamoje byloje pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ir pagal teismų nustatytas aplinkybes, reikšmingas sutarties aiškinimui, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad avansu sumokėta pinigų suma sutarčiai įsigaliojus egzistuojančiu bendruoju šalių ketinimu būtų vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybų forma. Šiuo atveju avansas šalių susitarimu buvo išankstinė įmoka už rangos sutarties darbus ir turėjo būti įskaičiuota į darbų kainą rangovui įvykdžius sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė Rangos sutartį, išsimontavo reklaminius stendus ir dėl to nėra kasatoriaus kaltės, kasatorius įgijo teisę reikalauti grąžinti jam likusią sumokėto avanso, atlikusio mokėjimo–atsiskaitymo funkciją, dalį. Įvertinus tai, kad atsakovas neturi priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurį būtų galima įskaityti, laikytina, jog teismai nepagrįstai nustatę mišrią šalių kaltę įskaitė atsakovo nuostolius į avanso sumą.

43Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad atsakovas vienašališkai, nesant įstatyme ir sutartyje nustatyto teisinio pagrindo ir neįspėjęs kitos šalies apie būsimą sutarties nutraukimą įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, nutraukė Rangos sutartį. Šie atsakovo veiksmai teismų pripažinti neteisėtais, sudarančiais pagrindą atlyginti ieškovui (kasatoriui) padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis – 6.249 straipsnis). Taigi kasatorius prašė priteisti nuostolių, t. y. negauto 5 888,78 Lt reklamos ploto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d., 3803,03 Lt už darbų pabrangimą gaminant naują stendą, 3717,70 Lt nuostolių dėl reklamos ploto nuomos sutarties neįvykdymo su UAB „Saulės spektras“, 1916,64 Lt nuostolių dėl reklamos ploto nuomos sutarties neįvykdymo su UAB „Hes Pro Vilnius“.

44Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, byla Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-124/2011; kt.).

45Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę, kad kasatorius reklamos plotų nuomos sutartis su UAB „Saulės spektras“ ir „Hes Pro Vilnius“ sudarė 2010 m. spalio 6 d., t. y. vėliau negu 2010 m. rugsėjo 24 d. Rangos sutartį, padarė išvadą, jog, sudarant Rangos sutartį, iš kurios pažeidimo yra kildinami nuostoliai, dar nebuvo numatytos gauti pajamos iš nuomos sutarčių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismų pateiktu negautų pajamų kriterijų aiškinimu. Šalis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, vykdoma iki sutarties termino pabaigos. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Minėta, kad atsakovas vienašališkai, nesant įstatyme ir sutartyje nustatyto teisinio pagrindo ir neįspėjęs kitos šalies apie būsimą sutarties nutraukimą įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, nutraukė Rangos sutartį, kuria turėjo kasatoriui pagaminti ir sumontuoti reklaminį stendą. Dėl šio Rangos sutarties vykdymo pažeidimo kasatorius laiku negalėjo suteikti reklamos ploto nuomininkams pagal nuomos sutartis. Rangos sutarties vykdymo metu kasatorius jau buvo sudaręs konkrečias nuomos sutartis su konkrečiais nuomininkais ir aptaręs nuomos kainą, kurią pagrįstai numatė ir realiai tikėjosi gauti atsakovui įvykdžius Rangos sutartį. Taigi ieškovo ketinimas nuomoti reklamos stendą ir gauti iš tokios veiklos nuomos mokesčio dydžio pajamas, byloje yra įrodytas. O vien ta aplinkybė, kad nuomos sutartys buvo sudarytos vėliau nei Rangos sutartis, negali būti laikoma pakankama daryti išvadai, jog nuomos pajamos nebuvo realiai numatytos gauti iš anksto, t. y. iki Rangos sutarties nutraukimo. Įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui priteistinos 5888,78 Lt negautos pajamos – reklamos ploto nuomos mokestis nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.

46Vertinant kitus kasatoriaus prašomus priteisti nuostolius, pažymėtina tai, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Dėl to bylą nagrinėję teismai remdamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis pagrįstai kasatoriui nepriteisė jo prašytų nuostolių sumų: 3803,03 Lt už darbų pabrangimą gaminant naują stendą, 3717,70 Lt nuostolių dėl reklamos ploto nuomos sutarties neįvykdymo su UAB „Saulės spektras“ (350 Lt už reklaminio stendo pakabinimo darbus, 2720 Lt vieno mėnesio nuomos mokesčio su PVM), 1916,64 Lt nuostolių dėl reklamos ploto nuomos sutarties neįvykdymo su UAB „Hes Pro Vilnius“ (350 Lt už reklaminio stendo pakabinimo darbus, 210 Lt reklaminio tento nukabinimo darbus, 1024 Lt stendo gamybą su PVM), kaip neįrodytų.

47Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos teisingam procesiniam sprendimui priimti, teisėjų kolegija nepasisako.

48Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl turi būti iš dalies pakeičiama apygardos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50Bylinėjimosi išlaidos šalims, patenkinus ieškinį iš dalies, paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal bylos baigtį kasacinės instancijos teisme ieškinys yra tenkinamas 3/4 dalimis. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš viso sumokėjo 1215,72 Lt žyminio mokesčio, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jam priteistina 911,79 Lt suma iš atsakovo. Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėjo 432 Lt žyminio mokesčio, todėl jam iš kasatoriaus priteistina 108 Lt suma. Kasatoriaus 593 Lt žyminis mokestis sumokėtas paduodant kasacinį skundą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas iš atsakovo, t. y. 314,29 Lt. Kasatorius kitų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme patyrė 8420,30 Lt (iš jų 4840 Lt ekspertizės išlaidos); apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt, iš viso 8820,30 Lt. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jam iš atsakovo priteistina 6615,23 Lt. Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 6074 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją jam iš kasatoriaus priteistina 1518,50 Lt. Kasatorius ir atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Įskaičius priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui UAB „Erdana” iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos” priteistina 6214,81 Lt bylos nagrinėjimo teismuose metu patirtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose – 52,85 Lt, iš kasatoriaus – 27,68 Lt, atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį pakeisti. Vykdytiną rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

53„Pripažinti, kad atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ veiksmai, vienašališkai nutraukiant šalių sudarytą rangos darbų sutartį Nr. LS 10/09-24-1, buvo neteisėti, ir priteisti iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškovui UAB „Erdana“ 6782,74 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du litus 74 ct) negrąžinto avanso, 5888,78 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 78 ct) negautų pajamų, 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

54Priteisti iš atsakovo UAB ‚Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k. 300030548) ieškovui UAB „Erdana“ (j. a. k. 300650645) nuo 13 518,52 Lt (trylikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniolikos litų 52 ct) priteistos sumos 8,05 procento dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55Kitą ieškinio dalį atmesti.

56Priešieškinį atmesti.

57Priteisti iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k. 300030548) ieškovui UAB „Erdana“ (j. a. k. 300650645) 6214,81 Lt (šešis tūkstančius du šimtus keturiolika litų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k. 300030548) 52,85 Lt (penkiasdešimt du litus 85 ct) ir iš ieškovo UAB „Erdana“ (j. a. k. 300650645) – 27,68 Lt (dvidešimt septynis litus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).“

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje sprendžiami klausimai dėl rangos sutarties šalių civilinės... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo sutarties... 8. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu... 11. Nurodyta, kad ieškovas įrodė aplinkybes, jog šalių Rangos sutarties... 12. Nustatyta, kad šalys pateikė du Rangos sutarties dėl to paties objekto... 13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, t. y. ieškovo... 14. Pažymėta, kad atsakovas neįvykdė pareigos įspėti apie sutarties... 15. Teismas nustatė, kad ieškovas reklamos plotų nuomos sutartis su UAB... 16. Teismas, įvertinęs, kad Rangos sutartis buvo nutraukta ir dėl ieškovo... 17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Erdana“ prašo panaikinti Klaipėdos... 21. 1. Dėl rangos sutarties šalių civilinės atsakomybės taikymo.... 22. 2. Dėl avanso ir nuostolių santykio. Jeigu rangos sutartis nutraukta,... 23. 3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai, spręsdami... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pajūrio metalo... 25. 1. Dėl rangos sutarties šalių civilinės atsakomybės taikymo. Rangos... 26. 2. Dėl avanso ir nuostolių santykio. Nepagrįstai kasatorius... 27. 3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai pagrįstai... 28. 3803,03 Lt brangiau. Kasatorius neįrodė, kad į atsakovo reklaminio stendo... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl vienašalio Rangos sutarties nutraukimo pagrindo... 32. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje... 33. Sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217... 34. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama... 35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vienašališkai nutraukė Rangos... 36. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius... 37. Pažymėtina, kad jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas... 38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į statybos rangos sutarties... 39. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Dėl užsakovo (ieškovo) avanso ir nuostolių atlyginimo konstatavus... 41. Rangos sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad užsakovas sumoka gamintojui... 42. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį... 43. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtais procesiniais... 44. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti... 45. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę, kad kasatorius reklamos plotų nuomos... 46. Vertinant kitus kasatoriaus prašomus priteisti nuostolius, pažymėtina tai,... 47. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos teisingam... 48. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 50. Bylinėjimosi išlaidos šalims, patenkinus ieškinį iš dalies, paskirstomos... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 53. „Pripažinti, kad atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ veiksmai,... 54. Priteisti iš atsakovo UAB ‚Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k.... 55. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 56. Priešieškinį atmesti.... 57. Priteisti iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k.... 58. Priteisti iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k.... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...