Byla 2A-1608-730/2014
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. K., S. V., J. E. Š

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. V., N. M. (M.)-V. bei atsakovų A. E., J. E. atstovo advokato H. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir N. M. – V. ieškinį atsakovams A. E., J. E., dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. K., S. V., J. E. Š.,

Nustatė

2ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai 271 854,21 Lt nuostolių, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad ieškovai 2007-08-10 dieną su atsakovais sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko iš atsakovų žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, adresu ( - ) Gyvenamojo namo statytojas buvo atsakovas A. E.. Iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, ieškovai gyvenamąjį namą, žemės sklypą apžiūrėjo vizualiai, tačiau nebūdami statybų srities specialistai, negalėjo iš anksto nustatyti gyvenamojo namo paslėpto broko ir trūkumų, nurodytų teismo ekspertizės akte. Ieškovų nuomone, gyvenamojo namo pardavėjai elgėsi nesąžiningai ir pardavė gyvenamąjį namą su defektais, kurie neatitinka esminių statinio reikalavimų. Ieškovams nusipirkus gyvenamąjį namą pradėjo sėsti gyvenamojo namo grindys, trūko sienos, ėmė vertis plyšiai bei aiškėti kiti defektai. Pirmame aukšte: nusėdo ir išlinko grindys; grindys atitrūko nuo sienų; atsivėrė iki 3 cm plyšiai; įtrūko pertvaros. Patalpoje (kabinete), patalpoje (svetainėje - valgomajame) iš žemės kyla vanduo, drėgmė sugadino sienų apdailą. Patalpoje (katilinėje) sugadintos betono grindys, centrinio įėjimo laukinės durys, nekokybiškai sumontuotos durys, durų slenkstis maišo sandariai užsidaryti durims. Antrame aukšte: balkone po plytelėmis nebuvo sumontuota hidroizoliacija, todėl vanduo per siūles tarp balkono plytelių bėga į pirmo aukšto patalpą (virtuvę); Patalpoje (miegamasis) nekokybiškai sumontuotas stogas, todėl vanduo bėga į patalpos vidų (vanduo sugadino dažytas gipso lubas, sienų apdailą). Lauke prie namo nėra sumontuotas buitinių nuotekų šulinys, nors techniniame projekte nurodyta, kad šalia namo turi būti šis šulinys. Neatstatytas per sklypą einantis valstybei priklausantis drenažas. Prie dujinės katilinės kamino, namo fasado, nekokybiškai sumontuota vandens surinkimo nuo stogo sistema, vanduo bėgdamas fasado siena sugadino apdailą (tinko apdaila pažaliavo). Prie centrinio įėjimo balkono, fasado siena bėgantis vanduo sugadino apdailą (tinko apdaila pajuodavo). Prie mansardos dviejose vietose įtrūkusi fasado apdaila. Atliekant stogo darbus nesumontuotas kaminas, skirtas ventiliacijai ir kanalizacijos vamzdžiuose susidarančio virš slėgio sumažinimo vožtuvo montavimui, todėl pirmo aukšto patalpoje (WC) ir antro aukšto patalpoje Nr. 5 (vonia) iš kanalizacijos vamzdžių kyla metano dujų kvapas. Dėl gyvenamojo namo defektų ir draudimo išmokos gavimo ieškovai kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė nurodė, kad grindų sėdimo ir pertvarų trūkimo priežastys yra ne staigaus ir netikėto grunto slūgimo pasekmė, todėl atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Dėl nuostolių atlyginimo buvo kreiptasi į gyvenamojo namo pardavėją. Dalis stogo defektų buvo pašalinta atsakovų sąskaita ir samdytais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad namo būklė vis toliau blogėjo sėdo grindys ir ryškėjo kiti gyvenamojo namo defektai, o atsakovas į tai nereagavo, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovų patirtos išlaidos gyvenamojo namo, inžinierinių tinklų remonto darbams apmokėti priteistinos, kaip nuostoliai, iš atsakovų. Ieškovų prašoma priteisti ieškiniu suma pagrįsta prie teismo ekspertizės akto Nr. 12-09/01 pateikta teismo paskirto eksperto paskaičiuota lokalinė sąmata 271854,21 sumai dėl ieškovams priklausančio vieno buto gyvenamojo namo defektų pašalinimo darbų kainos.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų J. V. ir N. M. – V. atsakovų A. E. ir J. E. naudai 3007,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovų J. V. ir N. M. – V. 73,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovų parduotam ieškovams daiktui – statiniui, garantinis terminas sutartyje numatytas nebuvo bei vadovaujantis statybos įstatymo nurodyta norma, šis terminas nėra pasibaigęs, kadangi namas iki šiol nėra pripažintas tinkamu naudotis. Statybos leidimas galioja iki 2016-02-05, laikytina, kad ieškovai pretenziją atsakovams pateikė nepraleidę įsigyto daikto garantinio termino. Teismas pripažino, kad ieškovams 2008-03-12 gerai buvo žinomos statybos darbų defektai. Teismas pripažino, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai pripažino jų pačių atliktus statybos defektus bei būtų įsipareigoję šiuos defektus ateityje pašalinti ar kitaip juos kompensuoti. Per ieškovų suteiktą 6 mėnesių terminą bei iki šiol nurodytų statybos defektų trūkumų nepašalino, nuostolių neatlygino, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirkėjų (ieškovų) ieškinio reikalavimų pardavėjams dėl konkrečių parduoto namo trūkumų senaties termino eiga nebuvo nutraukta ar sustabdyta. Teismo nuomone, kad nuo šios datos, tai yra 2008-09-01 prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys. Ieškovai į teismą dėl pažeistų teisių gynimo prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, kreipėsi tik 2011-05-17, ieškinys teisme pateiktas 2011-06-09. Vertinant tai, kad ieškovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 36 mėnesiams nuo ieškinio senaties skaičiavimo pradžios (2008-09-01 – 2014-05-17), tai yra daugiau kaip šešis kartus praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu, todėl teismas atmetė ieškinį suėjus senaties terminui. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes sprendė, kad nėra pagrindo ieškovams atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes tokio atnaujinimo galimybei nenustatytos termino praleidimą lėmusios svarbios priežastys. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, aplinkybių, jog atsakovai nebaigto statyti gyvenamojo namo perdavimo metu, privalėjo sumontuoti namo vėdinimo sistemą, sumontuoti lauke prie namo buitinių nuotekų šulinį, balkone po plytelėmis sumontuoti hidroizoliaciją. Tarp šalių ginčo nėra, jog namas buvo parduotas ieškovams nebaigtos statybos, pardavimo metu nurodyti statybos darbai atlikti nebuvo, namas iki šiol nepripažintas tinkamu naudotis. Atsakovai nei 2007-08-10 gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartyje, nei kitu pagrindu nebuvo įsipareigoję atlikti ieškovų nurodytus darbus. Šalys notaro patvirtinta sutartimi pripažino, jog namo baigtumas yra 61 procento, ieškovai ieškiniu neginčija šios sutarties sąlygų. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo byloje nurodyta, kad 2006-07-24 gyvenamojo namo baigtumas 61 procentas. Šioje kadastrinėje byloje skaičiuojant darbų apimtis nurodyta, kad statomame gyvenamajame name nėra išorinės apdailos, vėdinimo, durų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų pateiktoje Ober Haus nekilnojamojo turto vertės nustatymo medžiagoje nenurodyta, jog 2007-04-16, vertinamo turto apžiūros dieną, statomame name buvo atlikta namo lauko apdaila, sumontuota vėdinimo sistema.

4Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-4896-323/2007 nuorašą; atidėti ieškovams žyminio mokesčio dalies 4437,09 Lt sumokėjimą iki Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą ir priims byloje sprendimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Ieškovai iš esmės sutinka su teismo argumentais dėl ginčo objekto garantijos termino taikymo, tačiau nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino taikymo.
  2. Kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas - per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.
  3. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sistemiškai nevertino ir neanalizavo kitų civilinėje byloje esančių įrodymų, pvz. ieškovų 2010 m. spalio mėn. kreipimosi į draudimo bendrovę UAB DK „PZU Lietuva" fakto, ieškovų pateikto plytelių įsigijimo dokumento, ieškovų paaiškinimų, bei nepagrįstai vadovavosi akivaizdžiai prieštaringais atsakovo A. E. paaiškinimais, nevertino teismui pateikto garso įrašo, kuris patvirtina, jog atsakovas melavo teismui.
  4. Teismo ir atsakovų vertinimu, paminėtoje pretenzijoje buvo nurodyti visi šiuo metu esami namo defektai, jų priežastys, o atsakovas atitinkamai atsisakė šalinti minėtus defektus (nors atsakovas nepateikė teismui jokio atsisakymo patvirtinančio įrodymo). Tai prieštarauja ieškovų nurodytoms aplinkybėms, sveikai logikai ir kitiems civilinėje byloje esantiems įrodymams.
  5. Ieškovai buvo patikinti, kad visos jų pretenzijoje nurodytos problemos yra išspręstos, o atsiradę plyšiai taip pat užtaisyti pasibaigus namo „vaikščiojimui". Taigi atsakovai iš pradžių reagavo į ieškovų pretenziją ir praktiškai pašalino visus tuo metu ieškovų nurodytus trūkumus, o likusius (įtrūkimus) pažadėjo pašalinti ateityje (pasibaigus namo „vaikščiojimui"). Teismas į paminėtas ieškovų nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė, o nepagrįstai vadovavosi prieštaringais atsakovo parodymais, kuris iš pradžių apskritai neigė pirmosios pretenzijos gavimo faktą, po to (kai jam buvo naudinga) pripažino jos gavimą.
  6. Teismo išvados ir atsakovo teiginiai prieštarauja ir sveikai logikai, tai yra, nustatę visus statybos defektus (teismo ekspertizė patvirtino jų mastą) ir priežastis, bei liepę juos pardavėjams pašalinti iki 2008-09-01 ieškovai neva sulaukę neigiamo atsakovų atsakymo į jų pretenziją nieko nedarė daugiau kaip 36 mėn., o tada sugalvojo kreiptis į draudimo bendrovę, kuri namą apdraudė tik 2007-08-17 (po namo pirkimo sutarties).
  7. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl tęstinio ieškovų teisių pažeidimo, kadangi nuo pat pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento iki dabar aiškėja paslėpti namo trūkumai; gyvenamasis namas buvo parduotas su paslėptais trūkumais, įskaitant netinkamus projektinius sprendinius, pamatus, drenažą ir kt. trūkumus, kuriuos objektyviai įmanoma nustatyti tik atliktus atitinkamą ekspertizę, o pirmoji specialistų ekspertizė buvo atlikta 2011-11-03 iki paminėtos datos ieškovai tik spėliojo apie atsirandančių problemų priežastis, atsakovai jiems aiškino apie namo vaikščiojimą, grunto sėdimą ir pan.; pirmiausiai išryškėję statybos trūkumai (sienų tinko įtrūkimai, tarpai tarp plytelių ir pan.) yra įprasta naujų namų bėda dėl taip vadinamo namo „vaikščiojimo“, kuriuos statytojai šalina praėjus keletui metų po statybos darbų užbaigimo, pasibaigus namo „vaikščiojimui" namo trūkumai ir jų priežastys.
  8. Atsižvelgiant į tai, kad įraše girdimos šalių pokalbio aplinkybės yra ypatingai svarbios sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, teismas taikydamas ieškinio senatį, nepaisant akivaizdaus atsakovo nesąžiningumo ir jo kaltės dėl esminio sutarties pažeidimo, turėjo atsižvelgti į minėtą įrašą, o kilusias abejones galėjo patikrinti skirdamas minėto įrašo ekspertizę.
  9. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai ignoravo civilinėje byloje esantį ypatingai svarbų rašytinį įrodymą - atsakovo 2011-01-25 prašymą. Pažymėtina, kad tai yra vienintelis atsakovo pasirašytas dokumentas (atsakymas į antrąją ieškovų pretenziją) iš kurio galima daryti objektyvias išvadas apie atsakovo veiksmus iki civilinės bylos iškėlimo.
  10. Teismas nesivadovavo ieškovų parodymais ir jų pateiktais įrodymais, todėl padarė nepagrįstą ir civilinės bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai pripažino jų pačių atliktus statybos defektus bei būtų įsipareigoję šiuos defektus ateityje pašalinti ar kitaip juos kompensuoti.
  11. Nagrinėjamu atveju taip pat egzistavo Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindas - atsakovo atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę.
  12. Nagrinėjamu atveju konstatavęs ieškinio senaties termino praleidimą (su kuo nesutinkame) teismas privalėjo įvertinti išvardintas aplinkybes, jų įtaką tariamam ieškinio senaties termino praleidimui ir spręsti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.
  13. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl teismas savo sprendime nusprendė pasisakyti būtent dėl minėtų aplinkybių, tačiau nieko nepasisakė dėl jau minėto teismo ekspertizės akto.
  14. Notaro patvirtintoje 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties 1.1. punkte buvo nurodytas Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotas gyvenamojo namo baigtumas - 61 proc., t. y.

    62006-07-28 duomenys, kai realus gyvenamojo namo baigtumas sutarties sudarymo metu buvo 79 procentai. Paminėtas aplinkybes patvirtina civilinėje byloje pateikta UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas Turtas" 2007-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, 2007-04-19 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas, kuriose nurodyta, jog vertinamo (iki sudarant 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį) gyvenamojo namo baigtumas yra 79 procentai. Teismas neatsižvelgė į šiuos rašytinius įrodymus byloje, t. y. 2007-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, 2007-04-19 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą, nenurodė, kodėl šie įrodymai atmestini. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į teismo eksperto išvadas byloje. Teismo paskirtas ekspertas 2012-09-20 teismo ekspertizės akte konstatavo, kad atsižvelgiant į UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas Turtas" vertinimo ataskaitos dokumentus - gyvenamojo namo baigtumas buvo 79 procentai. Turto vertinimo dieną gyvenamajame name buvo: stogo danga - skarda; langai - plastikiniai su paketais; durys - išorinės plastikinės; vidaus apdaila: sienos tinkuotos, grindys betonas, lubos gelžbetonis; sanitariniai mazgai: sienos tinkuotos, grindys betonas; atlikta pastato išorės apdaila; įrengti išorės inžinieriniai tinklai; pirmame gyvenamojo namo aukšte grindys (be plytelių apdailos) buvo įrengtos.

  15. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2014-03-04 teismo posėdyje liudytojai R. B. ir D. B. (ieškovų kaimynai) patvirtino aplinkybes, kad ginčo gyvenamasis namas 2007 m. pavasarį buvo su įrengtu stogu, durimis, langais. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo teismas neteisingai pritaikęs ieškinio senatį ir atmetės ieškinį, ieškinio reikalavimų ir jame nurodytų aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo) iš esmės nesvarstė ir dėl jų nepasisakė, tame tarpe, ir dėl tikrosios ginčo objekto pardavimo kainos, kurią įrodo 2007-03-08 preliminarios sutarties Nr. 1 sąlygos.
  16. Esant tokiai situacijai (pirmosios instancijos teismui neištyrės visų byloje esančių įrodymų ir nepasisakius dėl esminių bylos aplinkybių) apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovų apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio senaties taikymo, nėra galimybės išnagrinėti civilinę bylą iš esmės ir priimti sprendimą dėl ieškovų reiškiamų reikalavimų. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės būtų bylos išnagrinėjimas pirmąja instancija ir šalys netektų apeliacijos teisės.
  17. Ieškovai mano, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimo procesas, nes nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, nes aukščiau išdėstyti iškilę faktų ir teisės klausimai, kurie negali būti išspręsti bylos medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Žodinis procesas suteiktų ieškovams galimybę būti išklausytiems Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bylą, taip pat pasisakyti dėl įrodymų vertinimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylą nepasisakė ir nevertino, kodėl neatsižvelgta į byloje apklaustų ieškovų paaiškinimus, liudytojų A. M., R. B., D. B., liudytojo Ober Haus turto vertinimo įmonės darbuotojo paaiškinimus.

7Apeliaciniu skundu atsakovų atstovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - iš ieškovų priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų vertinimu ir paskirstymu negalima sutikti. Teismas, nors ir įrodydamas, kad atsižvelgia į visas svarbias bylinėjimosi išlaidų paskirstymui aplinkybes, jas vertino netinkamai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos per didelės.
  2. Atsakovų atstovas 2014-03-04 teismo posėdžio metu pateikė pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo iš kurios matyti šioje byloje atlikti veiksmai bei ruošti dokumentai. Atsakovų atstovų atliktų veiksmų apimtis ir kiekis, atsakovų nuomone, leidžia teigti, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos visiškai pagrįstos , jų dydis neviršija rekomenduotinų priteisti išlaidų dydžio. Kadangi teismas padarė išvadą, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės bei turėdamas atsakovų atstovų pateiktą šias išlaidas detalizuojančią pažymą, teismas privalėjo nurodyti konkrečiai, už kokius procesinius veiksmus ar dokumentus atsakovų sumokėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos nepagrįstai didelėmis, o ne abstrakčiai nurodyti, kad jos per didelės ir mažinti iki, kaip teismas nurodė, rekomenduotinos maksimalios ribos.
  3. Teismas netinkamai įvertino pačios bylos bei atsakovų atstovų šioje byloje atliktų procesinių veiksmų bei paruoštų dokumentų pobūdį ir sudėtingumą.
  4. Atsakovų atstovas šioje byloje paruošė atsiliepimą į ieškinį, už kurį. pagal Rekomendacijas bei tuo metu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį galima priteisti net iki 2 400 Lt. Taip pat šioje byloje buvo ruoštas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, už kurį pagal Rekomendacijas bei tuo metu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį galima priteisti net iki 3 000 Lt. Pažymėtina, kad ieškinys, kaip ir pati byla, laikytinas sudėtingu, ką pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, todėl buvo būtina ruošti išsamų ir detalų atsiliepimą, kas ir buvo padaryta. Taip pat pažymėtina, kad ieškovų ieškinys buvo tikslinamas ne formaliai, o iš esmės. Ieškinio tikslinimas buvo susijęs su tuo, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios duomenimis remdamiesi ieškovai patikslino ne tik reikalaujamą priteisti sumą, tačiau savo ieškinį grindė naujais, ekspertizės akte nurodytais motyvais ir argumentais. Dėl šios priežasties atsakovų atstovui ruošiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį teko ne tik formaliai pasisakyti dėl patikslintos reikalaujamų priteisti nuostolių sumos, tačiau iš esmės pasisakyti dėl visiškai naujų byloje iškilusių aplinkybių, pateikti naujus argumentus ir motyvus, atsikirsti į patikslintą ieškinį, kuris savo turiniu nebuvo panašus į pradinį ieškinį. Tai nulėmė, kad atsiliepimo į patikslintą ieškinį ruošimas taip pat buvo labai sudėtingas ir daug teisinio darbo reikalaujantis procesas.
  5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje vyko net keturi parengiamieji posėdžiai ir trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė didesnė nei 10 valandų. Nepaisant to, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį minimali mėnesinė alga keitėsi net du kartus nuo 800 Lt iki 1 000 Lt, už atstovavimo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, pagal Rekomendacijas, gali būti priteisiama iki 1 500 Lt. Kadangi byla laikytina sudėtinga, jos nagrinėjimo dalykas labai platus, reikalaujantis išsamios analizės, parengiamųjų ir teismo posėdžių metu buvo reikalinga apklausti ne vien tik du ieškovus, tačiau ir nekilnojamojo turto vertinimą atlikusį A. S., ekspertizę atlikusį teismo ekspertą A. S., tris trečiuosius asmenis, šie procesiniai veiksmai taip pat buvo sudėtingi, reikalaujantys išsamaus pasiruošimo apklausoms, todėl, atsižvelgiant į parengiamųjų ir teismo posėdžių metu atliktus atsakovų atstovo veiksmus, procesinį elgesį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja priteisti atstovavimo išlaidas už šiuos atstovo procesinius veiksmus.
  6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo skirta teismo ekspertizė. Atsakovų atstovas pateikė teismui prašymą užduoti ekspertui atsakovų siūlomus klausimus, kuriuos teismas pripažino tinkamais ir uždavė juos ekspertui. Už šį procesinį veiksmą pagal Rekomendacijas rekomenduojama priteisti iki 96 Lt.
  7. Teismas tinkamai neįvertino, kad šioje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovų atstovas atstovaujamųjų vardu paruošė ir pateikė net tris prašymus dėl atsakovų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovų prašymus atmetė, kaip nepagrįstus, Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-26 nutartimi tenkino atsakovų atstovo 2013-03-27 atskirąjį skundą dėl 2013-03-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties ir šį klausimą išsprendė atsakovų naudai ir įpareigojo ieškovus įmokėti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą užstatą arba pateikti banko garantiją galimų atsakovų nuostolių atlyginimui užtikrinti. Ieškovai šio užstato įpareigojimo nevykdė, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Be to, atsakovai 2013-02-06 taip pat buvo pateikę atskirąjį skundą dėl 2013-01-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  8. Pažymėtina, kad teismas, nuspręsdamas atsakovams priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 3.000 Lt, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai atstovui už teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo bendrą 6 050 Lt sumą, kurią sudaro 5 000 Lt ir 1 050 Lt pridėtinės vertės mokestis. Rekomendacijoje nurodomi maksimalūs rekomenduojami priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai nurodomi be pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama papildomai sukurta vertė. Tai yra mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė valstybei, kuri j advokato honorarą neįeina, tačiau sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti išspręstas ir pridėtinės vertės mokesčio kompensavimo klausimas, kadangi atsakovai išlaidas šioje dalyje taip pat patyrė, šios išlaidos yra pagrįstos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, atsakovai ir atstovas neturėjo galimybės šių išlaidų išvengti. Dėl tokio pridėtinės vertės mokesčio specifikos susidaro situacija, kai atsakovai faktiškai patyrė 21% didesnes bylinėjimosi išlaidas, tačiau šios pridėtinės vertės mokestį sudarančios patirtų išlaidų sumos atstovas kaip honoraro negavo, šios lėšos buvo perduotos valstybei.
  9. Teismui nusprendus priteisti maksimaliai rekomenduotiną priteisti 3000 Lt (nors ir neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą apie tokį maksimaliai rekomenduotinos priteisti sumos dydį), teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų atstovo paslaugos yra apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčių, todėl atitinkamai teismas turėjo priteisti 630 Lt dydžio sumą pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti.

8Atsiliepime į atsakovų atstovo apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų įvertino tiek nesąžiningą atsakovų elgesį sudarant ir vykdant pirkimo-pardavimo sutartį bei šalinant išryškėjusius paslėptus parduoto daikto trūkumus, tiek ir atsakovų elgesį civilinio proceso metu. Diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios priteistinos išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas šią teisę turi įgyvendinti atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintus kriterijus, atsakovų išlaidos nepagrįstai didelės, teismas pagrįstai jas sumažino.

9Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovų atstovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai jau 2008-09-01, kai pasibaigė jų pretenzijoje nurodytas terminas trūkumų šalinimui ir atsakovams nepašalinus pretenzijoje nurodytų trūkumų, turėjo suprasti, kad yra pažeistos jų teisės ir teismas pagrįstai būtent nuo šio momento pradėjo skaičiuoti ieškinio senaties termino eigą. Teisine prasme nesuprantami ieškovų teiginiai, neva atsakovai nepateikė įrodymų, kad atsakovai atsisakė tenkinti ieškovų pretenzijas, atsisakė tenkinti ieškovų nurodomus daikto defektus, šių faktų nepripažino, neigė savo atsakomybę dėl jų. Ieškinio senaties termino pradžiai neturi teisinės reikšmės ieškovų argumentai susiję su tinkamo atsakovo nustatymu bei tuo, kad daiktas buvo parduotas su paslėptais trūkumais, kuriuos objektyviai buvo įmanoma nustatyti tik atlikus ekspertizę. Ieškovų nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.

10Dėl ieškovų prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir prijungti pateiktus įrodymus.

11Ieškovai pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje numatytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso, vertinant ieškovų nurodytas aplinkybes, tvarka nėra pagrindo.

12Ieškovai pateikė prašymą priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-4896-323/2007 kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus teiktinų papildomų įrodymų sąsajumą su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta naujų įrodymų pateikimo į bylą po skundžiamo procesinio teismo sprendimo priėmimo būtinybę ir prijungia su apeliaciniu skundu teikiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-4896-323/2007 kopiją.

13Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas.

14Šalių ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perduoto gyvenamojo namo kokybės ir ieškinio senaties termino taikymo dėl parduoto daikto trūkumų. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė, padarydamas išvadą, jog šiuo atveju ieškovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismą su ieškiniu kreipėsi praleidę įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu ir nėra pagrindo ieškovams atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes tokio atnaujinimo galimybei nenustatytos termino praleidimą lėmusios svarbios priežastys (CK 1.131 straipsnio 1 dalies).

15Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu, nepasisakė dėl ieškovų reikalavimo atlyginti nuostolius, atsakovams pardavus netinkamos kokybės daiktą, šio reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindo.

16Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai kreipėsi į teismą, praleidę ieškinio senaties terminą, kadangi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų.

17Spręsdama ginčą teisėjų kolegija, atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką, jog siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).

18Be to, formuojama teismų praktika, jog teismas spręsdamas, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino, neturėjo teisinio pagrindo atlikti tolimesnių procesinių veiksmų, dėl kurių atlikimo padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos o, juos atlikdamas, pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) principus (CPK 7, 8 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis 3K-3-638/2013). Pirmosios instancijos teismas jau pradiniame bylos nagrinėjimo etape (gavęs atsakovų atsiliepimą, tai yra, 2011-07-13) buvo informuotas apie atsakovų pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, 2011-09-30 paskyrė byloje teismo statybinę ekspertizę dėl parduoto daikto trūkumų, kurios atlikimas ieškovams kainavo 6050,00 Lt (b.l. 90, 2 tomas), taip sukeldamas apeliantams teisėtą lūkestį, kad ginčas bus sprendžiamas iš esmės.

19Nagrinėjamo ginčo atveju šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip prievoliniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes 2007-08-10 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovai ieškovams pardavė 0,1263 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) bei šiame žemės sklype esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ) baigtumas 61 procentas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

20Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317 straipsnis). Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė – garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka prikimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). Pažymėtina, kad daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Joje gali būti nustatyti parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), daiktų kokybės aprašymai (saugumo, patikimumo ir pan.). Be to, CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik nuostata, kad sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas, kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bet ir tai, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to jeigu sutartyje daikto kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktą, kad šis būtų tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tiek akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas prievolių skirstymas pagal pareigos vykdymo intensyvumą: prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Kaip nurodyta, kad pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Taigi jeigu pardavėjas pažeidžia pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę ir ši yra netinkama, tai atsiranda pagrindas ginti pažeistas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali būti ginamos pirkėjo pasirinkimu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais.

22Ieškovai pasinaudodami vienu iš šių būdų - CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų, pareikšdami ieškinį atlyginti parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidas, 2011-06-09 kreipėsi į teismą (CK 6.334 straipsnis).

23Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

24Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

25CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

26Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo, tai yra, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su atsakymo į pretenziją gavimu arba jo negavimu per pirkėjo nustatytą ar kitą protingą terminą.

27Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2008-09-01 prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys.

28Pagal formuojamą teismų praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo, teismas negali apsiriboti tik ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, turi pareigą šalių nurodytas aplinkybes apie ieškinio senaties eigos pradžios momentą vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 178 straipsnis).

29Byloje ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, kad ieškovai pretenzijas teikė per garantinį terminą nėra. Ieškovai nurodė, kad teikė atsakovui A. E. pretenziją dėl gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų, reikalaudami nurodytus darbus atlikti ir užbaigti iki 2008-09-01, nurodydami, jog priešingu atveju dėl nuostolių atlyginimo pardavus nekokybišką statinį, kreipsis į teismą civiline tvarka (1tomas, 17-18 b.l.). Byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog ši pretenzija atsakovams buvo įteikta. Iš 2014-05-29 garso įrašo matyti, jog ieškovas J. V. negalėjo paaiškinti, kada konkrečiai atsakovui A. E. įteikė šią pretenziją, paaiškino, kad pretenzija nebuvo įteikta pasirašytinai (garso įrašo 41-49 min.). Iš 2014-05-29 garso įrašo matyti, jog atsakovas A. E. savo paaiškinimuose nepripažino, kad ieškovai jam įteikė 2008-03-12 pretenziją, paaiškindamas, jog neatsimena, negali pasakyti ar šią pretenziją gavo (garso įrašo 50-58 min.). Byloje yra (2 tomas, b.l 201) pateiktas atsakovo A. E. prašymas ieškovams, kuriuo jis prašo jam pateikti 2008-03-12 pretenziją, nurodydamas prašyme, jog ši pretenzija jam nebuvo įteikta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog byloje nėra pagrindo laikyti nustatytomis aplinkybes, kad atsakovams buvo įteikta ieškovų 2008-03-12 pretenzija su reikalavimu pašalinti trūkumus iki 2008-09-01, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai gavę ieškovų pretenziją per ieškovų pretenzijoje nustatytą terminą, tai yra, 2008-09-01, nepateikė atsakymo į ieškovų pretenziją, taip atsisakydami tenkinti ieškovų reikalavimą ir tokiu būdu ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys. Ginčo dėl aplinkybės, jog 2011-01-24 ieškovai įteikė pretenziją atsakovams dėl gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų, reikalaudami neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurios tuo metu ieškovų nuomone, sudarė 63 281,00 Lt, nėra (b.l. 30-31, 1 tomas). Ieškovai pretenzijoje atsakovams nustatė terminą iki 2011-02-07 atsakymui pateikti. 2011-01-24 atsakovas A. E., pasirašydamas ant pretenzijos nurodė, kad dokumentus gavo, su pretenzija nesutinka, tai yra, 2011-01-24 pateikė atsakymą, jog su ieškovų pretenzija nesutinka (1 tomas, 30-31 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2011-01-25, tai yra, nuo atsakymo pateikimo į ieškovų pretenziją. Ieškovai su ieškiniu dėl parduoto daikto trūkumų į Klaipėdos rajono apylinkės teismą kreipėsi 2011-06-09 (1 tomas, b.l. 89). Tuo pagrindu teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos išvadą, jog šiuo atveju ieškovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismą su ieškiniu kreipėsi praleidę įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu (CK 1.131 straipsnio 1 dalies).

30Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi šiuo atveju jie nebeturi teisinės reikšmės.

31Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu, nepasisakė dėl ieškovų reikalavimo atlyginti nuostolius, atsakovams pardavus netinkamos kokybės daiktą, šio reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindo.

32Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos esminės bylos aplinkybės dėl parduoto daikto trūkumų ir tuo pagrindu atsiradusių nuostolių atlyginimo, nepateiktas šių aplinkybių teisinis vertinimas, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalys prarastų galimybę į apeliaciją, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33Dėl atsakovų apeliacinio skundo ir byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

34Apeliaciniu skundu atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi panaikinus sprendimą ir grąžinus nagrinėti bylą iš naujo, byla neišnagrinėta iš esmės, todėl apeliacinių skundų nagrinėjimo metu negalima tiksliai nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalies, todėl negalima tinkamai išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

35Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

36panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą ir grąžinti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai 271 854,21 Lt nuostolių,... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės... 5. priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą Klaipėdos miesto apylinkės... 6. 2006-07-28 duomenys, kai realus gyvenamojo namo baigtumas sutarties sudarymo... 7. Apeliaciniu skundu atsakovų atstovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono... 8. Atsiliepime į atsakovų atstovo apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą... 9. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovų atstovas prašo skundą... 10. Dėl ieškovų prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir prijungti... 11. Ieškovai pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.... 12. Ieškovai pateikė prašymą priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą... 13. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Šalių ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perduoto... 15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį savarankišku ieškinio... 16. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 17. Spręsdama ginčą teisėjų kolegija, atsižvelgia į teismų formuojamą... 18. Be to, formuojama teismų praktika, jog teismas spręsdamas, kad ieškinys... 19. Nagrinėjamo ginčo atveju šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip... 20. Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas prievolių skirstymas pagal... 22. Ieškovai pasinaudodami vienu iš šių būdų - CK 6.334 straipsnio 1 dalyje... 23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškiniui dėl parduoto... 24. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio... 25. CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir... 26. Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad tuo atveju,... 27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2008-09-01 prasidėjo CK... 28. Pagal formuojamą teismų praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios... 29. Byloje ginčo tarp šalių dėl aplinkybių, kad ieškovai pretenzijas teikė... 30. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo... 31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį savarankišku ieškinio... 32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 33. Dėl atsakovų apeliacinio skundo ir byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.... 34. Apeliaciniu skundu atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo... 35. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų... 36. panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d....