Byla 2A-287-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G., D. G., O. C. ir trečiojo asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1945-259/2014, kuriuo buvo patenkintas ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinys atsakovams A. G., D. G., O. C., R. Z., M. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Savos girios“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, (tretieji asmenys – G. G., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R. J., Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. L., Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. M.) dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apygardos prokuratūra, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:

  1. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 parengtą pažymą Nr. 911;
  2. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000-09-11 patvirtintą išvadą Nr. ( - );
  3. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimą Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. ( - ) VIII dalies 23 punktą, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus ( - );
  4. Pripažinti negaliojančia 2000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartį Nr. 1217, pagal kurią O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės;
  5. Pripažinti negaliojančiais 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 9762, kuriais A. G. už 25 000 Lt pardavė UAB „Stora Enso Miškas“ (dabar UAB „Stora Enso Lietuva“) žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ).
  6. Pripažinti negaliojančia 2009-08-25 priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria UAB „Stora Enso Miškas“ perleido nuosavybės teises UAB „Stora Enso Lietuva“ į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - );
  7. Pripažinti negaliojančia 2011-03-07 dovanojimo sutartį Nr. 733, kuria A. G. padovanojo D. G. žemės sklypus, kadastrinis Nr. 3358/0001:315, kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - );
  8. Pripažinti negaliojančia 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 899, kuria D. G. žemės sklypus, kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), atitinkamai už 40 000 Lt ir 50 000 Lt pardavė M. R.;
  9. Pripažinti negaliojančia 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 893, kuria D. G. žemės sklypus, kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), atitinkamai už 20 000 Lt, 40 000 Lt ir 50 000 Lt pardavė R. Z..
  10. Pripažinti negaliojančia 2011-04-05 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1245, kuria R. Z. už 11 000 Lt pardavė UAB „Savos Girios“ žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ).
  11. Taikyti restituciją: žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 4,3 ha, esantį ( - ); žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 2,65 ha, esantį ( - ); žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 2,1 ha, esantį ( - ); žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 1,16 ha, esantį ( - ).; žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 1,35 ha, esantį ( - ); žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 2,52 ha, esantį ( - ), grąžinti valstybei; nustatyti, kad A. G. grąžina UAB „Stora Enso Lietuva“ 25 000 Lt, kuriuos gavo 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9761, kuria pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), pagrindu; D. G. grąžina M. R. 90 000 Lt, kuriuos gavo 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 899, kuria pardavė žemės sklypus, kadastrinis Nr. ( - ) (už 40 000 Lt) ir kadastrinis Nr. ( - ) (už 50 000 Lt), pagrindu; D. G. grąžina R. Z. 110 000 Lt, kuriuos gavo 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 893, kuria pardavė žemės sklypus, kadastrinis Nr. ( - ) (už 20 000 Lt), kadastrinis Nr. ( - ) (už 40 000 Lt), kadastrinis Nr. ( - ) (už 50 000 Lt), pagrindu; R. Z. grąžina UAB „Savos Girios“ 11 000 Lt, kuriuos gavo 2011-04-05 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1245, kuria pardavė žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), pagrindu.

5Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovė O. C. savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą į K. B. priklausiusią nuosavybę realizavo du kartus, o tai nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir teisinės valstybės principais. Ieškovas nurodė, kad O. C., jau būdama realizavusi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, melagingų duomenų pagrindu perleido nuosavybės teisių atkūrimo teises A. G., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą (6 ha žemės plotą), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus ( - ) (Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimas Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. ( - ) VIII dalies 23 punktas). Minėtų sklypų pirkimo–pardavimo, dovanojimo sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypų (( - )), į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos A. G., yra nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose.

6Ieškovas nurodė, kad 2000-02-08 buvo parengta Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 911, kurioje buvo nurodyta, kad O. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į K. B. nuosavybės teise valdytą 12 ha žemę, ( - ). Minėtos pažymos pagrindu 2000-02-14 O. C. perleido A. G. teisę atkurti nuosavybės teises į dalį (6 ha) buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės, o 2000-09-11 buvo priimta Alytaus apskrities viršininko išvada Nr. ( - ) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje konstatuota, kad A. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6 ha žemės, esančios ( - ). Ieškovas nurodė, kad minėti dokumentai yra neteisėti, nes jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad O. C. savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą į K. B. priklausiusią nuosavybę jau buvo realizavusi: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1995-03-30 sprendimu Nr. ( - ), Alytaus apskrities viršininko 2000-03-03 išvada Nr. ( - ) bei Alytaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimu Nr. ( - ) O. C. buvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią paveldimos žemės dalį (9 ha), priklausiusią K. B..

7Ieškovas nurodė, kad apskrities viršininko išvada, sprendimas bei įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui yra priimami tik tuomet, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte jau yra suformuoti žemės sklypai, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 6 str. 5 d., Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 28 p., 30 p., 105 p. bei 111 p.). Tuo tarpu ginčo žemės ir miško sklypai buvo suformuoti tik Alytaus apskrities viršininko 2003-05-26 įsakymu Nr. 33-121-9Ž patvirtintame Ryliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projekte, t. y. po 2000-09-11 Alytaus apskrities viršininko patvirtintos išvados Nr. ( - ) bei Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimo Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. ( - ) priėmimo.

8Ieškovas pabrėžė, kad Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 11 d. patvirtinta išvada Nr. ( - ) bei Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymas Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. G. į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), bei žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) yra neteisėti ir dėl to, kad buvo pažeistos nuosavybės atkūrimo valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose sąlygos – pagal pateiktus į bylą įrodymus A. G. nei iki 2001-08-17 negyveno, nei šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke negyvena.

9Ieškovas teigė, jog atsakovams apie nuosavybės teisių atkūrimo A. G. neteisėtumą buvo žinoma arba galėjo būti žinoma, nes nuosavybės teisės į žemės sklypus, kadastrinis ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), sandorių pagrindu buvo perleistos labai skubotai – mėnesio laikotarpiu, iš karto po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrius informavo atsakovę A. G. ir jos atstovus apie nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumą ir jiems buvo pasiūlyta ginčą išspręsti administracine tvarka.

10Teismui pripažinus, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, valstybės nuosavybėn turi būti grąžinami ieškinyje nurodyti žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos A. G.. Šalys privalo grąžinti viena kitai pinigų sumas, kurias gavo ginčijamų atlygintinių sandorių pagrindu.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį tenkino visiškai.

13Teismas byloje pateiktų rašytinių įrodymų (1922 m. balandžio mėnesio Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašo, 1942 m. Merkinės valsčiaus arklių savininkų sąrašo, V. B. 1993-02-03 pareiškimo Alytaus rajono apylinkės teismui, Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžio 1993-05-05 protokolo bei Alytaus rajono apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - )) pagrindu konstatavo, kad K. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teisėmis ( - ) turėjo ir valdė 18 ha žemės sklypą, kurio sudėtyje buvo 7, 90 ha miško sklypas. Teismas nustatė, kad įgaliotai institucijai nuo 1991 metų vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą V. B., O. C., R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės atitinkamai į 6 ha, į 9 ha ir į 3 ha žemės sklypus, t. y. į visą buvusio žemės savininko K. B. nuosavybės teise valdytą 18 ha žemės sklypą.

14Teismas nustatė, kad 2000-02-08 buvo surašyta Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono Žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 911, kurioje nurodoma, kad pagal O. C. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog buvusio savininko K. B. K. kaime, Alytaus rajone (buvusiame Merkinės valsčiuje) nuosavybės teisėmis valdyta 12 ha žemės. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą O. C. turi teisę į 12 ha žemės. Teismas nustatė, kad nurodytos pažymos bei 2000-02-14 sutarties pagrindu atsakovė O. C. perleido atsakovei A. G. teisę į 6 ha žemės išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, atkuriant nuosavybės teises į O. C. seneliui K. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 12 ha žemės, buvusios ( - ). 2000-02-15 Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono Žemėtvarkos skyriaus pažyma A. G. suteikta teisė atstatyti nuosavybės teises į 6 ha ploto žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimu Nr. ( - ) atsakovei A. G. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. B. nuosavybės teisėmis Alytaus rajono, ( - ) valdytą nekilnojamąjį turtą – 6 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,52 ha žemės sklypą ir 11,86 ha miško sklypą, esančius ( - ).

15Teismas konstatavo, kad 2000-02-14 sutartimi atsakovė O. C. atsakovei A. G. perleido teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurios tuo metu neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi į visą jai priklausančią 9 ha ploto žemės sklypo dalį, buvusią iki nacionalizavimo K. B. vardu, jau buvo pradėtas atkūrimo procesas. Nustatė, kad Žemės ūkio ministerijos 1995-03-30 sprendimu Nr. ( - ) ir Alytaus apskrities valdytojo 1995-06-19 įsakymo 1.11 punktu O. C. atstatytos nuosavybės teisės į dalį jai grąžintinos žemės sugrąžinant natūra 3,95 ha miško sklypą, tuo tarpu ginčo perleidimo sutarties sudarymo metu O. C. turėjo galiojančią teisę atkurti nuosavybės teisę tik į 5, 05 ha ploto žemės sklypą ir šią teisę ji realizavo Alytaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimu, atkuriant jai nuosavybės teises į žemę (dalį 5,05 ha), perduodant neatlygintinai 7,36 ha lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį ( - ) bei suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1,51 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

16Teismas konstatavo, kad byloje ginčytini administraciniai aktai – Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimas Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. ( - ) VIII dalies 23 punktas, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – 6 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus, ( - ), yra neteisėti ir naikinti, nes priimti neteisėtų Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 pažymos Nr. 911, šalių sudarytos 2000-02-14 Sutarties Nr. 1217 bei Alytaus apskrities viršininko 2000-09-11 išvados Nr. ( - ) pagrindu.

17Teismas pažymėjo, kad apskrities viršininko išvada, sprendimas bei įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui yra priimami tik tuomet, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte jau yra suformuoti žemės sklypai, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 6 str. 5 d., Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 28 p., 30 p., 105 p. bei 111 p., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str.). Nurodė, kad atsakovei A. G. nuosavybėn neatlygintinai perduoti 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypai ( - ), buvo suformuoti Alytaus apskrities viršininko 2003-05-26 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintame Ryliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projekte, t. y. po ginčo administracinių aktų priėmimo, todėl teismas padarė išvadą, kad aktai ir šiuo aspektu yra neteisėti ir pažeidžiantys imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl naikintini.

18Teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti dar ir todėl, kad jais A. G. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, kuri yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje (miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kadastriniai Nr. ( - ) bei kadastrinis Nr. ( - ), tuo tarpu atsakovė A. G. neatitinka sąlygų visumos, nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, nes nei iki 2001-08-17 negyveno, nei šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke negyvena.

19Teismas nustatė, jog atsakovai O. C., A. G., D. G. ir trečiasis asmuo G. G. yra susiję giminystės ryšiais. Taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo G. G., nuosavybės teisių A. G. atkūrimo procese, 2001 m., dirbdamas VĮ Miškotvarkos institute inžinieriumi, rengė A. G. grąžintinos žemės planus, atliko kitus paruošiamuosius procedūrinius darbus, susijusius su nuosavybės teisų atkūrimu, todėl laikė, kad tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo, būdami šeimos nariais, turėjo pakankamai informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, jame priimtus administracinius aktus, jų teisines pasekmes. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad minėti asmenys buvo nesąžiningi nuosavybės teisų atkūrimo procese: dėl nesąžiningai pateiktos informacijos, atliktų veiksmų ir neteisėtų sudarytų sandorių buvo suklaidintos įgaliotos institucijos, priimdamos ginčijamus ieškovo aktus ir sprendimus, kas lėmė ginčijamų aktų nepagrįstumą ir prieštaravimą galiojantiems įstatymams ir poįstatyminiams aktams, reglamentuojantiem nuosavybės teisų atkūrimo procesą. Teismas nurodė, kad byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog įgaliotos institucijos ir jose dirbę pareigūnai vykdydami ginčo nuosavybės teisių atkūrimo procesą būtų veikę nesąžiningai.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21Atsakovai A. G., D. G., O. C. bei trečiasis asmuo G. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-479/2014, panaikindamas iš esmės tapatų Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą šioje byloje ir bylą perduodamas nagrinėti iš naujo, nustatė pirmosios instancijos teismui gaires bei nuorodas, kurių paisyti teismas, nagrinėjęs bylą iš naujo, privalėjo. Tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tik pakartojo panaikinto teismo sprendimo motyvacinę ir rezoliucinę dalis.
  2. Restitucijos natūra šioje byloje pritaikymas, neįvertinus, ką kiekviena šalis per 15 metų nuo ginčo žemės sklypų eksploatacijos gavo ir prarado, parodo, kaip neatsakingai bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kaip nevertino ir nepaisė jam Lietuvos apeliacinio teismo pateiktų įpareigojimų.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-479/2014, aiškiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka ir procedūra, teismas gali svarstyti, ar toks pažeidimas yra esminis, o žemės sklypai valstybei gali būti grąžinami tik išimtinais atvejais, kai neginčijamai nustatoma, jog asmuo neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Nors nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus ir buvo atkurtos iki Alytaus apskrities viršininko 2003-05-26 įsakymo Nr. ( - )priėmimo, tačiau byloje nėra ginčo, kad galutinai suformuoti ir patvirtinti žemės sklypai atitiko tuos, į kuriuos ir buvo atkurtos nuosavybės teisės A. G., todėl naikinti viso žemės nuosavybės atkūrimo proceso metu priimtus aktus dėl argumentų, susijusių su žemės sklypų suformavimu, nėra teisinio pagrindo.
  4. Ginčijamo Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimo Nr. ( - )priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis nustatė, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Byloje esantis ( - ) 2011-05-10 raštas Nr. R5 39 patvirtina, kad A. G. nuo 1986-02-10 iki šiol gyvena ( - ) t.y. tame rajone, kuriame yra ir ginčo žemės sklypai. Todėl teigti, kad A. G. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į K. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę dėl atsakovės gyvenamosios vietos, nėra pagrindo.
  5. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar miškas, į kurį atsakovei O. C. buvo atkurtos nuosavybės teisės, patenka į K. B. valdytą 18 ha žemės sklypą, minimą archyvinėse pažymose. Pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas bei pozicija, kad neva 7, 90 ha miško plotas patenka į 18 ha žemės sklypą, iš tiesų neseka iš teismo aptartų dokumentų, yra abejotinas, prielaidų lygio, kuriomis negali grįsti tokias sunkias ir problemines pasekmes bylos šalims sukeliančio sprendimo.
  6. 1942 m. Merkinės valsčiaus arklių savininkų sąraše yra nurodyta informacija tik apie tai, kad tais metais ( - ) K. B. turėjo 18 ha žemės, tuo tarpu miškas šiame sąraše nėra įvardijamas, o tik „žemė“, turint omenyje tai, kad sąrašas yra susijęs su arklių laikytojų ir jiems laikyti skirtos žemės (ganyklų) apskaita, įvardijant, kiek kiekvienas turi arklių ir jiems laikyti skirtos žemės. Tokią poziciją patvirtina ir 1922 m. balandžio mėnesio Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašas, kuriame yra išvardinti žemės savininkai bei nurodoma, kokios rūšies žemė ir kiek rūšies žemės turi. Iš šio sąrašo matyti, kad K. B. turėjo 12 ha IV rūšies žemės bei 6 ha žemės, kuri buvo nenaudojama arba „paliuosuota“ nuo mokesčių. IV rūšis apibūdino žemės derlingumą žemės ūkio (o ne miško) prasme bei mokestiniais tikslais, nes tarpukario Lietuvoje žemės vertinimas buvo atliekamas būtent apmokestinimo tikslais ir ji buvo skiriama į keturias rūšis, atsižvelgiant į dirvožemio rūšį, jo našumą, javų derlingumą, kas, anot apeliantų, akivaizdžiai patvirtina, kad turima žemės ūkio, o ne miško žemė. Vadinasi, Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąraše minima 12 ha žemės tikrai neapėmė miško kaip IV rūšies žemės, o likęs 6 ha žemės plotas taip pat nebuvo miško žemė, nes ji tiesiog buvo priskirta prie nenaudotinos.
  7. Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-815 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti bylos dalyvių paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad juridinis faktas buvo nustatinėjamas todėl, kad dėl K. B. nuosavybės teise turėtos žemės yra dokumentai, o dėl miško nėra. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tiek minėtos bylos nagrinėjimo metu, tiek dabar galiojantis CPK nustatė, kad teismas faktus, turinčius juridinę reikšmę, nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių šiuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų. Jeigu 7, 90 ha miško neva būtų patekę į archyvinėmis pažymomis nustatytą 18 ha žemės apimtį, Alytaus rajono apylinkės teismas, priėmęs 1993-06-09 sprendimą pagal CPK 274 straipsnį net nebūtų turėjęs teisės nagrinėti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuodamas, jog archyvinės pažymos patvirtina faktą, kad K. B., valdydamas 18 ha žemės, tame tarpe valdė ir 7,9 ha miško.
  8. Kiti įrodymai byloje taip pat patvirtina, kad K. B. iki nacionalizacijos valdė mažiausiai 18 ha žemės neįskaitant minėto miško. 1991-11-15 norą atstatyti K. B. nuosavybės teises pareiškė V. B., kuris prašė atstatyti jam apie 22 ha ploto žemės sklypą iki nacionalizavimo buvusį K. B. vardu. Iš V. B. prašymo matyti, kad jis apytiksliai žinojo, jog jo senelis nuosavybės teise turėjo apie 8 ha miško bei 14 ha pievų ir ganyklų. Tuo tarpu O. C. 1991 m. prašyme atkurti nuosavybės teises prašė atkurti nuosavybės teises į dar daugiau – 15 ha tėvui T. B. (K. B. sūnui) priklausiusios žemės, o iš jos paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu (Alytaus rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.20-9-00059-11) aišku, kad tokį savo prašymą O. C. grindė tuo, kad jos senelis iš viso turėjo 30 ha žemės (18 ha ( - ) ir 12 ha ( - )., nekalbant apie miško žemę).
  9. O. C. turėjo teisę atkurti nuosavybę į nemažiau kaip 12, 95 ha žemės. Todėl Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 pažyma Nr.911, pagal kurią pastarajai turėjo priklausyti 12 ha žemės, yra tikslesnė ir išsamesnė nei Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-03-31 pažyma Nr.578, pagal kurią O. C. priklausė tik pusė (9 ha) iš 18 ha K. B. valdytų pievų ir ganyklų žemės, bet ir papildomai ne mažiau kaip 3 ha miško, kas ir sudarė pažymoje minimą 12 ha plotą.
  10. Prokuroras net neginčija Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus žemėtvarkos skyriaus 1999-03-31 pažymos Nr. 578, kuria O. C. buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 3, 95 ha miško, todėl darytina išvada, jog 2000-02-14 sutarties su A. G. sudarymo metu O. C. bet kokiu atveju turėjo teisę atkurti nuosavybės teises pagal netikslią 1999-03-31 pažymą Nr. 578 mažiausiai į 5, 05 ha, o patikslinus pagal 2000-02-08 pažymą Nr. 911, mažiausiai į 8 ha žemės ir šią teisę pastaroji galėjo perleisti ginčo sutartimi. Taigi nuosavybės teisių perleidimas A. G. visa apimti bet kokiu atveju negali būti pripažintas neteisėtu.
  11. Dėl apeliantų galimo nesąžiningumo Alytaus rajono apylinkės prokuratūra vykdė ikiteisminį tyrimą Nr.20-9-00059-11, kuriame aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kad trečiasis asmuo G. G. ar kiti asmenys nėra atlikę kokių nors baudžiamosios ar administracinės teisės prasme neteisėtų veiksmų nuosavybės atstatymo procese. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantų nesąžiningumo padarė vien tuo pagrindu, kad G. G. 2001 m. dirbo IV Miškotvarkos institute inžinieriumi ir rengė grąžintinos žemės planus, nors teismas nenurodė jokio priežastinio ryšio ar fakto, kad jo parengti planai būtų buvę neteisėti, naikintini ir pan.

22Atsakovas UAB „Savos girios“ atsiliepime į atsakovų A. G., D. G., O. C. bei trečiojo asmens G. G. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Pirmosios instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas šią civilinę bylą, iš esmės tik mechaniškai perrašė Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą, priimtą šioje byloje.
  2. Nuo skundžiamu teismo sprendimu naikintinų administracinių teisės aktų priėmimo praėjo labai didelis ir nepateisinamai ilgas laiko tarpas, dėl kurio nei ieškinyje, nei teismo sprendime nemotyvuota. Priimtų administracinių teisės aktų galimą neteisėtumą valstybė galėjo ir turėjo nustatyti kur kas anksčiau, o kad to nepadarė, tai tėra tik pačios valstybės netinkamas pareigų vykdymas, dėl kurio negali kentėti kiti asmenys, ypač sąžiningas trečiasis įgijėjas. Anot atsakovo, teismas net ir šioje bylos stadijoje apskirtai turėtų atsisakyti ginti pažeistą viešąjį interesą ir ieškinį atmesti.
  3. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai teigė esą UAB „Savos girios“ yra nesąžininga šalis, todėl iš jo turi būti išreikalautas žemės sklypas, tačiau jokių duomenų apie bendrovės nesąžiningumą nebuvo nustatyta, kaip ir nebuvo nustatyta nesąžiningumo atsakovės R. Z. atžvilgiu. Teisės aktai įtvirtina imperatyvą, draudžiantį iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą (CK 1.80 str. 4 d., CK 4.96 str. 2 d.), tačiau teismas sprendime šio imperatyvo nepaisė, todėl bent jau dalyje dėl žemės sklypo išreikalavimo iš atsakovo UAB „Savos girios“ priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad savininkas, t.y. valstybė, ginčo žemės sklypą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
  4. Įvertinus tai, kad atsakovė O. C. be pagrindo praturtėjo ir ją praturtino pati valstybė savo veiksmais, suteikdama teisę į atitinkamą žemės sklypų nuosavybės atkūrimą, kad pastaroji 2000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartimi perleido atsakovei A. G. teisę atkurti nuosavybės teises į 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės ir atsižvelgiant į trečiųjų sąžiningų įgijėjų saugomas teises, pripažinus ginčo administracinius teisės aktus neteisėtais, turėtų būti taikytina restitucija, ją taikant ne natūra, o dalyje dėl žemės sklypo, kurį įsigijo UAB „Savos girios“, priteisiant iš A. G. neteisėtai atkurto žemės sklypo vertės ekvivalentą pinigais.
  5. Šioje byloje negali būti taikytinos CK 6. 237 straipsnio ir 6. 241 straipsnio normos. Teismas, taikydamas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto teisės normas, neatsižvelgė dar ir į tai, kad CK 6. 237 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo be teisinio pagrindo sąžiningai įgijęs turtą jį parduoda, tai jis turi grąžinti tik tą sumą, už kurią turtas buvo parduotas. Šiuo atveju R. Z. minėtos normos prasme laikytina asmeniu, sąžiningai įgijusiu ginčo žemės sklypą ir jį už 11 000 Lt pardavusiu UAB „Savos girios“, todėl iš pastarojo ginčo žemės sklypas negali būti išreikalautas.

23Ieškovas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į atsakovų A. G., D. G., O. C. bei trečiojo asmens G. G. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

241. Apeliantai klaidingai vertina Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-479/2014, padarytas išvadas, jas interpretuodami kaip pagrindą ieškiniui atmesti. Minėta nutartimi grąžinęs šią bylą iš naujo nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas nurodė dar kartą išsamiai ištirti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su K. B. iki nacionalizacijos turėtos žemės kiekius.

252. Priešingai nei teigia apeliantai, iki grąžinimo žemės sklypo suformavimas žemės reformos žemėtvarkos projekte yra vienas iš esminių veiksmų, darančių įtaką visam nuosavybės teisių atkūrimui, nulemiančių jo tolimesnę eigą bei leidžiančių priimti galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo konkrečiam asmeniui. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad dalis ginčo sklypų yra nacionalinio parko teritorijoje, kuriai taikoma padidinta teisinė apsauga, bet koks nuosavybės teisių atkūrime į šią teritoriją padarytas pažeidimas laikytinas esminiu.

263. Atsakovė A. G. pagal pateiktus į bylą įrodymus neatitinka sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, kurios sudarytų pagrindą jai perduoti nuosavybės teisę į žemę, esančią Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje.

274. Apeliaciniame skunde nuolat remiamasi ikiteisminio tyrimo Nr.20-9-00059-11 medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis, tačiau ši informacija neatitinka CPK 182 straipsnio reikalavimų, atleidžiančių šalį nuo įrodinėjimo pareigos.

285. Atmestini skundo argumentai, kuriais bandoma paneigti teismo išvadą, kad K. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė ( - )18 ha žemės sklypą, kuriame buvo ir 7, 90 ha miško sklypas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina minėtą teismo išvadą. Dokumentai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra nuginčyti, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti juose užfiksuotų duomenų tikrumu. Apeliantų pateiktas 1993-06-09 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-815 nepaneigia įrodymų, kuriais buvo pagrįsta aptariama teismo išvada: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos pirmuosius sprendimus priiminėjo jau po 1993-06-09 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jie buvo priimti įvertinus visus dokumentus, kuriuose užfiksuotas iki nacionalizacijos K. B. turėtas žemės kiekis.

296. Apeliantų argumentų nepagrįstumą rodo ir tai, kad jie ir patys abejoja ir negali konkrečiai įvardinti, kiek visgi žemės ir kiek miško nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė K. B..

30Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsiliepimo skundui argumentus:

311. Iš pareiškėjo V. B. 1993-02-03 pareiškimo Alytaus rajono apylinkės teismui dėl juridinio fakto nustatymo (kurio pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismas 1993-06-09 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-815), 1993-02-03, 1993-05-05 teismo posėdžio protokolų matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog jo senelis (K. B.) turėjo iš viso 18, 90 ha žemės. Tačiau kadangi iš Valstybinio archyvo yra gauti dokumentai tik dėl 11 ha žemės, jam buvo reikalinga teismine tvarka nustatyti juridinį faktą dėl papildomo 7, 90 ha miško valdymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad į 1922 m. balandžio mėnesio Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąraše nurodomą žemės kiekį miškai nepatenka, tačiau, tikėtina, kad nuo 1922 m. iki nacionalizacijos ar net iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios šioje žemėje galėjo išaugti pakankamai brandus miškas.

322. Priešingai nei teigia apeliantai, iki grąžinimo žemės sklypo suformavimas žemės reformos žemėtvarkos projekte yra vienas iš esminių veiksmų, darančių įtaką visam nuosavybės teisių atkūrimo procesui, nulemiančių jo tolimesnę eigą bei leidžiančių priimti galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo konkrečiam asmeniui.

333. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies normas, nes A. G. pagal pateiktus į bylą įrodymus neatitiko sąlygų visumos, sudarančios pagrindą jai perduoti Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančią žemę.

344. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 12 punkte nustatyta, kad <...> Jei yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nagrinėjamu atveju vėliausiai išduotas dokumentas yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994-03-07 raštas Nr. 109, kuriuo buvo atsiųstas Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus žemės sklypų savininkų sąrašas, surašytas 1922 m. balandžio mėnesį, pagal kurį buvęs žemės savininkas K. B. nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

37Dėl įrodymų vertinimo, nustatant aplinkybę, kiek žemės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė K. B.

38Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog faktinė aplinkybė, kokį kiekį žemės iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė K. B. yra viena iš esminių šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo įrodymus (Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašas, sudarytas 1922 m. balandžio mėnesį, kuriame nurodoma, jog Kazys B. K. kaime turėjo iš viso 18 ha žemės (1 t., 105-106 b. l., 5 t., 3-4 b.l.; 1942 metų Merkinės valsčiaus arklių savininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad K. B. tuo metu valdė 18 ha ploto žemės sklypą (5 t. 5-8 b.l.); V. B. 1993-02-03 pareiškimas Alytaus rajono apylinkės teismui (5 t. 133 b.l.); Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžio 1993-05-05 protokolas (5 t. 138-141 b.l.); Alytaus rajono apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimas (5 t. 62 b.l.)), kuriais remdamasis konstatavo, kad K. B. iki žemės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė iš viso 18 ha ploto žemės sklypą ir kad tame sklype buvo 7,90 ha miško plotas.

39Įrodinėjimo proceso tikslas- teismo vidinio įsitikinimo dėl byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimo / neegzistavimo suformavimas. Šis tikslas pasiekiamas išanalizavus visų tam tikrą faktinę aplinkybę galinčių patvirtinti ar paneigti įrodymų turinį, juose užfiksuotų duomenų patikimumą, tarpusavio ryšį, taip pat, išanalizavus šią faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų ryšį bei atitiktį su kitas byloje nustatinėtinas aplinkybes pagrindžiančiais ar paneigiančiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog civilinėje byloje nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo; teismas įrodymų viseto pagrindu sprendžia, ar labiau tikėtina, jog tam tikra aplinkybė egzistavo, negu neegzistavo. Taigi, įrodymų turinio analizės atskleidimas teismo sprendime leidžia tiek proceso šalims, tiek bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui įsitikinti, ar teismo išvados dėl tam tikrų aplinkybių įrodytumo padarytos pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles ar a priori, neatlikus tų įrodymų analizės. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantų argumentais, kad teismo išvada dėl K. B. nuosavybės teise valdyto žemės ploto padaryta iš esmės neanalizuojant teismo sprendime išvardintų įrodymų, o taip pat kitų byloje esančių įrodymų turinio, jų tarpusavio ryšio bei patikimumo (pakankamumo).

40Visgi tam tikrų, nors ir reikšmingų motyvų nebuvimas teismo sprendime arba jų nepakankamumas negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kuris yra ne vien teisės, bet ir fakto klausimus nagrinėjanti instancija, pasisako dėl įrodymų, susijusių su K. B. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo plotu, vertinimo.

41Sprendžiant dėl iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės ploto didžiausią reikšmę turi dokumentai, gauti iš archyvų, kuriuose yra duomenų apie asmens valdytos (naudotos, turėtos) žemės plotą, kadangi šie dokumentai yra rašytiniai įrodymai, taigi, kaip informacijos šaltinis yra objektyvesnio pobūdžio, lyginant, tarkim, su liudytojų parodymais. Taigi, tokie įrodymų šaltiniai yra patikimesni. Be to, reikšmingiausi yra kuo vėlesnės datos archyviniai dokumentai, kadangi asmuo galėjo įgyti (pirkti, paveldėti ir pan.) žemės, taip pat ir jos netekti (parduoti, atidalinti suaugusiems vaikams, prarasti dėl skolų ir pan.). Vėliausios datos iki žemės nacionalizacijos iš archyvo gautas dokumentas yra jau minėtas Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašas, sudarytas 1922 m. balandžio mėnesį, kuriame nurodoma, jog Kazys B. K. kaime turėjo iš viso 18 ha žemės (1 t., 105-106 b. l., 5 t., 3-4 b.l.). Nors dokumentai, surašyti po žemės nacionalizacijos nėra tiesioginiai įrodymai apie iki nacionalizacijos valdytą žemę, jie kaip papildomi įrodymai gali būti reikšmingi, sprendžiant ar yra pasikeitimų lyginant juose fiksuojamus duomenis su duomenimis, fiksuotais iki nacionalizacijos. Šiuo atveju tokiu dokumentu yra 1942 metų Merkinės valsčiaus arklių savininkų sąrašas, kuriame nurodyta, kad K. B. turimos žemės plotas tuo metu buvo 18 ha (5 t. 5-8 b.l.). Tai leidžia spręsti, jog laikotarpiu nuo 1922 m. balandžio mėnesio iki žemės nacionalizacijos K. B. nuosavybės teise valdytos žemės plotas nei padidėjo, nei sumažėjo. Apeliantai teisingai nurodo, jog nei 1922 m., nei 1942 m. archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie mišką. Tačiau tai savaime nereiškia, jog miško plotas nepateko į šį 18 ha. ploto sklypą.

42Teismas pažymi, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog patys pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą šio proceso pradžioje tiksliai nežinojo, kokio ploto žemės sklypą iki nacionalizacijos valdė K. B.. Štai O. C. (K. B. anūkė) 1991 m. gruodžio 18 d. rašytame prašyme nuosavybės teises prašė atkurti ne iki nacionalizacijos savininku buvusio K. B. vardu (jis pagal bylos duomenis mirė 1944 metų gruodžio mėnesį) (5 t. 68 b.l.), bet savo tėvo T. B. vardu ir nurodė, kad jis turėjo apie 15 ha plotą, iš jo 4 ha. miško (5 t., 73 b.l.); V. B. (taip pat K. B. anūkas) 1991-11-15 rašytame prašyme grąžinti žemę, nuosavybės teises taip pat prašė atkurti ne iki nacionalizacijos savininku buvusio K. B. vardu, bet savo tėvo J. B. vardu ir nurodė, kad jo turėtos žemės plotas buvo apie 22 hektarus, iš jų ariamos 14 ha. ir 8 ha. miško (5 t., 73 b.l.). Jeigu būtų vadovaujamasi šių asmenų pareiškimuose nurodytais plotais, K. B. iki nacionalizacijos turėjo valdyti iš viso apie 37 ha. žemės, tame tarpe apie 12 ha. miško. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų tokius pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą nurodomus faktus.

43Analizuojant Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 metų civilinės bylos Nr. 2-815 medžiagą, matyti, jog vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į K. B. valdytą žemę V. B. inicijavo teismo procesą ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise ir mišką, kurio plotą pareiškime jis nurodė 7,9 ha. Pareiškime, be to, nurodoma, jog pareiškėjo senelis iki nacionalizacijos turėjo 11 ha. dešimtinių žemės valdą, apie kurią yra išlikę dokumentai, o apie mišką išlikusių dokumentų nėra (5 t., 133 b.l.). Aptariamoje teismo byloje yra ir Alytaus rajono Raitininkų apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992-02-28 pažyma, adresuota Alytaus apylinkės teismui, kurioje nurodoma, kad Raitininkų apylinkės agrarinės reformos tarnyba yra gavusi iš Lietuvos valstybinio archyvo 1909 m. Klepočių kaimo žemių planą, kuriame įrašyta, kad B. K., Adomo valdė vienuolika dešimtinių 2352 sieksnių žemės plotą (pažymoje detalizuota ir žemės paskirtis- pievos, pelkės, keliai); nurodoma, jog apie B. K. K. kaime valdytą mišką plane įrašų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 1922 m. balandžio mėnesio Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašas Raitininkų apylinkės agrarinės reformos tarnyboje buvo gautas ne anksčiau kaip 1994 m. kovo 7 d., nes būtent šios dienos data adresuotas Lietuvos centrinio valstybės archyvo lydraštis (5 t., 2 b.l.). Taigi, akivaizdu, jog V. B. 1993-02-03 kreipiantis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, šis archyvinis dokumentas dar nebuvo gautas, jo turinys pareiškėjui nebuvo žinomas, o aplinkybė, kad nuosavybės teise K. B. priklausė 11 dešimtinių ir 2352 sieksniai žemės (pareiškime teismui neteisingai nurodoma kad tai yra 11 ha. žemės) buvo grindžiama būtent agrarinės reformos tarnybos rašte minimo Klepočių kaimo žemių plano duomenimis. Įvertinant tai, kad 1909 m. Klepočių kaimo žemių plane buvo duomenys apie K. B. valdytą žymiai mažesnį žemės plotą (vienuolika dešimtinių ir 2352 sieksnių atitiktų maždaug 13 ha. žemės plotą), negu jis nurodomas vėlesniame – 1922 m. archyviniame dokumente, o apie pastarąjį dokumentą tiek pačiam pareiškėjui aptariamoje byloje dėl juridinio fakto nustatymo V. B., tiek kitiems pretendentams atkurti nuosavybės teises bei agrarinės reformos tarnybai tapo žinoma vėliau, negu teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, esą pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo siekiama gauti patvirtinimą, jog be 18 ha. žemės, nurodytos 1922 m. žemės savininkų sąraše, K. B. turėjo papildomai 7,9 ha. miško ir kad šis miško plotas, patvirtintas teismo sprendimu, nepatenka į aptariamus 18 ha., nurodytus 1922 metų sąraše.

44Apeliantai teisūs, nurodydami, kad 1922 m. balandžio mėnesio Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąraše, kuriame be žemės savininkų yra nurodoma ir žemės rūšis (K. B. atveju nurodoma, kad jis turėjo 12 ha IV rūšies žemės bei 6 ha žemės, kuri buvo nenaudojama), nėra nuorodos apie mišką. Tačiau, minėta, nuosavybės teisės atkuriamos į tą išlikusį nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju- žemę bei mišką), kuris buvo valdomas žemės nacionalizacijos momentu (t.y. 1940-07-22). Tiesioginių įrodymų apie K. B. nuosavybės teise valdytą žemę ir mišką betarpiškai nacionalizacijos momentui, nėra išlikę. Tokiu atveju nuosavybės teisės atkūrimui yra aktualūs vėliausi išlikę archyviniai dokumentai, šios bylos atveju tai – 1922 m. sąrašas, nebent būtų įrodinėjama, jog po šios datos buvęs savininkas papildomai įgijo (pirko, paveldėjo ar pan.) nurodomą 7,9 ha. miško plotą. Tačiau, minėta, jog kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo įrodinėjama būtent tai, kad nacionalizacijos metu K. B. nuosavybės teise valdė 7,9 ha. miško ne papildomai prie 18 ha. žemės, bet papildomai prie to žemės ploto, apie kurį buvo duomenys 1909 metų Klepočių kaimo plane. Taigi, miško kaip atskirai apibūdintos nuosavybės rūšies neįrašymas 1922 m. sąraše nepaneigia, jog labiau tikėtina, kad jis nuosavybės teisių nusavinimo momentu egzistavo šiame sąraše nurodyto žemės ploto sudėtyje. Iš V. B. pareiškimo teismui turinio (5 t., 133 b.l.) matyti, kad vienu iš argumentų, jog jo senelis K. B. turėjo 7,9 ha. miško, jis nurodė ir tai, kad toks miško sklypas dabartiniu metu (1993 m., kai buvo kreipiamasi į teismą), yra surastas (planas, aktas). Iš šių pareiškėjo nurodytų įrodymų matyti, jog miško sklypas (jo dislokacija, plotas) nustatyti remiantis liudininkų patvirtinimu ir gretimybėmis, taigi, tai liudija, kad pats pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą tiksliai nežinojo nei sklypo ploto, nei jo buvimo vietos, o buvo remiamasi faktine tuomete padėtimi (sklypo apžiūrėjimo aktas surašytas 1992-01-28, o planas braižytas 1993-01-20). Atitinkamai, apeliantų argumentai, esą tuo atveju, jeigu 7, 90 ha miško būtų patekę į archyvinėmis pažymomis nustatytą 18 ha žemės apimtį, Alytaus rajono apylinkės teismas pagal tuo metu galiojusio CPK 274 straipsnį net nebūtų turėjęs teisės nagrinėti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuodamas, jog archyvinės pažymos patvirtina faktą, kad K. B., valdydamas 18 ha žemės, tame tarpe valdė ir 7,9 ha miško, nepagrįsti, nes įrodymų apie 18 ha. žemę kreipimosi į teismą metu nei pareiškėjas, nei agrarinės reformos tarnyba nebuvo gavusi.

45Kokiais dokumentais remiantis galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau tekste ir – Tvarka). Šio teisės akto redakcijos, galiojusios sprendimo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmimo metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-29 nutarimo Nr. 1180 redakcija) 12 punktas nustatė, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Remiantis Tvarkos 13 punktu, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

46Nagrinėjamos bylos atveju tokiu vėliausiu dokumentu yra 1922 m. balandžio mėnesio Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašas, kuris, minėta, Valstybinio archyvo buvo išduotas vėliau, negu teismas priėmė 1993 m. birželio 9 d. sprendimą.

47Pačių pretendentų vidinis įsitikinimas, jog jie turi teisę pretenduoti į tam tikro dydžio žemės ar miško sklypų nuosavybės grąžinimą, nesant objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie šį jų įsitikinimą ar įrodinėjamas aplinkybes galėtų pagrįsti, nesuponuoja valstybės institucijoms, vykdančioms (vykdžiusioms) nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nei teisės, nei pareigos atkurti nuosavybės teises būtent tokia apimtimi. Todėl nei apeliantų nurodomi ir anksčiau aptarti V. B. 1991-11-15 prašymas bei O. C. 1991-12-17 prašymas, nei jos paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu (Alytaus rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.20-9-00059-11) nepatvirtina aplinkybės, kad K. B. žemės nacionalizacijos momentu būtu turėjęs daugiau negu 18 ha. žemės, į šį plotą įskaitant ir mišką.

48Pažymėtina, kad kitiems dviem pretendentams kartu paėmus buvo atkurtos nuosavybės teisės taip pat į 9 ha. žemės plotą (V. B. – į 6 ha (Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-19 įsakymo 1.7 punktu (5 t. 52 b.l.) buvo atstatyta nuosavybės teisė į 3,95 ha ploto miško sklypą, į likusią dalį 2,05 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teisė atkurta perduodant neatlygintinai suteiktą 2,05 ha valstiečio ūkio žemės sklypą (5 t. b.l. 30), o R. B. – į 3 ha ploto žemės sklypą, suteikiant 3 ha ploto valstiečio ūkio žemės sklypą (5 t. 31, 70 b.l.)). Byloje nėra jokių įrodymų, kad pretendentams, turėjusiems teisę kartu su O. C. atkurti nuosavybės teises į likusią ½ dalį K. B. valdytos žemės, būtų atkurtos nuosavybės teisės į didesnį negu 9 ha. žemės plotą, nors tuo atveju, jeigu tokią teisę būtų turėjusi O. C., analogiška teisė priklausytų ir V. B. kartu su R. B.. Šios aplinkybes, nors ir netiesiogiai, tačiau taip pat leidžia prieiti prie išvados, kad K. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotas iš viso buvo 18 ha..

49Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, esą Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 parengta pažyma Nr. 911 yra tikslesnė, joje atspindėta teisė atkurti nuosavybės teises ne tik pagal 1922 m. balandžio mėnesio sąrašą, bet jau įvertinus ir kitus nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus. Pačioje pažymoje yra nurodyta, pagal kokius dokumentus ji yra parengta, tai: Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašas, surašytas 1922 m. balandžio mėn. (1 t., 112 b.l.); jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų didesnį, negu nurodytas šiame sąraše, savininko valdytą plotą, rengiant šią pažymą nebuvo pateikta, jais pažymoje nesiremiama, tad akivaizdu, jog nurodant 12 ha. plotą, į kurį turėtų teisę pretenduoti O. C., buvo įrašyti neteisingi, jokiais įrodymais nepagrįsti duomenys.

50Dėl O. C. teisių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą apimties, šių teisių realizavimo ir teisės atkurti nuosavybės teises perleidimo A. G. teisėtumo

51Anksčiau aptarti argumentai patvirtina, jog O. C., būdama pretendente atkurti nuosavybės teises į K. B. iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto ½ dalį, turėjo teisę į 9 ha. dydžio žemės sklypo nuosavybės atkūrimą.

52Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į 3,95 ha. miško (t.y. į pusę miško ploto, pripažinto kaip valdyto iki nacionalizacijos 1993 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu) O. C. buvo atkurtos dar 1995 m. (. Žemės ūkio ministerijos 1995-03-30 sprendimu Nr. 1-46-1914 (5 t. 14 b.l.) ir Alytaus apskrities valdytojo 1995-06-19 įsakymo 1.11 punktu (5 t. 51 b.l.)) Taigi, po šio dalinio nuosavybės teisių atkūrimo ji dar tebeturėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 5,05 ha. žemės (9 – 3,95 = 5.05).

53Reikšdamas ieškinį dėl Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimo Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 VIII dalies 23 punkto, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus ( - ), panaikinimo bei 2000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutarties Nr. 1217, pagal kurią O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės, pripažinimo negaliojančia kaip vieną iš esminių šių aktų bei sutarties neteisėtumo argumentų ieškovas nurodė tai, kad O. C. savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą realizavo du kartus – jau minėtais Žemės ūkio ministerijos 1995-03-30 sprendimu Nr. ( - ) ir Alytaus apskrities valdytojo 1995 06 19 įsakymo 1.11 punktu bei Alytaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimu Nr. ( - ), kuriuo atsakovei O. C. atkurtos nuosavybės teisės į likusią 700,88 Eur dalį žemės (5,05 ha), perduodant neatlygintinai 7,36 ha (vertė 8 590 Lt) lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį ( - ) bei suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1,51 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Pirmosios instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutiko ir konstatavo, jog pastaruoju administraciniu aktu nuosavybės teisių atkūrimas į atsakovei O. C. teisėtai priklausančią nekilnojamo turto dalį buvo baigtas.

54Teisėjų kolegijos vertinimu, ši tiek ieškovo, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta dėl tos priežasties, kad išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei teisės jas atkurti perleidimo A. G. neteisėtumo dalyje dėl 5,05 ha. prasilenkia su įvykių seka bei iš administracinių aktų (tame tarpe ir individualaus pobūdžio) sukeliamų pasekmių atsiradimo momentu.

55Nuosavybės teisių į 5,05 ha. žemės sklypą atkūrimas O. C. 2009-02-23 apskrities viršininko sprendimu negali lemti ankstesnių administracinių aktų neteisėtumo, nes O. C., 2000 m. vasario 14 d. tebeturėdama teisę atkurti nuosavybės teises į 5,05 ha. žemės, turėjo teisę ir perleisti ją būtent šioje apimtyje kitam asmeniui, šiuo atveju – apeliantei A. G.. Ta aplinkybė, kad 2000 m. perleidusi teisę atkurti nuosavybės teises A. G., O. C. toliau tęsė pradėtą nuosavybės teisių atkūrimą ir savo vardu, būtent šiuos veiksmus ir jų pagrindu priimtus sprendimus daro neteisėtais, bet ne nuosavybės teisių atkūrimą A. G. vardu, su išlyga dėl ploto, į kurį turėjo teisę atkurti nuosavybės teises (5,05 ha.). Tai reiškia, jog pagal byloje suformuluotą ieškinio dalyką (ieškinio 3 ir 4 punktai) gali būti sprendžiama tik dėl 0,95 ha. nuosavybės teisių perleidimo ir nuosavybės teisių atkūrimo A. G. neteisėtumo tuo aspektu, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą O. C. realizavo iš esmės du kartus.

56Dėl A. G. teisės atkurti nuosavybės teises Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ir sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, teisėtumo

57Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad A. G. grąžinti žemės ir miško sklypai buvo suformuoti tik Alytaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 33-121-9Ž patvirtintame Ryliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projekte, t. y. po 2000-09-11 Alytaus apskrities viršininko patvirtintos išvados Nr. 33-58-3887 bei Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimo Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 priėmimo, todėl priėjo išvadą, kad minėtieji administraciniai aktai yra neteisėti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 6 str. 5 d., Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 28 p., 30 p., 105 p. bei 111 p., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str., todėl yra naikintini.

58Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta tuo aspektu, jog iš tiesų A. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius savininko turėtiesiems žemės sklypus, buvo pažeista nuosavybės teisų atkūrimo procedūra, kadangi sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas anksčiau, negu patvirtintas Ryliškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Tačiau sprendžiant, ar šis pažeidimas vertintinas kaip esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl tokio procedūrų eiliškumo pažeidimo nuosavybės teisės A. G. dėl kokių nors priežasčių negalėtų būti atkurtos tokia apimtimi ar toje vietoje, kur buvo atkurtos, nesant patvirtinto žemėtvarkos projekto.

59NTĮINTAĮ 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, kuri buvo aktuali nuosavybės atkūrimo momentu) nustatė, jog perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalį piliečių nuosavybės teisės į mišką ir vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

60Taigi, įstatyminis reglamentavimas aiškiai nustatė, jog tais atvejais, kai: pretendentui grąžinamas ne savininko iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas, o perduodamas lygiavertis turėtajam bei nuosavybės teisės atkuriamos į mišką, turi būti vadovaujamasi parengtais ir nustatyta tvarka patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais.

61Tvarkos 28 punktas nustatė, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje, o 30 punktas – kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad perduodant A. G. lygiaverčius savininko turėtajam žemės sklypus, būtų buvęs pažeistas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas eiliškumas.

62Todėl vertinant ar administracinių procedūrų atkuriant nuosavybės teises, eiliškumo pažeidimas galėtų būti pagrindu konstatuoti nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumą, aktualūs pažeidimo pobūdis, pažeidimą padaręs subjektas bei iš pažeidimo kylančios pasekmės.

63Procedūrų eiliškumas, svarstant piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nustatytas Tvarkos 105 punkte. Pagal jį akivaizdu, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises gali būti priimamas tik po to, kai parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas yra patvirtintas apskrities viršininko. Remiantis Tvarkos 111, 114 punktais, piliečių prašymus, pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nagrinėja ir sprendimus priima nurodytos institucijos (dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę – apskrities viršininkas).

64Taigi, teisės aktuose nustatytos tvarkos, procedūrų eiliškumo laikymasis buvo kompetentingų spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą institucijų pareiga. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pažeista sprendimo priėmimo tvarka ar procedūra, teismas gali svarstyti, ar toks pažeidimas esminis, dėl ko reikėtų panaikinti nuosavybės teisių į turtą atkūrimą ir turtą grąžinti valstybei ar grąžinti šio turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2008). Procedūrų eiliškumo pažeidimas, nesant duomenų, kad asmuo apskritai neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindu panaikinti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, nebent nustatoma, kad dėl atitinkamo pažeidimo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl procedūrų eiliškumo pažeidimo), sprendimas atkurti nuosavybės teises yra neteisėtas ir kitais aspektais, pvz., jeigu laikantis procedūrų eiliškumo, nuosavybės teisės toje vietoje nebūtų galima atkurti. Šiuo atveju aktualus ieškinio argumentas dėl pažeidimų, padarytų atkuriant nuosavybės teises į miško sklypus esančius Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje.

65Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad A. G. nuosavybės teisės į žemės sklypus ginčijamais administraciniais aktais buvo atkurtos ir į žemę (du sklypai), kuri yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje (1t., 50 - 51 b. l.). Teismas, sutikdamas su ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pozicija, pripažino, jog 2000-09-11 Alytaus apskrities viršininko patvirtinta išvada Nr. 33-58-3887 bei Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimas Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymas Nr. ( - ), dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. G. į miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kad. Nr. ( - )1,16 ha, esantį ( - ), bei kad. Nr. ( - )1,35 ha, esantį ( - ), yra neteisėti ir dėl to, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį.

66Šią išvadą teismas grindė argumentu, kad A. G. pagal pateiktus į bylą įrodymus neatitiko NTĮINTAĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygų visumos, nes nei iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. negyveno, nei šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke negyvena, o ši aplinkybė lemia ginčijamo nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir priimtų administracinių aktų neteisėtumą.

67Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog prieidamas šios išvados, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės aktų galiojimo laike principą. Remiantis LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ginčijamo apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta iš esmės analogiškas reglamentavimas – Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data). Taigi, įstatymas neturi atgalinės galios ir sukelia teisines pasekmes tik veiksmams, sprendimams ar situacijoms kurie yra atliekami, priimami ar susiklosto po atitinkamo teisės akto įsigaliojimo (yra tam tikros išimtys dėl teisės aktų galiojimo atgaline data, pvz., baudžiamųjų įstatymų, švelninančių asmens padėtį, galiojimas atgal, tačiau jos nėra aktualios nagrinėjamai situacijai). Lietuvos apeliacinis teismas dar 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atkreipė dėmesį, kad sprendžiant, ar atsakovei A. G. Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. ( - ) galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės perduodant du žemės sklypus, esančius Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. ( - ) priėmimo metu. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis nustatė, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė ir miškas grąžinami perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar miško plotą tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, galiojusi nuo 1999-06-02 (Žin., 1999, Nr. 48-1522) iki 2001-08-17 – 2001 08 03 įstatymo Nr. IX-489 redakcija (Žin., 2001, Nr. 71-2518)). Taigi, sprendžiant dėl Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. ( - ) teisėtumo aptariamu aspektu, aktualu ar A. G. atitiko tuo metu galiojančiame įstatyme nustatytus reikalavimus (sąlygas). Dzūkijos nacionalinio parko teritorija apima ir Alytaus rajono teritoriją. Byloje yra Alytaus rajono savivaldybės Raitininkų seniūnijos 2011-05-10 raštas Nr. R5 39, kuris patvirtina, kad A. G. nuo 1986-02-10 iki šiol gyvena ( - ), t.y. tame rajone, kuriame yra ir ginčo žemės sklypai. Jokių kitų sąlygų pretendentams atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį žemės sklypą, tuo metu galiojusi įstatymo redakcija nenumatė, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad A. G. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į K. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę dėl atsakovės gyvenamosios vietos kriterijaus.

68Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamosios vietos kriterijus ir jo teisinio reglamentavimo kaita, gretinant su reikalavimu nuosavybės teises atkurti tik pagal patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, lemia išvadą, jog ginčijami administraciniai aktai dalyse, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos į nacionaliniame parke esančią miško žemę, yra neteisėti, o procedūrų eiliškumo supainiojimas nėra tik formalus pažeidimas, nes tuo atveju, jeigu veiksmai bei sprendimai būtų atliekami laikantis procedūrų eiliškumo, t.y. nuosavybės teisės perduodant lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus būtų atkuriamos po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, atsakovei A. G. nuosavybės teisės į žemės sklypus Dzūkijos nacionaliniame parke negalėtų būti atkurtos.

69Minėta, jog Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos (tame tarpe ir perduotinų kaip lygiaverčių A. G.) buvo patvirtintas tik Alytaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu; pagal tuo metu galiojusią NTĮINTAĮ 16 straipsnio 7 dalies nuostatą, skirtingai nuo šio straipsnio redakcijos, galiojusios Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 įsakymo atkurti nuosavybės teises, priėmimo metu, nacionaliniame parke žemė, miškas ar vandens telkiniai galėjo būti perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Šis reglamentavimas buvo nustatytas jau 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489 ir įsigaliojo nuo 2001-08-17 (Žin., 2001, Nr. 71-2518). Taigi, 2001-08-08 Apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu įstatymas, draudžiantis asmenims, negyvenantiems saugomose teritorijose, gauti kaip lygiaverčius savininko turėtiesiems žemės sklypus tose teritorijose, jau buvo priimtas, nors dar nebuvo įsigaliojęs. Todėl, situacija, kad nuosavybės teisės tokiu būdu kaip buvo projektuojama, A. G. po 2001-08-17 nebegalės būti atkuriamos, buvo akivaizdi, atitinkamai, įsakymo priėmimas ir nuosavybės teisių atkūrimas nesant patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto (t.y. išvengiant vienos iš procedūrų ir taip laiko prasme spėjant atkurti nuosavybės teises vietoje, kur jos po keleto dienų nebegalėtų būti atkurtos), negali būti vertinamas vien kaip procedūrinis pažeidimas, nelemiantis šios įsakymo dalies neteisėtumo. Teisėjų kolegija šioje vietoje taip pat akcentuoja pačios pretendentės ir artimo jos šeimos nario sutuoktinio G. G. nesąžiningumą. Pastarasis buvo Ryliškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius, t.y. asmuo, kuriam neabejotinai turėjo būti žinomas procedūrų atkuriant nuosavybės teises eiliškumas, reikalavimai, kurie žemėtvarkos projekto pakeitimo tvirtinimo metu buvo taikomi pretendentams atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra saugomose teritorijose, tačiau, nepaisant to, žemės reformos žemėtvarkos projektas, tuo metu jau neatitinkantis aptartų reikalavimų, buvo teikiamas tvirtinti.

70Atitinkamai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atkuriant A. G. nuosavybės teises į du miško paskirties žemės sklypus, esančius Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, nesant patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo projekto, buvo padaryti esminiai pažeidimai, lemiantys aptariamos įsakymo dalies neteisėtumą, nors ir konstatuotina, jog ši teismo išvada ir buvo padaryta remiantis neteisingais argumentais bei netinkamai taikant materialinės teisės normas.

71Tuo tarpu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą žemę, nurodytą ginčijamame Apskrities viršininko sprendime, pažymėtina, jog tiek 2001m., tiek ir 2003 m., kuomet žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas, pagal teisinį reglamentavimą A. G. galėjo atkurti nuosavybės teises, todėl vien aplinkybė, kad sprendimas atkurti nuosavybės teise buvo priimtas anksčiau, negu buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, nesuponuoja išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, juo labiau, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog atkuriant nuosavybės teises toje apimtyje ir vietoje, būtų buvę pažeisti kokių nors kitų pretendentų teisėti interesai.

72Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami administraciniai aktai pripažintini neteisėtais ir naikintini ta apimtimi, kiek A. G. atkurtos nuosavybės teisės į 0,95 ha. žemės (9 - 3,95 ha.) ir ta apimtimi, kuria jai perduoti neatlygintinai lygiaverčiai savininko (K. B.) valdytiems miško paskirties žemės sklypai, esantys Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje (1,16 ha, žemės sklypas, esantis ( - ) kad. Nr. ( - ), bei 1,35 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kad. Nr. ( - ) (1 t., 58-59, 62-63 b.l.).

73Dėl administracinių aktų bei sandorių naikinimo apimties

74Pripažinus, jog A. G. nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai anksčiau aptrata apimtimi, turi būti nustatyta, kiek neteisėtas atkūrimas, nesant tam teisės (t.y. dėl 0,95 ha. žemės) koreliuoja su neteisėtu atkūrimu, pažeidžiant procedūras (t.y. atkuriant nesant žemės reformos žemėtvarkos projekto į nacionaliniame parke esančią žemę).

75Byloje nustatyta, kad atkūrus nuosavybė teises O. C. į 3,95 ha. miško, ji dar turėjo teisę į 5,05 ha. žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendžiant, į kokią dalį neteisėtai atkurta nuosavybės teisė, nors šios teisės A. G. neturėjo, remiamasi žemės plotų proporcijomis. Laikant, jog į 0,95 ha. iš 6 ha. nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, konstatuotina, jog neteisėtai atkurta teisė į 15,83 procentų žemės. Žemės sklypų, į kuriuos A. G. atkurtos nuosavybės teisės bendras plotas yra 14,38 ha. (2,52 +11,86), tad neteisėtai atkurta proporcija (15,83 procentai nuo šio ploto) sudarytų 2,276354 ha..

76Anksčiau minėta, jog žemės sklypai, į kuriuos neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės dėl šiurkštaus procedūrinio pažeidimo, iš viso yra 2,51 ha. ploto (1,16 ha, žemės sklypas, kad. Nr. ( - ), bei 1,35 ha žemės sklypas, kad. Nr. ( - )). Taigi, įsakymo dalis, naikintina dėl procedūrų pažeidimo, perduotų kaip lygiaverčiai plotų prasme apima tą dalį neteisėtai atkurtos nuosavybės, į kurią pretendentė teisės neturėjo. Atitinkamai, administraciniai aktai naikintini dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 2,51 ha. žemės, o būtent, į tuos du žemės sklypus, kurie yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje.

77Ieškiniu ginčijama teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutartis yra neteisėta ta apimtimi, kuria perleista teisė į 0,95 ha, žemės atkūrimą, nes neturėdama tokios teisės, O. C. jos negalėjo perleisti A. G..

78Dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje būdo, apimties ir teismo teisės ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą bei taikyti niekinio sandorio pasekmes

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Tie patys reikalavimai keliami ir nuosavybės teisių grąžinimo procesui, kuris yra neatskiriama žemės reformos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003, 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008; ir kt.).

80Kasacinio teismo taip pat pasisakyta, kad kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, jog nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009 ir kt.). Nuosavybės teisių atkūrimas asmenims, kurie jas turėjo, o ne tiems, kurie tokių teisių turėjimo neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, yra prioritetinis viešasis interesas. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Laikytina neteisėta, jeigu priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui, kuris negali būti pretendentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2008).

81Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. C., po to kai 1995 m. jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,95 ha. miško, tebeturėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 5,05 ha. žemės, iki nacionalizacijos valdytos K. B.. 2000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartimi reg. Nr. 1217 O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės, t.y. perleido teises netgi didesne apimtimi, negu pati jas turėjo. Šia sutartimi perleidusi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. B. valdytą žemę, O. C. šios teisės įgyvendinti pati nebegalėjo, nes jos nebeturėjo. Todėl būtent 2009 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. S-33-24029, kuriuo O. C. atkurtos nuosavybės teisės į 5,05 ha., perduodant neatlygintinai sprendime nurodomus žemės sklypus, yra neteisėtas, nes nuosavybės teisės atkurtos asmeniui, kuris šią teisę buvo perleidęs kitam asmeniui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši aplinkybė buvo nurodyta dar 2014 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, į šią aplinkybę neatsižvelgė, jos įtakos ieškovo ginčytam nuosavybės teisių atkūrimui A. G., neanalizavo, nors akivaizdu, kad būtent šis nuosavybės tiesų atkūrimas, o ne ankstesnysis atkūrimas A. G., yra neteisėtas ieškovo akcentuotu aspektu – kad teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo įgyvendinta pakartotinai (t.y. antrą kartą, po to, kai teisės jau buvo visiškai atkurtos). Pažymėtina ir tai, kad į šią aplinkybę, nors ir akcentuotą apeliacinės instancijos teismo, visiškai neatsižvelgė ir ieškovas – prokuroras, ginantis viešąjį interesą ir, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, nepakeitė ieškinio dalyko ir neginčijo būtent pakartotinio sprendimo atkurti nuosavybės teises. Tokiu būdu, byloje susiklostė situacija, kuomet prokurorui, siekiančiam apginti viešąjį interesą ir ginčijančiam administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės aspektu, kad jos atkurtos didesne apimtimi, negu galėjo būti atkuriamos, t.y. ginčijančiam nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą plačiąja prasme, tačiau kaip ieškinio dalyką įvardijant ne tuos administracinius aktus, kuriais nuosavybės teisių atkūrimas buvo iš tiesų neteisėtas, o ankstesnius, kurie, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, neteisėtais laikytini tik iš dalies, viešasis interesas liktų neapgintas, jeigu nebūtų išspręstas tų administracinių aktų, kurie iš tiesų buvo neteisėti, negaliojimo bei pasekmių klausimas. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą. Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teismas, pripažindamas sandorius niekiniais ir negaliojančiais, ex officio turi spręsti ir sandorio negaliojimo pasekmių klausimą, nepriklausomai nuo to, ar prokuroras, pareiškęs ieškinį, gindamas viešąjį interesą, tokį reikalavimą reiškia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

82Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas O. C., kuomet ji jau buvo šią teisę iš dalies realizavusi pati, o kitoje dalyje sutarties pagrindu perleidusi A. G., t.y. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. B. žemę nebeturėjo visiškai, akivaizdžiai yra neteisėtas, ši aplinkybė nereikalauja jokio atskiro įrodinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas ex officio konstatuoja, kad 2009 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. S-33-24029 atkurti O. C. nuosavybės teises į buvusio savininko K. B. valdytą 5,05 ha. žemę yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia viešąjį interesą ir yra naikintinas (NTĮINTAĮ 4 str., CK 1.80 str. 1 d.).

83Dėl restitucijos būdo ir asmenų (ne)sąžiningumo

84Remiantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma pagal šio kodekso šeštosios knygos normose nustatytas taisykles. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

85Kadangi teismas restituciją turi taikyti ir savo iniciatyva (ex officio) (CK 6.145 straipsnis), tai, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, teismas turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008).

86Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl restitucijos taikymo to administracinio akto, kurį teismas pripažįsta niekiniu ir negaliojančiu ex officio, pasekmių atžvilgiu.

87Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti, pvz., tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją tokiu atveju iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Nagrinėjamos bylos atveju pripažįstama, kad atsakovė O. C. nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo nesąžininga – ji, žinodama, jog pagal parengtą 2000-03-03 išvadą Nr. 33-58-3157 turi teisę atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą dalį – 5,05 ha, perleido savo dukrai A. G. teisę į 6 ha. žemės nuosavybės teisių atkūrimą (t.y. į didesnį plotą, negu pati turėjo teisę atkurti); be to, perleidusi šią teisę ir tai neabejotinai žinodama, dar kartą atkūrė nuosavybės teises į 5,05 ha. žemės savo vardu. Šiuo atveju nėra pagrindo atsakovę vertinti buvus sąžininga dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių – esą ji buvo įsitikinusi, kad senelis K. B. iš viso turėjęs apie 30 ha. žemės (ką esą ji nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu), nes, minėta, pretendentų manymas ar net įsitikinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (archyviniais dokumentais ar kitais tinkamais įrodymais), negali būti pagrindas atkurti nuosavybės teises į didesnį, negu patvirtina dokumentai, žemės plotą. Byloje nėra jokių įrodymų ir tokių įrodymų neteikė nei apeliantė O. C., nei kiti apeliantai, kad rengiant 2000 m. pažymą notarui, kurios pagrindu buvo sudaryta teisių į nuosavybės atkūrimą perkleidimo sutartis, būtų buvę gauti kokie nors nauji, papildomi dokumentai, kurie būtų patvirtinę apie K. B. iki nacionalizacijos valdytą didesnį negu 18 ha. žemės plotą. Taigi, objektyvaus pagrindo susiformuoti apeliantės nurodomam įsitikinimui neegzistavo, todėl nepripažįstami pagrįstais bei įrodytais skundo argumentai dėl atsakovų sąžiningumo šiuo aspektu – manymu, jog nuosavybės teisės O. C. pagrįstai turėjo būti atkurtos į didesnį negu 9 ha. plotą. Todėl, naikinant kaip neteisėtą sprendimą atkurti nuosavybės teises, taip pat naikintinos ir iš šio neteisėto sprendimo kylančios pasekmės – atsakovės O. C. nuosavybės teisė į žemės sklypus, kurie jai buvo perduoti neatlygintinai kaip lygiaverčiai savininko K. B. turėtam iki nacionalizacijos žemės sklypui. Remiantis viešais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypai, kurie buvo perduoti neatlygintinai neteisėtu 2009 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimu (7,36 ha. žemės sklypai ( - ) bei 1,51 ha. žemės sklypas ( - )), ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso O. C., taigi, restitucijos natūra taikymo atveju jokių trečiųjų asmenų teisių bei pareigų klausimas nėra išsprendžiamas, kaip ir nekyla sąžiningų įgijėjų instituto taikymo klausimas.

88Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog sprendimai atkurti nuosavybės teises priimti labai seniai, per ilgą laiką yra susiformavusi žemėnauda, todėl restitucija natūra negalima, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi pagal bendrąja taisyklę restitucija atliekama natūra (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Kiti restitucijos būdai yra išimtis iš šios taisyklės ir gali būti taikomi tik esant įstatyme griežtai apibrėžtoms sąlygoms. Šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti kitokio restitucijos būdo taikymo klausimą dėl restitucijos natūra negalimumo, nes, minėta, žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisės O. C. atkurtos 2009 m. sprendimu, jai ir tebepriklauso. Dėl sąlygos, kad tai sukeltų didelių nepatogumų šalims arba vienos iš šalių padėtis neproporcingai pablogėtų, o kitos- neproporcingai pagerėtų, pažymėtina, jog šiuo atveju nuo neteisėto sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo praėjęs laiko tarpas nėra labai ilgas. Be to, šios sąlyga turi būti vertinamos atsižvelgiant į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, t.y. išimtis galėtų būti taikoma tuomet, kai ne vienai iš šalių, bet abiems (šiuo atveju – tiek valstybei, tiek O. C.) toks restitucijos būdas sukeltų didelių nepatogumų. Byloje tokių faktinių aplinkybių nėra nustatyta. Įvertinant jau aptartą atsakovės nesąžiningumo aplinkybę, sprendžiant dėl išimties iš bendrosios taisyklės taikymo, prioritetas nesąžiningo asmens interesams negali būti teikiamas. Todėl restitucija šiuo atveju atliekama natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kurie buvo perduoti O. C. pagal neteisėtu pripažįstamą administracinį aktą.

89Situacija, susijusi su restitucijos taikymu dėl žemės sklypų, į kuriuos neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės A. G., yra teisine prasme sudėtingesnė tuo aspektu, jog šiuo atveju nuosavybės teisės sandorių pagrindu yra perleistos tretiesiems asmenims. Taigi, iškyla restitucijos būdo parinkimo klausimas, susijęs su sandorio (-ių) šalių sąžiningumu (CK 6.147 straipsnio 2 dalis, 6.153 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taikydamas restituciją natūra, analizavo tik argumentus, susijusius su atsakovių A. G., O. C. bei trečiojo asmens G. G. nesąžiningumu. Tačiau kitų asmenų, įgijusių nuosavybės teisę į žemės sklypus nesąžiningumas teismo sprendime apskritai nėra aptartas.

90Byloje nustatyta, kad penkis žemės sklypus, tarp jų ir du sklypus (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )), dėl kurių nuosavybės teisių atkūrimas A. G. pripažįstamas neteisėtu, ji 2011-03-03 dovanojimo sutartimi (registro Nr. 733) perleido savo sūnui D. G. (1 t. 81-85 b.l.). D. G. 2011-03-10 sudarė su R. Z. trijų žemės sklypų pardavimo sutartį (registro Nr. 893), kuria tris sklypus, tarp jų ir nurodytus du (kad. Nr. ( - )ir kad. Nr. ( - )) pardavė R. Z. iš viso už 110 000 Lt sumą; tame tarpe sklypą kad. Nr. ( - )už 40 000 Lt, o sklypą kad. Nr. ( - ) už 50 000 Lt sumą (1 t. 90-94 b.l.). R. Z. 2011-04-05 su UAB ,,Savos girios“ sudarytos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą kad. Nr. ( - ) pardavė UAB „Savos Girios“ (1 t. 95-97 b.l.). Taigi, byloje yra nustatyta, kad neteisėtai įgytus du žemės sklypus neatlygintinio sandorio pagrindu A. G. perleido savo sūnui D. G., kuris dėl šio sandorio neatlygintinumo negali gintis savo sąžiningumu prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (CK 6.153 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek R. Z., tiek UAB ,,Savos girios“ nuosavybės teises į žemę įgijo atlygintinių sandorių pagrindu, taigi, jie turi teisę gintis savo sąžiningumo aplinkybe prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (šiuo atveju – prieš valstybę, kurios interesus pareikštu ieškiniu gina prokuroras). Minėta, jog pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai neanalizuotas šių asmenų sąžiningumo aspektas. Ieškovas šių asmenų galimą nesąžiningumą grindė tuo, kad turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti per labai trumpą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas nėra pakankamas konstatuoti, jog aptariami asmenys, sudarydami sandorius, buvo nesąžiningi, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad jie įgyja turtą iš asmens, kuris šį turtą yra įgijęs neteisėtai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatyme aiškiai įvardintus atvejus (pvz., CK 6.67 str., kuomet preziumuojamas kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio šalių nesąžiningumas). Taigi, pareigą įrodyti sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumą, kuomet nesiremiama įstatyminėmis prezumpcijomis, turi šia aplinkybe reikalavimą grindžianti proceso šalis (CPK 12, 178 str.). Įvertinant tai, kad nuosavybės teisės A. G. buvo atkurtos dar 2001 m., per laikotarpį nuo 2001-08-08 (nuosavybės teisių atkūrimo) iki 2011-03-03 (dovanojimo sutarties sudarymo), t.y. per beveik dešimtį metų jokie reikalavimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo neteisėtumo nebuvo reiškiami, atlygintinių sandorių sudarymo metu jokie apribojimai, susiję su disponavimu turtu, nebuvo taikomi, o žemės sklypai, nors ir esantys nacionalinio parko teritorijoje, nėra išimti iš civilinės apyvartos, t.y. gali būti civilinių teisinių santykių objektu, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovai žinojo arba turėjo (galėjo) žinoti, kad A. G. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus ir atitinkamai neteisėtai juos padovanojo savo sūnui. Todėl šiuo atveju, remiantis CK 6.147 straipsnio 2 dalimi, 6.153 straipsnio 1 dalimi, 1.80 straipsnio 4 dalimi, restitucija natūra netaikytina ir spręstinas piniginio ekvivalento nustatymo klausimas.

91Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jei administraciniu aktu vienai šaliai (atsakovams) buvo neatlygintinai suteikti žemės sklypai, tai, teismine tvarka panaikinus neteisėtą administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007).Sandorio šalių sąžiningumas ar nesąžiningumas yra teisiškai reikšmingos aplinkybės tiek restitucijos būdui, tiek ir nustatant grąžintiną ekvivalentą pinigais (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį grąžintino turto sunaikinimo ar perleidimo atveju piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į to turto vertę atitinkamu laiku; jeigu asmuo, privalantis grąžinti turtą, yra sąžiningas, jis privalo atlyginti mažiausią atitinkamu laiku buvusią (esančią) turto vertę, ir priešingai, jeigu šis asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, jis privalo atlyginti didžiausią atitinkamu laiku buvusią (esančią) turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009, kt.).

92Šioje nutartyje jau minėta, kad, apeliacinio teismo vertinimu, tiek O. C., perleisdama savo dukrai A. G. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą didesne apimtimi, negu pati turėjo, tiek A. G., įgyvendindama šią teisę didesne apimtimi nei galėjo teisėtai įgyti, buvo nesąžiningos, nes privalėjo žinoti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra pateikę jokių dokumentų, kurie sudarytų prielaidas atkurti nuosavybės teises didesne apimtimi negu į bendrą 9 ha. plotą. Taip pat jau buvo pasisakyta, jog A. G., būdama pretendente atkurti nuosavybės teises, įvertinant jos šeiminį ryšį su žemėtvarkos projektą toje kadastrinėje vietovėje rengusiu G. G., privalėjo žinoti (o veiksmai rodo, kad ir žinojo), jog tuo atveju, jeigu nuosavybės atkūrimas bus vykdomas laikantis teisės aktuose nustatyto eiliškumo, ji nebegalės atkurti nuosavybės teisių į sklypus, esančius nacionalinio parko teritorijoje. Nors pati pretendentė jokių sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo procese nepriiminėjo, aplinkybė, jog jos sutuoktinis buvo asmuo, realiai dalyvaujantis šiame procese (t.y. rengiantis žemėtvarkos projektus), taigi, ir turintis galimybę tam tikrus procesus paspartinti (kaip buvo ir šiuo atveju – sprendimas atkurti nuosavybės teisę buvo priimtas anksčiau, negu sprendimas patvirtinti žemėtvarkos projekto pakeitimo projektą), suponuoja išvadą apie šių asmenų nesąžiningumą, siekiant įgyti tai, kas nebepriklausytų, jeigu procedūrų bei jų eiliškumo būtų laikomasi preciziškai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikant restituciją piniginio ekvivalento išraiška, valstybei priteistina didžiausia šių žemės sklypų vertė, kuri, pagal bylos duomenis, buvo neteisėtai įgytos nuosavybės perleidimo momentu (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

93Minėta, jog A. G. žemės sklypus (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )), dėl kurių nuosavybės teisių atkūrimas A. G. pripažįstamas neteisėtu, 2011-03-03 dovanojimo sutartimi (t.y. neatlygintinai) perleido savo sūnui D. G., kuris po septynių dienų juos perleido jau atlygintinai R. Z. – sklypą kad. Nr. ( - )už 40 000 Lt, o sklypą kad. Nr. ( - ) už 50 000 Lt sumą (1 t. 90-94 b. l.). Kadangi dovanojimo sandoris buvo neatlygintinis, tai sklypų vidutinė rinkos vertė, dovanojimo sutartyje nurodyta remiantis Registrų centro pažyma (t.y. masinio vertinimo metodu) nekilnojamojo turto realios kainos neatspindi. Atlygintinis sandoris, kuriuo žemės sklypai perleisti R. Z., buvo sudarytas vos po septynių dienų, kurios negalėjo lemti esminio kainų pokyčio rinkoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta sklypų kaina atspindi realią jų rinkos vertę, kuri ir imama domėn, nustatant piniginio ekvivalento, grąžintino valstybei taikant restituciją, dydį, t.y. valstybei grąžintina iš viso 26 065,80 eurų (90 000 Lt) suma.

94Kadangi šią sumą už neatlygintinai gautus sklypus gavo D. G. (anksčiau buvo nurodyta, jog jis, kaip turtą gavęs neatlygintinai, sąžiningumu negali remtis prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (CK 6.153 straipsnio 1 dalis), tai, taikant restituciją piniginiu ekvivalentu, būtent jis šią sumą ir privalo grąžinti valstybei.

95Dėl procesinės bylos baigties

96Konstatavus aplinkybę, kad 1995 administraciniais aktais O. C. atkūrus nuosavybės teises į 3,95 ha. miško, ji tebeturėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 5,05 ha. žemės, Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 parengtą pažyma Nr. 911, kurioje nurodyta, kad O. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12 ha, naikintina dalyje, kuri viršija jai teisėtai priklausiusį plotą, t.y. dėl teisės į 6,95 ha. nuosavybės teisių atkūrimą (1- as ieškinio reikalavimas);

97Alytaus apskrities viršininko 2000-09-11 patvirtinta išvada Nr. 33-58-3887, Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimas Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. ( - ) VIII dalies 23 punktas, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, naikintini dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,95 ha. plotą, o Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimas Nr. ( - ) naikintinas ir dalyje dėl perdavimo nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių 2,51 ha miško sklypų, esančių ( - ) (2-3 punktai ieškinio reikalavimai) ;

982000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartis (reg. Nr. 1217), pagal kurią O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės, naikintina dalyje dėl teisės į 0,95 ha. nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo (4-as ieškinio reikalavimas);

99Kitos nurodytų ieškinio reikalavimų dalys atmestinos.

100Ieškinio 6-7 punktuose išdėstyti reikalavimai dėl 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo priėmimo akto Nr. 9762, kuriais A. G. pardavė UAB „Stora Enso Miškas“ (dabar UAB „Stora Enso Lietuva“) žemės sklypą, kad. Nr. ( - ) bei 2009-08-25 priėmimo–perdavimo akto dalies, kuria UAB „Stora Enso Miškas“ perleido nuosavybės teises UAB „Stora Enso Lietuva“ į žemės sklypą kad. Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančiais, atmestini;

1012011-03-07 dovanojimo sutartis Nr. 733, kuria A. G. padovanojo D. G. žemės sklypus, pripažintina negaliojančia dalyje dėl žemės sklypų, kurių kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - ) dovanojimo (ieškinio 8 punktas);

102Ieškinio reikalavimas (9 punktas) dėl 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 899, kuria D. G. žemės sklypus, kad. Nr. ( - ) už 40 000 Lt ir kad. Nr. ( - ) pardavė M. R. pripažinimo negaliojančia atmestinas;

103Ieškinio reikalavimai (10 -11 punktai) dėl 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 893, kuria D. G. R. Z. pardavė žemės sklypus, kad. Nr. ( - ) už 20 000 Lt, kad. Nr. ( - ) už 40 000 Lt, kad. Nr. ( - ) už 50 000 Lt ir dėl 2011-04-05 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1245, kuria R. Z. už 11 000 Lt pardavė UAB „Savos Girios“ žemės sklypą kad. Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančia netenkintini, nes restitucija šioje dalyje taikytina ne natūra, bet piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš atsakovo D. G. valstybei 90 000 Lt, kuriuos jis gavo už neteisėtai nuosavybėn gautus žemės sklypus. Atitinkamai, žemės sklypų nuosavybės teisė paliekama sąžiningiems įgijėjams.

104Be to, ex officio pripažintinas negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimas Nr. ( - ), kuriuo atsakovei O. C. atkurtos nuosavybės teisės į K. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (5,05 ha), perduodant neatlygintinai 7,36 ha (vertė 8 590 Lt) lygiavertį turėtajam žemės sklypą, ( - ) bei suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1,51 ha žemės sklypą, esantį ( - ) ir šioje dalyje taikytina restitucija natūra – žemės sklypai grąžintini valstybės nuosavybėn.

105Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

106Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas šioje byloje nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, ir, atsižvelgęs į patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas, iš atsakovų priteisė atitinkamo dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šioje byloje priimtą 2013 m. balandžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas konstatavo, jog šalys šiose bylose pagal įstatymą yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tiek už reikalavimus dėl minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo priimti tokį sprendimą, tiek ir dėl su jais neatskiriamai susijusių išvestinių reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų priteistas žyminis mokestis, naikintina.

107Išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 142,46 Eur (491,87 Lt) (1 t., 2 b. l.; 2 t., 2 b. l.; 3 t., 3 b. l.; 4 t., 3 b. l.). Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų O. C., A. G. ir D. G. lygiomis dalimis – po 47,49 Eur.

108Atsakovas UAB „Stora Enso Lietuva“ prašė priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas 1401,76 Eur (4840 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (3 t., b. l. 77-79). Atsižvelgiant į bylos apimtį, joje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, visiškai atmetant prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti, pareikštą šiam atsakovui, priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014)

109Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

110Atsakovė R. Z., paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (4 t., b. l. 6). Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta šioje byloje (civilinės bylos Nr. 2-1302/2013) konstatavo, kad apeliantai yra įstatymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šio žyminio mokesčio grąžinimo klausimo neišsprendė; šis žyminis mokestis (28,96 Eur) atsakovei grąžintinas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

111Atsakovas UAB „Stora Enso Lietuva“ patyrė 700,88 Eur (2420 Lt) išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo parengimą į apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo (4 t., b. l. 132-133). Šios bylinėjimosi išlaidos, atmetus šiam atsakovui pareikštus reikalavimus, CPK 961 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat priteisiamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

112Nors šalys yra pareiškę prašymus atlyginti šioje apeliacijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų, pagrindžiančių patirtas išlaidas.

113Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

114Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti.

115Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

116Ieškinį patenkinti iš dalies.

117Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 parengtą pažymą Nr. 911, kurioje nurodyta, kad O. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12 ha, panaikinti dalyje dėl teisės į 6,95 ha. nuosavybės teisių atkūrimą.

118Alytaus apskrities viršininko 2000-09-11 patvirtintą išvadą Nr. 33-58-3887, Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimą Nr. ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. ( - ) VIII dalies 23 punktą, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, panaikinti dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,95 ha. plotą.

119Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimą Nr. ( - ) dėl lygiaverčių žemės sklypų perdavimo neatlygintinai A. G. nuosavybėn, panaikinti dalyje, kuria jai perduoti 2,51 ha miško sklypai, esantys ( - ) (tai yra, dėl 1,16 ha, žemės sklypo, esančio ( - ) kad. Nr. ( - ), bei 1,35 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kad. Nr. ( - )).

1202000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartį (reg. Nr. 1217), pagal kurią O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį – 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės, panaikinti dalyje, kuria perleista teisė į 0,95 ha. nuosavybės teisių atkūrimą.

1212011-03-07 dovanojimo sutartį (reg. Nr. 733), sudarytą tarp A. G. ir D. G., pripažinti negaliojančia dalyje, kuria padovanoti: 1,16 ha, žemės sklypas, esantis ( - ) kad. Nr. ( - ), bei 1,35 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kad. Nr. ( - ).

122Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo D. G. valstybei žemės sklypų vertę piniginiu ekvivalentu 26 065 Eur (90 000 Lt), kuriuos jis gavo už neteisėtai nuosavybėn gautus žemės sklypus.

123Kitas ieškinio dalis atmesti.

124Pripažinti negaliojančiu ex officio Alytaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimą Nr. ( - ), kuriuo atsakovei O. C. atkurtos nuosavybės teisės į K. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (5,05 ha), perduodant neatlygintinai 7,36 ha lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius ( - ) bei suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1,51 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

125Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, esančius ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) (1,4000 ha ploto), sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) (0,6900 ha ploto), sklypą, kurio Nr. ( - ) (0,5700 ha. ploto); žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) (4,7000 ha ploto); žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) (1,5100 ha ploto).

126Priteisti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iš atsakovų O. C. 47,49 Eur, A. G. 47,49 Eur ir D. G. 47,49 Eur.

127Priteisti atsakovui UAB „Stora Enso Lietuva“ pirmosios instancijos teisme patirtas 1401,76 Eur ir apeliacinės instancijos teisme patirtas 700,88 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš viso 2102,64 Eur), iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atlyginant jas iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

128G. R. Z. 28,96 Eur žyminio mokesčio (2012-08-10 mokėjimo kvitas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūra, gindamas viešąjį interesą,... 5. Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovė O. C. savo teises į... 6. Ieškovas nurodė, kad 2000-02-08 buvo parengta Alytaus apskrities viršininko... 7. Ieškovas nurodė, kad apskrities viršininko išvada, sprendimas bei įsakymas... 8. Ieškovas pabrėžė, kad Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 11 d.... 9. Ieškovas teigė, jog atsakovams apie nuosavybės teisių atkūrimo A. G.... 10. Teismui pripažinus, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys,... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovo Kauno... 13. Teismas byloje pateiktų rašytinių įrodymų (1922 m. balandžio mėnesio... 14. Teismas nustatė, kad 2000-02-08 buvo surašyta Alytaus apskrities viršininko... 15. Teismas konstatavo, kad 2000-02-14 sutartimi atsakovė O. C. atsakovei A. G.... 16. Teismas konstatavo, kad byloje ginčytini administraciniai aktai – Alytaus... 17. Teismas pažymėjo, kad apskrities viršininko išvada, sprendimas bei... 18. Teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti dar ir... 19. Teismas nustatė, jog atsakovai O. C., A. G., D. G. ir trečiasis asmuo G. G.... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. Atsakovai A. G., D. G., O. C. bei trečiasis asmuo G. G. apeliaciniame skunde... 22. Atsakovas UAB „Savos girios“ atsiliepime į atsakovų A. G., D. G., O. C.... 23. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į atsakovų A. G., D. G.,... 24. 1. Apeliantai klaidingai vertina Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio... 25. 2. Priešingai nei teigia apeliantai, iki grąžinimo žemės sklypo... 26. 3. Atsakovė A. G. pagal pateiktus į bylą įrodymus neatitinka sąlygų,... 27. 4. Apeliaciniame skunde nuolat remiamasi ikiteisminio tyrimo Nr.20-9-00059-11... 28. 5. Atmestini skundo argumentai, kuriais bandoma paneigti teismo išvadą, kad... 29. 6. Apeliantų argumentų nepagrįstumą rodo ir tai, kad jie ir patys abejoja... 30. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 31. 1. Iš pareiškėjo V. B. 1993-02-03 pareiškimo Alytaus rajono apylinkės... 32. 2. Priešingai nei teigia apeliantai, iki grąžinimo žemės sklypo... 33. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos... 34. 4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 37. Dėl įrodymų vertinimo, nustatant aplinkybę, kiek žemės iki... 38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog... 39. Įrodinėjimo proceso tikslas- teismo vidinio įsitikinimo dėl byloje... 40. Visgi tam tikrų, nors ir reikšmingų motyvų nebuvimas teismo sprendime arba... 41. Sprendžiant dėl iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto... 42. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog... 43. Analizuojant Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 metų civilinės bylos Nr.... 44. Apeliantai teisūs, nurodydami, kad 1922 m. balandžio mėnesio Merkinės... 45. Kokiais dokumentais remiantis galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės į... 46. Nagrinėjamos bylos atveju tokiu vėliausiu dokumentu yra 1922 m. balandžio... 47. Pačių pretendentų vidinis įsitikinimas, jog jie turi teisę pretenduoti į... 48. Pažymėtina, kad kitiems dviem pretendentams kartu paėmus buvo atkurtos... 49. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, esą Alytaus... 50. Dėl O. C. teisių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį... 51. Anksčiau aptarti argumentai patvirtina, jog O. C., būdama pretendente atkurti... 52. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į 3,95 ha. miško (t.y. į pusę... 53. Reikšdamas ieškinį dėl Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimo... 54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši tiek ieškovo, tiek pirmosios instancijos... 55. Nuosavybės teisių į 5,05 ha. žemės sklypą atkūrimas O. C. 2009-02-23... 56. Dėl A. G. teisės atkurti nuosavybės teises Dzūkijos nacionalinio parko... 57. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę... 58. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta... 59. NTĮINTAĮ 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, kuri buvo aktuali nuosavybės... 60. Taigi, įstatyminis reglamentavimas aiškiai nustatė, jog tais atvejais, kai:... 61. Tvarkos 28 punktas nustatė, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn... 62. Todėl vertinant ar administracinių procedūrų atkuriant nuosavybės teises,... 63. Procedūrų eiliškumas, svarstant piliečių prašymus atkurti nuosavybės... 64. Taigi, teisės aktuose nustatytos tvarkos, procedūrų eiliškumo laikymasis... 65. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad A. G. nuosavybės teisės į... 66. Šią išvadą teismas grindė argumentu, kad A. G. pagal pateiktus į bylą... 67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog prieidamas... 68. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamosios vietos kriterijus ir jo... 69. Minėta, jog Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos... 70. Atitinkamai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos... 71. Tuo tarpu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą žemę, nurodytą... 72. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 73. Dėl administracinių aktų bei sandorių naikinimo apimties... 74. Pripažinus, jog A. G. nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai anksčiau... 75. Byloje nustatyta, kad atkūrus nuosavybė teises O. C. į 3,95 ha. miško, ji... 76. Anksčiau minėta, jog žemės sklypai, į kuriuos neteisėtai atkurtos... 77. Ieškiniu ginčijama teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo... 78. Dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje būdo, apimties ir teismo teisės... 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos... 80. Kasacinio teismo taip pat pasisakyta, kad kai nuosavybės teisė atkuriama... 81. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. C., po to kai 1995 m. jai buvo atkurtos... 82. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta kasacinio teismo praktika... 83. Dėl restitucijos būdo ir asmenų (ne)sąžiningumo... 84. Remiantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, kai sandoris negalioja dėl jo... 85. Kadangi teismas restituciją turi taikyti ir savo iniciatyva (ex officio) (CK... 86. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl restitucijos taikymo to... 87. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad jeigu administracinis aktas teismo... 88. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog sprendimai atkurti nuosavybės... 89. Situacija, susijusi su restitucijos taikymu dėl žemės sklypų, į kuriuos... 90. Byloje nustatyta, kad penkis žemės sklypus, tarp jų ir du sklypus (kad. Nr.... 91. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jei administraciniu aktu vienai šaliai... 92. Šioje nutartyje jau minėta, kad, apeliacinio teismo vertinimu, tiek O. C.,... 93. Minėta, jog A. G. žemės sklypus (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )), dėl... 94. Kadangi šią sumą už neatlygintinai gautus sklypus gavo D. G. (anksčiau... 95. Dėl procesinės bylos baigties... 96. Konstatavus aplinkybę, kad 1995 administraciniais aktais O. C. atkūrus... 97. Alytaus apskrities viršininko 2000-09-11 patvirtinta išvada Nr. 33-58-3887,... 98. 2000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartis (reg. Nr. 1217),... 99. Kitos nurodytų ieškinio reikalavimų dalys atmestinos.... 100. Ieškinio 6-7 punktuose išdėstyti reikalavimai dėl 2004-07-02 žemės sklypo... 101. 2011-03-07 dovanojimo sutartis Nr. 733, kuria A. G. padovanojo D. G. žemės... 102. Ieškinio reikalavimas (9 punktas) dėl 2011-03-10 pirkimo–pardavimo... 103. Ieškinio reikalavimai (10 -11 punktai) dėl 2011-03-10 pirkimo–pardavimo... 104. Be to, ex officio pripažintinas negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko... 105. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 106. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas... 107. Išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro... 108. Atsakovas UAB „Stora Enso Lietuva“ prašė priteisti pirmosios instancijos... 109. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 110. Atsakovė R. Z., paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012... 111. Atsakovas UAB „Stora Enso Lietuva“ patyrė 700,88 Eur (2420 Lt) išlaidas... 112. Nors šalys yra pareiškę prašymus atlyginti šioje apeliacijoje patirtas... 113. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 114. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti.... 115. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 116. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 117. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento... 118. Alytaus apskrities viršininko 2000-09-11 patvirtintą išvadą Nr. 33-58-3887,... 119. Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimą Nr. ( - ) dėl... 120. 2000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartį (reg. Nr. 1217),... 121. 2011-03-07 dovanojimo sutartį (reg. Nr. 733), sudarytą tarp A. G. ir D. G.,... 122. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo D. G. valstybei žemės sklypų... 123. Kitas ieškinio dalis atmesti.... 124. Pripažinti negaliojančiu ex officio Alytaus apskrities viršininko 2009-02-23... 125. Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybės nuosavybėn žemės... 126. Priteisti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iš atsakovų O.... 127. Priteisti atsakovui UAB „Stora Enso Lietuva“ pirmosios instancijos teisme... 128. G. R. Z. 28,96 Eur žyminio mokesčio (2012-08-10 mokėjimo kvitas). Žyminį...